Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. nuosprendžio, kuriuo G. T. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį išteisintas ir baudžiamoji byla jam nutraukta nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. T. buvo kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas organizuotoje grupėje su A. G. ir T. M., turint tikslą platinti psichotropines medžiagas, susitarė įgyti minėtų medžiagų, kurias vėliau galėtų platinti. Siekiant įgyvendinti nusikalstamus tikslus, buvo paskirstyti vaidmenys organizuotos grupės nariams: G. T. įgys psichotropines medžiagas iš A. G. nurodyto asmens, kurias perduos A. G., o jis kartu su T. M. jas parduos. Vykdant iš anksto aptartą planą, 2003 m. gruodžio 22–23 dienomis, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, A. G. susitarė su tyrimo metu nenustatytu vyriškiu, vardu V., dėl psichotropinės medžiagos pardavimo pastarojo atsiųstam žmogui – G. T.. Po to, 2003 m. gruodžio 23 d. G. T. nenustatytomis aplinkybėmis iš nenustatyto asmens vardu V. įgijo 509 tabletes, kurių sudėtyje yra didelis kiekis (28,8 g) psichotropinės medžiagos MDMA. Tą pačią dieną, įgytą įtarime paminėtą psichotropinę medžiagą, G. T. nugabeno į nenustatytą vietą (duomenys neskelbtini) mieste, kur tolimesniam platinimui perdavė A. G., kuris ją neteisėtai laikė nenustatytoje vietoje iki 2003 m. gruodžio 24 d. Po to, 2003 m. gruodžio 24 d. A. G. ir T. M. automobiliu „VW Golf”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai įgytą ir laikomą įtarime paminėtą didelį kiekį psichotropinės medžiagos, atgabeno į (duomenys neskelbtini), ir ten, apie 15.00 val., prie (duomenys neskelbtini) autobusų stoties esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, automobilyje „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 4 750,00 Lt pardavė tariamam pirkėjui – (duomenys neskelbtini) vyriausiajam tyrėjui S. R., veikusiam pagal NVIM Nr. (duomenys neskelbtini).

Raseinių rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 22 d. nuosprendžiu G. T. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį išteisino jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras prašo Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. nuosprendį pakeisti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, pripažinti G. T. kaltu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 8 metams 6 mėnesiams. Taip pat prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. nutartį, kuria prokurorui pranešta, kad yra pagrindas pradėti G. T. ikiteisminį tyrimą pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

Prokuroro teigimu, teismas, spręsdamas G. T. kaltės klausimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, neįsigilino į byloje esančių įrodymų visumą. Teismas rėmėsi kaltinamojo G. T. teisme duotais parodymais, nurodydamas, kad šias aplinkybes patvirtino A. G.. Nurodo, kad teismas visiškai nevertino šių parodymų patikimumo, t. y. neatsižvelgė į tai, kad A. G. tiek byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje 2004 m. rugsėjo 13 d. jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, tiek apskųsdamas šį nuosprendį, tiek ir apklausiamas kaip liudytojas iš šios bylos išskirtame ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), ne tik neigė savo dalyvavimą prekyboje psichotropinėmis medžiagomis, bet ir bet kokį G. T. dalyvavimą. G. T. ikiteisminiame tyrime atsisakė duoti parodymus, tuo metu jis buvo suimtas. A. G. savo parodymus pakeitė, o G. T. parodymus teisme davė tada, kai teismas G. T. jau buvo pakeitęs kardomąją priemonę ir pastarasis buvo paleistas iš kardomojo kalinimo, taigi jiems atsirado galimybė suderinti parodymus, tuo palengvinant G. T. padėtį.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad A. G. teismo posėdžio metu duotus parodymus, jog psichotropinių medžiagų įgyti nusprendė paprašytas policijos pareigūnų: „Buvo vingrus policijos pareigūnų pastatytas modelis. Buvo žmogus, kuris manęs prašė narkotikų, o aš ieškojau, kur jų gauti. Klausinėjau apie narkotikų gavimą narkomanus“ paneigia 2003 m. gruodžio 21 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini), gautas iš Rusijos Federacijos Vidaus reikalų ministerijos Kriminalinės milicijos Vyriausiosios kovos su organizuotu nusikalstamumu valdybos Operatyvinės paieškos biuro, kuriame nurodyta, jog asmuo vardu A., naudojantis telefoną, kurio SIM kortelės abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) (A. G. naudojamas telefono abonento numeris) vykdo narkotinių medžiagų platinimą stambiu mastu. Rašte teigiama, kad pirkėjai skambina A., kuriam prisistato asmens, vardu V., pažįstamais, o po to aptaria narkotikų pirkimo-pardavimo apimtį ir kainą. Taigi šis raštas paneigia A. G. teiginį apie neva atsitiktinį ir vienkartinį jo įvykdyto nusikaltimo pobūdį. Apelianto manymu, dėl išvardintų priežasčių G. T. ir A. G. Raseinių rajono apylinkės teismo posėdžiuose duoti parodymai turi būti vertinami kritiškai.

Be to, pasak prokuroro, nuosprendyje vienpusiškai vertinami byloje esantys telefoninių pokalbių garso įrašai ir dėl to konstatuojama, kad „posėdžio metu išklausius garso įrašą, duomenų apie tai, kad G. T. įsigijo 509 vnt. tablečių ir jas perdavė A. G., nėra“, nors iš baudžiamojoje byloje esančio protokolo apie techninių priemonių panaudojimą atliekant operatyvinius veiksmus ir stenogramų matyti, kad G. T. ir A. G. 2003 m. gruodžio 23 d. keletą kartų bendravo telefonu ir tarėsi dėl psichotropinių medžiagų įgijimo, šių medžiagų tabletes įvardindami „apvaliomis“, „žaliomis“, „mėlynomis“, „raudonomis“, „pilkomis“, tarpusavyje aiškinosi dėl jų kainos, G. T. pažadėjo jų užsakyti. 2003 m. gruodžio 23 d. 12:08:38 vykusio telefoninio pokalbio metu G. T. pranešė A. G., kad jis susitarė dėl psichotropinių medžiagų įgijimo ir sutarė, kad jis užsakys 500 tablečių A. G. ir 100 tablečių sau („tai gerai, aš tada užsakau 600, tau 5, man 100“). 2003 m. gruodžio 24 d. pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo sankcionuotą Nusikalstamos veikos imitavimo modelį atlikus kontrolinį užpirkimą, iš A. G. buvo nupirktos 509 tabletės psichotropinės medžiagos MDMA. Šios aplinkybės rodo, kad G. T. pagal išankstinį susitarimą su A. G. siekė įgyti ir įgijo pastarojo prašomą didelį kiekį psichotropinių medžiagų, t. y. 509 tabletes, kurių sudėtyje yra didelis kiekis (28,8 g) psichotropinės medžiagos MDMA, bei jas perdavė A. G..

