Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. J. įmonės atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovės E. J. įmonės ieškinį atsakovui Prienų globos namams dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė E. J. įmonė (toliau – ir ieškovė, įmonė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama 1) pripažinti, kad Prienų globos namai 2017 m. gruodžio 22 d. įmonę neteisėtai įtraukė į Viešųjų pirkimų tarnybos melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą; 2) įpareigoti atsakovą panaikinti 2017 m. gruodžio 22 d. paskelbtą informaciją melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąraše įmonės atžvilgiu.Ieškinio reikalavimo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones –įpareigoti atsakovą panaikinti 2017 m. gruodžio 22 d. paskelbtą informaciją, skelbiamą Viešųjų pirkimų tarnybos melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąraše, iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Ieškovė nurodė, kad dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, tačiau pateiktos informacijos pagrindu jos pasiūlymai atmetami. Ieškovės teigimu, pateikta informacija jai kenkia, todėl reikalinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Kauno apygardos teismas 2018 m. gegužės 7 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino, įpareigojo Prienų globos namus panaikinti 2017 m. gruodžio 22 d. paskelbtą informaciją, skelbiamą Viešųjų pirkimų tarnybos melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąraše, iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Teismas nurodė, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir toliau ieškovui esant įrašytam į melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą, kyla reali grėsmė, kad ieškovė dėl galimai nepagrįsto ir neteisėto atsakovo sprendimo negali dalyvauti kitose viešųjų pirkimų procedūrose.Atsakovas Prienų globos namai atskiruoju skundu prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 7 d. nutartį ir ieškovės prašymą atmesti, kadangi teismas neįvertino ieškovės ieškinio nepagrįstumo ir to, kad jokios žalos teismo sprendimo įvykdymui nėra.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2018 m. gegužės 24 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 334 straipsnio 2 dalies 1 punktu, sutikdamas su atsakovo atskiruoju skundu, panaikino 2018 m. gegužės 7 d. nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.Teismas nustatė, kad atsakovas Prienų globos namai vykdė supaprastintą atvirą konkursą ,,Maisto produktų pirkimas“. Atsakovo viešųjų pirkimų komisija 2017 m. lapkričio 24 d. posėdyje priėmė sprendimą pašalinti ieškovą iš tolimesnių pirkimo procedūrų ir Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka įtraukti ieškovą į melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą. Atsakovo viešųjų pirkimų komisija 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškovės pretenzijos netenkino. Teismas sutiko su atskirajame skunde išdėstytais argumentais, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sukels daugiau neigiamų pasekmių nei jų netaikymas. Teismas nurodė, kad ieškovė atsakovo sprendimų neginčijo, o tai reiškia, kad jie yra galiojantys (nenuginčyti). Būtent jų pagrindu atsakovas informaciją apie ieškovę įregistravo į melagingą informaciją pateikusių asmenų sąrašą.Teismas nurodė, kad, preliminariai įvertinęs ieškinio dalyką ir pagrindą, negali daryti išvados apie neteisėtus atsakovo veiksmus. Teismas sprendė, kad nėra vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos – tikėtino ieškinio pagrįstumo.Be to, teismas nurodė, kad galimai egzistuoja savarankiškas ieškinio netenkinimo pagrindas –ieškinys paduotas praleidus Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – VPĮ) nustatytus ieškinio padavimo terminus, kadangi atsakovas ieškovei išsiuntė pranešimą apie priimtą sprendimą atmesti pretenziją 2017 m. gruodžio 6 d. raštu, o ieškinys paduotas praėjus beveik pusei metų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskirajame skunde ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Teismas neteisingai įvertino ieškinio reikalavimus. Tai, kad ieškovė nereiškė ieškinio VPĮ tvarka ir neskundė perkančiosios organizacijos sprendimo, nereiškia, kad ji negali kelti reikalavimų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnio 1 dalies pagrindu. Teismas nepagrįstai pritaikė VPĮ nuostatas. Pareikštu prevenciniu ieškiniu siekiama užkirsti kelią ateityje gresiančiai žalai. Ieškovė dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, tačiau pateiktos informacijos pagrindu jos pasiūlymai atmetami. Ieškovės teigimu, pateikta informacija jai kenkia, todėl reikalinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Šiuo atveju tarp šalių yra susiklostę viešųjų pirkimų teisiniai santykiai, todėl taikytinos specialiojo VPĮ nuostatos. Ieškovei teisines pasekmes sukėlė atsakovo viešųjų pirkimų komisijos sprendimas pašalinti ieškovę iš tolesnių pirkimo procedūrų ir nustatyta tvarka įtraukti ją į melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą, todėl ieškovė turėjo ginčyti šį sprendimą. Ieškovė teisiškai ydingai ieškinį grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnio 1 dalies pagrindu. Ieškovė neginčija atsakovo sprendimų, sukėlusių jai neigiamus padarinius, kadangi tokiam reikalavimui yra praleistas VPĮ 102 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas ieškinio senaties terminas. Remiantis VPĮ 52 straipsnio 1 dalies nuostatomis, atsakovas turėjo pareigą įtraukti ieškovę į aptariamą sąrašą, nes ji buvo pašalinta iš viešųjų pirkimų konkurso kaip pateikusi melagingą informaciją dėl atitikties VPĮ 46 ir 47 straipsnių reikalavimams. Teismas negali įpareigoti atlikti veiksmus, kurie prieštarautų imperatyvioms VPĮ normoms. Todėl, preliminariai įvertinus ieškinio teisėtumą ir pagrįstumą, jo patenkinimas teisiškai neįmanomas. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų apribota perkančiųjų organizacijų teisė žinoti informaciją apie ieškovės veiksmus neteisėtai ir melagingai pateikiant informaciją apie save, todėl laikinųjų apsaugos priemonių neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria panaikinta nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestas, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis apeliantės atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.Atsakovas vykdė supaprastintą atvirą konkursą „Maisto produktų pirkimas“, kuriam ieškovė pateikė pasiūlymą. Atsakovo viešųjų pirkimų komisija 2017 m. lapkričio 24 d. posėdyje, vadovaudamasi VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punktu, atsižvelgusi į tai, kad ieškovė Europos bendrajame viešųjų pirkimų dokumente nurodė melagingą informaciją apie atitiktį VPĮ 46 straipsnio 1 dalyje nustatytiems reikalavimams (kad atsakingas asmuo nėra nuteistas už turto pasisavinimą), pašalino ieškovę iš pirkimo procedūrų. Dėl šio sprendimo ieškovė teikė pretenziją, tačiau atsakovo viešųjų pirkimų komisija 2017 m. gruodžio 5 d. posėdyje jos netenkino ir pranešė apie tai ieškovei 2017 m. gruodžio 6 d. raštu. Ieškovė atsakovo sprendimo pašalinti ją iš pirkimo procedūrų teismine tvarka neskundė, todėl atsakovė 2017 m. gruodžio 28 d. pranešimu informavo ieškovę, kad, vadovaujantis VPĮ 52 straipsnio 1 dalimi, 2017 m. gruodžio 22 d. ji buvo įtraukta į melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą. Ieškovė byloje pareikštu ieškiniu, kuris Kauno apygardos teisme buvo gautas 2018 m. gegužės 2 d., kelia ginčą dėl jos įtraukimo į melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą teisėtumo, prašydama pripažinti tokį veiksmą neteisėtu ir įpareigoti panaikinti paskelbtą informaciją. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašo įpareigoti atsakovą panaikinti 2017 m. gruodžio 22 d. paskelbtą informaciją melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąraše. Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi sutikdamas su atsakovo atskiruoju skundu ir naikindamas 2018 m. gegužės 7 d. nutartį bei prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesdamas, nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sukels daugiau neigiamų pasekmių nei jų netaikymas ir kad nėra vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – tikėtino ieškinio pagrįstumo.CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės užtikrina, kad būsimas teismo sprendimas bus realiai įgyvendintas ir suteikta teisminė gynyba iš tikrųjų bus veiksminga. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir užtikrinti teismo sprendimo privalomumą. Viešųjų pirkimų srityje laikinųjų apsaugos priemonių taikymas reglamentuojamas CPK 423⁷ straipsnyje, kurio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, pagrįstai rėmėsi VPĮ įtvirtintomis teisės normomis. Atsakovas skundžiamus veiksmus, kurių teisėtumą ieškovė ginčija, atliko viešojo pirkimo procedūrų metu, vadovaudamasis VPĮ 52 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu. Ieškinio reikalavimais ieškovė siekia teisinių pasekmių viešųjų pirkimų srityje, t. y. kad ji paskelbtos informacijos pagrindu nebūtų šalinama iš kitų viešųjų pirkimų procedūrų. Taigi, nepriklausomai nuo to, kaip ieškovė teisiškai kvalifikuoja savo ieškinį (prevenciniu ar dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo), ieškinio reikalavimai susiję su viešųjų pirkimų teisiniais santykiais.Pagal aptartą CPK 423⁷ straipsnio 1 dalies nuostatą, sprendžiant, ar imtis ieškovės prašomų priemonių, būtina įvertinti ne tik ieškovės interesus, bet ir tai, kokių neigiamų pasekmių tokių priemonių taikymas sukels, ar jos neviršys priemonių teikiamos naudos, kaip tai paveiks viešąjį interesą. VPĮ 52 straipsnyje įtvirtintu reglamentavimu siekiama, kad kitos perkančiosios organizacijos turėtų reikiamą informaciją sprendžiant dėl šio tiekėjo pašalinimo iš kitų pirkimų procedūrų VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto pagrindu (tiekėjas šalinamas iš pirkimo procedūros, kai ankstesnių procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją, dėl ko per pastaruosius vienus metus buvo pašalintas iš pirkimo procedūrų). Kitaip tariant, tokios informacijos išviešinimas reikalingas užtikrinant įstatyme nustatyto imperatyvaus reikalavimo pašalinti tokį tiekėją iš visų viešųjų sutarčių skyrimo procedūrų nustatytą laikotarpį vykdymą. Pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, kitos perkančiosios organizacijos negalėtų vykdyti imperatyvaus įstatymo reikalavimo ir užtikrinti ieškovės pašalinimo iš pirkimų procedūrų. Taigi, tokių priemonių pagalba ieškovė išvengtų įstatyme nustatyto apribojimo dalyvauti viešuosiuose pirkimuose arba jo trukmė ženkliai sumažėtų, jeigu būsimasis teismo sprendimas ieškovei būtų nepalankus. Tuo tarpu kitos perkančiosios organizacijos potencialiai sudarytų viešojo pirkimo sutartis su galimai nesąžininga tiekėja, teikiančia neteisingą informaciją. Taigi, ieškovės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sukeltų neigiamas pasekmes viešajam interesui, kad viešuosiuose pirkimuose dalyvautų tik patikimi ir sąžiningi tiekėjai. Ieškovės reikalavimų patenkinimo atveju jos galimai pažeistų teisių reali gynyba galėtų būti užtikrinta teise reikalauti atlyginti neteisėtais atsakovo veiksmais padarytos žalos atlyginimą, taigi, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra vienintelė reali ieškovės galimai pažeistų teisių gynimo priemonė. Įvertinęs šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo ir atsakovo nuomone, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas susiklosčiusioje situacijoje sukeltų daugiau neigiamų pasekmių, nei teiktų naudos. Atitinkamai, vertintina, kad tokioje situacijoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtų nesuderinamas su ekonomiškumo, proporcingumo principais. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį motyvavo ir tuo, kad nėra vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – tikėtino ieškinio pagrįstumo. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad tikėtino ieškinio pagrįstumo sąvoka reiškia, jog taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieškinio patenkinimo klausimo iš esmės, t. y. netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovės reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovė pasirinko pagal įstatymą neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą, arba kai prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tik tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas tikrai negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015). Pirmosios instancijos teismas, kaip minėta, savo išvadą dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo parėmė VPĮ įtvirtintu teisiniu reglamentavimu ir aplinkybe, kad ieškovė teismine tvarka neginčijo atsakovo sprendimo pašalinti ją iš pirkimo procedūrų, tuo tarpu apeliantė šiuos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus paneigiančių teisinių argumentų iš esmės nenurodo. Taigi, skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismo pateikti motyvai dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo (pasirinkto teisių gynimo būdo aspektu) siejasi su aptartoje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje suformuluotais kriterijais, kada šiuo pagrindu galima atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis šiuo klausimu. Kartu pabrėžtina, kad tikėtino ieškinio pagrįstumo vertinimą pirmosios instancijos teismas atliko spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo klausimą, tačiau toks vertinimas jokiu būdu negali būti prilyginamas ieškinio patenkinimo klausimo nagrinėjimui iš esmės. Antra vertus, nustačius, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas būtų nesuderinamas su ekonomiškumo, proporcingumo principais ir sukeltų daugiau neigiamų pasekmių nei jų teikiama nauda, tikėtino ieškinio pagrįstumo kaip būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimo konstatavimas netenka esminės reikšmės sprendžiamam klausimui. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sutiko su atsakovo atskiruoju skundu, panaikino nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą.