- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-24
- Bylos Nr.
- N-662-1254-09
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Stasys Gagys, Audrius Bakaveckas (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Stasio Gagio ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 25 d. nutarimo V. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus pareigūnas 2007 m. lapkričio 30 d. V. P. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad V. P. 2007 m. lapkričio 30 d., 07.50 val., Panevėžio rajone, kelyje Panevėžys-Pasvalys-Ryga, Piniavos gyvenvietėje, vairuodamas automobilį viršijo leistiną 50 km/val. maksimalų greitį važiuodamas 72 km/val. greičiu. Tuo V. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 174 punkto reikalavimus. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 3 dalyje.
Pasvalio rajono policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Eismo priežiūros grupė (toliau – ir Institucija) 2008 m. sausio 2 d. nutarimu V. P. už pažeidimo, numatyto ATPK 124 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrė 75 litų baudą, pažeidimą įvertinant 1 baudos balu.
II.
V. P. skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Institucijos nutarimą ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Nurodė, kad yra nubaustas nepagrįstai ir neteisėtai, kadangi nutarime minimo pažeidimo jis nepadarė. Pažymėjo, kad jis važiavo leistinu greičiu, buvo pamatuotas ne jo automobilio, o kito automobilio greitis dėl vietos reljefo ypatumų, t. y. dėl kelio linkio iš policijos patrulinio automobilio stovėjimo vietos nurodytu atstumu jo vairuojamas automobilis iš viso negalėjo būti matomas. Pabrėžė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas remiantis policijos pareigūnų parodymais, kurie nepagrįsti jokiais įrodymais. Nei surašant protokolą, nei administracinės bylos nagrinėjimo metu nebuvo išklausyti jo paties paaiškinimai, nebuvo apklausti kartu su juo važiavę keleiviai, byloje esančiame administracinio teisės pažeidimo protokole yra įrašas apie tai, kad jis atsisakė rašyti paaiškinimą, įrašas, kad prie protokolo pridedama pažeidimo užfiksavimo schema, kai jam skirtame protokolo egzemplioriuje tokių įrašų nėra, schema įvykio vietoje braižoma nebuvo.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į skundą nurodė, kad prieštarauja nuobaudos panaikinimui.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2008 m. balandžio 25 d. nutarimu Institucijos nutarimo dalį, kuria V. P. už ATPK 124 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą nubaustas 75 litų bauda, paliko nepakeistą, o nutarimo dalį, kuria V. P. pažeidimas įvertintas vienu baudos balu, panaikino.
Teismas nurodė, kad V. P. pagrįstai ir teisėtai yra nubaustas už pažeidimo, numatyto ATPK 124 straipsnio 2 dalyje, padarymą. Tai patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas, greičio matuoklio parodymai, policijos pareigūnų paaiškinimai, jų tarnybiniai pranešimai, pažeidimo vietos schema, kita bylos medžiaga. Nurodė, kad V. P. vairuojamo automobilio greitis buvo užfiksuotas greičio matavimo prietaisu „Traffi Patrol“. Techninės priemonės panaudojimas, greičio matavimo rezultatai, užfiksuoti administracinio teisės pažeidimo protokole. Todėl priėjo prie išvados, kad įrodymai apie automobilio, kurį vairavo V. P., greitį gauti teisėtais metodais, yra tinkamai užfiksuoti, todėl naudotini įrodinėjimo procese (ATPK 256 str.). V. P. patvirtino, kad jam buvo parodytas minėto prietaiso užfiksuotas 72 km/val. greitis, tačiau jis įsitikinęs, kad tai užfiksuotas ne jo automobilio, o kito automobilio, važiavusio priešais jo automobilį ir posūkyje nusukusio link Paliūniškio gyvenvietės, greitis. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas policijos pareigūnas N. K. parodė, kad 2007 m. lapkričio 30 d. dirbo kartu su S. G. kelyje Panevėžys – Pasvalys – Ryga, Piniavos gyvenvietėje, tikrino važiuojančių automobilių greitį. Nustačius, kad automobilis Opel Omega viršijo maksimaliai leistiną 50 km/h greitį, šis automobilis buvo sustabdytas. Automobilio vairuotojui V. P. buvo parodytas užfiksuotas 70 km/h greitis, 270 m atstumas. V. P. vairuojamas automobilis gyvenvietės ženklo galiojimo ribose buvo įvažiavęs apie 100 m, kai buvo užfiksuotas jo greitis. Už padarytą pažeidimą buvo surašytas protokolas, prie jo pridėta schema. Vairuotojas su pažeidimu nesutiko, pasirašyti protokole atsisakė. Analogiškas įvykio aplinkybes nurodė ir liudytoju apklaustas S. G.. Liudytojai pažymėjo, kad eismas tuo metu, kai buvo išmatuotas V. P. automobilio greitis, nebuvo intensyvus, matomumas buvo geras, buvo užfiksuotas būtent V. P. vairuojamo automobilio greitis. Teismas nurodė, kad liudytojų parodymai