Pasak apelianto, teismo nekritiškai vertinamus G. T. ir A. G. parodymus apie tai, kad neva G. T., atvažiavęs iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), tik suvedė A. G. su psichotropinių medžiagų pardavėju, o ne jas pats paėmė ir atvežęs perdavė pastarajam, paneigia byloje esantys kiti telefoninių pokalbių įrašai ir jų stenogramos. A. G. 2003 m. gruodžio 23 d. 14:25:03 telefoninio pokalbio su savo sugyventine L. M. metu nurodė, kad „P. atvažiuos ten su tais rutuliukais“, „paims šiandien, paims tuos“, „...ne po 7, kaip tas sakė..., ...po 6,5“. Iš G. T. ir A. G. telefoninių pokalbių matyti, kad G. T. 2003 m. gruodžio 23 d. buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini). P. – tai G. T. pravardė, tą patvirtino ikiteisminio tyrimo metu apklausta L. M., teismo posėdyje apklausiamas A. G., taip pat patvirtino kiti byloje esantys faktiniai duomenys.

Skunde taipogi nurodoma, jog skundžiamo nuosprendžio teiginį, kad „jų susitarimas buvo vienkartinis“, taipogi paneigia minėti telefoninių pokalbių įrašai: be kalbos apie „žalias“, „raudonas“ tabletes, jie dar kalbasi ir apie „skysčio“, „vandens“ paieškas siekiant jo nusipirkti, jie ieško šio skysčio (duomenys neskelbtini), sutaria ieškoti ir (duomenys neskelbtini) (2003-12-23 11:27:01, 2003-12-23 11:43:35, 2003-12-24 01:26:21). 2003 m. gruodžio 23 d. 14:25:03 telefoniniame pokalbyje su A. G. L. M. minėtą skystį vadina „rūgštele“. G. T., apklausiamas 2015 m. rugsėjo 15 d. vykusio teismo posėdžio metu paaiškino, kad „pokalbiuose minimas vanduo yra „hidra“, tokia rūgštis. G. prašė jos gauti. Man reikėjo jos gauti. Taip su G. pradėjome ieškoti tos rūgšties“. Šis skystis, kaip teisingai paaiškino savo baigiamojoje kalboje gynėjas, reikalingas narkotinių medžiagų skiedimui, gamybai. Policijos pareigūnai, veikdami pagal nusikalstamo elgesio imitavimo modelį, neketino imituoti narkotinių medžiagų gamybos, minėto skysčio jiems nereikėjo. Jie, turėdami informacijos apie prekybą psichotropinėmis medžiagomis, siekė nupirkti MDMA tablečių. Tai matyti iš bylos medžiagos, įskaitant ir R. T. bei S. R. parodymus. Prekursorių ir kitokių psichotropinių medžiagų gamybai reikalingų medžiagų tyrimo metu nebuvo rasta ir paimta, tai G. T. nebuvo inkriminuota, tačiau G. T. ir A. G. telefoniniai pokalbiai apie bendras minėto skysčio, būtino kvaišalų gamybai (kuris, kaip matyti iš pokalbių, buvo reikalingas jiems abiem, o ne tik A. G.), paieškas patvirtina jų veikimą organizuotoje grupėje. Tai, pasak apelianto, patvirtina ir byloje užfiksuotas jų bendravimo telefonu dažnumas: laikotarpiu nuo 2003 m. gruodžio 1 d. iki 2003 m. gruodžio 24 d. jie vienas kitam skambino iš viso 23 kartus, o tai vienkartinio susitarimo realizavimui yra labai daug. G. T. ir A. G. teiginiai apie tai, kad neva G. T. nežinojęs apie A. G. planus parduoti įgytas tabletes su psichotropine medžiaga MDMA, yra gynybinė pozicija. Iš bylos medžiagos matyti, kad G. T. yra narkomanas. Tai teisme patvirtino jis pats, šią aplinkybę patvirtino ir A. G., specialisto išvadoje nurodyta G. T. diagnozė: narkomanija (opiatai). Tokia diagnozė G. T. nustatyta ir 1994 m. lapkričio 24 d. (duomenys neskelbtini) psichikos centre. Tai, kad 2003 metais G. T. jau turėjo didelę narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo patirtį, patvirtina ir jo telefoniniai pokalbiai su A. G., pavyzdžiui 2003 m. gruodžio 23 d. 11:43:35 pokalbio metu A. T. aiškina: „bet aš (duomenys neskelbtini) ėmiau po 6,50. Aš ėmiau, bet sako yra dabar tokia pačia kaina, vienu žodžiu kaip man, tokia pačia kaina, bet dar geresnės sakė, jau tos, kur aš ėmiau, sakė labai geros, tikrai geros buvo, pats išmėginau, tos raudonos, bet dar sakė žalios yra dar geresnės...“. Kadangi A. G. pats narkotinių ir psichotropinių medžiagų nevartojo, todėl pirkimas už 3 308,50 Lt (jeigu vienos tabletės kaina 6,50 lito) ar panašią sumą net 509 vnt. tablečių, sudėtyje turinčių didelį kiekį psichotropinės medžiagos MDMA, yra logiškas tik vienu atveju – turint tikslą parduoti, ką patyręs narkomanas be abejonės žinojo.

