- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-08-31
- Bylos Nr.
- e2YT-4727-887/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Petkevičienė
- Pareiškėjas
- E. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Turto bankas
- Kategorijos
- 2.5.2Įpėdiniai
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja E. S. kreipėsi į teismą pareiškimu suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Turto bankas, prašydama nustatyti paveldėjimo tikslu juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2007-12-05, palikimą, kurį sudaro ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 0,7870 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos motina K. P.. Tėvas A. P. mirė (duomenys neskelbtini). Po palikėjos K. P. mirties ji kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo ir tuo pagrindu jai 2008-03-13 buvo išduotas Paveldėjimo teisės liudijimas Nr. DB-850 dėl ½ turto dalies, esančios (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Jai buvo žinoma iš pačios motinos iki jai numirštant, kad procese dar buvo likę sprendžiami teisės klausimai dėl žemių, esančių (duomenys neskelbtini), tačiau šie klausimai taip ir liko teisiškai neužbaigti mirus jos motinai. Praėjus kuriam laikui po motinos mirties, Nekilnojamojo turto registre buvo atkurtos K. P. nuosavybės teisės pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą į nekilnojamąjį daiktą – žemės sklypą, tačiau K. P. nuosavybės teisės į minėtą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos, kurio registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini); ir K. P. vardu pagal 2018-07-04 Nuosavybės teisės liudijimą Nr. 14-2984 įregistruota 1/2 žemės sklypo dalis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) į nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje, kurio registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad atkurtos ir įregistruotos nuosavybės teisės K. P. buvo kur kas vėliau nei ji mirė, tai yra 2014 m. ir 2018 m., o apie tai, kad yra nekilnojamas turtas motinos vardu jai tapo žinoma tik iš trečiųjų asmenų, kurie informavo ją, dėl ko, 2014 m. mirus ir tėvui, ji nespėjo susitvarkyti teisinių klausimų ir priimti palikimo. Ji yra vienintelė palikėjų įstatyminė įpėdinė, kuri paveldėjimo klausimų nesitvarkė, tačiau turtu, likusiu po jos tėvų mirties, ir toliau rūpinosi, prižiūri žemę, ją tvarko, pjauna žolę ir t. t. Ji dar tėvams esant gyviems visuomet padėjo rūpintis nekilnojamojo turto klausimais. Jų ryšys buvo artimas, kadangi ji buvo vienintelis jų vaikas. Ji rūpinosi abiejų tėvų mirties laidojimo išlaidomis. Testamentas tėvo nebuvo sudarytas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą. Nurodė, kad ji nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjos paliktojo turto priėmimą valdyti. Prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog pareiškimui neprieštarauja. Prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnį, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre (CK 1.63 straipsnio 1–5 dalys). Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėja E. S. yra K. P. ir A. P. dukra. K. P. mirė (duomenys neskelbtini), A. P. mirė (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties jai 2008-03-13 buvo išduotas Paveldėjimo teisės liudijimas Nr. DB-850 dėl ½ turto dalies, esančios (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Kiek vėliau po motinos mirties, Nekilnojamojo turto registre buvo atkurtos K. P. nuosavybės teisės pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą į nekilnojamąjį daiktą – žemės sklypą, registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), tačiau nuosavybės teisės neįregistruotos; ir K. P. vardu pagal 2018-07-04 Nuosavybės teisės liudijimą Nr. 14-2984 įregistruota 1/2 dalis žemės sklypo, registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėja E. S. po motinos K. P. mirties jos palikimu faktiškai naudojosi, jį valdė ir disponavo. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėja aktyviais veiksmais išreiškė savo valią priimti palikimą ir to siekė. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra. Suinteresuoti asmenys neprieštarauja, kad būtų nustatytas pareiškėjos prašomas juridinis faktas.
Įvertinus nustatytas aplinkybes, yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėja E. S. po motinos K. P. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas palikimo priėmimo tikslu.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš pareiškėjos nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355, nauja redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d., TAR, 2020, Nr. 2020-00970).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniu ir 448 straipsniu,
nusprendžia:
Tenkinti pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) po motinos K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, kurį sudaro ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 0,7870 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.