Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2019-12-13 · Civilinė byla Nr. 2YT-7127-1021/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-12-13
Bylos Nr.
2YT-7127-1021/2019
Teisminio proceso Nr.
2-53-3-01204-2019-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jonas Abraitis
Pareiškėjas
R. M.
Suinteresuotas asmuo
J. R., V. R., D. P.
Civilinė byla Nr. 2YT-7127-1021/2019 Teisminio proceso Nr. 2-53-3-01204-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.7.4; 3.4.5.2; 3.2.6.1.
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 13 d.Vilkaviškis
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Jonas Abraitis,sekretoriaujant Kristinai Jurgaitienei,dalyvaujant: pareiškėjai R. M.,suinteresuotiems asmenims J. R., V. R.,nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui D. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. M. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys J. R., V. R., D. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja R. M. (toliau – pareiškėja) pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po savo motinos E. R., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Pareiškėja pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos motina E. R., kuri buvo padavusi prašymą dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo, todėl 2003 m. birželio 5 d. Marijampolės apskrities sprendimu Nr. 39-13475-14469 bei 2003 m. liepos 10 d. Marijampolės apskrities viršininko įsakymu Nr. ŽV-533 motinai buvo atkurtos nuosavybės teisės į 2,46 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Jos motinai E. R. nuosavybės teise priklauso keturi žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini). Kadangi ji yra dukra, tai kaip įstatyminė įpėdinė turinti teisę paveldėti šį jai priklausantį turtą. Kad paveldėti motinai priklausantį turtą, ji per šešis mėnesius nuo jos mirties turėjusi kreiptis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. Tačiau to nepadariusi, kadangi tuo metu jos motina jokio privalomai registruoti turto neturėjo, t. y. nebuvo ką paveldėti, o pagal tuo metu galiojusį senos redakcijos Civilinį kodeksą paveldėti daiktinių teisių (teisės į nuosavybės atkūrimą) nebuvo galima. Nuosavybės teisės į žemę jos motinai buvo atkurtos jau po jos mirties praėjus beveik trims metams, o tai padarius, ji dėl teisinių žinių stokos, nežinojusi, jog reikia tvarkytis motinai priklausančio turto paveldėjimo dokumentus, manydama, jog naudodamasi ir dirbdama motinai priklausančią žemę paveldėjimo dokumentus galinti susitvarkyti bet kada. Šiuo metu, norėdama paveldėti motinai priklausantį turtą, ji turėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, tačiau kol kas ji tokio liudijimo gauti negalinti, nes praleidusi terminą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo po savo motinos mirties. Dėl šios priežasties dabar jai būtina kreiptis į teismą, kad teismine tvarka būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog priėmusi palikimą po savo motinos E. R. mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti. Netrukus po motinos E. R. mirties ji persikėlusi gyventi pas tėvą J. R. į jam priklausančius namus, kuriuose iki mirties gyveno ir motina, todėl ji naudojusis visais jai priklausiusiais asmeniniais bei namų apyvokos daiktais. Be to padėjusi tėvui baigti tvarkyti ir nuosavybės teisės į žemę atkūrimo motinai dokumentus, kartu su juo dalyvavusi žemės sklypo matavimuose. Šiais žemės sklypais ji naudojasi ir juos dirbanti nuo pat nuosavybės teisių atkūrimo 2003 m., nes tėvas dėl savo amžiaus jų dirbti jau nebepajėgė. Paskutinius keletą metų šiais žemės sklypais pagal panaudos sutartis leidžianti naudotis kaimynei I. P.. Tokiu būdu priėmusi palikimą po savo motinos E. R. mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti (b. l. 2-3).

Atsiliepimas

Suinteresuotiems asmenims buvo išsiųstos pareiškėjos pareiškimo su priedais kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo į pareiškimą pateikimo, tačiau jie atsiliepimų per teismo nustatytą 15 dienų terminą nepateikė (b. l. 25, 26, 28).

Šalies argumentai

Pareiškėja teismo posėdyje savo pareiškimą palaikė, papildomų paaiškinimų neturėjo, bei į teismo klausimus paaiškino, kad E. R. jos motina, suinteresuoti asmenys jos broliai ir sesuo, kitų pretendentų į palikimą nėra. Motina iki mirties gyveno kartu su savo vyru, pareiškėjos tėvu. Vaikai gyveno atskirai. Po motinos mirties pareiškėja persikėlusi gyventi pas tėvą nepraėjus 6 mėnesiams, kiek atsimenanti birželio mėn.. Jai atiteko visi motinos daiktai, naudojosi gyvenamuoju namu, kuris buvo registruotas tėvo vardu. Gyvenusi ten visą laiką. Atkūrinėjusi nuosavybę į žemę motinos vardu, tai atlikusi mirus tėvui.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo J. R. teismo posėdyje su pareiškimu sutiko, bei paaiškino, kad pareiškėja jo sesuo, o E. R. jo motina, kuri iki mirties gyveno su tėvu. Jis pats ir kiti vaikai gyvenęs atskirai. Pareiškėja ten nuėjo gyventi taip kaip sakė, kažkur per šešis mėnesius, tiksliai neatsimenantis. Ten ji gyveno ir dabar gyvena, naudojasi daiktais. Jis pats nepriėmęs jokio palikimo ir nepretenduojantis.

