Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešejas Valentinas Janonis Baudžiamoji byla Nr. 1A-303-113/2010

Teisejas Eugenijus Antanauskas Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.5.2.

2010 m. lapkricio 19 d.

Klaipedos apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valentino Janonio,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistuju S. G., N. V. (L.), L. V., I. V. apeliacinius skundus del Klaipedos miesto apylinkes teismo 2010-03-24 nuosprendžio, kuriuo nuteisti:

S. G. – pagal BK 182 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos 2000-09-26 istatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi iki 2007-07-21) laisves atemimu 2 metams 6 menesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., paskirta bausme subendrinta su Šiauliu apygardos teismo 2007-07-26 nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, ir galutine subendrinta bausme S. G. paskirta laisves atemimas 3 metams 6 menesiams pataisos namuose;

N. V. (L.) – pagal BK 182 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos 2000-09-26 istatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi iki 2007-07-21) laisves atemimu 2 metams pataisos namuose;

L. V. – pagal BK 182 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos 2000-09-26 istatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi iki 2007-07-21) laisves atemimu 1 metams 6 menesiams pataisos namuose. Taikytas 2002-11-07 istatymo Nr. IX-1182 „Del amnestijos, pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metu sukakti“ 4 str. 2 d. 1 p. ir neatlikta laisves atemimo bausme sumažinta 1/5;

Aprašomoji dalis

Teiseju kolegija nustate:

Nuteistasis L. V. apeliaciniu skundu prašo ji išteisinti, nurodo, jog nuosprendyje išdestytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybiu, netinkamai pritaikytas baudžiamasis istatymas, neteisingai paskirta bausme. Pasak nuteistojo, nuosprendis grindžiamas irodymais – PVM saskaitomis fakturomis, liudytoju Z. K., A. P., R. M., A. V., E. K., A. V. R., V. L. ir kt. parodymais, pagarsintais A. T. parodymais, grynuju pinigu inešimo orderiais, pajamu orderiais, kvitais, saskaitu išrašais, specialisto išvadomis, – bet nei vienas iš nurodytu irodymu nepatvirtina jo dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme. Skundžiamame nuosprendyje visiškai neaptarta, kokiais irodymais irodytas jo dalyvavimas nusikaltimo padaryme. Atsižvelgiant i tai, kad apgaules tikslas yra turto ar turtines naudos igijimas, byloje turejo buti irodyta, kad jis sieke gauti turtines naudos kartu su kitais bendrininkais, t. y. organizuotos grupes nariais, bet tokios aplinkybes nebuvo nei nustatinejamos, nei irodinejamos. Jo pavardes neminejo nei ikiteisminio tyrimo metu apklausta A. T., nei K. B. Surinkti irodymai patvirtina tik tai, kad, paprašytas S. G., jis keleta kartu nuveže dokumentus ir pinigus. Kad jam buvo žinoma, kokiam tikslui jis veža dokumentus ar pinigus, nera irodyta. Skundžiamame nuosprendyje formaliai nurodyta, kad tiek jis, tiek kiti nuteistieji, veikdami organizuota grupe, kurioje turejo ir vykde ivairias konkrecias užduotis, aktyviai dalyvavo nusikalstamoje veikoje ir apgaule igijo valstybes turta – pinigines lešas, i valstybes biudžeta reikalinga sumoketi PVM. Teismas nedetalizavo, kokie jo konkretus veiksmai sudare sukciavimo sudeti, kokios galutines turtines naudos jis sieke, tik nurode, kad juos visus siejo vieninga tycia. Taciau nuosprendyje yra nurodyta, kad dalinant apgaule igytas lešas, jam ju nebuvo skirta, t. y. aiškiai nurodyta, kad už konkretu veiksma – dokumentu arba pinigu pristatyma, kitaip tariant, vežejo paslaugas, – jam kiekviena karta buvo mokama ne mažiau kaip 50 Lt. Irodymu, patvirtinanciu, kad jis žinojo apie visa apgaules mechanizma (jeigu tokia tikrai buvo), kad ji siejo vieninga tycia su kitais nuteistaisiais, kad tarp jo ir kitu nuteistuju buvo susitarimas daryti inkriminuota veika, nera, teismas remesi prielaidomis, del to prieme neteiseta ir nepagrista nuosprendi. Jam pareikšti gremezdiški itarimai sutampa su kitiems nuteistiesiems pareikštais itarimais, tie patys itarimai buvo perrašyti i nuosprendi, bet akivaizdu, kad jis nedalyvavo nei K. B. imones ikurime, nei buhalteriniu dokumentu klastojimuose, nei piniginiu operaciju atlikime, nei buhalteriniu duomenu tvarkyme. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuo 2002-06-12 jis iš veiklos pasitrauke, o tai patvirtina, kad jokioje grupeje jis nedalyvavo, buvo atsitiktinis žmogus, kuris kitu asmenu prašymu, nesuvokdamas to prašymo nusikalstamos prigimties, atliko veiksmus, nesudarancius nusikaltimo sudeties.

S. G. teisminio nagrinejimo metu parode, kad jis, L. V., organizavo susitikima su K. B. ir A. T., noredamas isitikinti, kad imones, iš kuriu buvo perkami naftos produktai, vykdo teiseta veikla, moka visus mokescius. Šie parodymai teismo nebuvo paneigti ir atmesti, jie patvirtina, kad jis mane, jog vykdoma legali ir teiseta veikla, kurioje jis norejo dalyvauti, nes tuo metu neturejo darbo ir pajamu. Byloje apskritai neanalizuojami nei jo, nei kitu nuteistuju parodymai, jie tiesiog surašyti, nenurodant, kokias išvadas teismas daro iš vienu ar kitu parodymu. Teismas formaliai nurode, kad nors iš esmes visi kaltinamieji neigia kalte, ji irodyta teisiamojo posedžio metu ištirtais irodymais. Kitu nuteistuju parodymai paneige kaltinima, kad jis sieke apgaule gauti turtines naudos, priešingai, patvirtina jo sieki dalyvauti teisetoje ukineje veikloje, itares, kad veikla nera visiškai teiseta, jis pasišalino. Tokie jo veiksmai irodo, kad jis neturejo jokios tycios dalyvauti nusikaltimo padaryme, jo veiksmai nebuvo susieti vieninga tycia su kitu nuteistuju veiksmais.

Byloje nera irodytas ir kitas butinasis BK 182 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudeties požymis – svetimo turto ar turtines teises igijimas savo ar kitu naudai. Byloje nera jokiu duomenu, kad nurodytos valstybes lešos buvo realiai igytos. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad N. L. II „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2002-03-06 iki 2002-06-11 turejo i valstybes biudžeta sumoketi 76675,87 Lt PVM, o laikotarpiu nuo 2002-06-12 iki 2002-11-27 turejo sumoketi 95694,76 Lt PVM, taciau nesumokejo. Lietuvos Aukšciausiasis Teismas 2005-09-20 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-350/2005 nurode, kad nesumoketu mokesciu negalima laikyti valstybes biudžete sukauptomis lešomis, t. y. nera sukciavimo objekto – valstybes nuosavybes, nes šios pajamos iš mokesciu nebuvo gautos i valstybes biudžeta ir nebuvo gražintos iš kitu biudžete sukauptu lešu. Nors pagal BK 182 str. atsako ne tik tas, kas apgaule igijo svetima turta ar turtines teises, bet ir tas, kas apgaule išvenge turtines prievoles arba ja panaikino, toks kaltinimas nebuvo pateiktas ir nebuvo analizuojamas.

Nuosprendyje nurodyta, kad kaltinamuju veika atitinka BK 182 str. 2 d. 2000-09-26 istatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusia iki 2007-07-21. Tokia išvada neteisinga, nes veikos padarytos 2002-03-06–2002-11-27 laikotarpiu, kuomet už sukciavima stambiu mastu atsakomybe buvo numatyta 1961 m. BK. BK 274 str. itvirtinta sukciavimo sudetis skiriasi nuo 2000 m. BK 182 str. itvirtintos sukciavimo sudeties tuo, kad 2000 m. BK sukciavimo objektas suprantamas placiau nei turto ar turtines teises igijimas, nes atsako ir tas, kas apgaule išvenge turtines prievoles arba ja panaikino. Remtis vien tuo kriterijumi, kad 1961 m. BK 274 str. sankcija yra griežtesne, ir taikyti 2000 m. BK 182 str. nebuvo teisinio pagrindo, nes veikos padarymo metu baudžiamoji atsakomybe už padaryta veika nebuvo numatyta, o taikyti analogiška straipsni, kuriame numatyta švelnesne sankcija, nebuvo pagrindo, nes taip kriminalizuojama veika, kuri jos padarymo metu nebuvo nusikalstama.

Nuteistoji I. V. apeliaciniu skundu prašo ja išteisinti, bet jeigu nuosprendis bus paliktas galioti, prašo atsižvelgti i jos mažareikšmi vaidmeni, pripažinti tai jos atsakomybe lengvinancia aplinkybe ir paskirti švelnesne, negu istatymo numatyta, bausme. Apeliante nurodo, jog nuosprendyje išdestytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybiu, netinkamai pritaikytas baudžiamasis istatymas, neteisingai paskirta bausme. Pasak I. V., nuosprendyje nurodyta, kad ji atliko tarpininkes vaidmeni tarp A. T., K. B. ir Klaipedoje veikianciu N. V. ir S. G., pristatydama ivairius nusikalstamai veikai vykdyti reikalingus dokumentus, bet nera pateikta jokiu irodymu ir ju analizes, kad ji buvo susitarusi del K. B. II ir UAB „(duomenys neskelbtini)1“ isteigimo, priešingai, byloje yra negincytinai nustatyta, kad imones buvo isteigtos A. T. asmeniškai ir kad A. T. nenurode jokiu kitu imoniu steigime dalyvavusiu asmenu. Nuosprendis grindžiamas irodymais – PVM saskaitomis fakturomis, liudytoju Z. K., A. P., R. M., A. V., E. K., A. V. R., V. L., kurie nenurode jokiu jos dalyvavima nusikaltimo padaryme patvirtinanciu aplinkybiu, parodymais. Teismas pagarsino A. T. parodymus, kurie, teismo nuomone, irodo jos kalte, bet iš šiu parodymu galima daryti išvada, kad ji vykde A. T. nurodymus, kad jokio susitarimo daryti nusikaltima nebuvo. A. T., gindamasi nuo jai pareikštu itarimu, bandydama sumenkinti savo vaidmeni ir išvengti atsakomybes, galejo apkalbineti kitus asmenis. A. T. parodymu patikimumas nebuvo nuodugniai patikrintas, todel teismas turejo juos kritiškai vertinti, remtis jais atsargiai. Nei vienas iš nuosprendyje nurodytu irodymu nepatvirtino, kad ji dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme, kad ji žinojo tai, kad buhalteriniai dokumentai neatspindi realiai atliktu komerciniu sandoriu. Jos veiksmai nesudaro jai inkriminuoto nusikaltimo sudeties, nes jie nesusije su prekiu pirkimu ir realizavimu, iš jai pateiktu dokumentu negalima buvo nustatyti, ar tai tikras operacijas atvaizduojantis dokumentas. Nuosprendyje nurodyta, kad visi grupes nariai veike kaip bendravykdžiai, bet visiškai neanalizuota, kuo pasireiške jos bendrininkavimas nusikaltimo padaryme, nenustatytas jos vaidmuo, o tie veiksmai, kuriuos ji atliko ir kurie pavadinti tarpininkavimu, nesudaro nusikaltimo. Atsižvelgiant i tai, kad apgaules tikslas yra turto ar turtines naudos igijimas, byloje turejo buti irodyta, kad ji sieke gauti turtines naudos kartu su kitais bendrininkais, t. y. organizuotos grupes nariais, bet tokios aplinkybes nebuvo nei nustatinejamos, nei irodinejamos. Skundžiamame nuosprendyje formaliai nurodyta, kad tiek ji, tiek kiti nuteistieji, veikdami organizuota grupe, kurioje turejo ir vykde ivairias konkrecias užduotis, aktyviai dalyvavo nusikalstamoje veikoje ir apgaule igijo valstybes turta – pinigines lešas, i valstybes biudžeta reikalinga sumoketi PVM. Nuosprendyje yra nurodyta, kad dalinant apgaule igytas lešas, jai buvo skirta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta suma. O tai vertintina, kad nera irodyta, jog ji dalyvavo nusikalstamu budu gautu lešu dalybose. Irodymu, patvirtinanciu, kad ji žinojo apie visa apgaules mechanizma (jeigu tokia tikrai buvo), kad ja siejo vieninga tycia su kitais nuteistaisiais, nera, teismas nuosprendi grinde prielaidomis, taip pažeide Lietuvos Aukšciausiojo Teismo suformuota teises taikymo ir aiškinimo praktika, del to prieme neteiseta ir nepagrista nuosprendi. Byloje jai suformuluoti itarimai yra dideles apimties, sutampa su kitiems nuteistiesiems pareikštais itarimais, tie patys itarimai buvo perrašyti i nuosprendi, bet akivaizdu, kad ji nedalyvavo nei K. B. II, UAB „(duomenys neskelbtini)1“ ikurime, nei buhalteriniu dokumentu klastojimuose, tarpininkavima atliko net nesuvokdama, kad yra daromas nusikaltimas.

Byloje nera irodytas ir kitas butinasis BK 182 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudeties požymis – svetimo turto ar turtines teises igijimas savo ar kitu naudai. Byloje nera jokiu duomenu, kad nurodytos valstybes lešos buvo realiai igytos. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad N. L. II „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2002-03-06 iki 2002-06-11 turejo i valstybes biudžeta sumoketi 76675,87 Lt PVM, o laikotarpiu nuo 2002-06-12 iki 2002-11-27 turejo sumoketi 95694,76 Lt PVM, taciau nesumokejo. Lietuvos Aukšciausiasis Teismas 2005-09-20 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-350/2005 nurode, kad nesumoketu mokesciu negalima laikyti valstybes biudžete sukauptomis lešomis, t. y. nera sukciavimo objekto – valstybes nuosavybes, nes šios pajamos iš mokesciu nebuvo gautos i valstybes biudžeta ir nebuvo gražintos iš kitu biudžete sukauptu lešu. Nors pagal BK 182 str. atsako ne tik tas, kas apgaule igijo svetima turta ar turtines teises, bet ir tas, kas apgaule išvenge turtines prievoles arba ja panaikino, toks kaltinimas nebuvo pateiktas ir nebuvo analizuojamas, o pagrindo nuteisti pagal byloje pareikštus itarimus ir kaltinamajame akte nurodyta kaltinima nebuvo.

Nuosprendyje nurodyta, kad kaltinamuju veika atitinka BK 182 str. 2 d. 2000-09-26 istatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusia iki 2007-07-21. Tokia išvada neteisinga, nes veikos padarytos 2002-03-06–2002-11-27 laikotarpiu, kuomet už sukciavima stambiu mastu atsakomybe buvo numatyta 1961 m. BK. BK 274 str. itvirtinta sukciavimo sudetis skiriasi nuo 2000 m. BK 182 str. itvirtintos sukciavimo sudeties tuo, kad 2000 m. BK sukciavimo objektas suprantamas placiau nei turto ar turtines teises igijimas, nes atsako ir tas, kas apgaule išvenge turtines prievoles arba ja panaikino. Remtis vien tuo kriterijumi, kad 1961 m. BK 274 str. sankcija yra griežtesne, ir taikyti 2000 m. BK 182 str. nebuvo teisinio pagrindo, nes veikos padarymo metu baudžiamoji atsakomybe už padaryta veika nebuvo numatyta, o taikyti analogiška straipsni, kuriame numatyta švelnesne sankcija, nebuvo pagrindo, nes taip kriminalizuojama veika, kuri jos padarymo metu nebuvo nusikalstama.

Teismo posedžio metu nuteistieji ir ju gynejai prašo apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašo apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Apeliacines instancijos teismas, išanalizaves bylos medžiaga, priešingai nei apeliaciniuose skunduose teigia nuteistieji, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyre visas bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis BPK 20 str. itvirtintu reikalavimu, ivertino byloje surinktus irodymus ir teisetai bei pagristai S. G., N. V. (L.), L. V., I. V. pripažino kaltais padarius BK 182 str. 2 d. (2000-09-26 LR istatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi iki 2007-07-21) numatyta nusikaltima. Išvada del minetu asmenu kaltes pirmosios instancijos teismas grinde byloje esanciu irodymu visumos analize, ju viseto ivertinimu. Nuteistuju teiginiai, jog nuosprendyje išdestytos teismo išvados neatitinka faktiniu bylos aplinkybiu, yra prieštaringos, netinkamai pritaikytas istatymas, padaryti esminiai baudžiamojo proceso normu pažeidimai, atmestini kaip deklaratyvus, neatitinkantys bylos duomenu.

Del nuteistuju S. G. ir N. V. (L.) apeliaciniu skundu argumentu

Nors nuteistieji S. G. ir N. V. (L.) neigia padare jiems inkriminuota nusikaltima, ju kalte negincijamai patvirtina byloje surinkti ir teismo ištirti bei nuosprendyje aptarti irodymai, jie, patvirtindami, papildydami vieni kitus, sudaro vientisa irodomaja medžiaga, atskleidžia išsamu nusikalstamos veikos vaizda. Jie patvirtina, jog S. G. ir N. V. (L.) veike organizuota grupe – susitare su kitais asmenimis daryti sunku ir ilgai trunkanti nusikaltima – apgaule, sukciaujant PVM apskaiciavimo ir sumokejimo srityje, užvaldyti Lietuvos Respublikos valstybes biudžeto lešas, kiekvienam atliekant tam tikra užduoti ir turint konkretu vaidmeni. Nors nutiestieji, gincydami savo kalte, apeliaciniuose skunduose nurodo, jog teisme nei vienas kaltinamasis nenurode, kad buvo koks nors susitarimas grobti PVM sukciavimo budu, tai nepaneigia ju dalyvavimo nusikaltimo padaryme. Nusikaltimo igyvendinimo mechanizmas buvo gana sudetingas, gerai organizuotas, kiekvienas nuteistasis jame atliko jam skirta vaidmeni, todel galima daryti išvada, jog bendrininkavimas buvo iš anksto sutartas. Teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai aptare nuteistuju dalyvavima nusikaltimo padaryme patvirtinancius irodymus, jais remdamasis tinkamai atskleide visa nusikaltimo darymo mechanizma, tinkamai nustate jame kiekvieno organizuotos grupes nario vaidmeni ir atliekamas funkcijas. Apeliantu teiginys, jog nuosprendis yra surašytas taip, kad vieni teiginiai prieštarauja kitiems teiginiams, nors jais abiem remiamasi irodinejant ju kalte, neatitinka tikroves. Patys nuteistieji remiasi iš irodomosios medžiagos išskirtais fragmentais, visiškai nepaisydami bendro irodomosios medžiagos konteksto. Pirmosios instancijos teismas, laikydamasis Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato 2003-06-20 nutarime Nr. 40 itvirtintu reikalavimu, irodymus išdeste nuosekliai, nurode, kokias aplinkybes jie patvirtina ar paneigia, atskleide ju tarpusavio ryši, iš ju visumos analizes nuosprendyje logiškai seka nuteistuju kalte patvirtinancios išvados, kad S. G. ir N. V. (L.) veike organizuota grupe, siekdami bendro tikslo, visus organizuotos grupes nariu veiksmus junge bendra tycia apgaule užvaldyti Lietuvos Respublikos valstybei priklausanti PVM, jie sieke realizuoti savo bendra nusikalstama sumanyma, tam sujunge savo pastangas ir, kiekvienas atlikdamas savo vaidmeni ir funkcijas, tiesiogiai dalyvavo vykdydami bendro nusikaltimo objektyviaja puse. Todel nuteistieji laikomi nusikaltimo bendravykdžiais, ju veika kvalifikuojama pagal ta pati BK straipsni. S. G. ir N. V. (L.) teiginiai ir daromos išvados, kad naftos produktai realiai buvo isigyjami, byloje nera duomenu, kad naftos produktai butu isigyti neteisetu ar nusikalstamu budu, jie negalejo atsakyti už kitus asmenis, už kitu asmenu imoniu ukines finansines veiklas, kurios jiems nebuvo žinomos, ju imone „(duomenys neskelbtini)“ visus mokescius, iskaitant PVM, mokejo, todel teismas neteisingai juos nuteise už sukciavima, paneigiami nustatytomis faktinemis bylos aplinkybemis. Nebuvo jokios butinybes teismui išsireikalauti visu duomenu del K. B. II ir UAB „(duomenys neskelbtini)1“ veiklos, visu reviziju ir patikrinimu medžiagos, kaip kad nurodo apeliantai, nes šioje byloje buvo atliktas šiu imoniu ukines finansines veiklos tyrimas, pateiktos specialisto išvados, jos buvo ištirtos teisiamojo posedžio metu ir ivertintos nuosprendyje. To visiškai pakako nustatant šiai bylai reikšmingas aplinkybes.

Apeliantai teigia, jog jiems nesuprantama, kaip PVM galejo buti pasisavintas, jo nesumokejus, jeigu PVM nebuvo sumoketas i valstybes biudžeta, tai jo iš biudžeto ir nebuvo galima pavogti. Nuteistuju nuomone, pagrobti PVM iš biudžeto galima tik pareiškus mokestini reikalavima del PVM atskaitu. Šiuo atveju toks mechanizmas nebuvo irodytas. Teismas konstatavo, kad kaltinamieji apgaule igijo valstybes turta – i valstybes biudžeta reikalinga sumoketi PVM. Apeliantu nuomone, tokiu budu teismas konstatavo, kad lešos iš biudžeto pagrobtos nebuvo, tik taip buvo išvengta turtines prievoles, o tai tuo metu nebuvo nusikaltimas. Šie apeliantu teiginiai yra neteisingi. Byloje nustatyta, kad S. G. surasdavo asmenis, kurie pigiau ir be jokiu dokumentu parduodavo naftos produktus, šiuos produktus igydavo, nesumokejes pirkimo PVM, juos legalizuodavo suklastotais K. B. II ir UAB „(duomenys neskelbtini)1“ apskaitos dokumentais, po to N. L. II „(duomenys neskelbtini)“, išrašydama PVM saskaitas fakturas, parduodavo juos LR ukio subjektams, kurie, atsiskaitydami už produkcija, sumokedavo ir pirkimo PVM. I N. L. II „(duomenys neskelbtini)“ patekes PVM nepriklause nei vienam iš nuteistuju, tai buvo valstybes nuosavybe, jos turtas, kuris nuteistiesiems buvo svetimas, taciau PVM nebuvo pervestas i valstybes biudžeta, bet nuteistuju, išgryninus iš ivairiu banku saskaitu, neteisetai užvaldytas. Itarimas ar kaltinimas turtines prievoles išvengimu nei S. G., nei N. V. (L.), nei kitiems ju bendrininkams nebuvo pareikštas, jie buvo kaltinami ne apgaules budu išvenge turtines prievoles, bet apgaules budu igije svetima turta. S. G. ir N. V. (L.), veikdami organizuota grupe su kitais asmenimis, apgaules budu, panaudodami fiktyvias imones ir klastodami dokumentus, ši turta užvalde, t. y. apgaules budu užvaldydami svetima turta, padare sukciavima. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio 1961 m. BK 274 str. numate baudžiamaja atsakomybe už svetimo turto užvaldyma arba teises i turta igijima apgaule. Tokiu budu nuteistuju padaryta veika atitinka sukciavima tiek pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 274 str. 3 d. (sukciavimas, padarytas stambiu mastu), tiek pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. (dideles vertes svetimo turto igijimas apgaule), taciau nuteistiesiems pagristai pritaikytas 2000 m. BK 182 str., nes numato lengvesne nusikalstama veika padariusio asmens teisine padeti. Apeliantu teiginys, jog teismas pats perkvalifikavo veiksmus, tuo iš esmes pažeisdamas ju teises i gynyba, neatitinka tikroves.

Nuteistieji apeliaciniuose skunduose mini Klaipedos miesto apylinkes teismo 2006-03-29 nutarti, kurioje, pasak ju, nurodyta, jog „kaltinamiesiems inkriminuojamas sukciavimas, padarytas nuo 2002-03-06 iki 2002-11-27, išvengiant turtines prievoles sumoketi PVM i Lietuvos Respublikos biudžeta. Aptariamos nusikalstamos veikos, kuria kaltinami mineti asmenys, padarymo laikotarpiu galiojusio baudžiamojo istatymo normos nenumate baudžiamosios atsakomybes už turtines prievoles išvengima apgaule.“ S. G. ir N. V. (L.) nuomone, teismas prieme nuosprendi galiojant minetai nutarciai, kurioje buvo konstatuota, jog kaltinamuju veikoje nera sukciavimo požymiu, ir taip iš esmes pažeide BPK normas. Mineta 2006-03-29 nutartimi teismas, vadovaudamasis BPK 219 str., 232 str. 3 p., 234 str., byla perdave prokurorui pažeidimams pašalinti, konstataves, jog surašytas kaltinamasis aktas iš esmes neatitinka BPK 219 str. reikalavimu, tai trukdo byla nagrineti teisme, padarytu pažeidimu ir trukumu negalima ištaisyti teisiamajame posedyje (t. 41, b. l. 108-160). Iš bylos medžiagos matyti, jog po šios nutarties priemimo buvo surašytas naujas kaltinamasis aktas (t. 44, b. l. 1-60), byla Klaipedos miesto apylinkes teismo 2007-02-01 nutartimi buvo perduota nagrineti teisiamajame posedyje (t. 44, b. l. 68), taciau, teisminio bylos nagrinejimo metu prokurorui pareiškus prašyma papildyti ikiteismini tyrima, Klaipedos miesto apylinkes teismas 2008-06-16 nutartimi, vadovaudamasis BPK 253 str., 254 str. 3 d., prokuroro prašyma tenkino ir byla perdave prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti (t. 47, b. l. 67). Atlikus papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus, buvo surašytas kaltinamasis aktas (t. 50, b. l. 1-130), butent pagal ši kaltinamaji akta Klaipedos miesto apylinkes teismas 2009-01-05 nutartimi perdave byla nagrineti teisiamajame posedyje (t. 50, b. l. 136). Taigi nuteistuju apeliaciniuose skunduose minima nutartis buvo priimta bylos parengimo nagrineti teisme metu, tokia nutartimi, kaip ir kitomis, nurodytomis BPK 232 str., išsprendžiami tik organizaciniai klausimai, rengiantis byla nagrineti teisme, nenustatinejamos faktines bylos aplinkybes, nesprendžiami asmens kaltes, veikos juridinio ivertinimo klausimai, faktines bylos aplinkybes nustatomos, kaltes ir veikos kvalifikavimo klausimai išsprendžiami tik baigiamuoju bylos aktu – nuosprendžiu. Teismas aptariamoje nutartyje nurode kaltinamojo akto trukumus, byla buvo perduota prokurorui šiems trukumams pašalinti, del to byloje buvo surašytas naujas kaltinamasis aktas, ir byla su nauju kaltinamuoju aktu perduota teismui. Teisejas, susipažines su gauta byla, pripažines, kad kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 str. reikalavimus ir nera kliuciu nagrineti byla teisme, perdave byla nagrineti teisiamajame posedyje. Tuo ir buvo igyvendinta šios nutarties paskirtis. Todel nuteistuju išsakytas anksciau minetas vertinimas yra klaidingas. Teismas jokiu esminiu BPK pažeidimu nepadare, priimdamas skundžiama nuosprendi, esant bylos parengimo nagrineti teisme metu priimtai nutarciai byla perduoti prokurorui.

Del nuteistuju L. V. ir I. V. apeliaciniu skundu argumentu

L. V. neteisus teigdamas, jog nera irodymu, patvirtinanciu, kad jis žinojo apie visa apgaules mechanizma (jeigu tokia tikrai buvo), kad ji siejo vieninga tycia su kitais nuteistaisiais, nei vienas iš nuosprendyje nurodytu irodymu nepatvirtina jo dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme, surinkti irodymai patvirtina tik tai, kad, paprašytas S. G., jis keleta kartu nuveže dokumentus ir pinigus, o kad jam buvo žinoma, kokiam tikslui jis veža dokumentus ar pinigus, nera irodyta. Byloje nustatyta, kad L. V. S. G. perduotus duomenis apie igytus naftos produktus, reikalingus irašyti i K. B. II pardavimo dokumentus, per kitus organizuotos grupes narius pristatydavo asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, tada i K. B. II PVM saskaitu fakturu blankus budavo irašomi melagingi duomenys apie realiai neivykusias ukines operacijas tarp K. B. II ir N. L. II „(duomenys neskelbtini)“, pasirašoma neužpildytuose K. B. II PVM saskaitu fakturu blankuose, po to jis paimdavo suklastotas K. B. II PVM saskaitas fakturas bei neužpildytus K. B. pasirašytus K. B. II PVM saskaitu fakturu blankus, banko kasos pajamu orderius ir perduodavo N. V. (L.), kuri i neužpildytus K. B. pasirašytus K. B. II PVM saskaitu fakturu blankus irašydavo melagingus duomenis apie realiai neivykusias ukines operacijas ir itraukdavo juos i savo imones buhalterine apskaita. N. L. II „(duomenys neskelbtini)“ ukio subjektams pardavus naftos produktus, šiems atsiskaicius, pridedant prie prekiu vertes PVM, šias lešas N. V. (L.) nuemus grynaisiais pinigais iš savo imones saskaitu, S. G. perduodavo dali pinigu L. V., kuris dali sumos pasilikdavo sau, o likusius pinigus perduodavo kitiems organizuotos grupes nariams. Tai, kad L. V. žinojo apie visa apgaules mechanizma, kad ji siejo bendras nusikalstamas sumanymas su kitais nuteistaisiais ir jis, vykdydamas aptartus uždavinius, kartu su kitais nuteistaisiais dalyvavo bendro nusikaltimo daryme, patvirtina S. G. duoti parodymai, jog L. V., kaip imones, prekiavusios naftos produktais, direktorius, sake turis naftos produktu tiekejus ir pirkejus, taciau jo imone negalinti prekiauti visais naftos produktais, tada jam buvo pasiulyta tokiais naftos produktais prekiauti per N. L. II „(duomenys neskelbtini)“. Pasak S. G., jis visiškai pasitikejo L. V. ir visiškai nesidomejo, nežinojo nei iš kur L. V. gaudavo per N. L. II „(duomenys neskelbtini)“ parduodamus naftos produktus, nei kam jie buvo parduodami, visus dokumentus atveždavo L. V. L. V., N. V. (L.) ir jis, S. G., važiavo i Kauna tvarkyti dokumentu, nes K. B. II išrašinejo PVM saskaitas fakturas su klaidomis, L. V. juos nuveže i R. V. buta, pasake, kad cia jie lauks pardaveju, t. y. K. B. II atstovu, po kurio laiko atvyko moteris, kuria L. V. pristate kaip K. B. II atstove I. V. . S. G. teigimu, jis praše L. V., kad I. V. supažindintu ji su K. B. II savininku. A. T. ar I. V. išdeste visa mechanizma, kaip buvo daroma su L. V. iforminant naftos produktu isigijima, pasake, kad L. V. joms už dokumentu išrašyma mokedavo po keleta centu už tona ar litra. Teisiamojo posedžio metu S. G. patvirtino, kad L. V. buvo suorganizaves susitikima su K. B. ir A. T. I. V., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parode supratusi, kad butent L. V. perduoda R. V. A. T. surašytus dokumentus, gražina juos su parašais, be to, jis atvykes perdave R. V. kažkokia pinigu suma, ne karta R. V. yra sakiusi, jog reikia skambinti L. V., kai kildavo kažkokie neaiškumai, butent iš L. V. R. V. gaudavo dokumentus, kuriuos po to perduodavo jai, o ji A. T., kuri išrašydavo dokumentus. Be to, pasak I. V., bunant pas R. V. namuose, L. V. ja supažindino su S. G., atveže jai i Kauna fakso aparata, kad butu galima atsiusti duomenis apie naftos produktu kiekius. Taigi iš kitu nuteistuju parodymu matyti, jog L. V. ieškojo nelegaliu naftos produktu pardaveju, supažindino tarpusavyje kitus nuteistuosius, tarpininkavo perduodamas reikalingus duomenis, dokumentus ir pinigus. Šie parodymai kitu byloje surinktu ir teisme ištirtu bei nuosprendyje aptartu irodymu kontekste leido daryti išvada, jog L. V. veiksmai, derinant juos su kitu nuteistuju veiksmais, buvo nukreipti i bendro tikslo siekima, jis savo pastangas sujunge su kitu nuteistuju pastangomis realizuojant bendra nusikalstama sumanyma apgaule užvaldyti Lietuvos Respublikos biudžeto lešas. Nusikaltimo igyvendinimo mechanizmas buvo gana sudetingas, gerai organizuotas, kiekvienas nuteistasis jame atliko jam skirta vaidmeni, todel galima daryti išvada, jog bendrininkavimas buvo iš anksto sutartas. Visa tai, kas išdestyta, paneigia L. V. teiginius, jog jis nesuprato dalyvaujas nusikaltimo daryme, atliko tik paprasto dokumentu ir pinigu pervežejo funkcija, ir patvirtina, jog nuteistasis kaip tik buvo aktyvus nusikaltimo bendravykdis, gerai suvokiantis visa apgaules turini. Jis pats apeliaciniame skunde nurodo itares, kad veikla nera visiškai teiseta. Apelianto teiginys, kad 2002-06-12 jis iš veiklos pasitrauke, nepaneigia jo kaltes jam inkriminuoto nusikaltimo padarymu, nes nuosprendžiu nustatyta, kad jis nusikaltima dare laikotarpiu nuo 2002-03-06 iki 2002-06-11, kad veliau jis pasitrauke iš organizuotos grupes veiklos, neturi itakos jo ankstesniu veiksmu vertinimui, nepašalina baudžiamosios atsakomybes už juos. L. V. remiasi S. G. teisminio nagrinejimo metu duotais parodymais, kad jis, L. V., organizavo susitikima su K. B. ir A. T., noredamas isitikinti, kad imones, iš kuriu buvo perkami naftos produktai, vykdo teiseta veikla, moka visus mokescius. Šie parodymai, apelianto manymu, patvirtina, kad jis mane, jog vykdoma legali ir teiseta veikla. Atsižvelgiant i bendra irodomosios medžiagos konteksta, tokia versija atmestina, nelogiška, jog tokio susitikimo organizavimo tikslas buvo isitikinti imoniu veiklos teisetumu, o pats L. V. susitikimo organizavimas kaip tik parodo jo suinteresuotuma vykdoma neteiseta veikla, jo aktyvu dalyvavima joje.

Nuteistoji I. V. savo apeliacini skunda grindžia iš esmes tokiais pat argumentais, kaip ir L. V. Apeliantes teiginiai, jog nei vienas iš nuosprendyje nurodytu irodymu nepatvirtino, kad ji dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme, kad žinojo, jog buhalteriniai dokumentai neatspindi realiai atliktu komerciniu sandoriu, neatitinka tikroves. Priešingai nei nurodo nuteistoji, teismas skundžiamame nuosprendyje aptare I. V. dalyvavima nusikaltimo padaryme patvirtinancius irodymus, ju analizes pagrindu nustate, koki konkretu vaidmeni ir užduotis organizuotoje grupeje ji atliko. Nuteistoji buvo aktyvi nusikaltimo bendravykde, organizuotoje grupeje turejo savo vaidmeni, atliko savo funkcijas, kaip ir kiti nuteistieji, todel jos vaidmuo negali buti laikomas mažareikšmiu. Nuosprendyje aptartu kaltinamuju parodymu, rašytiniu irodymu visuma neabejotinai patvirtina, jog I. V. suvoke visa apgaules mechanizma, nusikalstama savo veiksmu pobudi, suprato, kad ji, atlikdama šiuos veiksmus, derindama juos su kitais nuteistaisiais, taip pat atliekanciais jiems priskirtus vaidmenis, kartu su jais dalyvauja bendro nusikaltimo daryme, realizuoja sukciavimo objektyviaja puse. Nuteistoji nurodo, jog teismas nepagristai remesi A. T. parodymais. Taciau I. V. kalte nebuvo irodinejama remiantis ikiteisminio tyrimo metu apklaustos A. T. parodymais, šie parodymai buvo tik perskaityti byloje esantiems irodymams patikrinti, kaip tai numato BPK 276 str. 4 d. A. T. parodymai kartu su teisiamojo posedžio metu ištirtais irodymais sudaro vientisa visuma, atskleidžia išsamu nusikalstamos veikos vaizda, tad abejoti irodymu, kuriais grindžiama I. V. kalte, patikimumu nebuvo pagrindo.

Tiek nuteistasis L. V., tiek nuteistoji I. V. apeliaciniuose skunduose nurodo, jog byloje nera irodytas butinasis BK 182 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudeties požymis – svetimo turto ar turtines teises igijimas savo ar kitu naudai. Pasak ju, byloje nera jokiu duomenu, kad nurodytos valstybes lešos buvo realiai igytos. Nors pagal BK 182 str. atsako ne tik tas, kas apgaule igijo svetima turta ar turtines teises, bet ir tas, kas apgaule išvenge turtines prievoles arba ja panaikino, toks kaltinimas nebuvo pateiktas ir nebuvo analizuojamas, o pagrindo nuteisti pagal byloje pareikštus itarimus ir kaltinamajame akte nurodyta kaltinima nebuvo. Be to, veikos padarymo metu galiojo 1961 m. BK, baudžiamoji atsakomybe už sukciavima buvo numatyta 1961 m. BK 274 str. BK 274 str. itvirtinta sukciavimo sudetis skyresi nuo 2000 m. BK 182 str. itvirtintos sukciavimo sudeties tuo, kad 2000 m. BK sukciavimo objektas suprantamas placiau nei turto ar turtines teises igijimas, nes atsako ir tas, kas apgaule išvenge turtines prievoles arba ja panaikino. Apeliantu nuomone, taikyti jiems 2000 m. BK 182 str. nebuvo teisinio pagrindo, nes veikos padarymo metu baudžiamoji atsakomybe už šia veika nebuvo numatyta. Apeliacines instancijos teismas apeliantams paaiškina, kad i šiuos ju skundo argumentus yra atsakyta nagrinejant nuteistuju S. G. ir N. V. (L.) apeliaciniu skundu argumentus, susijusius su veikos kvalifikavimu. Byloje nustatyta, jog valstybei priklausantis turtas – i N. L. II „(duomenys neskelbtini)“ patekes PVM, išgryninus iš ivairiu banku saskaitu, neteisetai buvo nuteistuju užvaldytas.

I. V. nera teisinio pagrindo taikyti BK 62 str. nuostatu ir paskirti švelnesne, negu istatymo numatyta, bausme.

Vadovaudamasi tuo, kas išdestyta, teiseju kolegija konstatuoja, jog naikinti skundžiama apkaltinamaji nuosprendi ir nuteistiesiems priimti išteisinamaji nuosprendi nera jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistuju S. G., N. V. (L.), I. V. ir L. V. apeliacinius skundus atmesti.