Skunde atkreipiamas dėmesys, kad gynyba faktą, jog G. T., veikdamas organizuotoje grupėje, įgijo, gabeno ir perdavė psichotropines medžiagas A. G., bandė paneigti dviejų A. G. siųstų SMS žinučių turiniu: 2003 m. gruodžio 23 d. 22:33:38 žinute „nu sveikas, aš laukiu dabar turi paduoti tą šūdą, nervai ima“ ir 2003 m. gruodžio 24 d. 00:50:56 žinute „Sveikas, pas mane viskas tvarkoje, derinkis tu“. Buvo teigiama, kad G. T. iš (duomenys neskelbtini) išvykus, tablečių perdavimas A. G. neva dar nebuvo įvykęs. Savo ruožtu teismas nuosprendyje remiasi viena iš šių žinučių: „Nu sveikas, aš laukiu dabar turi paduoti tą šūdą, nervai ima“, padarydamas klaidingą išvadą, kad A. G. tokiu būdu bendravo su asmeniu, „kuriam turėjo pristatyti narkotines medžiagas“. Apeliantas pažymi, kad asmuo, kuriam turėjo būti pristatytos narkotinės medžiagos – tai pagal sankcionuotą NVIMT veikiantis pareigūnas S. R., kurio telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Žinutės adresuotos ne jam ir ne G. T., o kitam asmeniui, kurio telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Šis asmuo 2003 m. gruodžio 24 d. 08:55:43 A. G. į šias SMS žinutes atsiuntė atsakymą „Priviet. Tik dabar perskaičiau tavo žinutes. Aš dar skambinsiuosi ir tau duosiu žinot“. Tai įrodo, kad kažkoks veiksmas, galbūt pirkėjo paieška ar kažkoks sandėris tuo metu dar vyko ir tai yra nesusiję su šioje byloje tiriamu psichotropinių medžiagų perdavimu, nes su G. T. iki pastarosios žinutės gavimo A. G. kalbėjosi 2003 m. gruodžio 24 d. 01:26:21, tačiau apie šių SMS žinučių turinį visiškai jam neužsiminė. Nuosprendyje esantis teiginys, kad „narkotines medžiagas įsigijo kiti asmenys ir dėl jų perdavimo tarėsi su nežinomu asmeniu, kurio telefono Nr. (duomenys neskelbtini)“, yra neteisingas, nes šiam asmeniui nereikėjo narkotikų, jis pats siuntė A. G. psichotropinių medžiagų pirkėją: 2003 m. gruodžio 24 d. 09:35:08 „S. nuo manęs tau šitą prisistatys ir viskas bus tvarkoje“. Ir pokalbyje minėtas S. paskambino (2003-12-24 10:53:59 „laba diena, čia toks S. skambina nuo V.“). Šis pokalbis taip pat patvirtina ir Rusijos Federacijos milicijos 2003 m. gruodžio 21 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus duomenis apie A. T. vykdytos prekybos psichotropinėmis medžiagomis mechanizmą.

Apeliantas taip pat pažymi, kad 2004 m. rugsėjo 13 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu A. G. ir T. M. buvo pripažinti kaltais padarę nusikaltimą, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje, dėl to, kad A. G., T. M. ir trečias asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą tyrimą, iš anksto susitarę ir veikdami organizuotoje grupėje, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno didelį kiekį psichotropinių medžiagų, turėdami tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, bei pardavė didelį kiekį psichotropinių medžiagų. Iš minėtos bylos į atskirą tyrimą buvo išskirta byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to, kad G. T. buvo pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo, buvo paskelbta jo paieška. Taigi „trečias asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą tyrimą“, neabejotinai yra G. T.. 2014 m. gruodžio 15 d. Lietuvos apeliacinis teismas atmetė nuteistųjų A. G. ir T. M. apeliacinius skundus ir Šiaulių apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 13 d. nuosprendį paliko galioti, jo nepakeitė. Taigi 2015 m. spalio 22 d. nuosprendžiu išteisindamas G. T. ir konstatuodamas kitokias iš A. G. pagal sankcionuotą NVIM nupirktų 509 vnt. tablečių, sudėtyje turinčių didelį kiekį psichotropinės medžiagos MDMA, įgijimo ir perdavimo A. G. aplinkybes, Raseinių rajono apylinkės teismas savotiškai revizavo tiek Šiaulių apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 13 d. nuosprendį, tiek Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartį. Dėl nurodytų priežasčių, apelianto vertinimu, Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendis turi būti keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

Be to, skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad 2015 m. spalio 22 d. toje pačioje byloje Raseinių rajono apylinkės teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 257 straipsniu, priėmė nutartį, kurioje nurodė, jog G. T. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, požymių, nes jis 2003 m. gruodžio mėnesio pabaigoje savo reikmėms įsigijo nedidelį kiekį tablečių, pinigus už tai sumokėdamas I. B.. Nutartyje nurodyta, kad dėl to, jog prokuroras neprašė pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimo, o neatlikus ikiteisminio tyrimo nėra galimybės veiką perkvalifikuoti į kitą BK straipsnį, nes bus pažeista kaltinamojo teisė į gynybą, teismas dėl to informuoja prokurorą apie būtinumą pradėti ikiteisminį tyrimą.

