- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-24
- Bylos Nr.
- e2A-633-479/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01577-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žydrūnas Bertašius, Irma Čuchraj, Aušra Maškevičienė
- Atsakovas
- S. G.
- Ieškovas
- L. V.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irmos Čuchraj ir Aušros Maškevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovui S. G. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą byloje teikiančios institucijos - Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė L. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui S. G. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu nebuvo sudariusi santuokos, tačiau nuo 2006 metų iki 2016-04-01 gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. Ieškovė paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) šalims gimė dukra E. G. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriui pateikė pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo ir pripažino tevystę dukrai. Ieškovės teigimu, atsakovas nuo 2016-06-01 vaikui išlaikymo nebeteikia, nors yra darbingas ir dirba, todėl privalo kiekvieną mėnesį mokėti po 175 Eur dukrai išlaikyti. Ieškovė ieškinyje nurodė ir tai, kad šalių dukra visada gyveno su ieškove, atsakovas pretenzijų dėl vaiko gyvenamosios vietos niekada nereiškė, todėl vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškove. Dėl to ieškovė teismo prašė nustatyti nepilnametės dukros E. G. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo po 175 Eur per mėnesį mokamų periodinių išmokų nepilnametei dukrai išlaikyti nuo 2016-06-01 iki vaiko pilnametystės, paskirti ieškovę tvarkyti nepilnamečio vaiko lėšas uzufrukto teise bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-11-21 sprendimu ieškinį patenkino ir nustatė E. G. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisė iš atsakovo po 175 Eur kas mėnesį mokamų išmokų nepilnametei dukrai E. G. išlaikyti nuo 2016-07-01 iki jos pilnametystės, taip pat priteisė iš atsakovo 189,11 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų bei 50 Eur žyminio mokesčio valstybei. Teismas atsižvelgė į tai, kad šalims pradėjus gyventi atskirai nuo 2016 metų balandžio mėnesio jų dukra gyvena su ieškove, atsakovas prieštaravimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nereiškė, todėl teismas konstatavo, kad vaiko interesai bus maksimaliai apsaugoti nepilnametės dukros gyvenamąją vietą nustačius su ieškove. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės nurodyta 350 Eur suma per mėnesį yra pakankama šalių nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti. Įvertinęs abiejų tėvų turtinę padėtį teismas konstatavo, kad ieškovas gali teikti dukrai 175 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį ir tai nepažeis nei atsakovo, nei šalių nepilnametės dukros interesų.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas S. G. prašo pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-11-21 sprendimą ir nepilnametei dukrai E. G. priteisto išlaikymo dydį sumažinti iki 100 Eur per mėnesį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas netinkamai įvertino šalių nepilnamečio vaiko poreikius ir nepagrįstai priteisė iš atsakovo po 175 Eur mokamų išmokų per mėnesį, nes ieškovė tinkamai nepagrindė vaiko poreikiams patenkinti reikalaujamos sumos dydžio. Apelianto nuomone, vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį užtenka 200 Eur.Teismo priteista išlaikymo suma atsakovui yra per didelė. Apeliantas paaiškino, kad jo turtinė padėtis nėra gera, gaunamo darbo užmokesčio dydis nėra pastovus, atsakovas turi kitų įsipareigojimų kreditoriams, todėl vaikui išlaikyti per mėnesį galėtų skirti tik 100 Eur.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė L. V. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-11-21 sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nededa pakankamai pastangų rasti geriau apmokamą darbą ir teikti dukrai reikalingo dydžio išlaikymą. Ieškovė nurodė ir tai, kad teismas įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priteisė net mažesnį nei teismų praktikoje priteisiamo išlaikymo dydį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
LR CPK 321 str. 1 d. numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus LR CPK 322 str. nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (LR CPK 321 str. 1 d.).
Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – vartojimo kredito sutarties kopiją, darbo sutarties ir jos pakeitimų kopijas. LR CPK 314 str. nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad apelianto pateikti įrodymai negalėjo būti gauti ir pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Kartu teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir turi būti derinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad ieškovė turėjo galimybę susipažinti su šiais įrodymais ir pateikti savo nuomonę dėl jų vertinimo. Be to, naujų įrodymų pateikimas bylos nagrinėjimo neužvilkins. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus prideda prie bylos bei vertina juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Kadangi atsakovo pateikta 2016-07-27 pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį jau yra pateikta į bylą, apeliacinės instancijos teismas pakartotinai šio rašytinio įrodymo priėmimo klausimo nesprendžia.
Apeliantas skunde nurodė, kad teismas netinkamai įvertino šalių nepilnamečio vaiko poreikius ir nepagrįstai priteisė iš atsakovo po 175 Eur mokamų išmokų per mėnesį, nes ieškovė tinkamai nepagrindė vaiko poreikiams patenkinti reikalaujamos sumos dydžio. Apelianto nuomone, vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį užtenka 200 Eur. Su šia skundo nuostata negalima sutikti. LR CK 3.192 str. 1 d. nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Ieškovė nurodė, kad iš viso dukros poreikiams per mėnesį reikia apie 350 Eur. Ieškovė pateikė į bylą nepilnametei dukrai išlaikyti reikalingų išlaidų paskaičiavimą, iš kurio matyti, jog maistui per mėnesį vidutiniškai išleidžiama apie 80 Eur, maitinimas mokykloje per mėnesį kainuoja apie 40 Eur, aprangai ir avalynei išleidžiama apie 50 Eur, vaistams – apie 30 Eur, higienos priemonėms – apie 20 Eur, vaikui tenkanti būsto išlaikymo išlaidų dalis sudaro apie 140 Eur. Kolegija pripažįsta, jog šios išlaidos iš esmės atitinka vaiko amžių, taip pat teisingumo, protingumo kriterijus ir nėra aiškiai per didelės. Pažymėtina, kad įvertinus prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, taip pat siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami tik minimalių fiziologinių vaiko poreikių tenkinimu. Dėl to atsakovo apeliaciniame skunde nurodyta 200 Eur suma pagal byloje esančius duomenis negali būti laikoma pakankama būtiniesiems vaiko poreikiams patenkinti. Be to, į atsakovo nurodytą sumą nėra įtrauktos vaikui tenkančios komunalinių paslaugų išlaidos, nors akivaizdu, kad tokios išlaidos yra būtinos ir patiriamos kiekvieną mėnesį. Įvertinusi vaiko amžių ir jo poreikius, taip pat šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga 350 Eur suma.
Apeliantas skunde nurodė ir tai, kad teismo priteista išlaikymo suma atsakovui yra per didelė. Apeliantas paaiškino, kad jo turtinė padėtis nėra gera, gaunamo darbo užmokesčio dydis nėra pastovus, atsakovas turi kitų įsipareigojimų kreditoriams, todėl vaikui išlaikyti per mėnesį jis galėtų skirti tik 100 Eur. Ši skundo nuostata taip pat nepagrįsta. LR CK 3.192 str. 2 d. nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, tai yra visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008, 2010-06-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).
Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovė savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė paaiškino, kad dirba ir gauna minimalų darbo užmokestį, su dukra gyvena nuomojamame bute. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad atsakovas savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, jo vardu registruota transporto priemonė Audi A6 buvo parduota už 2 800 Eur. Iš atsakovo paaiškinimų ir pateiktų įrodymų matyti, kad šiuo metu jis gyvena kartu su tėvais, turi skolinių įsipareigojimų kreditoriui UAB „Mokilizingas“. Atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, kad šiuo metu jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ autokrautuvo vairuotoju. Darbo sutartyje nurodyta, kad atsakovui yra mokamas 2,30 Eur darbo užmokestis už vieną darbo valandą. Atsakovo teigimu, jo gaunamų pajamų dydis per mėnesį nėra pastovus, todėl atsakovas galėtų mokėti dukrai tik po 100 Eur per mėnesį. Kolegija pažymi, kad vien bloga tėvų turtinė padėtis, turimi skoliniai įsipareigojimais kreditoriams savaime nepašalina jų pareigos teikti vaikui reikalingo dydžio išlaikymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad nustatant tėvo turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas turėtų kokių nors sveikatos sutrikimų ar dėl kitų objektyvių aplinkybių negalėtų ieškoti geriau apmokamo darbo. Akivaizdu, kad apeliantas, būdamas jaunas ir darbingo amžiaus, turi galimybę imtis realių veiksmų savo gaunamoms pajamoms padidinti, todėl vien nedidelės atsakovo gaunamos pajamos šiuo atveju nėra pakankamas pagrindas sumažinti iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu iš atsakovo priteista 175 Eur dydžio išlaikymo nepilnametei dukrai suma nėra per didelė, todėl apeliacinio skundo argumentais mažinti šios sumos dydžio nėra pagrindo.
Įvertinęs bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, valstybei iš atsakovo priteistina 69,48 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų už ieškovei suteiktą advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 99 str. 2 d., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš atsakovo S. G. 69,48 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidoms apeliacinėje instancijoje atlyginti.
Išaiškinti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti pervestos į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 – AB „Swedbank“ banke, LT78 7290 0000 0013 0151 – AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 – AB DNB banke, LT05 7044 0600 0788 7175 – AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 – AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 – Danske banke, LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.