- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-27
- Bylos Nr.
- 1A-259-290/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44477-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis, Jurgis Kiškis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Danutės Giačaitės, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko bei pranešėjo) ir Arūno Paštuolio,
asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, R. P. ir jo gynėjai advokatei Matildai Liatukaitei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Ritos Raulynaitienės apeliacinį skundą, dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 2 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, perduodant jį laiduotojai jo dukrai M. J. jos atsakomybėn 1 metams pagal laidavimą be užstato. Baudžiamoji byla nutraukta. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, ir uždrausta R. P. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. P., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad 2020 m. lapkričio 7 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini), sankirta, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio kiekio matuokliu „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros Nr. (duomenys neskelbtini), jam nustatytas 2.80 promilių neblaivumas.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu prokurorė prašo skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria R. P., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduotas laiduotojos M. J. atsakomybei, be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą, o baudžiamoji byla nutraukta, panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.
2.1. Skunde prokurorė nurodo, kad šiuo atveju bylos duomenys patvirtina, kad R. P., nors ir nusikalto pirmą kartą, nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, dirba, tačiau praeityje buvo baustas už vairavimą esant neblaiviam, t. y. kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,10 promilės), 2016 m. birželio 29 d. nutarimu jam buvo paskirta 300 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių. Teigia, jog toks R. P. elgesys praeityje patvirtina, kad jis nepadarė tinkamų išvadų, o skirta nuobauda nebuvo efektyvi ir nepasiekė savo tikslų bei neigiamai charakterizuoja jo asmenybę, nes jis vėl vairavo neblaivus. Nurodo, kad R. P. nustatytas sunkus girtumo laipsnis (2,80 promilių), kad jis šviesiu paros metu (19.00val.) vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), nesiorientuodamas aplinkoje ir taip keldamas pavojų ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikatai, gyvybei bei turtui, o žala nebuvo padaryta tik atsitiktinumo dėka, kadangi jo vairuojamas automobilis įvažiavo į griovį. Apeliantė skunde teigia, kad šios aplinkybės rodo R. P. lengvabūdišką bei visiškai neatsakingą požiūrį į visuomenėje galiojančią visiems privalomą tvarką, į savo paties bei kitų saugumą. Sėsdamas už vairo neblaivus jis visiškai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Be to, jis per penkerius metus administracine tvarka baustas dar penkis kartus už įvairaus pobūdžio ir pavojingumo KET pažeidimus, turi dvi nuo 2018 metų galiojančias nuobaudas. Šie duomenys neabejotinai leidžia teigti, kad R. P. linkęs nesilaikyti įstatymų, kad padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio. Todėl nėra pakankamo pagrindo manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
2.2. Skunde nurodoma, kad praeityje M. J. realios įtakos savo tėvui negalėjo padaryti, nes tėvas nors ir dažnai bendraudamas su ja, elgėsi priešingai teisei ir būdamas baustas administracine tvarka, įskaitant ir už vairavimą esant neblaiviam, nepakeitė savo elgesio ir nuo nusikalstamos veikos padarymo tai jo nesulaikė. Todėl abejotina, kad laiduotoja M. J. savo tėvui R. P. gali daryti kokią nors realią teigiamą įtaką ir veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimojo pakartotinio nusikalstamo elgesio. Skunde teigiama, jog įvertinus tiek R. P. asmenybę, tiek ir jo veikos pavojingumą bei laiduotojos galimybių daryti teigiamą įtaką tėvui ir tiesiogiai kontroliuoti jo elgesį realumą, kitas išdėstytas aplinkybes, manytina, kad nenustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos, todėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutas R. P. taikytas nepagrįstai.
2.3. Šioje byloje, atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės R. P., be kita ko, paskirta BK 68 straipsnyje nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 metų laikotarpiui. Teigiama, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į visas tokiam sprendimui priimti reikšmingas aplinkybes, t. y. neįvertino asmenybės, nusikalstamos veikos pavojingumo, ignoravo duomenis apie jo padarytus administracinius nusižengimus.