Apelianto įsitikinimu, teismas priėmė šią nutartį be išlygų patikėjęs teisme duotais G. T. parodymais, kurių nepatvirtina jokie patikimi įrodymų šaltiniai. Nurodo, kad apie I. B. dalyvavimą byloje tiriamuose įvykiuose nurodė tik G. T., ir toks jo teiginys turėtų būti vertinamas kritiškai, kaip vengimas nurodyti tikrąjį psichotropinių medžiagų tiekėją ir bandymas išvengti atsakomybės pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Atkreipia dėmesį, kad I. B. yra miręs ir patvirtinti ar paneigti G. T. parodymų negali. Faktas, kad G. T. ketino įsigyti 100 vnt. tablečių, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos MDMA, nustatytas iš byloje esančių telefoninių pokalbių įrašų („tai gerai, aš tada užsakau 600, tau 5, man 100“), tačiau tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad G. T. įsigijo ir didesnį ar mažesnį kiekį psichotropinių tablečių sau, nes policija, atlikdama tyrimą, jų nerado ir nebuvo jokios galimybės tai ištirti, todėl jam to ir neinkriminavo. Taigi pavesdamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl byloje jau ištirtų faktinių aplinkybių teismas turėjo suvokti, kad nėra jokių galimybių papildomai ištirti ir rasti naujų įrodymų dėl seniai, 2003 metais, vykusių įvykių, nes galimo nusikalstamos veikos epizodo nebuvo galimybės įrodyti ir iš karto po įvykio. Tačiau, užuot įvertinęs byloje ikiteisminio tyrimo metu nustatytus faktinius duomenis, teismas neteisingai nurodė, kad „neatlikus ikiteisminio tyrimo nėra galimybės veiką perkvalifikuoti į kitą BK straipsnį“. Atsižvelgiant į tai, kad 2015 m. spalio 22 d. teismo nutartyje minimos aplinkybės yra neatsiejamai susijusios su baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) tiriamomis aplinkybėmis, jos ir turėjo būti ištirtos minėtoje byloje. Kadangi nauja nusikalstama veika nepaaiškėjo, o nutartyje minimos aplinkybės ir kaltinamojo veikos kvalifikavimas pagal kitą Baudžiamojo įstatymo straipsnį turėjo būti teisiškai įvertintos ir išspręstos nagrinėjamoje byloje, teismas, vadovaudamasis BPK 257 straipsniu priimdamas nutartį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Kartu apeliantas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (byla Nr. 12/2010-3/2013-4/2013-5/2013) 2013 m. lapkričio 15 d. nutarime nurodyta, jog pagal 255 straipsnio 2 dalyje (2003-04-10 redakcija), 256 straipsnio (2007-06-28 redakcija) 4 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą kaltinamasis gali būti nuteistas pagal kitą baudžiamąjį įstatymą nei nurodyta kaltinime, kuriuo nustatyta švelnesnė bausmė ar kitokios lengvesnės teisinės pasekmės, iš anksto nepranešus šiam asmeniui ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams apie tokią galimybę, jeigu iš esmės nekeičiamos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės. BK 255 straipsnio 2 dalis (nagrinėjimo teisme ribos) numato, kad kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje iš anksto nebuvo pranešta. Taigi BK 255 straipsnio 2 dalyje konkrečiai nenurodyta, kuris proceso dalyvis teisiamajame posėdyje turi pranešti apie perkvalifikavimo galimybę. Dėl to teismas, nesutikdamas su kaltinimo pozicija dėl BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių buvimo G. T. veiksmuose ir, manydamas jį įvykdžius BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, turėjo galimybę perkvalifikuoti G. T. veiksmus į veiką, už kurią numatyta švelnesnė bausmė, įspėjęs proceso dalyvius apie tokią galimybę, ką leidžia teisminė praktika. Šia galimybe teismas nepasinaudojo, o išteisindamas G. T. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, net teoriškai nesvarstė ir teisiškai nevertino jo veiksmų (nurodė: „supažindino A. G. su narkotines medžiagas platinančiais asmenimis (duomenys neskelbtini) mieste“) perkant-parduodant psichotropines medžiagas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis ir jo gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Prokuratūros apeliacinis skundas tenkintinas.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikintinas ir priimtinas naujas – apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad G. T. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Dėl G. T. kaltės padarius BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką

BK 260 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Įstatymo dispozicijoje nusikalstamos veikos požymiai nurodyti alternatyviai, todėl BK 260 straipsnio 2 dalis taikoma padarius bent vieną iš joje nurodytų veikų. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-534-895/2015).

Nors G. T. neprisipažino kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, jo kaltę padarius BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą įrodo byloje surinktų įrodymų visuma.

Kaip matyti iš liudytojo, policijos pareigūno S. R. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 57–58 b. l., parodymai ištirti teisiamajame posėdyje), jis nurodė, kad jam dirbant (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju tyrėju, 2003 m. gruodžio 22 d. buvo sankcionuotas nusikalstamą veiką imituojantis modelis (toliau – NVIM) Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu jam buvo suteikta teisė įgyti narkotines ar psichotropines medžiagas iš A. G. ir galimų jo bendrininkų. 2003 m. gruodžio 24 d., apie 11 val., jis paskambino A. G. į pastarojo mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir susitarė su juo apie 15 val. susitikti (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini) degalinėje“, esančioje prie magistralės (duomenys neskelbtini). Jis iš A. G. ir pastarojo bendrininkų turėjo nupirkti 500 vnt. „Extasy“ tablečių. Apie 14.25 val. jis paskambinęs A. G. pasakė, kad laukia jo „(duomenys neskelbtini) degalinėje“ ties (duomenys neskelbtini) kaimu. Apie 14. 45 val. į minėtą vietą atvažiavo automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. G.. Automobilyje šalia A. G. sėdėjo L. M.. A. G., išlipęs iš automobilio, jo pasiteiravo, ar jis yra S., o jam atsakius teigiamai, A. G. pasakęs, kad benzino kolonėlėje nesaugu, nurodė važiuoti paskui jo vairuojamą automobilį. Jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) autobusų stotį ir sustojo šalia jos esančioje aikštelėje. A. G., išlipęs iš automobilio, pakvietė jį į savo automobilį „VW Golf“. Jam atsisėdus ant galinės automobilio sėdynės, A. G. paklausė, ar jis žino, kiek pinigų turi paduoti, sakė, kad bus 500 vnt. tablečių, kurių vienos kaina 9,50 Lt, bendra suma – 4 750 Lt. Jis (S. R.) parodė pinigus – kupiūras po 200 Lt. Tuomet A. G. kažkam paskambino mobiliojo ryšio telefonu ir pasakė „atnešk“. Po 2-3 minučių prie automobilio priėjo vyriškis, kaip vėliau buvo nustatyta, T. M., kuris, atsisėdęs šalia jo, perdavė jam paketėlį, suvyniotą į žurnalo skiautę. Ten buvo permatomas polietileninis maišelis su rausvos spalvos tabletėmis. Jis perdavė A. G. 4 800 Lt, A. G. atidavė jam 50 Lt grąžos. Po to jam (S. R.) davus ženklą, kad sandėris įvyko, visi buvo sulaikyti. Šiuos savo parodymus liudytojas S. R. patvirtino pirmosios instancijos teisme (5 t., 215–216 b. l.).

Iš esmės analogiškas aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir liudytojas, policijos pareigūnas R. T. (1 t., 59–60 b. l., parodymai ištirti teisiamajame posėdyje). Jis taip pat nurodė, kad tikrindamas iš Rusijos vidaus reikalų ministerijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo vyriausiosios valdybos gautą informaciją apie tai, kad asmuo vardu A., besinaudojantis mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvoje užsiima neteisėta prekyba narkotikais, nustatė, kad asmuo vardu A. yra A. G.. Atliekant operatyvines priemones, buvo gauta duomenų, kad A. G. turi parduoti asmeniui, vardu S., psichotropinių medžiagų, t. y. 500 vnt. tablečių „Extasy“ už 5 000 Lt. Siekiant patikrinti turimą informaciją dėl galbūt vykdomos neteisėtos prekybos narkotikais, buvo sankcionuotas NVIM Nr. (duomenys neskelbtini) ir tam tikslui parinktas asmuo – pareigūnas S. R.. Teisiamajame posėdyje minėtus parodymus pagarsinus, liudytojas R. T. juos patvirtino (5 t., 216 b. l.).

Liudytojų S. R. ir R. T. parodymus patvirtina kiti bylos įrodymai, todėl abejoti šių parodymų teisingumu nėra pagrindo.

Liudytojo T. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 109–111 b. l., parodymai ištirti pirmosios instancijos teisme), patvirtina, kad 2003 m. gruodžio mėnesį A. G. ieškojo, kas galėtų parduoti psichotropinių tablečių „Extasy“, prašė jo padėti šias tabletes parduoti, paskambinęs 2003 m. gruodžio 24 d., apie 13 val., skambino jam, sakė, kad turi tablečių ir jie kartu su A. G. bei jo seserimi ir A. G. drauge L. M., A. G. vairuojamu automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo į (duomenys neskelbtini) autobusų stotį, kur, apie 14.40 val., A. G. jį išleido, prieš tai padavęs paketėlį, suvyniotą į žurnalo lapą, o, apie 15 val., jam paskambinęs paprašė paketėlį atnešti. Nunešus paketėlį į A. G. automobilį ir padavus ten ant galinės sėdynės sėdėjusiam žmogui, kaip paaiškėjo vėliau, policijos pareigūnui S. R., išgirdo A. G. sakant, kad turi būti apie 505 tabletes ir, kad viena jų kainuoja 9,5 Lt. Perdavus tabletes, buvo sulaikyti policijos pareigūnų.

Liudytojų S. R. bei R. T. parodymus patvirtina ir liudytojos L. M. parodymai (1 t., 61–62, 67–69 b. l.), kad (duomenys neskelbtini) A. G. paskambinus T. M. ir pastarajam atnešus į automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tabletes, S. R. padavė A. G. 4 800 Lt kupiūromis po 200 Lt, o A. G. padavė S. R. 50 Lt.

Byloje esantis Rusijos Federacijos vidaus reikalų ministerijos Kriminalinės milicijos tarnybos Vyriausiosios kovos su organizuotu nusikalstamumu valdybos NNPP Operatyvinės paieškos biuro raštas patvirtina, kad juo buvo pranešta, jog atliekant veiksmus, užkertančius kelią į Rusijos Federacijos teritoriją sintetiniams narkotikams, gauta informacija apie asmenį vardu A., gyvenantį Lietuvoje ir užsiimantį MDMA ir amfetamino platinimu dideliu mastu. Nurodyta, kad pokalbiams su klientais dėl narkotikų platinimo ir organizavimo minėtas asmuo naudojasi telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), pagal nustatytą tikrinamo asmens narkotikų platinimo schemą pirkėjai skambina A. minėtu telefono numeriu, prisistato asmens, vardu V., pažįstamais, aptaria perkamos narkotikų partijos apimtį ir kainą (1 t., 32 b. l.).

2003 m. gruodžio 24 d. pažyma dėl NVIM panaudojimo patvirtina, kad pagal 2003 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo sankcionuotą nusikalstamos veikos imitavimo modelį Nr. (duomenys neskelbtini), kontrolinį narkotinių medžiagų pirkimą iš A. G. atliko specialiai parinktas asmuo – (duomenys neskelbtini)vyriausiasis tyrėjas S. R. (1 t., 10 b. l.).

Iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad 2003 m. gruodžio 24 d., apie 15.15 val., (duomenys neskelbtini) atliktos S. R. apžiūros metu pastarasis perdavė policijos pareigūnams polietileninį pakelį su rausvos spalvos tabletėmis, 200 Lt kupiūrą, kurios numeris sutampa su numeriu, nurodytu pinigų perdavimo akte (1 t., 14 b. l.) ir 50 Lt kupiūrą, paaiškindamas, kad šią kupiūrą kaip grąžą jam davė A. G. (1 t., 15 b. l.).

2003 m. gruodžio 24 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad S. R. pateiktame plastikiniame maišelyje yra 509 vnt. rausvos spalvos tablečių (1 t., 25 b. l.), jas ištyrus, 2003 m. gruodžio 24 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad jose yra psichotropinės medžiagos – MDMA, kurios bendras kiekis yra 28,8 g (29,48%) (1 t., 29 b. l.).

G. T. parodymai, kad jis norėjo narkotikų nusipirkti ir juos pirko sau, o A. G. tik suvedė su žmogumi, pardavusiu tabletes, taip pat liudytojo A. G. parodymai, kad G. T. su juo nesitarė įgyti psichotropinių medžiagų, turint tikslą jas platinti, ir jų neįgijo, šių medžiagų, t. y. 509 tablečių, jam neperdavė, tik suvedė jį su žmogumi (duomenys neskelbtini), vertintini kritiškai, nes juos paneigia kiti byloje surinkti įrodymai.

Iš 2004 m. sausio 27 d. įslaptinto dokumento išslaptinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2003 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo teikimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2003 m. gruodžio 22 d. Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko teikimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sankcionuota A. G. mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) slapta telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė, ši sankcionuotomis operatyvinėmis priemonėmis surinkta medžiaga išslaptinta baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 34–36 b. l.).

Apžiūrėjus 2003 m. gruodžio 24 d. asmens kratos metu pas A. G. rastus ir paimtus mobiliojo ryšio telefonus „Ericsson“ ir „Nokia“, nustatyta, kad telefono „Ericsson“ SIM knygutėje be kitų numerių įvestas numeris (duomenys neskelbtini), kurio abonentas įvardintas kaip P. (tyrimo metu nustatyta, kad tai – G. T.), pagal A. G. pokalbių išklotines nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2003 m. gruodžio 1 d. iki 2003 m. gruodžio 25 d. įeinančių ir išeinančių skambučių su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), įvardintu P. (G. T.), buvo 9 kartus. Apžiūrėjus A. G. mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, taip pat remiantis A. G. telefoninių pokalbių išklotinėmis (telefono SIM abonento Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2003 m. gruodžio 1 d. iki 2003 m. gruodžio 25 d. tarp abonentų Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. A. G., ir Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. G. T., buvo 14 įeinančių ir išeinančių skambučių (2 t., 93 b. l.).

Naudojant technines priemones – telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės monitoringo kompleksą, buvo gauta informacija ir sudarytos pokalbių stenogramos. Iš šiose stenogramose užfiksuotų duomenų matyti, kad 2003 m. gruodžio 23 d. 11:27:01 G. T., paskambinęs A. G., paklausia: „Nieko negavai?“. A. G. atsakius, kad jis nieko negavo, G. T. jo klausia, ar „neina gaut 10-20“ ir pasako, kad jis atvažiuotų į (duomenys neskelbtini). Po to G. T. klausia A. G., ar pastarasis norėjo imti „tų apvalių“, o A. G. atsako, kad paimtų 500 „ružavų“. G. T. pažada A. G. jų paieškoti telefonu. Iš G. T. ir A. G. telefoninio pokalbio, vykusio 2003 m. gruodžio 23 d. 11:43:35 matyti, kad jie vėl tariasi dėl psichotropinių medžiagų (Extasy tablečių) įgijimo, jas įvardija raudonomis, žaliomis, mėlynomis, pilkomis. G. T. pasako A. G., kad skambino į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) jų (tablečių) tikrai yra, nurodo, kad pats jas yra pirkęs po 6,50 ir, kad jam sakė, jog vėl kaip jam parduotų už tokią pat kainą. G. T. pažada A. G. užsakyti tablečių, pasako, kad jie susitiks (duomenys neskelbtini). 2003 m. gruodžio 23 d. 12:08:38 G. T., paskambinęs A. G., pasako, kad susitarė dėl psichotropinių medžiagų įgijimo, nurodo, kad jas reikia užsakyti, jie susitaria, kad G. T. užsakys 600 tablečių – 500 tablečių A. G. ir 100 tablečių sau. 2003 m. gruodžio 23 d. 13:23:45 G. T., paskambinęs A. G., pasako, kad vakare pas jį atvažiuos, sako, kad pastarasis būtų pasiruošęs, kad jam pasakius, kur jis yra, A. G. prie jo privažiuotų. 2003 m. gruodžio 23 d. 14:25:03 pokalbio su L. M. metu A. G. jai pasako, kad „<...> ten vėl judėjims P. atvažiuos ten su tais rutuliukais“, L. M. paklausus, ar atvažiuos į (duomenys neskelbtini), atsako, kad taip, ir, kad „paims šiandien, paims tuos“ ir „ne po 7 kaip tas sakė <...>, o ten po 6,5“. 2003 m. gruodžio 23 d. 18:14:06 val. G. T., paskambinęs A. G., pasako, kad įvažiuoja į (duomenys neskelbtini), pasako, kad reikės palaukti, tariasi susitikti mieste. 2003 m. gruodžio 23 d. 22:33:38 A. G. nenustatytam asmeniui nusiunčia žinutę: „Nu sveikas, aš laukiu dabar turi paduoti tą šūdą, nervai ima“, o 2003 m. gruodžio 24 d. 00:50:56 tam pačiam asmeniui nusiunčia žinutę: „Sveikas, pas mane viskas tvarkoj. Derinkis tu“. 2003 m. gruodžio 24 d. 01:26:21 G. T., paskambinęs A. G., pasako, kad dar važiuoja, pasako, kad įgytos tabletės turėjo būti žalios, tačiau gavo raudonas. 2003 m. gruodžio 24 d. 09:34:08 A. G. paskambinęs nenustatytas asmuo, kuriam A. G. prieš tai siuntė žinutes, pasako, kad nuo jo prisistatys S. ir „viskas bus tvarkoj“. 2003 m. gruodžio 24 d. 10:53:59 A. G. paskambinęs S. R. sako, kad „čia toks S. skambina nuo V.“, jie susitaria susitikti (duomenys neskelbtini). 2003 m. gruodžio 24 d. 11:17:34 A. G. SMS žinute minėtam nenustatytam asmeniui praneša, kad susitarė susitikti, kad „viskas bus labai sklandžiai“. 2003 m. gruodžio 24 d. 14:21:38 S. R., paskambinęs A. G., pasako, kad už 15-20 minučių bus benzino kolonėlėje. 2003 m. gruodžio 24 d. 15:01:39 A. G., paskambinęs T. M., pasako: „Atnešk“ (1 t., 39–54, 55–56 b. l.). Teisiamajame posėdyje atsakydamas į jam pateiktus klausimus, G. T. patvirtino, kad „pokalbiai teisingai užfiksuoti“ (6 t., 46–47 b. l.).

Tai, kad G. T. pravardė buvo P., matyti iš jo telefoninių pokalbių – 2004 m. sausio 22 d. 12:58:48 paskambinęs asmeniui, vardu M., jis pasakė: „<...> čia P. trukdo“ (2 t., 162–181 b. l.), būtent tokią G. T. pravardę ikiteisminio tyrimo metu nurodė liudytoja L. M. (1 t., 61–62 b. l.), o teisiamajame posėdyje patvirtino liudytojas A. G. (6 t., 58–59 b. l.).

Iš 2004 m. sausio 27 d. protokolo apie techninių priemonių panaudojimą, atliekant telekomunikaciniais tinklais perduodamos informacijos kontrolę, matyti, kad 2004 m. sausio 22 d. G. T. iš savo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinęs nenustatytam vyrui pasako: „<...> tepu slides iš namų staigiai“ (2 t., 162–181 b. l.).

Taigi iš byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos matyti, kad G. T. tarėsi su A. G. įgyti psichotropines medžiagas turint tikslą jas platinti, šias medžiagas, t. y. 509 tabletes, kurių sudėtyje yra didelis kiekis (28,8 g) psichotropinės medžiagos MDMA, G. T. įgijo (duomenys neskelbtini) iš nenustatyto asmens, nugabeno į tiksliai nenustatytą vietą (duomenys neskelbtini) ir perdavė A. G., kuris kartu su T. M. neteisėtai įgytas ir laikomas psichotropines medžiagas atgabeno į (duomenys neskelbtini) ir ten pardavė tariamam pirkėjui – vyriausiajam tyrėjui S. R., veikusiam pagal NVIM.

Pažymima, kad organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį (BK 25 straipsnio 3 dalis). Išankstinis susitarimas daryti nusikaltimą ar nusikaltimus ir pasirengimas nusikaltimo padarymui yra būtinas organizuotos grupės požymis. BK 25 straipsnio 3 dalis, apibrėždama organizuotą grupę, reikalauja, kad kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atliktų tam tikrą užduotį ar turėtų skirtingą vaidmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-255/2013).

Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje organizuotos grupės požymių nėra. Kadangi iš bylos matyti, kad sunkiam nusikaltimui daryti buvo suburta trijų asmenų grupė, buvo susitarta dėl jo padarymo būdo, grupės nariai buvo pasiskirstę užduotimis, jie suprato, kad veikia kartu ir siekė bendro tikslo, konstatuojama, kad nusikalstama veika buvo padaryta veikiant organizuotoje grupėje. To nepaneigia ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teiginys, kad A. G. ir G. T. susitarimas buvo vienkartinis – kaip minėta, organizuota grupė yra ir tada, kai du ar daugiau asmenų susitaria daryti vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Tai, kad G. T. diagnozuota narkomanija (opiatai) (5 t., 8, 12 b. l.), esant byloje nustatytoms aplinkybėms jo kaltės padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką nepaneigia. G. T. kaltės nepaneigia ir skundžiamame nuosprendyje cituojami atskiri telefoninių pokalbių išklotinėse užfiksuoti pastarojo pasakyti sakiniai, nes jų teismas nevertino bendrame kontekste, taip pat neatsižvelgė į tai, kad iš telefoninių pokalbių stenogramose užfiksuotų duomenų akivaizdu, jog G. T. pasakė A. G., kad tablečių gaus (duomenys neskelbtini), susitarė dėl jų kiekio, atvykęs į (duomenys neskelbtini), paskambino A. G. ir jie susitarė susitikti, jiems susitikus, perdavė tabletes A. G., po to, važiuodamas link namų, dar pastarajam paskambino ir jie aptarė tablečių spalvą. Pirmosios instancijos teismo išvadą, kad G. T. įgijo nedidelį kiekį narkotinių medžiagų ir jas įgijo savo poreikiams, be kita ko paneigia ir byloje nustatyta aplinkybė, kad buvo įgytos 509 tabletės, kurių sudėtyje yra didelis kiekis (28,8 g) psichotropinės medžiagos MDMA, taip pat tai, kad netrukus po padaryto nusikaltimo G. T. pasislėpė. Teismo išvadą, kad „narkotines medžiagas įsigijo kiti asmenys ir dėl jų perdavimo tarėsi su nežinomu asmeniu, kurio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) “, paneigia anksčiau minėti telefoniniai pokalbiai, iš kurių matyti, kad A. G. laukė, kol G. T. atveš ir jam perduos įgytas narkotines medžiagas ir laukdamas parašė SMS žinutę nenustatytam asmeniui, kurio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kad „<...> laukiu dabar turi paduoti tą šūdą <...>“, o iš G. T. gavęs minėtas medžiagas, tam pačiam asmeniui nusiuntė žinutę, kad pas jį „viskas tvarkoj“.

Be to, iš byloje esančio Šiaulių apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžio matyti, kad šiuo nuosprendžiu A. G. ir T. M. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį nuteisti už tai, kad jie ir trečiasis asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą tyrimą, iš anksto susitarę ir veikdami organizuotoje grupėje, 2003 m. gruodžio 22-24 d. telefonu susitarę su ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nenustatytu vyriškiu, vardu V., kad parduos A. G. atsiųstam žmogui psichotropinę medžiagą ir 2003 m. gruodžio 23 d. A. G. telefonu paprašęs G. T. nupirkti didelį kiekį – 500 tablečių psichotropinės medžiagos, o pastarajam neteisėtai įgijus 509 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis – 28, 8 gramai psichotropinės medžiagos MDMA, ir perdavus jas A. G., A. G. ir T. M. ją neteisėtai įgijo, turėdami tikslą parduoti ir 2003 m. gruodžio 24 d., laikotarpiu nuo 13.40 val. iki 14.50 val., automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu A. G., įsigytą didelį kiekį psichotropinės medžiagos neteisėtai nugabeno į (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., kur tą pačią dieną, apie 15 val., tame pačiame automobilyje, prie (duomenys neskelbtini) autobusų stoties esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, pasikėsino neteisėtai parduoti už 4 750 Lt tariamam pirkėjui – (duomenys neskelbtini)vyriausiajam tyrėjui S. R., veikusiam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., 182–190 b. l.). Pagal bylos duomenis, G. T. pasislėpus nuo ikiteisminio tyrimo, medžiaga dėl pastarojo nusikalstamos veikos, numatytos 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje, buvo išskirta į atskirą tyrimą. Kartu pažymima, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2004 m. gruodžio 15 d. nutartimi nuteistųjų A. G. ir T. M. apeliacinius skundus dėl minėto Šiaulių apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžio atmetė (4 t., 100–109 b. l.). Šioje nutartyje teismas be kita ko pažymėjo, jog byloje įrodyta, kad sunkų nusikaltimą iš anksto susitarę padarė trys asmenys, atlikę tam tikras užduotis ir turėję skirtingus vaidmenis: A. G. susitarė su nenustatytu asmeniu, kad jo atsiųstam žmogui parduos psichotropines medžiagas bei susitarė su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta, kad jis tas medžiagas įgis; tas asmuo (pagal bylos duomenis – G. T.), psichotropines medžiagas įgijo, o A. G. ir T. M., tas medžiagas įgiję iš G. T., laikė, gabeno ir buvo sulaikyti bandydami jas parduoti. Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje konstatavo, kad nuteistųjų veiksmais buvo realizuotas bendrai suderintas nusikalstamos veikos planas ir tai patvirtina, kad jie veikė organizuotoje grupėje.

Įvertinusi byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visumą, kolegija daro išvadą, kad:

G. T., veikdamas organizuotoje grupėje su A. G. ir T. M., turėdami tikslą platinti psichotropines medžiagas, susitarė įgyti minėtų medžiagų, kurias vėliau galėtų platinti. Siekiant įgyvendinti nusikalstamus tikslus, buvo paskirstyti vaidmenys organizuotos grupės nariams: G. T. įgys psichotropines medžiagas iš A. G. nurodyto asmens, kurias perduos A. G., o jis kartu su T. M. jas parduos. Vykdant iš anksto aptartą planą, 2003 m. gruodžio 22–23 d., tiksliau nenustatytu laiku, A. G. susitarė su tyrimo metu nenustatytu vyriškiu, vardu V., dėl psichotropinės medžiagos pardavimo pastarojo atsiųstam žmogui – G. T.. Po to, 2003 m. gruodžio 23 d., G. T. nenustatytomis aplinkybėmis iš nenustatyto asmens vardu V. įgijo 509 tabletes, kurių sudėtyje yra didelis kiekis (28,8 g) psichotropinės medžiagos MDMA, tą pačią dieną šią psichotropinę medžiagą nugabeno į nenustatytą vietą (duomenys neskelbtini) mieste, kur tolimesniam platinimui perdavė A. G., kuris ją neteisėtai laikė nenustatytoje vietoje iki 2003 m. gruodžio 24 d. Po to, 2003 m. gruodžio 24 d., A. G. ir T. M. automobiliu „VW Golf”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai įgytą ir laikomą įtarime paminėtą didelį kiekį psichotropinės medžiagos atgabeno į (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., ir ten, apie 15 val., prie(duomenys neskelbtini) autobusų stoties esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, automobilyje „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 4 750 Lt pardavė tariamam pirkėjui – (duomenys neskelbtini) vyriausiajam tyrėjui S. R., veikusiam pagal nusikalstamą veiką imituojantį modelį Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiais nusikalstamais veiksmais G. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. nuosprendis naikinamas ir G. T. atžvilgiu priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis, pripažįstant G. T. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

Pripažinus G. T. kaltu padarius BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, taip pat naikinama ir Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. nutartis, kuria prokurorui pranešta, kad yra pagrindas pradėti G. T. ikiteisminį tyrimą pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (6 t., 70 b. l.).

Dėl bausmės skyrimo

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad G. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą jis padarė veikdamas organizuotoje grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Skirdama G. T. bausmę už nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, kolegija atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, t. y. atsižvelgia į tai, kad G. T. padarė sunkų nusikaltimą, nusikaltimas yra baigtas, padarytas tiesiogine tyčia, nusikaltimą padarė būdamas anksčiau teistas, neišnykus teistumui (5 t., 1–5 b. l., 55 b. l.), administracine tvarka nebaustas (5 t., 6 b. l.), yra registruotas darbo biržoje, kaip ieškantis darbo asmuo (6 t., 44 b. l.). Įvertinusi minėtas aplinkybes, kolegija mano, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus G. T. bausmę, artimą BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę G. T. įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2014 m. balandžio 18 d. iki 2015 m. liepos 10 d. (4 t. 118–119, 157–158 b. l.; 5 t., 43–44, 45–46, 47–48, 49–51, 96–97 b. l.; 6 t., 30–31 b. l.).

G. T. paskirtos kardomosios priemonės – 5 000 Eur užstatas, įpareigojimas periodiškai registruotis (duomenys neskelbtini) vyriausiajame policijos komisariate ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (6 t., 30–31 b. l.), panaikintinos.

Vadovaujantis BPK 133 straipsnio 6 dalimi, 5 000 Eur užstatas grąžintinas užstato davėjui V. T. (6 t., 32 b. l.).

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendž i a:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

G. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą pagal BK 260 straipsnio 2 dalyje, ir jį nuteisti laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo G. T. faktinio sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2014 m. balandžio 18 d. iki 2015 m. liepos 10 d.

Kardomąsias priemones – užstatą, įpareigojimą periodiškai registruotis (duomenys neskelbtini) vyriausiajame policijos komisariate ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

5 000 Eur užstatą grąžinti užstato davėjui V. T., a. k. (duomenys neskelbtini).

Panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. nutartį, kuria prokurorui pranešta, kad yra pagrindas pradėti G. T. ikiteisminį tyrimą pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.