Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų I. N. ir O. Č. ieškinį atsakovui M. Č. dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Išvada teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą dėl ieškinio reikalavimų. Nurodo, kad procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas nėra biologinis vaiko tėvas, jokio socialinio ryšio tarp vaiko ir atsakovo nėra ir nebuvo, tarp jų nėra susiformavusio tėvo ir sūnaus santykių. Vaikas nuo gimimo auga su ieškovais, kurie juo rūpinasi ir išlaiko. Kadangi nuo vaiko gimimo visas tėvo pareigas vykdė ir vykdo ieškovas, todėl prioritetas šiuo atveju turi būti teikiamas tam, kad vaiko tėvu būtų teisiškai įrašytas biologinis vaiko tėvas - ieškovas. Iškilus prieštaravimų tarp šalių, tikslinga būtų atlikti DNR ekspertizę, kuris patvirtintų biologinę vaiko tėvystę. Ieškovų ieškinio reikalavimai dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo atitinka nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus. Tik nuginčijus atsakovo tėvystę, bus pagrindas nustatyti, kad ieškovas yra nepilnamečio A. Č. biologinis tėvas, o A. Č. yra ieškovo I. N. sūnus. Taip pat bus pagrindas pakeisti A. Č. gimimo įrašo duomenis, nurodant, kad nepilnamečio tėvas yra ieškovas bei pakeisti nepilnamečio pavardę į ieškovo pavardę – (duomenys neskelbiami).

5. Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad ieškovė ir atsakovas nuo (duomenys neskelbiami) kartu negyvena, bet santuoką nutraukė tik (duomenys neskelbiami). Ieškovų vaikas gimė nepraėjus 300 dienų nuo santuokos nutraukimo. Notarinis pareiškimas nebuvo pasirašytas, nors iš pradžių atsakovas sutiko išspręsti klausimą pas notarą. Ieškovai gyvena (duomenys neskelbiami), todėl visiems būtų buvę patogiau klausimą išspręsti nuotoliniu būdu arba pas notarą pajūryje, tačiau notarė nesutiko klausimo spręsti nuotoliniu būdu. Dėl atsakovo patogumo buvo nutarta tartis su notaru (duomenys neskelbiami). Ieškovai su dviejų savaičių kūdikiu atvyko pas notarą, tačiau atsakovas atsisakė atvykti bei šį faktą patvirtino atsiliepime. Bendras pareiškimas pas notarą pasirašytas nebuvo, todėl nuspręsta kreiptis į teismą su ieškiniu. Ieškovo atstovas teigia, kad atsakovo atsisakymo aplinkybės nėra svarbios, tačiau svarbu yra tai, kad jis žinojo, kad buvo inicijuotas klausimo išsprendimas pas notarą. Atsakovas nėra vaiko tėvas. Kad su atsakovu buvo tartasi dėl susitikimo pas notarą, patvirtina susirašinėjimai, taip pat su atsakovu buvo bendrauta telefonu. 2024 m. vasario 2 d. susirašinėjimas rodo, kad laikas buvo pavėlintas dėl atsakovo. Atsakovas pats atsiliepime nurodė, kad atsisakė vykti pas notarą, todėl tikrai žinojo, kad buvo derinamas klausimas. Atsakovas pats pripažino, kad atsisakė pasirašyti bendrą pareiškimą iš dalies dėl to, kad buvo sunkus skyrybų su ieškove procesas.

6. Teismo posėdžio metu atsakovas M. Č. patvirtino, kad ginčo dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo nėra, tačiau nesutinka atlyginti bylinėjimosi išlaidas, kurios dar yra labai didelės. Nurodė, kad (duomenys neskelbiami) jam paskambino ieškovė. Skambutis buvo neutralus, nepriešiškas, ji pranešė, kad susilaukė vaiko, nurodė, kad bus reikalingas jo sutikimas, kad vaikas gautų tėvo pavardę. Atsakovas po pokalbio tą pačią dieną parašė ieškovei žinutę, kad tai yra asmeninis jų šeimos reikalas. Po kelių dienų ieškovė vėl paskambino, bet jis pasakė, kad nenori spręsti jų šeimos reikalų. Po to dar kelis kartus jam skambino advokatė, tačiau pokalbiai buvo ūkiški, jam tiesiog buvo pranešta, kad vaikas bus užregistruotas jo vardu ir reikės mokėti išlaikymą. Iš pokalbio atsakovas suprato, kad reikėtų klausimą spręsti notarų biure, tačiau iki galo nesuprato, ką tiksliai šitoje situacijoje jam reikėtų daryti. Atsakovas galvojo, kad yra ir kitų būdų išspręsti klausimą, manė, kad jų siūlomas būdas pas notarą yra jiems lengviausias. Atsakovas nesuprato, kodėl turėtų kažkur vykti, kažką pasirašinėti, nes jis su tuo yra visiškai nesusijęs. Nebuvo su juo derintas nei laikas, nei tekstas. Atsakovas yra teisininkas ir turi draugų teisininkų. Atsakovo draugas advokatas bandė derėtis dėl taikos, tačiau nesėkmingai. Atsakovas nedavė sutikimo, nes jis sunkiai skyrėsi su atsakove, nors norėjo skirtis bendru sutarimu, jis apmokėjo visas bylinėjimosi išlaidas skyrybų procese, dėl to ir nenorėjo jai padėti. Atsakovas neigia, kad buvo derinamas laikas vykti pas notarą, bet žinojo, kad reikėtų eiti pas notarą. Ieškovė 2021 m. rugpjūtį išsikraustė į Ukrainą, atsakovas ją paskutinį kartą matė 2021 m. lapkritį. Apie ieškovą atsakovas nieko nežinojo, bet žinojo iš socialinių tinklų, kad ieškovė kuria gyvenimą su kažkuo Lietuvoje. Jo manymu, ieškovų advokatai ruošėsi eiti į teismą ir įrodymai buvo renkami iš anksto – susirašinėjimai ir skambučiai. Buvo įsitikinęs, kad ir be jo yra būdų nustatyti vaikui tėvystę.

7. Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė nurodė, kad palaiko savo išvadą, pateiktą raštu, aplinkybės nėra pasikeitusios, ginčo byloje nėra. Tarp atsakovo ir vaiko nėra susiformavusio emocinio ir socialinio ryšio, vaikas nuo gimimo auga su ieškovais. A. Č. tėvystės nuginčijimas nepažeis vaiko interesų, o atvirkščiai, bus nustatyta biologinė tėvystė ir jam bus suteikta biologinė pavardė. Tarnyba neturi pagrindo prieštarauti ieškiniui ir jo reikalavimams pagal posėdžio metu nustatytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

8. Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbiami) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbiami), nutraukė O. Č. ir M. Č. santuoką bendru sutuoktiniu sutarimu. Nepraėjus trims šimtams dienų nuo santuokos nutraukimo, ieškovei O. Č. (duomenys neskelbiami) gimė sūnus A. Č.. Taigi, vaiko gimimo metu egzistavo įstatyme įtvirtintas pagrindas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.140 straipsnio 2 dalis) vaiko A. Č. tėvu jo gimimo įraše nurodyti motinos buvusį sutuoktinį atsakovą M. Č.. Iš (duomenys neskelbiami) savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos ir archyvų skyriaus (duomenys neskelbiami) vaiko A. Č., gim. (duomenys neskelbiami) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbiami) matyti, kad šio vaiko tėvais nurodyti O. Č. ir M. Č.. Ieškinyje nurodoma ir ši aplinkybė bylos nagrinėjimo metu atsakovo nebuvo ginčijama, kad A. Č. nėra atsakovo sūnus. Ieškovai ieškiniu prašo pripažinti, kad atsakovas M. Č. nėra nepilnamečio A. Č. tėvas, nustatyti, kad ieškovas I. N. yra nepilnamečio A. Č. tėvas, pakeisti A. Č. gimimo įrašo duomenis, nurodant, kad nepilnamečio tėvas yra ieškovas, bei pakeisti nepilnamečio pavardę į biologinio tėvo pavardę – (duomenys neskelbiami).

Dėl tėvystės nuginčijimo

9. CK 3.149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Pagal CK 3.150 straipsnio 1 dalį nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip 300 dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 389 straipsnyje įtvirtinta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (eksperto išvada) ir kiti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo tėvo gyvenimas, bendras auklėjimas, išlaikymas ir kiti įrodymai.

10. Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Šios teisės užtikrinimą laiduoja CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. Sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko teisėmis ir interesais, kartu ir dėl tėvystės nuginčijimo, būtina įvertinti, ar tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį teisinį vaiko bei tėvo ryšio pripažinimą, todėl, nagrinėjant tėvystės nuginčijimo bylą, būtina, be kita ko, nustatyti ir įvertinti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai.

11. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovės buvęs sutuoktinis M. Č. nėra biologinis A. Č. tėvas. Pats M. Č. šią aplinkybę pripažino tiek atsiliepime į ieškinį, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Remiantis byloje esančiais duomenimis, ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, atsakovo paaiškinimais, nustatyta, kad dar prieš ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimą teismo (duomenys neskelbiami) sprendimu, jie kartu negyveno nuo (duomenys neskelbiami). Atsakovo teigimu, paskutinį kartą jis ieškovę matė 2021 m. lapkričio mėnesį. Taigi ieškovė su atsakovu negyveno, nebendravo bei nepalaikė santykių apie (duomenys neskelbiami) metų prieš santuokos nutraukimą. Kaip nurodyta ieškinyje, ieškovė su I. N. pradėjo artimai bendrauti ir kartu gyventi nuo (duomenys neskelbiami) pradžios, ieškovė (duomenys neskelbiami) pagimdė sūnų. Atsakovas tiek teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu su nurodytomis aplinkybėmis sutiko, patvirtino, kad jis nėra biologinis ieškovės sūnaus tėvas, nėra vaiko matęs, neteikia išlaikymo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo ir šalys pripažįsta, jog atsakovas M. Č. nėra biologinis A. Č., gimusio (duomenys neskelbiami) m., tėvas, kad ieškovė su atsakovu kartu negyvena, nebendrauja ir nepalaiko santykių nuo 2021 m. rugpjūčio, kad M. Č. ir vaiko nesieja socialinis tėvystės ryšys, taip pat į tai, jog ieškovų teigimu, vaiko biologinis tėvas yra I. N. ir dėl to jokio ginčo tarp šalių nekilo, teismas daro išvadą, jog ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo yra pagrįstas, todėl tenkinamas ir pripažįstama, kad atsakovas M. Č. nėra vaiko A. Č., gim. (duomenys neskelbiami), tėvas.

Dėl tėvystės nustatymo

12. Nuginčijus tėvystę, turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimo instituto tikslas – nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento, kiek tai įmanoma, turi teisę žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisė žinoti savo tėvus įtvirtinta ir CK 3.161 straipsnyje. Ši vaiko teisė gali būti įgyvendinama tik nustatant tikrąjį vaiko tėvą.

13. Byloje nėra ginčo, kad biologinis nepilnamečio A. Č. tėvas yra ieškovas I. N., kuris vykdo vaikui visas tėvo pareigas – faktiškai gyvena kartu su ieškove ir sūnumi, vaiku rūpinasi, prižiūri, išlaiko, tarp jų yra susiklostęs vaiko ir tėvo tarpusavio ryšys. Besant ginčo, nėra būtinybės skirti ir atlikti šioje civilinėje byloje DNR ekspertizę (CK 3.148 straipsnis). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nuginčijus atsakovo tėvystę, pripažintina, jog ieškovas I. N. yra nepilnamečio vaiko A. Č. tėvas, o A. Č. yra ieškovo I. N. sūnus; atitinkamai šie duomenys įrašytini vaiko gimimo įraše.

14. Ieškovui I. N. išaiškintina, kad nustačius tėvystę teismo sprendimu, vėliau jos nuginčyti nebegalima (CK 3.149 straipsnio 2 dalis).

Dėl vaiko pavardės

15. CK 3.167 straipsnis numato, kad kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė, o kai tėvų pavardės skirtingos – tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė, arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos pavardžių. Nagrinėjamu atveju ieškovų sūnui suteikta atsakovo pavardė (duomenys neskelbiami). Atsižvelgdamas į ieškovų prašymą ir nesant byloje dalyvaujančių asmenų prieštaravimų, teismas ieškovų prašymą dėl pavardės vaikui suteikimo tenkina, suteikdamas vaikui pavardę (duomenys neskelbiami).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

16. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovai pateikė teismui duomenis, kad patyrė bendrai 3 456,16 Eur bylinėjimosi išlaidų –218 Eur žyminio mokesčio ir 3 238,16 Eur už teisinę pagalbą. Ieškovai pateikė teismui šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Teismo vertinimu, ieškovų nurodytos bylinėjimosi išlaidos yra susijusios su nagrinėjama byla ir nėra neprotingo dydžio. Šias bylinėjimosi išlaidas ieškovai prašo priteisti iš atsakovo M. Č..

17. Atsakovas M. Č. nesutinka dėl bylinėjimosi išlaidų, kadangi, jo manymu, tarp šalių jokio ginčo nebuvo, todėl jis neprivalo kompensuoti ieškovų be jokio reikalo patirtų išlaidų. Teismas šiuos atsakovo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

18. Iš bylos duomenų matyti, kad būtinybę ieškovams kreiptis į teismą su ieškiniu, ginčijant atsakovo tėvystę, nulėmė atsakovo M. Č. neveikimas, atsisakant ieškovų vaiko kilmę nustatyti bendru notarui teikiamu pareiškimu CK 3.140 straipsnio 5 dalyje numatyta tvarka, dėl ko tėvu vaiko gimimo įraše buvo nurodytas atsakovas. Atsakovas bylos nagrinėjimo teisme metu pripažino, kad ieškovė prašė jo notarui teikti bendrą pareiškimą dėl biologinio tėvo I. N. tėvystės vaikui nustatymo, atsakovas suprato, kad šį klausimą reikia spręsti notarų biure, tačiau manydamas, kad tai yra lengviausias ir ne vienintelis būdas ieškovams nustatyti vaiko tėvystę, ir nenorėdamas jiems padėti dėl praeityje turėto sunkaus ir atsakovo išlaidų pareikalavusio skyrybų proceso su ieškove, atsakovas neprisidėjo prie bendro pareiškimo notarui. Taigi ieškovai bylinėjimosi išlaidas dėl to, kad buvo priversti savo vaiko gimimo įraše duomenis apie tėvą nuginčyti teismo tvarka teikiant ieškinį, patyrė dėl atsakovo neveikimo. Atsakovas yra teisininkas, dėl to turėjo didesnes galimybes suprasti savo sprendimo neprisidėti prie bendro pareiškimo notarui, nustatant ieškovų vaiko kilmę, pasekmes. Atsižvelgiant į paminėtą, teismas ieškovams priteisia visas jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

19. Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 8 Eur sumos, todėl jos iš šalių nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo) (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad atsakovas M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra nepilnamečio A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra atsakovo M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus.

Nustatyti, kad ieškovas I. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečio A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra ieškovo I. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus.

Pakeisti A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), išduotame (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriaus, duomenis apie tėvą, nurodant, kad A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas yra I. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Pakeisti vaiko A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pavardę, suteikiant jam tėvo I. N. pavardę – (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovams O. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 456,16 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt šešis eurus ir šešiolika eurocentų) bylinėjimosi išlaidų.

Išsiųsti įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintą kopiją (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriui, kad jis įregistruotų tėvystės nuginčijimą ir tėvystės nustatymą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.