3. Teismo posėdyje prokurorė prašė jos apeliacinį skundą tenkinti, o asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo gynėja prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Ritos Raulynaitienės apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apygardos teismas nagrinėjamu atveju, patikrina skundžiamą nuosprendį tik tiek, kiek to prašoma prokurorės apeliaciniame skunde.
Motyvuojamoji dalis
Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo
5. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad yra pagrindas šioje byloje taikyti laidavimo institutą ir R. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Prokurorė su tokiu teismo sprendimu nesutinka ir nurodo, kad BK 40 straipsnio nuostatos pritaikytos nesant visų būtinųjų laidavimo sąlygų, o būtent nenustatytos visos šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos, be to, M. J. nėra tinkamas asmuo būti laiduotoja.
6. Teisėjų kolegija su tokia prokurorės pozicija nesutinka. R. P. viso proceso metu, t. y. ne tik apylinkės teisme, bet ir ikiteisminiame tyrime, prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Tiek 2020 m. lapkričio 24 d. ikiteisminio tyrimo apklausoje, tiek 2021 m. sausio 27 d. apklausiamas apylinkės teisme jis dėstė tapačias aplinkybes apie tai, kad 2020 m. lapkričio 7 d. šventė savo gimtadienį, kada ir kodėl jis sėdo į automobilį bei kur norėjo važiuoti jis neatsimena, atsipeikėjo policijos automobilyje ir pamatė griovyje savo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tik tada suprato, kad jis savo automobiliu važiavo būdamas neblaivus ir, kad nuvažiavo nuo kelio. Kaip tikrino jo blaivumą jis neatsimena, žino tai tik iš dokumentų. Nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, pasižada daugiau niekada taip nesielgti, prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti. Analizuojant R. P. parodymus matosi, jog esminės nusikalstamos veikos aplinkybės buvo pripažįstamos nuo pat baudžiamojo proceso pradžios, o parodymų turinys leidžia teigti, kad būtent tokia pozicija buvo išsakyta ir ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos metu.
7. Apygardos teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo išvadai, kad R. P. kaltės pripažinimas ir išsakytas gailestis yra deklaratyvūs. Atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės prisipažino kaltu, davė pakankamai išsamius parodymus, savo elgesiu nekėlė jokių kliūčių procesui, ne kartą išreiškė gailėjimąsi dėl savo veiksmų. Duodamas parodymus apylinkės teisme R. P. nemenkino savo kaltės dėl padaryto nusikaltimo. Tai, kad jis nėra linkęs pažeidinėti įstatymų, rodo ir bylos medžiaga – jis anksčiau neteistas, vairuoja jau daug metų. Administracine tvarka buvo baustas ne vieną kartą, už greičio viršijimą bei nesumokėjimą vietinės rinkliavos už automobilio stovėjimą, įvažiavo į sankryžą ir pravažiavo ją degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui, o 2016 m. birželio 4 d. vairavo automobilį neblaivus.
8. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu tai, kad R. P. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, prisipažino ir išreiškė gailestį bei niekam nebuvo padaryta žala – apylinkės teismo pagrįstai įvertinti kaip atitinkantys BK 40 straipsnio 2 dalies numatytas būtinojo laidavimo sąlygas.
9. Abejonės dėl M. J. būti tinkama laiduotoja siejamos su tuo, kad ji neturi galimybių daryti savo tėvui realią teigiamą įtaką, kas grindžiama iš esmės vieninteliu argumentu, kad R. P. pats vienas, nesitardamas su dukra, priėmė sprendimą vairuoti. Toks skundo argumentas, kuriuo bandoma įžvelgti, kad nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui dukters nuomonė nėra svarbi ir, kad pastarasis sprendimus priima neatsižvelgdamas į jos nuomonę, yra pakankamai dirbtinas.
10. Iš R. P. ir jo dukters parodymų apylinkės teisme matosi, kad jų tarpusavio ryšys yra artimas. Apklausta M. J. patvirtino, kad R. P. yra jos tėvas, kad jis yra pareigingas, atsakingas, o jų santykiai yra labai geri, kad ją su tėvu jungia stiprus ryšys, tėvas yra geras, rūpestingas žmogus, jis atsakingai žiūri į vairavimą ir labai gailisi padaręs nusikaltimą, dėl šio įvykio labai pergyvena. Jis labai blogai vertina savo veiksmus, prisiekė niekada daugiau taip nesielgti. Nurodė, kad jie sutaria labai gerai, nuolat palaiko ryšį, bendrauja, kad ji turi įtaką tėvo elgesiui ir jo sprendimams bei gali užtikrinti, kad jos įtakojamas tėvas daugiau nepažeidinės įstatymų, nevairuos automobilio būdamas neblaivus, nedarys kitokių nusikalstamų veikų. Jie su tėvu sutaria labai gerai, bendrauja beveik kiekvieną dieną, ji juo pasitiki ir nedvejodama sutinka už jį laiduoti. Prašė teismo laikyti ją jos tėvo R. P. laiduotoja be užstato, kadangi jos šeimos pajamos nėra didelės, turi būsto paskolą, būsto remonto paskolą, be to, moka komunalinius mokesčius, šeimos išlaidas, materialiai padeda savo broliui ir savo seseriai, todėl sumokėti užstatą būtų sunku.
11. Dėl visų šių išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegija mano, kad M. J. tiek pagal savo asmenines savybes, tiek pagal įtaką yra tinkamas asmuo būti laiduotoja. Įstatymų leidėjas nustatė, kad nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti atleistas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Šios nuostatos taikomos ir dėl veikų pagal BK 281¹ straipsnį. Taigi, valstybės baudžiamosios atsakomybės taikymo politika nėra formuojama taip, kad padarius veikas, numatytas 281¹ straipsnyje, laidavimo instituto taikymas nebūtų galimas ar būtų kaip nors išskirtinai ribojamas.
12. Kaip nepagristus atmetus prokurorės argumentus, kad nėra BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų būtinųjų laidavimo taikymo sąlygų, taip pat, kad laiduotoja netinka, daugiau jokių nesutikimo su laidavimo instituto taikymo pagrindų - neišsakyta. Tokiu būdu nagrinėjamoje byloje nustatytos visos būtinosios laidavimo taikymo sąlygos, o laiduotoja M. J. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, galintis daryti teigiamą įtaką savo tėvui. Atsižvelgiant į visą tai pripažįstama, jog apylinkės teismas šiuo atveju pagrįstai atleido R. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Dėl uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones termino
13. Apylinkės teismas paskyrė R. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) 1 metams. Prokurorė, sutikdama su uždraudimu naudotis specialiąja teise, mano, kad nustatytas terminas yra pernelyg trumpas ir prašo nustatyti ilgesnį, tai yra 2 metų, terminą.
14. Sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje, skyrimo ir konkretaus termino nustatymo asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, teismo vertinimu, svarbu atsižvelgti į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis tokia teise, nustatytą neblaivumą. Šiuo atveju sprendžiant dėl minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo atsižvelgtina į tai, kad R. P. iki šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamo įvykio niekada nebuvo padaręs jokių nusikalstamų veikų, išskyrus KET pažeidimus. Jis vairuoja daug metų bei turi ilgametį vairavimo stažą ir iki šioje byloje aptariamo įvykio R Pavilionį iš esmės buvo galima laikyti atsakingu vairuotoju.
15. Beje, šiuo klausimu pastebimas ir pačios prokurorės nenuoseklumas, kadangi apylinkės teismo ji tik prašė uždrausti vairuoti transporto priemonę, nenurodydama jokio termino. Jau apygardos teismui suformuluotame prašyme prokurorė nurodo 2 metų terminą. Apibendrinant konstatuotina, jog prokurorės argumentai dėl uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones termino yra nepagrįsti. Apylinkės teismas šioje byloje 1 metų uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminą nustatė pagrįstai ir teisingai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
atmesti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Ritos Raulynaitienės apeliacinį skundą.