Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės, Donato Vansevičiaus, dalyvaujant pareiškėjo biudžetinės įstaigos Vilniaus miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro atstovui advokatui Audriui Juozapavičiui, atsakovės Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovams Airinei Dobužinskaitei ir Ramūnui Rakauskui, atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus atstovui Rimantui Tebėrai, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Montis magia“ atstovui advokatui Linui Žalnieriūnui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo biudžetinės įstaigos Vilniaus miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro skundą atsakovams Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritoriniam skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Montis magia“ ir V. M. dėl sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Biuras taip pat nesutinka su išvada, jog jis nesilaikė Instrukcijos 4.2.9. p. reikalavimų. Pabrėžė, jog VDI inspektorius neįvertino Sienelės pastatymo vietos, oro sąlygų, neįvertino, ar pagal Instrukciją, atsižvelgiant į Šventės dieną buvusias oro sąlygas, Sienelės pastatymo vietą bei kitus Instrukcijoje nurodytus kriterijus buvo galima spręsti, jog reikalingos papildomos priemonės Sienelės stabilumui užtikrinti, taip pat nenustatė, kokia Sienelės įranga buvo perduota pareiškėjui. Atkreipė dėmesį, kad VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus 2014 m. gruodžio 1 d. išvadoje Nr. VD-77 (toliau – ir Išvada) patvirtinama, jog Sienelę galima saugiai naudoti be papildomo įtvirtinimo, o papildomas įtvirtinimas reikalingas tik esant išskirtiniams atvejams: nepalankioms oro sąlygoms, renginio specifikai ir panašiai. Pabrėžė, jog Instrukcijoje nėra nurodyti reikalavimai lipančiųjų aprangai. Be to, pagal Instrukcijoje nurodomus kriterijus, nereikėjo jokių papildomų priemonių Sienelės stabilumui užtikrinti, kadangi Šventės dieną oro sąlygos buvo geros, o danga, ant kurios buvo statoma Sienelė, buvo tvirta ir lygi, taip pat surinkta Sienelė buvo stabili. Buvo prižiūrėta, jog būtų sumontuotos visos konstrukcinės detalės, kurios buvo perduotos, tačiau papildomų trosų / virvių nebuvo perduota, nors UAB „Montis magia“ teigia priešingai. UAB „Montis magia“ yra įmonė, profesionaliai užsiimanti alpinizmo, laipiojimo mokymų vedimu bei renginių organizavimu, taigi šios įmonės direktorius, žinodamas, jog renginys vyks ir įranga bus montuojama atviroje vietoje, turėjo perduoti visą įrangą, reikalingą saugumo reikalavimams užtikrinti.

Biuras taip pat nesutinka su Instrukcijos 5.1.7. p. pažeidimu. Pareiškėjo teigimu, maksimalus saugotojo atstumas, saugotojui stovint įstrižai, bet neišeinat už Instrukcijos 10 pav. pavaizduotos saugotojo zonos, t. y. iš aplink Sienelę apibrėžto stačiakampio, yra lygus 2,83 m. Nagrinėjamu atveju nebuvo atlikti jokie matavimai ar kiti veiksmai, siekiant nustatyti Biuro darbuotojo P. K. stovėjimo nuo Sienelės atstumą. Akte Nr. 1 nurodytas 6–7 m. atstumas grindžiamas išimtinai tik R. L. paaiškinimais. Be to, nebuvo įvertinta aplinkybė – P. K. stovėjimo kampas bei A. L. rašytiniai paaiškinimai bei P. K. rašytiniai paaiškinimai, kurie prieštaravo R. L. paaiškinimams. Taip pat neįvertinta aplinkybė, jog lipančią J. M. laikė keli asmenys stovėdami eile, taigi atstumas turėjo būti skaičiuojamas nuo Sienelės iki pirmo laikančiojo asmens. Pažymėjo, kad neįvertinta ir aplinkybė, jog dėl tempimo metu įsijungusios antrojo ir trečiojo asmens tempimo jėgos pirmas stovėjęs P. K. buvo priverstas žengti atgal. Atkreipė dėmesį, kad Instrukcijoje nėra nurodyta jokių pavojaus veiksnių, kurių egzistavimas sąlygotų Sienelės virtimą. Pabrėžė, jog VDI inspektorius iš esmės vadovavosi tik vienos liudytojos paaiškinimais, todėl Akte Nr. 1 klaidingai nurodė nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes, nes kitų asmenų paaiškinimai dėl atstumo skiriasi. Be to, Išvadoje cituojami naujo liudininko parodymai, kurie nebuvo nurodyti Akte Nr. 1.

