Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. V. a. k. (duomenys neskelbtini) gim. . (duomenys neskelbtini)lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nedirbantis, nevedęs, aukštesniojo išsilavinimo, deklaruota gyv. vieta . (duomenys neskelbtini)faktinė gyvenamoji vieta . (duomenys neskelbtini)neteisto, tačiau . (duomenys neskelbtini)Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu, vadovaujantis LR BK 40 str. , atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamo pagal BK 310 str. 1d.,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. V. žiauriai elgėsi su gyvūnu, tai yra 2019-05-03 apie 21.53 val. (duomenys neskelbtini)vairuodamas automobilį . (duomenys neskelbtini)tyčia staiga pasukdamas vairą į kairę pusę, užvažiavo ant priešingoje kelio juostoje tupėjusios katės, tokiu būdu tyčia ją partrenkdamas, dėl ko šis gyvūnas žuvo.

Kaltinamasis L. V. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2019-05-03 jis kartu su A. K. budėjo naktinėje pamainoje. Jis vairavo tarnybinė automobilį , o A. K. sėdėjo šalia. Vakare važiavo . (duomenys neskelbtini)Kelio danga buvo žvyras, o pats kelias pakankamai siauras, nes ėjo per kaimą, o aplinkui gyvenamų namų tvoros. Jis automobiliu išsuko iš posūkio, posūkis ėjo į dešinę pusę. Kokiu greičiu važiavo pasakyti negali, bet posūkyje greičio nedidino. Jis važiavo arčiau vidurio kelio, nes tamsoje , gyvenvietėje, nesaugu važiuoti arti dešinio šono. Išsukdamas iš posūkio, pamatė kairėje kelio pusėje lyg tai tupintį katiną ar kitą objektą. Ta kliūtis nuo jo buvo už 10-15 metrų. Buvo per trumpas atstumas, kad galėtų staigiai pasukti vairą, nes kelio danga žvyras, todėl pajautė, kad kažką tai kliudė. Jis nuvažiavo. Važiuodamas pagalvojo, kad reikėtų apsisukti ir pažiūrėti kas ten buvo per objektas, nes jeigu bus apgadintas automobilis, tai jis turės pasiaiškinti, kaip tas apgadinimas atsirado. Jis pavažiavo apie 500 -600 metrų iki pagrindinio kelio, ten apsisuko ir sugrįžo iki tos vietos, kur kažką kliudė. Iš automobilio neišlipo, o tik per langą padarė nuotrauką, ten galėjo būti katė. Jam pasirodė labai keista, kodėl katė nebėgo, nes prieš tai važiuojant . (duomenys neskelbtini)ir po šio įvykio buvo ir daugiau kačių, kurios visos bėgo per kelią. Su pareikštu ieškiniu nesutinka, nes mano, jog jo kaltės nėra.

Nukentėjęs V. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Jis parodė, kad turėjo margą juodai baltą katytę. 2019-05-04 rytą žmona atsikėlė anksčiau ir išėjo į lauką. Išgirdo žmonos riksmą, jis nubėgo į lauką ir pamatė, kad netoli tvoros kairėje pusėje, prie žolytės gulėjo pervažiuota jų katytė. Abu su žmona labai pergyvenome buvo susijaudinę. Jie abu išgėrė raminančių vaistų, o žmona po šio įvykio net gydėsi rimčiau. Jis katytę užkasė savo namų valdoje. Gal po dviejų savaičių atvažiavo tyrėja , kuri matavo kelią ir klausinėjo apie katytę. Jis parodė vietą, kurioje pakasė gyvūno kūną. Pareigūnai kūnelį iškasė, nufotografavo ir vėl užkasė. Toje vietoje kur rado katytę tai kelio plotis yra apie 6 metrai ir tai plačiausia vieta, o katytė nuo posūkio tupėjo už kokių 20 metrų. Ją galėjo tik ratas pervažiuoti, nes ji kaip tupėjo toje vietoje taip ir liko gulėti pervažiuota. Ji gulėjo prie žolytės. Jis pareiškė civilinį ieškinį 500 eurų materialinei žalai atlyginti, nes katytė buvo prižiūrėta, lepinama ir visų mylima. Ji buvo sterilizuota ir tai kainavo 55 eurus, jai buvo atlikta operacija, kuri kainavo 64 eurus, maistas per mėnesį kainuodavo apie 50-60 eurų. Taip pat buvo pirktas jos guolis ir kiti daiktai. Taip pat jis prašo priteisti 500 eurų neturtinę žalą, nes katytė buvo labai brangi, miela ir visų mylima. Po šio įvykio abu su žmona vartojo raminamus vaistus, buvo labai susijaudinę ir pasimetę. Jis parodė, kad jeigu nebūtų atvykę policijos pareigūnai, tai dėl įvykio niekur nebūtų kreipęsi.

Liudytoja A. K. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, nes kartu dirbo. Nukentėjusiojo nepažįsta. 2019-05-03 ji kartu su L. V. vyko iš įvykio ir važiavo . (duomenys neskelbtini)keliu. L. V. buvo už vairo, o ji sėdėjo šalia ir dirbo su kompiuteriu. Kelio danga buvo žvyras. Ji nelabai kreipė dėmesio į kelią, bet žino jog pravažiavo posūkį, nes ji šiek tiek pakrypo. Girdėjo kažkokį tai dungtelėjimą stipresnį , lyg automobilis sujudėjo, bet jie nuvažiavo toliau. L. V. išvažiuodamas iš posūkio padidino greitį. Ji sėdėdama automobilyje nematė, kad katinėlis būtų judėjęs. Jeigu katinėlis būtų judėjęs, tai jis būtų pabėgęs. Jis nejudėjo nei į vieną, nei į kitą šoną. L. V. privažiavo prie pagrindinio kelio ir grįžo atgal iki tos vietos, kur ji girdėjo dungtelėjimą. Jis fotografavo per langą. Liudytoja paaiškino, kad ji tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie buvo tikslesni , nes buvo apklausta po kelių savaičių po įvykio, todėl viską geriau įsidėmėjo.

Liudytoja M. D. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamąjį ir nukentėjusįjį pažįsta tik iš darbinių reikalų. Ji dirba Marijampolės AVPK Marijampolės policijos komisariato imuniteto tarnyboje. Jai , pagal pavedimą, buvo pavesta atlikti tyrimą dėl L. V. veiksmų, tai yra dėl katino partrenkimo. Šio patikrinimo iniciatorė buvo A. K., nes ji įvardino tą katino partrenkimą kaip tyčinį ir sakė, kad buvo galima išvengti to užvažiavimo. Kadangi katinėlis tupėjo kitoje kelio pusėje nei jie važiavo, tai ji suprato, jog L. V. ant katinėlio užvažiavo tyčia. Be to buvo padidintas greitis prieš užvažiuojant. Ji nuvyko į vietą išmatavo kelią, atkasė gyvūnėlį ir tai buvo juodai baltas katinas. Nukentėjęs nurodė, kad tas katinas buvo pervažiuotas, parodė vietą, kurioje rado katino kūną.

2019-05-22 tarnybiniu pranešimu, kurio pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 1).

2019-06-05 daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, garso ir vaizdo kameros , esančios tarnybiniame automobilyje . (duomenys neskelbtini)fiksuota vaizdas ir garsas. Nuo 20:52:19 val. L. V. pradeda važiuoti žvyruotu keliu. 20:53:33 val. važiuoja arčiau dešinio kelio kelkraščio. 20:53:35 val. pradeda važiuoti arčiau kairės kelio pusės.20:53:37 pasimato kairėje pusėje esantis šviestus daiktas, panašus į katiną. Pokalbio nevyksta. Automobilis važiuoja daugiau kaire kelio puse. 20:54:37 L. V. sako „Žinom man būtinai reikia grįžti pasižiūrėti“. Apsisuka ir grįžta tuo pačiu keliu, sustoja, fotografuoja . Važiuoja ir kalbasi apie kitą katiną. ( b.l.14-16).

Garso ir vaizdo įraše fiksuoti duomenys (b.l.13,36).

Fotolentelė dėl automobilio greičio ir vaizdo fiksavimo (b. l. 21, 26-27,28-31).

2019-06-05 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog atvykus į įvykio vietą tikslios katės buvimo vietos po susidūrimo su automobiliu nustatyti nėra galimybių. Kelio danga yra žvyras be skiriamųjų kelio ženklų, visos kelio dalies plotis nuo kairio kelkraščio iki dešinio kelkraščio yra 4 m. Prie dešinio kelio krašto iki kelio ženklo žyminio gatvės . (duomenys neskelbtini)pavadinimą yra 2,55m. Žiūrint Ą. B. kaimo kryptimi, dešinėje kelio dalyje yra kelias į mišką su pradžioje esančiu išplatėjimu 12,20m. pločio. Apžiūrėta namo-sodybos Nr.9 teritorija, kur po serbentų krūmu matyti judinta žemė/žolė, pajudinus ir pakasus žemę rasta katės kūnas, kur vėl užkastas. Fotolentelės (b.l.34-35,37-43).

Motyvuojamoji dalis

BK 310 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu ar kankino gyvūną, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas. Taigi ši nusikalstama veika gali pasireikšti dviem objektyviaisiais nusikalstamos veikos požymiais, tai yra : 1) žiauriu elgesiu su gyvūnu, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, ir 2) gyvūno kankinimu, kurie alternatvvūs ir pakanka nustatyti bent vieną iš jų. Nagrinėjamu atveju L. V. inkriminuotas žiauraus elgesio su gyvūnu, kai dėl to gyvūnas žuvo, požymis. Šios nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tarp kaltininko veiksmų, pasireiškusių žiauriu elgesiu su gyvūnu, ir gyvūno žūties ar suluošinimo turi būti nustatytas priežastinis ryšys. BK nėra tiesiogiai nurodyta , kokie veiksmai laikomi žiauraus elgesio su gyvūnu ar jo kankinimu, dėl to sprendžiant bylą teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes , tačiau atsižvelgdamas į tai, kokie veiksmai pripažįstami žiauriu elgesiu pagal Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatas. Šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje išvardinti veiksmai, kurie laikomi žiauriu elgesiu su gyvūnais ir jų kankinimu, tarp tokių veiksmų nurodyti ir veiksmai, sukeliantys gyvūno žūtį, skausmą, kančią, pavojų gyvūnų sveikatai ar gyvybei, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus. Nagrinėjamu atveju gyvūno žūtį sukėlę veiksmai, tai yra tyčinis pervažiavimas.

Iš byloje esančių įrodymų , o būtent vaizdo ir garso įrašo matyti, jog L. V. ir liudytoja A. K. 2019-05-03 apie 20 val. 53 min. važiuoja automobiliu . (duomenys neskelbtini)kaimo žvyruotos dangos keliu. L. V. važiuoja viduriu kelio. Stebint vaizdo įrašą 20 val. 53 min. 35 s. matyti, jog automobilis įvažiuoja į posūkį, kur kelias sukasi į dešinę pusę, automobilių šviesoje , akivaizdžiai matosi priešpriešinėje eismo juostoje, kairėje kelio pusėje , prie pat žolės , tupinti baltai-juodos spalvos katė. Iš vaizdo įrašo matosi, jog L. V. mato gyvūną, tačiau automobilio nestabdo ir net nebando keisti automobilio važiavimo krypties, o automobilio vairą pasuka dar kairiau ir dar padidina greitį nuo 11 km/h. iki 35 km./h. Vaizdo įraše matosi, kad gyvūnas dar bando bėgti, tačiau girdisi sudundėjimas ir automobilis nuvažiuoja toliau. Iš vaizdo įrašo taip pat matyti, jog L. V., pavažiavęs į pagrindinį kelią apsisuka ir sugrįžta į vietą, kur šalikelėje, jau dešinėje važiuojamosios dalies pusėje, gulti baltai-juodos spalvos katė. Šį gyvūną L. V. nufotografuota . Iš toliau girdimo garso įrašo matyti, jog L. V. šis jo poelgis sukelia pasitenkinimą, juoką ir norą pasididžiuoti prieš draugus, apie savo poelgį, kadangi jis komentuoja kaip kažkoks kitas jo draugas taip pat pervažiavo kelyje katę. (b.l.13,14-15).

Byloje apklausta liudytoja A. K. parodė, jog minėtą dieną dirbo su L. V. ir važiuojant . (duomenys neskelbtini)kaime ji dirbo kompiuteriu, kai pakėlė galvą pamatė, jog L. V. padidino automobilio greitį ir pasuko į kairę pusę, kurioje prie kelio, tupėjo juodai-baltas katinas. Pasigirdo sudundėjimas. Katinas buvo partrenktas prie sodybos .L. V. partrenkė katiną tyčia , nes padidino greitį , o po to juokėsi iš savo poelgio. Kad L. V. mirtinai sužalojo gyvą suprato dėl to, nes katinas nenubėgo į šalikelę. Apklausta teismo posėdyje A. K. patvirtino parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir parodė, kad tuomet viską geriau prisiminė, o šiuo metu jau šiek tiek primiršusi. Teismui nėra pagrindo netikėti liudytojos parodymais, kurie yra nuoseklūs ir atitinka vaizdo įraše užfiksuotus duomenis. (b.l.58-60). Be to liudytoja M. D., kuri atliko ikiteisminį tyrimą taip pat nurodė, kad A. K. pati davė parodymus ir net jos iniciatyva buvo pradėtas patikrinimas dėl L. V. veiksmų.

Nukentėjęs V. B. parodė, kad 2019-05-04 rytą jų baltai-juodos spalvos katytę rado lauke ant pro sodybą einančio kelio šalikelės, tai yra prie kelio esančios žolytės. Jis paaiškino, kad katytė buvo pervažiuota automobilio, nes buvo visas kūnas sumaitotas. Katytę pakasė prie namų esančiame sode. Taip pat atvykus pareigūnams jis parodė vietą , kurioje rado katytės kūną ir vietą, kur pakasė kūną. Peržiūrėjus vaizdo įrašą matyti, jog pareigūnai atkasa baltai-juodos spalvos gyvūno kūną(b.l.36). Teismas neturi pagrindo netikėti, kad tai yra L. V. pervažiuotos katės kūnas, kadangi nukentėjęs detaliai papasakojo ir parodė, kurioje vietoje rado pervažiuotą katytę, kurioje vietoje ją pakasė it toje pačioje vietoje ją rado policijos pareigūnai bei iš vaizdo įrašo, kuriame fiksuotas užvažiavimas ant katės matyti, jog tai ta pati vieta, kurioje V. B. ryte rado katės kūną.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog kelio plotis, toje vietoje, kur L. V. užvažiavo ant katės yra 4 metrai, todėl negalima traktuoji, jog kelias buvo per siauras ir L. V. neturėjo galimybės išvengti užvažiavimo ant gyvūno.

Nors kaltinamasis L. V. neginčijo fakto, kad jis pervažiavo gyvūną , tačiau tai padarė ne tyčia, o siekdamas nepadaryti didesnės žalos, tai yra , jog nesumėtytų automobilio bei neturėdamas techninės galimybės išvengti užvažiavimo ant gyvūno , o sugrįžo į įvykio vietą dėl to, kad nufotografuoti, jog jeigu bus sužalotas automobilis, tai parodys nuotraukas, tačiau tokie kaltinamojo parodymai vertinami kritiškai kaip noras išvengti atsakomybės, o be to juos paneigia byloje ištirti įrodymai.

Iš aukščiau aptartų įrodymų neginčytinai nustatyta, jog L. V. tyčia pasuko automobilio vairą kuo arčiau kairės važiuojamos kelio dalies, nes tiksliai ir aiškiai matė, kairėje kelio pusėje, prie pat kelio krašto, tupinčią baltai-juodos spalvos katę. Tyčia padidino automobilio greitį, tyčia nebandė išvengti užvažiavo ant gyvūno, nors tokią galimybę tyrėjo, pervažiavo katę ir ją mirtinai sužalojo. Kad L. V. tokius veiksmus padarė tyčia patvirtina it tai, jog toliau stebint vaizdo įrašą matyti, kaip išbėgus kitai katei į kelią L. V. vėl didina greitį ir suka vairą link dešinės pusės, tai yra deda pastangas užvažiuoti ant bėgančios katės. Be to iš vaizdo įrašo ir liudytojos A. K. parodymų matyti, jog L. V., net ir nebandė stabdyti ar sukti vairo kuo dešiniau važiuojamos dalies. Iš toliau įraše girdimo juoko galima suprasti, jog L. V. lyg ir jaučia pasididžiavimą tokiu poelgiu, kuris jo manymu kelia juoką. Iš byloje surinktų įrodymų darytina išvada, kad L. V. sugrįžo į įvykio vietą nufotografuoti katės ir pasigirti draugams jog pervažiavo katę, o ne dėl to, kad buvo susirūpinęs dėl automobilio apgadinimo, nes net nebuvo išlipęs apžiūrėti automobilio apgadinimo, o be to mažai tikėtina, kad tupinti, smulkaus kūno sudėjimo katė, gali apgadinti automobilį. Iš to darytina išvada, jog L. V. užvažiavo ant V. B. priklausančios katės tyčia, nes nejausdamas jokių priekaištų sau dėl tokio poelgio. Nagrinėjamu atveju, nusikaltimo sudėčiai neturi reikšmės svetimo turto, o būtent gyvūno piniginė vertė, tai yra žalos dydis.

Atsižvelgiant į išdėstyta teismas traktuoja, jog L. V. kaltė yra įrodyta, o veiksmai kvalifikuoti tinkamai pagal BK 310 str. 1d.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

L. V. neteistas, nors . (duomenys neskelbtini)Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu vadovaujantis BK 40 str. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Administracine tvarka baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus . Padarė baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo metu tarnauja savanoriškoje krašto apsaugoje. Teismo nuomone atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Todėl, vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 41straispnyje, 54 straipsnyje, 61 straipsnyje, teismas sprendžia, jog kaltinamajam skirtina bauda artimesnė minimumui, nes kaltinamasis neišreiškė savo pozicijos dėl viešųjų darbų atlikimo, o visiškai nepripažino savo kaltės.

Byloje nukentėjęs V. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 500 eurų turtinės ir 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Sprendžiant ieškinio patenkinimo klausimą teismas atsižvelgia į tai, jog V. B. nepateikė teismui juokių įrodymų, pagrindžiančių turtinės žalos dydį. V. B. nepateikė įrodymų ne tik dėl sterilizacijos operacijos, bet aplamai dėl to, kad katė buvo sterilizuota, nepateikė įrodymų dėl kitos operacijos atlikimo ir jos kainos, todėl ieškinio dalis dėl 500 eurų turtinės žalos atlyginimo netenkintina. ( CPK 178 str.). Be to teismas pažymi, kad nukentėjęs pripažino, jos įsigijo kitą katinėlį, todėl jam gali panaudoti buvusio katinėlio migį, indelius maistui ir kita. Nukentėjęs V. B. parodė, kad tiek jis, tiek jo sutuoktinė, ryte , pamatę sužalotą gyvūną buvo labai sukrėsti, susijaudinę, abu vartojo raminančius vaistus. Jis taip pat parodė, kad keletą dienų su žmona negalėjo ramiai užmigti, nes labai gailėjo katytės, kuri jiems buvo labai artima ir miela. Teismas pripažįsta, jog bylos duomenys patikimai patvirtina, jog nukentėjusysis dėl nusikaltimo išties patyrė neturtinės žalos, todėl teismas sprendžia, jog jis turi galiojančią reikalavimo teisę į civiliniu atsakovu patrauktą kaltinamąjį, pagal CK 6.250 str. 2 d., 6.263 str. 1 ir 2 d. įtvirtintą deliktinės civilinės atsakomybės reguliavimą, taigi ieškinys pripažįstamas pareikštu teisėtai. Pagal pateiktus ir patartus įrodymus bei apibendrintą ir sektiną šalies kasacinio teismo praktiką, nukentėjusiajam priteistina neturtinės žalos dydžio suma, t. y. 300 Eur, ieškinį patenkinant dalinai. ( BPK 115 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 312 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

L. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį 60 MGL (3000 eurų) bauda.

Nustatyti, jog bauda turi būti sumokėta per 4(keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas – 188659752, vieną iš pasirinktų sąskaitų, įmokos kodas 6801. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Kardomąją priemonę –rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Ieškinį tenkinti dalinai.

Priteisti iš L. V. nukentėjusiojo V. B. gim. . (duomenys neskelbtini)naudai 300 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų , apeliaciniu skundu, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.