Suinteresuotas asmuo V. R. teismo posėdyje su pareiškimu sutiko, bei paaiškino, kad E. R. mama, o pareiškėja sesuo. Motinos mirties metu su ja gyveno tėtis, vaikai nei vienas kartu negyveno. Jis pareiškėją parkraustęs, tai galėjo būti birželio mėnesį, kaip ji sakė. Visi motinos daiktai liko jai, jis nepasiėmęs nieko. Nepretenduojantis į palikimą

Liudytoja I. P., pareiškėjos prašymu teismo posėdyje apklausta, parodė, kad pareiškėja yra jos kaimynė, sueina sklypai. E. R. laidotuves atsimenanti, tuo metu gyveno kartu R.. Po to atėjo gyventi pareiškėja, kada neatsimenanti. Visi daiktai ir likę tuose namuose, atiteko pareiškėjai, kuri prižiūrėjo tėtį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 444 str. 1 d., 445 str.).

Pareiškėjos pateiktais rašytinais įrodymais – mirties liudijimais nustatyta, kad J. R. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 5), o E. R. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Gimimo liudijimu bei santuokos liudijimu nustatyta, kad mirusieji buvo pareiškėjos tėvai (b. l. 8, 9). Gyventojų registro duomenimis nustatyta, kad pareiškėja nuo 2012 m. lapkričio 16 d. deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (b. l. 11). Nekilnojamo turto registro išrašu nustatyta, kad mirusiosios E. R. vardu yra registruoti 4 žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės yra įregistruotos 2003-06-05 apskrities viršininko sprendimu, bei 2003-07-10 apskrities viršininko įsakymu, įrašas nuo 2003-10-10 (b. l. 12-16). Nuosavybės teisių įregistravimo teisinius pagrindus patvirtina 2003-06-05 apskrities viršininko sprendimo, bei 2003-07-10 apskrities viršininko įsakymo patvirtintos kopijos (b. l. 17,18). Panaudos sutarčių kopijomis nustatyta, kad pareiškėja savo vardu minėtus žemės sklypus pagal panaudos sutartis perdavusi naudotis I. P. ( b. l. 19-22). Notaro liudijimu nustatyta, kad dėl mirusiosios E. R. turto paveldėjimo niekas nesikreipė ir paveldėjimo liudijimas į mirusiosios turtą niekam nebuvo išduotas (b. l. 7).

Remiantis palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) 573 str. 1 d., kaip pirmosios eilės įpėdinė – mirusiosios E. R. dukra pareiškėja R. M. turėjo teisę paveldėti savo motinos turto dalį, o nesant kitiems įpėdiniams ar jiems nepriėmus palikimo, ir visą jo turtą. Pareiškėja motinos palikimą galėjo paveldėti pagal įstatymą ir pagal testamentą, faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą, tačiau visi nurodyti veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 567 str., 587 str.).

Pareiškėjos pareiškimu, bei paaiškinimu teismo posėdyje, suinteresuotų asmenų J. R., V. R. paaiškinimais teismo posėdyje, liudytojos I. P. parodymais, pareiškėjos pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja nors gyveno atskirai nuo savo mirusios motinos E. R., su kuria gyveno jos tėtis J. R., tačiau po jos mirties nepraėjus 6 mėnesiams persikraustė į motinos gyvenamąją vietą, naudojosi jos daiktais, tvarkė nuosavybės dokumentus. Šiais aktyviais veiksmais pareiškėja po savo motinos mirties išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą, šiuos veiksmus atlikdama per įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą. Nėra jokių duomenų, kad kiti asmenys palikimą būtų priėmę pas notarą, ar kreipdamiesi į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, bei šiuo metu į jį nepretenduoja. Suinteresuoti asmenys su pareiškimu sutiko visiškai, nurodė palikimo nepriėmė ir nepretenduojantys.

Teismas išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad jais nustatyta, jog pareiškėja po savo motinos mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą (1964 m. CK 587 straipsnis), todėl pareiškėja faktinio valdymo būdu priėmė visą palikimą, atsiradusį po motinos mirties.

Palikimo priėmimo faktą tvirtina teismas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas.). Kitokiu būdu gauti įrodymų, kad buvo priimtas palikimas, kaip tik kreipiantis į teismą su prašymu nustatyti juridinį reikšmę turintį faktą, nėra galima, todėl pareiškėjo reikalavimas yra teisėtas, jis pagrįstas ir įrodytas paminėtais teismo ištirtais ir įvertintais įrodymais (CPK 445 straipsnis). Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai sukels teisines pasekmes, kadangi neturėdama teismo sprendimo dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo negali paveldėto nekilnojamojo turto įregistruoti nekilnojamojo turto registre savo vardu ir juo disponuoti (CPK 444 straipsnio 1 dalis.). Jokio ginčo dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra. Faktas nustatomas turto paveldėjimo tikslu (CPK 444 straipsnio 8 punktas, 445, 448 straipsniai).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjo valstybei priteistinos, nes jos (13,28 Eur) viršija minimalią 3 eurų dydžio valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (nauja redakcija nuo 2015-01-01: Nr. 1R-298/1K-290, 2014-09-23, paskelbta TAR 2014-09-24, i. k. 2014-12793).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 275, 296, 442, 444, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo motinos E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Faktą nustatyti turto paveldėjimo tikslu.

Priteisti iš pareiškėjos R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13, 28 Eur (trylika eurų 28 euro ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir žyminio mokesčio mokėjimu; atsakovui išaiškinti, kad bylinėjimosi išlaidos privalo būti sumokėtos į vieną pasirinktiną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank AB Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele banka" Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor Bank AS Lietuvos skyrius Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą-5660, mokėjimo paskirtį - žyminis mokestis, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, nurodant civilinės bylos numerį Nr. 2YT-7127-1021/2019. Kai bylinėjimosi išlaidos valstybei mokamos po sprendimo įsiteisėjimo ir vykdomojo rašto išdavimo, nurodomas įmokos kodas – 5661.

Sprendimo kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas išsiųsti byloje dalyvavusiems asmenims.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Teisėjas Jonas Abraitis