Pareiškėjo įsitikinimu, VDI inspektorius neturėjo reikalingų žinių nustatyti Sieneles virtimo priežastį, todėl turėjo būti skirta ekspertizė. Šiuo atveju, atliekant tyrimą, nebuvo surinkti ir (ar) vertinti visi reikiami duomenys, užtikrinantys objektyvų ir visapusišką nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą. Nebuvo analizuojami kito asmens veiksmai, kaip turėję įtakos Sienelės kritimui. Atkreipė dėmesį, jog R. L. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog saugos virvę traukė P. K. ir dar vienas vyras iš žiūrovų, o jai prisijungus ir dar sykį patraukus virvę, bokštas ėmė kristi. Paaiškino, kad Biuro darbuotojui P. K. paprašius prieš jį stovėjusiam ir traukiančiam virvę trečiajam asmeniui pasitraukti, šis apėjo P. K. ir atsistojo už jo nugaros, todėl P. K. jo nebematė. Taigi kito asmens veiksmai galėjo lemti nelaimingo atsitikimo darbe įvykį. Darbdavys negalėjo numatyti, kontroliuoti ir užkirsti kelią trečiojo asmens veiksmams, galimai nulėmusiems Sienelės kritimą. Pabrėžė, jog trečiojo asmens veiksmai turėjo didelės įtakos atstumui, kuriuo P. K. stovėjo nuo Sienelės, kadangi lipančią J. M. laikė trys asmenys ir dėl į tempimo procesą įsijungusios trečiojo asmens jėgos Sienelė galimai galėjo pradėjo virsti.

Inspekcija pabrėžė, jog įvykio vieta, iki atvykstant darbo inspektoriui, nebuvo išsaugota. Tokiu būdu, Biuras pažeidė Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 (toliau – ir Nuostatai), 29 bei 32 p. Pažymėjo, kad būtent Biuras 2014 m. liepos 17 d. organizavo sveikatingumo ir sporto šventę „Kai sportas suvienija mus“. Jis buvo atsakingas už renginio organizavimą, programą bei pramogas renginio metu. Papildomoms pramogoms Biuro direktorės pavaduotojo P. K. prašymu UAB „Montis magia“ neatlygintinai suteikė Biurui Sienelę. P. K., perimdamas Sienelę, patvirtino, kad yra susipažinęs su Instrukcija. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad renginyje nedalyvavo UAB „Montis Magia“ darbuotojai, o Sienelės įrangą montavo pats P. K. su savanorėmis iš „Montis Magia“ klubo, kuriam priklauso ir jis pats. Be to, P. K. VDI darbo inspektoriui patvirtino, kad jis buvo atsakingas už bendrą renginio organizavimą ir jo saugumą. Renginio saugumo užtikrinimui Biuras su UAB „Montis magia“ nepasirašė jokių susitarimų dėl minėtos bendrovės dalyvavimo renginyje bei Sienelės įrangos montavimo ar naudojimo, taigi teigti, kad Biuras nėra atsakingas už tinkamą Sienelės įrangos montavimą ir naudojimą, nėra pagrindo.

Atkreipė dėmesį, jog Instrukcijos 4.2.9 p. nustatyta, kad įvertinus bokšto pastatymo vietą, oro prognozes ir sąlygas, renginio specifiką, laipiojimo sienos bokštą gali reikėti papildomai tvirtinti. Pagal Instrukcijos 5.1.7 p. prižiūrinčių asmenų darbo zona, saugant lipantįjį, turi būti ne daugiau 2 m atstumu nuo lipimo tako. Vertinant tyrimo byloje esančias fotonuotraukas, liudininkių A. L., R. L., T. A. paaiškinimus, galima teigti, kad prižiūrintysis asmuo, šiuo atveju P. K., buvo atitolęs nuo lipimo tako didesniu negu 2 metrų atstumu. VDI teigimu, prižiūrinčiojo asmens funkcija yra saugos virve saugoti lipantįjį, o ne jėga lipantįjį užtempti į viršų. Viršijus leistiną kėlimo kampą, Sienelės bokštas buvo nuverstas prižiūrinčiųjų asmenų traukimo jėga. Esant tokioms neįprastoms sąlygoms (rizikos veiksniams), kai prižiūrintysis asmuo, atitolęs nuo lipimo tako didesniu kaip 2 m atstumu, jėga bando užtempti lipantįjį į bokšto viršų, buvo reikalingi papildomi bokšto įtvirtinimai. P. K., baigęs neformalius kalnų kelionių technikos ir alpinizmo mokymus bei susipažinęs su Instrukcija, naudodamas Sienelės įrangą neįprastomis sąlygomis, turėjo įvertinti papildomas specifikas bei numatyti papildomas saugos priemones. VDI nuomone, aplinkybė, ar papildomos virvės buvo ar nebuvo gautos, nedaro esminės įtakos, kadangi P. K., nusprendęs neįprastu būdu naudoti Sienelės įrangą, turėjo įvertinti galimą riziką bei imtis būtinų saugos priemonių (pavyzdžiui, kreiptis į UAB „Montis magia“ atstovus dėl tolimesnių saugių veiksmų panaudojimo). Be to, atsakovė pabrėžė, jog Instrukcijos 5.1.9 p. nurodyta, kad draudžiama naudoti bokštą kitai paskirčiai, nesuderinus kitos paskirties taikymo veiksmų ir sąlygų su bokšto savininkais.

VDI teigimu, inspektorius R. Tebėra, neperžengdamas savo kompetencijos ribų, atliko įvykio darbe tyrimą bei nustatė įvykio darbe aplinkybes bei priežastis. Ekspertizės skiriamos, kai tiriant nelaimingus atsitikimus darbe, būtinos specialios žinios arba kai VDI turimomis techninėmis priemonėmis neįmanoma atlikti reikalingų tyrimų. Šiuo atveju nelaimingo atsitikimo darbe priežastys nustatytos iš faktinių įvykio darbe aplinkybių.

VDI Vilniaus skyrius taip pat atkreipė dėmesį, jog Instrukcijos 6.1 p. numatyta, jog apranga turi būti patogi lipančiajam, o pagal 6.4.3 p. lipančiajam uždedamas šalmas. Taigi įrangą eksploatuojantis asmuo, rūpindamasis lipančiojo saugumu, neturi leisti lipti nepatogius drabužius vilkinčiam asmeniui, kuriam neįmanoma uždėti šalmo, o jeigu leidžia, šios aplinkybės laikytinos išskirtinėmis ir reikalaujančiomis papildomų apsauginių priemonių – šiuo atveju papildomo Sienelės įtvirtinimo. Be to, Biuro direktorės pavaduotojas P. K., pats būdamas susipažinęs su Instrukcija ir dalyvavęs montuojant Sienelę, ne pirmą kartą eksploatuodamas įrangą, ir būdamas atsakingas už renginio dalyvių saugumą, matydamas, jog Sienelė perduota be papildomų virvių / trosų ir kuolų, elgdamasis kaip bonus pater familias, galėjo ir turėjo numatyti, kad įranga nesaugi naudoti išskirtinėmis sąlygomis, todėl turėjo pareikalauti, kad Biurui būtų perduotos trūkstamos Sienelės dalys arba neleisti įrenginiu naudotis asmeniui, kurio individualios savybės (nepatogus kostiumas) kėlė grėsmę jo paties ir aplinkinių saugumui.

VDI Vilniaus skyrius nesutinka, kad nelaimingas atsitikimas įvyko ne darbo laiku. Pabrėžė, jog Biuro direktoriaus pavaduotojo P. K. įsakymu Biuro darbuotojai turėjo dalyvauti Šventėje. Šiame įsakyme nei šventės, nei darbuotojų darbo laikas nenurodytas, Biuro vidaus tvarkos taisyklių 8 p. nurodyta, kad darbuotojai pirmadieniais–ketvirtadieniais dirba nuo 7.30 val. iki 16.30 val., taigi teigti, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko ne darbo laiku, nėra pagrindo. Be to, Darbuotoja lipo su personažo Vitaminuko Tuko kostiumu bei su darbdaviui atstovaujančio asmens P. K. leidimu, jo prižiūrima, todėl jos veiksmai negali būti vertinami kaip nesusiję su darbu ar savavališki. Lipti Sienele nukentėjusiajai leido darbdavio atstovas, apmokytas naudotis įrenginiu bei turintis praktinės patirties šioje srityje, taigi Darbuotoja turėjo pagrindo juo pasitikėti ir jos veiksmai negali būti vertinami kaip neatsakingi.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde išdėstytais argumentais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. M. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Teismo posėdyje kaip liudytoja apklausta R. L. nurodė, kad domisi alpinizmu, yra baigusi UAB „Montis magia“ kalnų kelionių ir turizmo kursus. Iš elektroninio laiško sužinojo, jog P. K. organizuoja Šventę ir kviečia į pagalbą savanorius, taigi atvyko prie Baltojo tilto ir padėjo jam iškrauti Sienelę ir ją sustatyti. Šventėje dalyvavo savanoriškai, sau jokios naudos iš to neturėjo. Sienelę ji statė pirmą kartą, bet pasitikėjo P. K., nes manė, jog jis žino, kaip montuoti. Pasak liudytojos, Sienelės montavimui vadovavo P. K.. Renginio metu ji su A. L. saugojo lipančius vaikus, o P. K. dėjo jiems apraišus, šalmus. Po pertraukėlės ji apsikeitė su P. K. vietomis. Tuomet prie Sienelės priėjo moteris su pomidoro kostiumu (J. M.) ir pradėjo imituoti lipimą. P. K. šūktelėjo, kad reikia apraišų, bet ji tuo metu segė apraišas vaikui, todėl P. K. pats jas paėmė. R. L. teigimu, J. M. sunkiai sekėsi lipti, todėl ji kilstelėjo ją iki didesnių kibių ir nuėjo toliau segti vaikui apraišų, tačiau po kelių minučių P. K. šūktelėjo, jog jam reikia pagalbos patraukti virvę. Pradžioje virvę traukė P. K. ir dar vienas vyras, kuris atsitraukė. Kadangi J. M. sunkiais sekėsi lipti Sienele, ji ir P. K. traukė virvę, tuomet vėl prišoko vyras ir pasigirdo klyksmas, jog bokštas svyra. Mano, jog virvę traukė atsitraukę nuo Sienelės apie 6 m atstumu, nes, Sienelei nuvirtus, jiems nereikėjo atsitraukti.

Teismo posėdyje kaip liudytoja apklausta V. T. nurodė, kad nelaimingo atsitikimo metu buvo „Montis magia“ klubo, kurį vienija alpinizmą mėgstantys žmonės, narė. Pažymėjo, jog gavo P. K. elektroninį laišką su prašymu prisidėti prie renginio organizavimo. Kadangi ji tuo metu UAB „Montis magia“ nedirbo, užklausė minėtos bendrovės atstovų. UAB „Montis magia“ sutiko duoti Sienelę, jei atsiras, kas ją sudės ir prižiūrės. Paaiškino, jog buvo atvykusi prie Baltojo tilto tuo metu, kai buvo statoma Sienelė, viskam vadovavo P. K., Instrukcija buvo padėta ant žolės. P. K. buvo trumpam išėjęs tik į renginio atidarymą.

Teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas Biuro direktoriaus pavaduotojas P. K. nurodė, kad organizuodamas šventę susisiekė su UAB „Montis magia“, tačiau jam atsakė V. T.. UAB „Montis magia“ Sienelę paskolino neatlygintinai, tačiau Sienele rūpintis turėjo „Montis magia“ klubo nariai. Pažymėjo, kad Šventėjo turėjo ir kitų pareigų, bet, kadangi Sienelės montuoti atvyko tik 2 merginos, jis stengėsi joms padėti, tačiau nevadovavo. Taip pat nurodė, kad leido Darbuotojai lipti su jos vilkimu kostiumu be šalmo, nes niekur nenurodyti reikalavimai dėl aprangos, o šalmo uždėti nebuvo galimybės. Tuo metu kai virto Sienelė, jis buvo atsitraukęs apie 4 m atstumu. Paaiškino, kad iki įvykio nežinojo, kam reikalinga Instrukcijoje nurodyta prižiūrinčio asmens darbo zona.

Teismo posėdyje kaip liudytoja apklausta A. L. nurodė, kad „Montis magia“ klubo bendrame elektroniniame pašte perskaitė P. K. laišką, jog jam reikia pagalbos renginyje. Pažymėjo, kad Šventėje dalyvavo savanoriškai. Sienelės montavimui vadovavo P. K., jis statė konstrukciją, o jos su R. L. padavinėjo detales, vėliau su V. T. pačios kabino plokštes, kol P. K. kelioms minutėms buvo išėjęs į renginio atidarymą. Liudytoja nurodė, kad prieš nukrentant Sienelei, virvę tempė P. K., R. L. ir dar vienas asmuo. Jie buvo apie 4 m ar didesniu atstumu nuo Sienelės.

Teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas UAB „Montis magia“ direktorius A. S. nurodė, jog gavo elektroninį laišką iš P. K. dėl Šventės. Kadangi tuo metu dalyvauti neturėjo laiko, nurodė, jog gali suteikti priemones. P. K. paprašė Sienelės. Liudytojo teigimu, kadangi jis pažinojo P. K. bei žinojo, jog jis ne kartą buvo statęs Sienelę kituose renginiuose, sutiko paskolinti Sienelę, tačiau pasakė, jog jis susirastų, kas padės saugoti lipančius asmenis. A. S. teigimu, P. K. buvo atsakingas už Sienelės sumontavimą. Paaiškino, kad įprastai lipantį asmenį saugo 1 asmuo, prie kurio lipantysis yra pririštas, saugančiam gali padėti ir kiti asmenys, tačiau šiuo atveju Sienelė virto nuo tempimo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilęs dėl VDI Vilniaus skyriaus 2014 m. liepos 18 d. nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1, kuriuo nustatytos nelaimingo atsitikimo darbe, kurio metu žuvo pareiškėjo darbuotoja J. M., aplinkybės ir priežastys, bei šį aktą patvirtinančio Inspekcijos 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimo Nr. (37)SD-15898, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad Biuras 2014 m. liepos 17 d. Vilniuje prie Baltojo tilto surengė savo organizuotą sveikatingumo ir sporto šventę „Kai sportas vienija mus“. Šventės metu kaip viena iš pramogų buvo sumontuota dirbtinė laipiojimo sienelė. Apie 15.40 val. Biuro darbuotojai J. M., apsirengusiai personažo Vitaminuko Tuko kostiumu, lipant minėta Sienele, pastaroji ėmė virsti ir užkrito ant Darbuotojos, kuri dėl patirtų sužalojimų mirė.

Inspekcijos Vilniaus skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius, atlikęs nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes, N-1 formos Akte Nr. 1 mirtino nelaimingo atsitikimo darbe priežastimis įvardino saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumą, t. y. darbdavys (Biuras), statydamas Sienelę, nesivadovavo Instrukcijoje numatytais saugaus naudojimo reikalavimais, neįvertino rizikos dėl galimo Sienelės virtimo vykstant lipimams, nenumatė Sienelės inkaravimo taškų (neatitempė papildomų trosų / virvių nuo Sienelės į visas puses, arčiau esančius objektus ar įkalamus kuolus), nesiėmė kitų saugos priemonių dirbtinės laipiojimo sienelės stabilumui užtikrinti, dėl ko J. M. lipimo metu ją saugojusiam asmeniui išėjus iš saugumo zonos ir surinkinėjant virvę (traukiant lipančiąja į viršų) Sienelė prarado stabilumą ir virsdama mirtinai traumavo lipančiąja Biuro darbuotoją J. M.. Tuo buvo pažeisti Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – ir Saugos ir sveikatos įstatymas) 19 str. 2 d. 1 p., 25 str. 1 d. 2, 3 p., Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A1-457/V-961 patvirtintų Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų (toliau – ir Bendrieji nuostatai) 4, 6, 9 p. (t. I, b. l. 7–8).

Nesutikdamas su Aktu Nr. 1, pareiškėjas kreipėsi į Inspekciją, prašydamas pastarąjį panaikinti ir atlikti pakartotinį (papildomą) nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą (t. I, b. l. 9–16). Tačiau Inspekcija, atsižvelgdama į VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus specialistų atlikto tyrimo išvadą (t. I, b. l. 18–21), 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. (37)SD-15898 pripažino, jog nelaimingas atsitikimas darbe buvo ištirtas tinkamai, todėl netenkino Biuro skundo (t. I, b. l. 17).

Nagrinėjamu atveju, Biuras nesutinka su VDI ir jos teritorinio skyriaus sprendimais ir teigia, kad nelaimingo atsitikimo darbe priežastys nustatytos neteisingai. Pareiškėjo nuomone, dėl nelaimingo atsitikimo kalta UAB „Montis magia“ arba pati Darbuotoja, o pats tyrimas atliktas netinkamai ir neišsamiai.

Pagal Saugos ir sveikatos įstatymo 2 str. 21 d. nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį, atliekant darbo funkcijas ar būnant darbo vietoje, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai ir netenka darbingumo nors vienai dienai arba dėl kurio darbuotojas miršta, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe. Minėto įstatymo 44 str. 1 d. nustatyta, kad įvykis darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai, nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo turi būti ištirti ir jų tyrimo rezultatai surašyti Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatuose nustatyta tvarka. Incidentas tiriamas ir registruojamas įmonės darbo tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka. Atliekant įvykio darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai, tyrimą, nustatomos jo aplinkybės ir priežastys bei nurodomos priemonės panašių įvykių priežastims pašalinti. Pagal Nuostatų 7 p., ištyrus nelaimingą atsitikimą, nustatomas jo ryšys su darbu ir surašomas N-1 formos nelaimingo atsitikimo darbe aktas arba N-2 formos nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą (iš darbo) aktas.

Pažymėtina, kad J. M. buvo Biuro darbuotoja (t. I, b. l. 66), kuri pagal Biuro direktorės pavaduotojo P. K. 2014 m. liepos 16 d. įsakymą Nr. P-191 (t. I, b. l. 77) dalyvavo 2014 m. liepos 17 d. Biuro organizuotoje sveikatingumo ir sporto šventėje „Kai sportas suvienija mus“. Nelaimingas atsitikimas, kurio metu žuvo J. M., įvyko minėtos Šventės metu, jai būnant darbo vietoje, nepasibaigus Darbuotojos darbo valandoms (Sienelė nuvirto apie 15 val. 45 min., tuo tarpu Darbuotojos darbo laikas nuo 7 val. 30 min. iki 16 val. 30 min. (t. I, b. l. 72–74), taigi darytina išvada, jog pagrįstai buvo surašytas N-1 formos nelaimingo atsitikimo darbe aktas, nes nelaimingas atsitikimas įvyko darbo metu jos darbo vietoje.

Pažymėtina, kad pagal Saugos ir sveikatos įstatymo 19 str. 2 d. 1 p. darbdavys imasi priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir organizuoja darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę įmonėje. Tuo tikslu darbdaviui atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo organizuoja rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vertinimą, kaip nurodyta šio įstatymo 39 str. ir kituose darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose. Pagal minėto įstatymo 25 str. 1 d. darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais: 1) organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti profesinės rizikos vertinimą ir tuo pagrindu įvertina (nustato) faktinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje, padaliniuose ir atskirose darbo vietose. Nustačius, kad darbuotojų saugos ir sveikatos būklė neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, darbdaviui atstovaujantis asmuo organizuoja reikiamų priemonių parengimą ir įgyvendinimą (2 p.); 2) pagal darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje sprendžia, kokias kolektyvines saugos priemones naudoti, organizuoja kolektyvinių apsaugos priemonių įrengimą ir, jeigu jos nepakankamai apsaugo darbuotojus nuo rizikos, darbuotojus aprūpina asmeninėmis apsaugos priemonėmis, organizuoja tokių priemonių patikrinimus, aprūpina darbuotojus saugiomis darbo priemonėmis, diegia saugius darbo bei technologijos procesus, darboviečių vietose, kur galima rizika, įrengia saugos ženklus, įrengia buities, sanitarines ir asmens higienos patalpas (3 p.).

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog Šventę organizavo Biuras. Biuro darbuotojai Šventėje dalyvavo darbdavio paliepimu (t. I, b. l. 77). Darbdaviui atstovaujantis asmuo tuo metu buvo P. K., kuris VDI Vilniaus skyriui 2014 m. liepos 24 d. paaiškinimuose pats pripažino, jog buvo atsakingas už Šventės organizavimą bei saugumą (t. I, b. l. 57). Sienelė P. K. 2014 m. liepos 16 d. buvo perduota perdavimo-priėmimo aktu, kuriame P. K. savo parašu, be kita ko, patvirtino, jog yra susipažinęs su Instrukcija (t. I, b. l. 78). Pažymėtina, kad jokie Sienelės savininko UAB „Montis magia“ atstovai ar Darbuotojai Šventėje nedalyvavo, taip pat nėra jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, jog UAB „Montis magia“ buvo paskirta atsakinga už lipančiųjų Sienele saugumą Biuro organizuoto renginio metu, taigi teismas kritiškai vertina pareiškėjo teiginius, jog dėl mirtino nelaimingo atsitikimo kalta UAB „Montis magia“.