nuoseklūs, jie tarpusavyje sutampa, atitinka tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes. Jie V. P. asmeniškai nepažinojo, su juo jokių konfliktų neturėjo, todėl abejoti liudytojų parodymais ir jais netikėti nėra pagrindo. Teismas pažymėjo, kad V. P. teiginys, jog vairuodamas automobilį jis neviršijo maksimaliai leistino greičio, o policijos pareigūnai išmatavo priešais jo automobilį važiavusios transporto priemonės greitį, vertintinas kritiškai, kaip siekimas išvengti administracinės atsakomybės, prieštaraujantis liudytojų N. K. ir S. G. parodymams, kitiems byloje surinktiems įrodymams. Byloje nėra pateikta duomenų, kad buvo išmatuotas ne V. P., o kito automobilio greitis. Teismas pažymėjo, kad liudytojai V. M., R. M. ir R. P. nurodė iš esmės tokias pačias įvykio aplinkybes kaip ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Šiuos liudytojus su V. P. sieja draugiški santykiai, todėl teismas jų parodymus vertino kritiškai, kaip siekimą padėti draugui išvengti administracinės atsakomybės, nes jų nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti įrodymai, šie parodymai prieštarauja liudytojų N. K. ir S. G. duotiems parodymams bei byloje surinktai medžiagai. Nei administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. P., nei pastarieji liudytojai negalėjo nurodyti, kokia transporto priemonė važiavo V. P. automobilio priešakyje, kokiu greičiu ir pan. Atsižvelgęs į surinktų byloje įrodymų visumą, teismas priėjo prie išvados, kad policijos pareigūnai užfiksavo būtent V. P. vairuojamo automobilio, o ne kitos transporto priemonės, greitį. Jo veika atitinka ATPK 124 straipsnio 2 dalį. Teismas nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė ir bylą išnagrinėjo įgalioti ir kompetentingi pareigūnai, teismas esminių administracinės teisenos proceso pažeidimų nenustatė. Administracinė nuobauda V. P. paskirta sankcijos ribose sutinkamai su ATPK 30² straipsnio reikalavimais, todėl teismas laikė, kad nuobauda jam paskirta teisėtai ir pagrįstai, naikinti nutarimą ir jo atžvilgiu administracinę bylą nutraukti šioje dalyje nėra pagrindo. Teismas pažymėjo, kad V. P. padarytas pažeidimas nepagrįstai ir neteisėtai įvertintas vienu baudos balu. Nurodė, kad ATPK 8 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog aktai, švelninantys arba panaikinantys administracinę atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, turi atgalinio veikimo galią, t. y. taikomi skiriant nuobaudas už teisės pažeidimus, padarytus prieš šių aktų išleidimą, taip pat paskirtoms nuobaudoms, kurios nėra įvykdytos. 2007 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė ATPK pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. X-1365, kuris įsigaliojo nuo 2008 m. sausio 1 d. Šiuo įstatymu buvo pakeistos ATPK 130² straipsnio nuostatos, t. y. naujai įsigaliojusiu įstatymu panaikinta baudos balų sistema, todėl teismas panaikino Institucijos nutarimo dalį, kurioje pažeidimas įvertintas vienu baudos balu.
III.
V. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Nurodo, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą buvo pažeistos procesinės teisės normos – jam nesutikus su administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotu tikrinimo rezultatu, protokolą surašęs pareigūnas nesuteikė galimybės pasiaiškinti. Buvo įteiktas vienas protokolo egzempliorius. Susipažinęs su bylos medžiaga pamatė, kad byloje esančiame protokolo egzemplioriuje padaryti įrašai apie tai, kad jis paaiškinimą rašyti atsisakė. Šių įrašų apeliantui duotame protokolo egzemplioriuje nėra, todėl konstatuoja, jog įrašai buvo padaryti vėliau, su jais protokolo surašymo metu apeliantas neturėjo galimybės susipažinti. Paaiškina, kad pažeidimo vietos schema įvykio vietoje nebuvo braižoma, jam nebuvo pateikta, be to, ji sudaryta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus – nenurodytas mastelis, neužfiksuota policijos patrulinio automobilio padėtis stacionarių (nejudančių) objektų atžvilgiu. Pažymi, kad dėl vietos reljefo ypatumų iš schemoje parodytos policijos patrulinio automobilio stovėjimo vietos schemoje nurodytu atstumu jo vairuojamas automobilis negalėjo būti matomas. Nurodo, kad 2007 m. lapkričio 30 d. Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus pareigūnų N. K. ir S. G. tarnybiniuose pranešimuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys – tariamai V. P. teiginys, kad jis „pamatęs gyvenvietės ženklą įjungė laisvą pavarą ir nepristabdęs riedėjo“. Paaiškina, kad tokių parodymų negalėjo duoti, nes jo vairuojamas automobilis yra su automatine pavarų dėže. Nurodo, kad aplinkybę, jog dar iki gyvenvietės ribos greitį sumažino iki leistino, gali patvirtinti R. M., R. P., V. M..
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Vadovaujantis ATPK 297 straipsniu bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, apeliacinės instancijos teismo, nagrinėjančio apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo byloje, apeliacinio skundo argumentai nesaisto ir jis privalo patikrinti visą bylą.
Teisės moksle ir teismų praktikoje pripažįstama, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje įrodymai gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys. Šis procesinės teisės principas nėra aiškiai išdėstytas ATPK, bet jis kyla iš ATPK 256 straipsnio 1 dalies, įpareigojančios pareigūnus laikytis įstatymų nustatant, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose (2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai) ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, be kitų reikalavimų, suponuoja ir tai, kad <...> visos valstybės valdžią įgyvendinančios ir kitos valstybės ir savivaldybių institucijos, visi pareigūnai turi veikti remdamiesi teise, paklusdami Konstitucijai ir teisei; konstitucinis teisinės valstybės principas reikalauja, kad jurisdikcinės ir kitos teisės taikymo institucijos siektų nustatyti objektyvią tiesą ir sprendimus priimtų tik teisės pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1679-07).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse laikomasi praktikos, kad įrodinėjant Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir leistino greičio viršijimo faktą, techninių greičio matavimo priemonių rodmenys yra pagrindinė įrodinėjimo priemonė. Nagrinėjamoje byloje transporto priemonės greitis buvo fiksuotas matavimo priemone „Traffi Patrol“. Pažymėtina, kad greičio matavimo priemonių panaudojimas yra reglamentuotas įstatymų, o institucija, rinkdama duomenis apie galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą, jų privalo laikytis. Todėl teisės aktų, susijusių su matavimo priemonių naudojimu, pažeidimas gali būti pagrindu laikyti tam tikrus duomenis gautais neteisėtai ir nevertinti jų kaip įrodymų. Kita vertus, ne bet koks teisės normų pažeidimas užkerta kelią panaudoti teismo procese tam tikrus duomenis kaip įrodymą. Iš esmės formalaus pobūdžio reikalavimų nesilaikymas pats savaime nedaro surinktų duomenų neteisėtais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog duomenys gali būti laikomi neteisėtai gauti, jeigu buvo pažeistos žmogaus teisės, proceso principai, buvo panaudota neleistina prievarta, atlikti veiksmai ir jų rezultatai nebuvo tinkamai užfiksuoti, o taip pat – valdžios institucijos veiksmai atlikti nesilaikant tam veiksmui atlikti numatytų pagrindinių taisyklių, duomenys gauti iš neteisėtų šaltinių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1679/2007). Šios taisyklės taikytinos ir duomenims, kurie gaunami matavimo priemonių pagrindu.
Metrologijos įstatymo 13 straipsnio 3 dalis numato, kad matavimo priemonės, neturinčios atitikties metrologiniams reikalavimams įvertinimo, gali būti naudojamos tik asmeniniams tikslams ir teisinei metrologijai nepriskirtose veiklos srityse. Šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad matavimo priemonėms, kurios naudojamos matavimams, kai nuo jų rezultatų priklauso baudos ar žalos atlyginimo dydis, taikomas teisinis metrologinis reglamentavimas. Metrologijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalis numato, kad matavimo priemonės, priskirtos teisinei metrologijai, yra teisinio metrologinio reglamentavimo objektai. Taigi iš šių nuostatų matyti, kad matavimo priemonėms, taip pat ir greičio matavimo priemonei „Traffi Patrol“ taikomas teisinis metrologinis reglamentavimas ir jos yra teisinio metrologinio reglamentavimo objektai.
Metrologijos įstatymo 17 straipsnio 2 dalis numato, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie patiekia rinkai, įrengia bei naudoja matavimo priemones, kurios yra teisinio metrologinio reglamentavimo objektai, yra atsakingi už tai, kad būtų laiku atliktas techninių reglamentų ar kitų teisės aktų nustatytas metrologinis patvirtinimas. Pagal Metrologijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalį, matavimo priemonių teisinį metrologinį patvirtinimą sudaro: 1. matavimo priemonės tipo įvertinimas ir patvirtinimas; 2. matavimo priemonės patikra (pirminė, periodinė, neeilinė, atrankinė); 3. kiti veiksmai, numatyti techniniuose reglamentuose ir kituose teisės aktuose.
Kaip minėta, Metrologijos įstatymo 13 straipsnio 3 dalis numato, kad matavimo priemonės, neturinčios atitikties metrologiniams reikalavimams įvertinimo, gali būti naudojamos tik asmeniniams tikslams ir teisinei metrologijai nepriskirtose veiklos srityse. Metrologijos įstatymo 19 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad atlikus patikrą, jeigu yra patvirtinama atitiktis nustatytiems metrologiniams reikalavimams, matavimo priemonė yra žymima patikros žymeniu ir (arba) plombuojama, ir (arba) išduodamas patikros sertifikatas, suteikiantis teisę naudoti šią matavimo priemonę pagal paskirtį.
Matavimo priemonė „Traffi Patrol“ nagrinėjamu atveju buvo panaudota 2007 m. lapkričio 30 d., t. y. tuo metu, kai galiojo Matavimo priemonių teisinio metrologinio reglamentavimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2006 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. V-96, 44 punktas (Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2006 m. liepos 28 d. įsakymo Nr. V-96 redakcija), kuriame buvo įtvirtintas draudimas naudoti matavimo priemones, jei jų matavimo priemonės tipo patvirtinimo sertifikato ar pažymėjimo galiojimas pasibaigęs. Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro teismui pateikto 2007 m. lapkričio 30 d. pažeidimui išaiškinti naudotos techninės priemonės „Traffi Patrol“ patikros liudijimo Nr. 0666095, išduoto Valstybinės metrologijos tarnybos, matyti, kad greičio matuoklis „Traffi Patrol“ administracinio teisės pažeidimo užfiksavimo metu buvo tinkamas naudoti. Tačiau kaip matyti iš teismui pateikto kito administracinio teisės pažeidimo metu Metrologijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto matavimo priemonės teisinį metrologinį patvirtinimą sudarančio dokumento – matavimo priemonės tipo patvirtinimo sertifikato, šis dokumentas lazeriniam greičio matuokliui „Traffi Patrol“ Lietuvoje buvo išduotas 2000 m. vasario 10 d. ir galiojo tik iki 2005 m. sausio 1 d., t. y. administracinio teisės pažeidimo padarymo dieną (2007-11-30) aptariamas dokumentas negaliojo. Iš nurodytų aplinkybių bei aukščiau paminėtų teisės normų seka, kad 2007 m. lapkričio 30 d., nustatant galimai padarytą V. P. pažeidimą, greičio matavimo prietaisas „Traffi Patrol“ buvo naudojamas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, taigi neteisėtai – neturint matavimo priemonės tipo patvirtinimo sertifikato. Pažeidus Metrologijos įstatyme nustatytą greičio matavimo prietaiso „Traffi Patrol“ naudojimo tvarką, gauti įrodymai pripažintini neleistinais, įrodinėjant Kelių eismo taisyklių pažeidimo faktą. Taip pat pažymėtina, kad greičio matavimo prietaiso „Traffi Patrol“ naudojimo tvarkos nesilaikymas, teisėjų kolegijos nuomone, pripažintinas ne tik formaliu teisės aktų pažeidimu, bet ir kelia pagrįstų abejonių dėl šiuo matavimo prietaisu gautų duomenų patikimumo. Pagal Metrologijos įstatymo 2 straipsnio 13 dalį, matavimo priemonės tipo patvirtinimas – procedūra, kurios metu valstybės įgaliota institucija nustato ir patvirtina, kad matavimo priemonės tipas atitinka nustatytus reikalavimus. Taigi, neatlikus šios procedūros, nėra pagrindo teigti, jog matavimo priemonės tipas atitinka nustatytus reikalavimus, tuo pačiu kyla pagrįstos abejonės, kad tokia matavimo priemone gauti duomenys gali būti laikomi patikimais. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutartyje Nr. N444–731/2009.
ATPK yra įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, jog jokie teismui pateikti duomenys neturi iš anksto nustatytos galios, ir nei viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitą. Visi administracinę bylą nagrinėjančio pareigūno ištirti duomenys yra vertinami pagal tas pačias taisykles: pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 str.). Teismui nepripažinus prietaiso „Traffi Patrol“ duomenų leistinais įrodymais šioje byloje, likusių įrodymų nepakanka konstatuoti, kad V. P. viršijo greitį jam administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu mastu. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukta ATPK 250 straipsnio 1 punkto pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
V. P. apeliacinį skundą patenkinti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 25 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą V. P. atžvilgiu nutraukti.
Nutartis neskundžiama.