- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-25
- Bylos Nr.
- 1A-625-579/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48771-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Vingilė, Jurgis Kiškis, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- M. Č.
- Advokatai
- Ričardas Girdziušas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Aušros Vingilės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Jurgitos Patalavičienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 7 d. nuosprendžio, kuriuo M. Č. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje, 258 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirtos bausmės:
pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, – 150 MGL (7500 eurų) dydžio bauda,
pagal BK 258 straipsnio 2 dalį – 15 MGL (750 eurų) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 dalimis, bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta subendrinta bausmė – 150 MGL dydžio (7500 eurų) bauda.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. Č. paskirta bausmė – 100 MGL (5000 eurų) dydžio bauda.
Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2019 m. vasario 20 d., 22.30 val., iki 2019 m. vasario 22 d., 9.10 val. (2 paros), ir M. Č. paskirta galutinė bausmė – 96 MGL (4800 eurų) dydžio bauda.
Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kardomoji priemonė – dokumento paėmimas – panaikinta paskelbus nuosprendį ir dokumentas – asmens pasas, grąžintas M. Č..
Šiuo nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato atleistas G. M., tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. M. Č. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. vasario 20 d., apie 19.20 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), G. M. neteisėtai už 20 eurų pardavė vieną folijos gniužulėlį su jame esančia augalinės kilmės narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminės dalys), kurių masė yra 1,403 g (delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 17,2 %).
1.1. Be to, jis 2019 m. vasario mėn., (duomenys neskelbtini) mieste, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iš nepažįstamo asmens neteisėtai įgijo augalinės kilmės narkotinę medžiagą – kanapes (antžeminės dalys), kurių bendroji masė yra 36,240 g (delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 16,7 %); augalinės kilmės narkotinę medžiagą – kanapes (antžeminės dalys), kurių bendroji masė yra 0,932 g (delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 18,3 %) ir jas laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki kol 2019 m. vasario 20 d., laikotarpiu nuo 22.50 val. iki 23.40 val., kratos metu šias narkotines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.
1.2. Be to, jis nuo 2017 m. lapkričio mėnesio, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė G. T. padovanotą smogiamojo-trupinamojo poveikio D kategorijos šaltąjį nešaunamąjį ginklą – kieto metalo teleskopinę lazdą, draudžiamą civilinėje apyvartoje, kurią neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki kol 2019 m. vasario 20 d., laikotarpiu nuo 22.50 val. iki 23.40 val., kratos metu ją rado ir paėmė policijos pareigūnai.
2. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausioji prokurorė prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 7 d. nuosprendį pakeisti. M. Č. už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirti 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę, už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą skirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, už BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymą skirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 dalimis, bausmes subendrinti jas apimant ir paskirti subendrintą 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 2 (dvejus) metus 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo. Bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2019 m. vasario 20 d., 22.30 val., iki 2019 m. vasario 22 d., 9.10 val. (dvi paras). Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
2.1. Skunde prokurorė nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendis yra keistinas dėl M. Č. neteisingai paskirtos bausmės. Teismas nepagrįstai taikė BK 54 straipsnio 3 dalį ir neargumentavo, kodėl laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Nuteistasis taip pat neatitinka BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų sąlygų, reikiamų švelnesnės bausmės skyrimui. Yra nustatyta tik viena M. Č. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose numatytų aplinkybių nėra. Tai, kad nuteistasis yra jauno amžiaus, I kurso dailės mokyklos studentas, prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, negali būti laikoma išimtinėmis aplinkybėmis. Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis pats savaime yra pavojingas nusikaltimas, keliantis grėsmę visuomenės saugumui ir žmonių sveikatai, juo labiau, nusikaltimo pavojingumas didėja, kai šios medžiagos yra išplatinamos. Prokurorė pažymi, kad M. Č. narkotines medžiagas platino apie metus laiko, tai patvirtino pats nuteistasis bei liudytojai (1 t., b. l. 12-13, 15-17, 19-20, 2 t., b. l. 86-88). Taigi, narkotinių medžiagų platinimas nebuvo atsitiktinio pobūdžio, iš bylos duomenų galima daryti išvadą, jog šią veiką buvo planuojama tęsti ir ateityje, o tai svarbi aplinkybė, vertinant nuteistojo asmenybę bei veikos pavojingumą. M. Č. paskyrus baudą, o ne laisvės atėmimą, bus sudarytos prielaidos nebaudžiamumo atmosferai plisti bei nebus pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis, neužtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
3. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
4. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Jurgitos Patalavičienės apeliacinis skundas atmetamas.
5. Atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde suformuluotą prašymą griežtinti skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam M. Č. paskirtą bausmę, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), tai yra patikrina, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nuteistajam skiriant ir individualizuojant bausmę.
6. Nagrinėjamu atveju prokurorė skunde iš esmės kelia tik vieną klausimą, t. y. dėl netinkamo teisingumo principo įgyvendinimo nuteistajam M. Č., skiriant bausmę, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskyrus švelnesnę bausmės rūšį, nei numatyta inkriminuoto straipsnio sankcijoje. Prokurorės vertinimu, šiuo atveju nėra jokių išimtinių, išskirtinių aplinkybių, kurios leistų teigti, jog nuteistajam paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę būtų pažeistas teisingumo principas. Vertindama šiuos teiginius, teisėjų kolegija pažymi, kad BK 41 straipsnis (bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, ji turi neprieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iš tikrųjų, gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi. Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę. Tokia nuostata įtvirtinta BK 54 straipsnio 3 dalyje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-64-303/2018).
7. Teismo sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį gali būti priimtas pirmiausia atsižvelgus į BK 54 straipsnio 1, 2 dalis bei 55–61 straipsniuose įtvirtintas bendrąsias bausmės skyrimo taisykles. Be to, teismams suteikta galimybė švelninti bausmę ir vadovaujantis BK 62 straipsniu. Ir tik tada, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad minėtos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, galima pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Iš esmės turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau yra betikslė, t. y. nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog kiekvienoje konkrečioje baudžiamojoje byloje būtina į bausmę pažiūrėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę.
8. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad M. Č. padarė tris nusikalstamas veikas, kurių viena priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 260 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 5 dalis), viena – nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 259 straipsnio 1 dalis) ir viena veika priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams (BK 258 straipsnio 2 dalis, 12 straipsnis). Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios M. Č. prisipažino neteisėtai disponavęs narkotine medžiaga – kanapėmis, turint tikslą jas platinti, ir išsamiai papasakojo savo vykdytos neteisėtos veiklos aplinkybės. Nustatyta, kad nuteistasis iš pradžių pats pradėjo vartoti kanapes, t. y. jas pirkdavo savo reikmėms, atsipalaidavimui, tokiu būdu atsirado draugų, vartojančių bei platinančių narkotines medžiagas. Po kurio laiko prekiauti „žole“ buvo pasiūlyta ir jam. M. Č. savanoriškai sutiko, nors teigė, kad jautė psichologinį spaudimą iš draugų. Pats aktyviai jis niekam nesiūlė pirkti kanapių, tačiau pasklidus kalboms, jog ir jis prekiauja, norintys įsigyti narkotinių medžiagų asmenys patys pas jį ateidavo. Atkreiptinas dėmesys, kad nusikalstamų veikų darymo metu M. Č. buvo jauno amžiaus, vos sulaukęs pilnametystės ((duomenys neskelbtini)), todėl draugų įtaka jo elgesiui buvo itin reikšminga. Nuteistasis tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, jog augo be tėvo (šis mirė jam būnant šešerių metų), jo motina tik jam sulaukus pilnametystės išvyko į (duomenys neskelbtini) padėti seseriai prižiūrėti vaiką, taigi, jis liko iš esmės be artimųjų priežiūros bei pagalbos. M. Č. teigimu, jį motinos prašymu turėjo prižiūrėti kaimynė, tačiau akivaizdu, jog svetimo asmens formali priežiūra nebuvo tas apsauginis veiksnys, kuris padėtų užkirsti kelią galimam nusikalstamumui.
9. Teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad nors nuteistasis, pardavinėdamas kanapes, šiek tiek užsidirbdavo, tačiau tai nebuvo jo pagrindinė veikla, kuriai būtų skiriamas didžiausias dėmesys. M. Č. yra (duomenys neskelbtini) taikomosios dailės mokyklos mokinys, nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. mokosi kompiuterinės grafikos gamintojo specialybės. Nors mokslai nuteistajam sekasi patenkinamai, tačiau akademinių skolų jis neturi, yra charakterizuojamas kaip mandagus ir pagarbus, besilaikantis vidaus tvarkos taisyklių mokinys (3 t., b. l. 25). M. Č. apeliacinės instancijos teisme nurodė, jog nutraukė visus ryšius su nusikalsti jį skatinusiais asmenimis, be to, kreipėsi į Respublikinį priklausomybės ligų centrą, kur buvo nukreiptas dėl anoniminių užsiėmimų lankymo. Iš teismui pateiktų dokumentų (3 t., b. l. 29) matyti, jog M. Č., slapyvardžiu „K.“, pradėjo lankyti anoniminės pagalbos grupę, kur siekia su specialistų pagalba visiškai atsisakyti narkotinių medžiagų – kanapių, vartojimo. Taigi, nuteistasis ne tik žada gydytis nuo turimos priklausomybės, tačiau ir realiai imasi ryžtingų veiksmų, siekdamas sumažinti potraukį draudžiamų medžiagų vartojimui. Teisėjų kolegijos vertinimu, M. Č. puoselėja pozityvius ateities planus, t. y. užbaigti dailės mokyklą ir kitais metai stoti studijuoti į (duomenys neskelbtini) universitetą, programavimo specialybę, nes domisi informacinėmis technologijomis, daug laiko praleidžia prie kompiuterio. Techninių mokslų pasirinkimas bei jų tęsimas neabejotinai saugotų nuo pakartotinio užsiėmimo priešinga teisei veikla.
10. Apeliacinės instancijos teismas negali ignoruoti fakto, jog M. Č. pilnai prisiima atsakomybę už savo neteisėtus veiksmus, t. y. jis neminimizuoja kaltės ir neieško savo veiksmams pateisinti menkaverčių dingsčių. Priešingai, apeliacinės instancijos teismui buvo pateiktas mokėjimo nurodymas, patvirtinantis, kad M. Č. pirmosios instancijos teismo paskirtoji 4800 Eur bauda yra pilnai sumokėta (3 t., b. l. 27). Atkreiptinas dėmesys, kad po apkaltinamojo nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimo M. Č. buvo leista beveik trims mėnesiams, t. y. nuo 2019 m. birželio 10 d. iki 2019 m. rugsėjo 5 d. imtinai išvykti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) pas ten gyvenančią motiną (2 t., b. l. 182), taigi, nuteistasis, siekdamas išvengti atsakomybės, turėjo visas galimybes bandyti bėgti ar slėptis nuo teisėsaugos institucijų, tačiau to nedarė, sugrįžo į Lietuvą ir dalyvavo bylos nagrinėjime apeliacinės instancijos teisme, kur dar kartą atsiprašė už savo naivų bei nebrandų elgesį, taip pat nurodė, jog yra kreipęsis į psichologus dėl traumuoto gyvenimo liekamųjų pasekmių. Šie duomenys patvirtina, kad nors pirmieji savarankiški M. Č. pilnametystės metai nebuvo atsakingi bei neprasilenkiantys su įstatymų imperatyvais, tačiau šiuo metu jo mąstymas bei elgesys yra akivaizdžiai pasikeitęs teigiama linkme, todėl pačios griežčiausios bausmės – laisvės atėmimo, skyrimas šioje byloje būtų pernelyg formalizuotas. Šiame kontekste pažymėtina, jog bet kokia valstybės intervencija (ne tik pačia ryškiausia forma – įkalinimu, bet ir tikra ar tariama socialine pagalba) gali turėti ilgalaikį stigmatizuojantį poveikį, kuris per labai trumpą laiką nusikaltusį jauną žmogų gali stumtelėti dar toliau už visuomenės ribų. Siekiant daryti teigiamą įtaką jauno žmogaus elgesiui, pasiteisina atitinkamos (t. y. jauno žmogaus brandai tinkamos) priemonės, taigi jos turi pasižymėti jaunimui pritaikytais ypatumais, o netinkamos ir (ar) per griežtos priemonės skatina nusikaltimų recidyvą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268/2017).
11. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad M. Č. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas (minimali bausmė – dveji metai realaus laisvės atėmimo) prieštarautų teisingumo principui, taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir, vadovaudamasis bausmės paskirtimi (BK 41 straipsniu), motyvuotai paskyrė švelnesnę bausmės rūšį – baudą. Teisėjų kolegija sutinka su prokurorės skundo teiginiu, jog neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis pats savaime yra pavojingas nusikaltimas, keliantis grėsmę visuomenės saugumui ir žmonių sveikatai, tačiau šiuo atveju narkotinės medžiagos – kanapės, buvo platinamos siauram asmenų ratui, t. y. tik M. Č. pažįstamiems, kurie taip pat kaip ir jis vartojo šias medžiagas asmeniniam malonumui. Suprantama, kad aplinkybės, jog nuteistasis yra jauno amžiaus, I kurso dailės mokyklos studentas, prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, nepašalina jo padarytų veikų pavojingumo, nemažina kaltės, tačiau kartu su nuteistojo elgesiu po baudžiamojo persekiojimo jo atžvilgiu pradėjimo ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo (bendradarbiavo su pareigūnais ir bylą nagrinėjančiu teismu, gydosi nuo priklausomybės kanapėms, tęsia mokslus, sumokėjo paskirtą baudą) sudaro pagrindą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, švelninti jo atsakomybę, juo labiau, kad po nusikalstamų veikų padarymo M. Č. nepadarė naujų nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų. Taigi, nors nuteistojo nusikalstami veiksmai nebuvo spontaniški ar visiškai atsitiktiniai, tačiau jo asmenybės teigiama kaita rodo, jog ir pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės rūšies bei nustatyto dydžio pakanka bausmės tikslams pasiekti. Bausmė neturi sužlugdyti jauno žmogaus, priešingai, ši valstybės prievartos priemonė turi parodyti tinkamo, pageidaujamo elgesio kryptis. Todėl pirmosios instancijos teismas įstatymo taikymo klaidos nepadarė, M. Č. paskirtoji galutinė 98 MGL dydžio bauda iš esmės dera su teisingumo principo įgyvendinimu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Jurgitos Patalavičienės apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.