Teismo vertinimu, nepagrįsti Biuro teiginiai, kad nelaimingą atsitikimą lėmė pačios Darbuotojos veiksmai. Pažymėtina, kad šiuo atveju nėra reikšminga aplinkybė, ar Darbuotojos lipimas Sienele buvo numatytas Šventės programoje, ar ji spontaniškai sugalvojo lipti, kadangi tai ji darė darbo metu, darbo vietoje, apsirengusi darbine apranga (personažo Vitaminuko Tuko kostiumu) su už Šventės saugumą atsakingo savo darbdavio atstovo P. K. leidimu ir priežiūra. Remiantis liudytojų parodymais nustatyta, kad būtent P. K. buvo saugantis (prižiūrintis) asmuo Darbuotojai lipant Sienele. Atkreiptinas dėmesys, kad Darbuotoja mirė dėl daugybinių galvos sužalojimų, o būtent Biuro atsakingas asmuo P. K. leido Darbuotojai lipti sienele be šalmo, nors tai būtina pagal Instrukcijos 6.4.3 p. Šiuo atveju kritiškai vertintinas pareiškėjo teiginys, UAB „Montis magia“ su Sienele neperdavė P. K. Instrukcijos, kadangi A. L. bei V. T. patvirtino, jog Instrukciją matė prie montuojamos Sienelės. Be to, Biuro direktorės pavaduotojas P. K. leido J. M. lipti su Vitaminuko Tuko (pomidoriuko) kostiumu, kuris akivaizdžiai nėra patogus drabužis lipti Sienele, nors Instrukcijos 6.1 p. nurodyta, kad lipančiojo apranga turi būti jam patogi. Taip pat iš liudytojų parodymų nustatyta, kad P. K., kuris tuo metu atliko prižiūrinčiojo asmens funkcijas, buvo atsitraukęs nuo Sienelės daugiau nei 2 m atstumu, nors pagal Instrukcijos 5.1.7 p. saugotojo darbo zona turi būti iki 2 metrų nuo Sienelės. Nors Biuras teigia, kad nėra aišku, kokiu tiksliu atstumu buvo atsitraukęs už Šventės saugumą atsakingas jo darbuotojas, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog ir pats P. K. patvirtino, jog atstumas buvo didesnis nei 2 m (apie 4 m) ir netgi didesnis už pareiškėjo skaičiavimais nurodomą 2,83 m atstumą, t. y. už prižiūrinčiojo asmens darbo zonos ribų. Be to, teismas atkreipia dėmesį, jog iš Instrukcijos 5.1.8 p. matyti, jog prižiūrinčiojo asmens pareiga yra saugoti lipantįjį, krentant išlaikyti jį ant virvės, o pakibusį nuleisti ant žemės. Tuo tarpu iš liudytojų paaiškinimų matyti, kad šiuo atveju prižiūrintysis asmuo P. K. su dar keliais asmenimis tempė apsauginę virvę, kad padėtų Darbuotojai užlipti į Sienelės viršų, t. y. savo funkcijas atliko ne pagal Instrukciją. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas UAB „In axis“ direktorius inžinierius V. G. UAB „Montis magia“ užsakymu atlikęs bandymus su Sienelės bokštu paaiškino, jog kuo tempiančiojo atstumas nuo bokšto didesnis, tuo mažesnės jėgos reikia jį apversti (t. II, b. l. 79–81). Taip pat nustatyta, kad nagrinėjamu atveju Sienelė nebuvo papildomai pritvirtinta, o Darbuotoją, kuri buvo be šalmo, išėję už prižiūrinčiojo asmens darbo zonos ribų tempė net 3 asmenys. Sutiktina su pareiškėju, kad pagal bokšto vietą, oro sąlygas papildomas Sienelės tvirtinimas Šventės metu iš esmės nebuvo būtinas, tačiau Sienele naudojantis ne pagal Instrukciją, t. y. 3 asmenims tempiant lipantįjį į viršų atsitraukus didesniu nei 2 m atstumu, šventės organizatorius turėjo įvertinti Sienelės stabilumą bei galimas rizikas ir papildomai pritvirtinti Sienelės bokštą arba neleisti Darbuotojai lipti minėtomis sąlygomis.

Kaip minėta, pagal Saugos ir sveikatos įstatymo nuostatas būtent darbdavys imasi priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir organizuoja darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę įmonėje, o darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, be kita ko, įvertina (nustato) faktinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje, padaliniuose ir atskirose darbo vietose, o nustatęs, kad darbuotojų saugos ir sveikatos būklė neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, organizuoja reikiamų priemonių parengimą ir įgyvendinimą, taip pat sprendžia, kokias kolektyvines saugos priemones naudoti, aprūpina darbuotojus saugiomis darbo priemonėmis, diegia saugius darbo bei technologijos procesus ir pan. Bendrųjų nuostatų 4 p. įtvirtinta, jog rizika vertinama organizuojant ir pradedant veiklą, projektuojant ir įrengiant darbo vietas, projektuojant ar keičiant technologinius procesus, parenkant ar keičiant įrenginius, darbo priemones ar pavojingas medžiagas, parenkant įmonės personalą, keičiant įmonės struktūrą ar restruktūrizuojant įmonę. Minėto teisės akto 6 p. nustatyta, kad įmonėje rizikos vertinimą organizuoja darbdavys, jam atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai. Rizikos vertinimui atlikti įmonėje tvarkomuoju dokumentu paskiriamas kompetentingas asmuo (asmenys). Jei kompetentingam asmeniui (asmenims) trūksta žinių ar įgūdžių, darbdavys, jam atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai organizuoja šio asmens (asmenų) mokymą rizikos vertinimo klausimais. Jei įmonėje nėra ar trūksta kompetentingų asmenų, su paslaugas teikiančiu išorės kompetentingu asmeniu (asmenimis) sudaroma sutartis dėl rizikos vertinimo atlikimo. Pagal Bendrųjų nuostatų 9 p. rizikos vertinimas atliekamas visose darbo vietose (esančiose statinyje ar lauke, nuolatinėse, laikinose, mobiliose, laikinose kitose įmonėse) ar kitose vietose, kuriose darbuotojas gali būti atlikdamas darbą arba vykdydamas darbdavio ar jo įgaliotų asmenų pavedimus. Atliekant rizikos vertinimą, darbdavys užtikrina įprastinę darbo ar technologinio proceso eigą, darbo priemonių naudojimą jų gamintojo nurodytomis sąlygomis. Vertinant riziką, atsižvelgiama į visų asmenų, esančių ar galinčių būti įmonėje, jos padaliniuose ar mobiliuose objektuose: nuolat ir laikinai dirbančių, atliekančių praktiką, komandiruotų asmenų, rangovų, subrangovų, trečiųjų asmenų bei lankytojų, veiklą.

Nagrinėjamu atveju darbdaviui Biurui atstovaujantis asmuo Šventėje buvo P. K., kuris, remiantis anksčiau išdėstytomis aplinkybėmis, leido Darbuotojai lipti Sienele be šalmo, pats ją prižiūrėjo ne pagal Instrukciją ir tokiu būdu neįvertino Sienelės virtimo galimybės (rizikos) ir nesiėmė atitinkamų priemonių Darbuotojos saugumui užtikrinti, dėl ko Biuro darbuotoja J. M., Sienelei nuvirtus, žuvo. Taigi mintų aplinkybių pagrindu sutiktina su atsakovų išvadomis, jog pareiškėjas nesilaikė Saugos ir sveikatos įstatymo 19 str. 2 d. 1 p., 25 str. 1 d. 2, 3 p., Bendrųjų nuostatų 4, 6, 9 p. reikalavimų ir tokiu būdu neužtikrino pakankamos saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės.

Teismo vertinimu, atsakovai tinkamai įvertino visas su nelaimingu atsitikimu darbe susijusias aplinkybes, teisingai nustatė šio įvykio priežastį. Inspekcijos teritorinio skyriaus bei pačios VDI surinkti įrodymai leidžia nustatyti esmines aplinkybes, reikalingas nelaimingo atsitikimo darbe aktui surašyti, todėl nagrinėjamu atveju ekspertizės atlikimas nėra tikslingas. Taigi skundžiamas VDI Vilniaus skyriaus 2014 m. liepos 18 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 1 ir Inspekcijos 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimas Nr. (37)SD-15898 yra teisėti ir pagrįsti, jų panaikinti nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo biudžetinės įstaigos Vilniaus miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą