Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės Daivos Baltrūnaitės - Petkevičienės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. liepos 28 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. dėl kaltinimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. B. civilinis ieškinys dėl 700 Lt turtinės ir 15 000 litų neturtinės žalos atlyginimo atmestas.

D. B. kardomoji priemonė – suėmimas panaikinta ir jis paleistas iš suėmimo teismo salėje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. buvo kaltinamas tuo, kad 2011 m. sausio 24 d., nuo 15 val. iki 18 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto dėl asmeninių tarpusavio nesutarimų su V. J., ne mažiau kaip du kartus sudavė kumščiais nukentėjusiajam į galvą, kuris nuo šių smūgių viršugalviu atsitrenkė į kietą sofos atlošą ir taip buvo padaryta masyvi poodinė kraujosruva veide, išsidėsčiusi nosies nugarėlės, nosies galo, abiejų paakių, kairio skruosto ir abiejų lūpų kairėje pusėje su smulkiais netaisyklingos formos odos nubrozdinimais, linijinė muštinė žaizda viršugalvio kairėje pusėje momenkaulio gumburo projekcijoje su kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose. Dėl patirtų smūgių visumos į galvą, išsiliejo kraujas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairiame pusrutulyje suspausdamas galvos smegenis, dėl ko nukentėjusysis įvykio vietoje mirė.

Motyvuojamoji dalis

Iš liudytojo D. N. parodymų matyti, kad išeidamas iš V. J. buto jokių sužalojimų nukentėjusiojo veide nepastebėjo. Teisėjų kolegijos nuomone, tokie liudytojo parodymai logiški ir paaiškinami tuo, kad jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nukentėjusįjį matė dirbtinio apšvietimo sąlygomis, todėl natūralu, jog sužalojimų, kraujosruvų nukentėjusiojo veide galėjo nepastebėti. Iš teismo medicinos specialisto Gintauto Pauliko parodymų matyti, kad lavondėmės susiformuoja praėjus maždaug dviem valandoms po mirties. Iš GMP kvietimo kortelėje esančio įrašo matyti, kad 2011 m. gegužės 25 d. 15 val. 58 min. V. J. ant kairės veido pusės stebimos lavondėmės, prie nosies sukrešėjęs kraujas, nurodyta preliminari mirties priežastis – intoksikacija alkoholiu (t. 1, b. l. 61). Tai atitinka liudytojo R. S. parodymus pirmosios instancijos teisme (t. 2, b. l. 15-16). Tai suponuoja išvadą, kad V. J. mirė praėjus daugiausia dviem valandoms iki GMP gydytojų brigados atvykimo į įvykio vietą. Iš liudytojo R. S. parodymų taip pat matyti, kad V. J. lavonas gulėjo ant pilvo (kniūbsčias), lyg būtų nugriuvęs, jis lavono nevartė, tik konstatavo preliminarią mirties priežastį – alkoholinė intoksikacija (t. 2, b. l. 15-16). Šio liudytojo nurodytos aplinkybės atitinka įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotiems duomenims, iš kurių matyti, kad V. J. kūnas guli ant sofos kniūbsčias, veido kairės pusės (t. 1, b. l. 6-11-24). Esant šioms aplinkybėms, GMP gydytojų brigada, taip pat ir liudytojas R. S., galėjo nepastebėti kraujosruvų ant nukentėjusiojo kūno ir negalėjo nustatyti smurtinę jo mirties priežastį. Tai paaiškėjo vėliau, kai buvo atliktas V. J. lavono skrodimas. Kaip matyti iš teismo medicinos specialisto išvados, teismo medicinos specialisto Gintauto Pauliko parodymų pirmosios instancijos teisme, V. J. sužalojimų padarymo laikas ir jo mirties laikas neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.

Nukentėjusiosios I. B., liudytojo D. N., išteisintojo D. B. parodymais nustatyta, kad V. J. sunkiai vaikščiojo, ypač kai būdavo išgėręs. Teisėjų kolegijos nuomone, sužalojimai V. J. viršugalvio kairėje pusėje momenkaulio gumburo projekcijoje ir blauzdoje galėjo gautis jam pačiam griuvus ir taip susižalojus galvą bei koją. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sužalojimas V. J. viršugalvio kairėje pusėje momenkaulio gumburo projekcijoje vertinamas tik nežymiu sveikatos sutrikdymu, kuris jokios įtakos nukentėjusiojo mirties priežasčiai neturėjo. Jau minėta teismo medicinos specialisto išvada neginčijamai nustatyta, kad V. J. galvos smegenis suspaudė kraujo išsiliejimas kaukolės smegeninės ertmės kairėje ne dėl poveikio į kairiojo momens gumburo sritį, bet į veido kairę pusę, sudavus į veidą ne mažiau kaip du smūgius kietu, buku daiktu ar daiktais. Byloje neginčijamai nustatyta, kad du smūgius kumščiu V. J. sudavė būtent D. B., kurio parodymai iš dalies sutampa su liudytojo D. N. parodymais apie sužalojimų nukentėjusiajam padarymo lokalizaciją ir mechanizmą, kas iš esmės atitinka minėtų teismo medicinos specialistų išvadoms.

Teismų praktikoje pažymima, kad sprendžiant kaltininko baudžiamosios atsakomybės klausimą lemiamą reikšmę turi priežastinio ryšio pobūdis. Nėra svarbu, kada nukentėjusysis nuo gautų sužalojimų mirė, tačiau svarbu nustatyti, kad padaryti sužalojimai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su jo mirtimi. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 129 straipsnį kyla tuo atveju, kai tarp kaltininko veiksmų ir atsiradusių padarinių (mirties) yra būtinasis priežastinis ryšys, kuris nustatomas atsižvelgiant į tai, ar kaltininko veika buvo būtina sąlyga pasekmei kilti (be jos ši nekiltų), ar kilusi pasekmė buvo dėsningas veikos rezultatas.

Apeliacinis teismas pažymi, kad iš D. B. parodymų matyti, jog jis sudavė V. J. kumščiu į veidą nestipriai, todėl, pasak išteisintojo, jis negalėjo padaryti sužalojimus, sukėlusius nukentėjusiojo mirtį. Tačiau, tokie D. B. parodymai prieštarauja liudytojo D. N. parodymams, iš kurių matyti, kad išteisintasis V. J. kumščiu sudavė į veidą, po ko nukentėjusiojo galva net atsilošė atgal, o po dviejų smūgių nukentėjusiajam iš nosies pradėjo tekėti kraujas. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad D. B. sudavė kumščiu V. J. į galvą (veido sritį) stipriai. Teisėjų kolegija įvertinusi V. J. kumščiu suduotų smūgių stiprumą ir skaičių (du smūgiai), jų lokalizaciją (į galvą, kurioje išsidėstę gyvybiškai svarbūs organai), daro išvadą, kad tarp jo (D. B.) veiksmų ir kilusių padarinių yra būtinasis priežastinis ryšys. Pažymėtina ir tai, kad tarp veiksmų suduodant smūgius ir atsiradusių padarinių nebuvo įsiterpęs joks kitas veiksnys, kuris būtų turėjęs įtakos nukentėjusiojo mirčiai. Taigi šioje byloje nenustatyta jokių aplinkybių, paneigiančių būtinojo priežastinio ryšio buvimą.

BK 129 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikaltimas gali būti padaromas ir tiesiogine, ir netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, jog gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbūs organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. (Kasacinės bylos Nr. 2K-446/2010, Nr. 2K-109/2009). Taip pat svarbu pažymėti tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad galva yra gyvybei svarbi ir labiausiai pažeidžiama žmogaus kūno dalis ir normalaus protinio išsivystymo žmogus negali nesuvokti, jog suduodamas smūgį kitam žmogui į galvą (veidą), daro veiką, keliančią pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Tai suvokdamas, kaltininkas numato, kad nuo tokio smūgio nukentėjusiajam gali būti padaryti sveikatos sužalojimai, tarp jų ir tokie, dėl kurių jis gali mirti (Kasacinės bylos Nr. 2K-281/2008, 2K-469/2007, 2K-237/2005).

Teisėjų kolegija įvertinusi visas bylos aplinkybes konstatuoja, kad D. B. veikė netiesiogine tyčia: jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį (tyčia sudavė du smūgius ranka į veidą, kuri laikoma gyvybiškai pavojinga vieta), numatė, kad dėl tokių veiksmų gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai (nukentėjusiojo mirtis), tačiau nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. D. B. suduodamas du smūgius V. J. į veidą nenorėjo ir nesiekė nukentėjusiojo mirties. Tačiau remiantis D. B., liudytojo D. N. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis ir GMP kvietimo kortelėje (t. 1, b. l. 61) matyti, kad po suduotų smūgių nukentėjusiajam V. J. iš nosies kraujavo, tačiau nei D. B., nei liudytojas D. N. į tai nekreipė dėmesio, o tik nukentėjusiajam padavė rankšluostį nusišluostyti kraują ir toliau girtavo, kvalifikuotos medicinos pagalbos nekvietė ir nesuteikė. Šios aplinkybės įrodo, kad D. B. buvo abejingas galimiems sunkiems padariniams atsirasti (V. J. mirčiai) ir sąmoningai leido tokiems padariniams kilti.

Remiantis teismų praktika, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Teisėjų kolegijos nuomone, ši norma yra imperatyvi, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas spėjimais, todėl visos abejonės vertinamos nuteistojo naudai. Iš tikrųjų, byloje nepasitvirtino kaltinimas, kad D. B. padarė V. J. linijinę muštinę žaizdą viršugalvio kairėje pusėje momenkaulio gumburo projekcijoje su kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose, nes byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad po suduotų smūgių nukentėjusysis viršugalviu atsitrenkė į kietą sofos atlošą. Be to, iš teismo medicinos specialisto Gintauto Pauliko parodymų apeliacinės instancijos teisme matyti, kad šį sužalojimą galėjo pasidaryti pats nukentėjusysis vėliau krisdamas ir atsitrenkdamas į kietus, bukus daiktus. Be to, teismo medicinos specialistas kategoriškai neatmetė galimybės, kad sužalojimas V. J. viršugalvio kairėje pusėje momenkaulio gumburo projekcijoje su kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose galėjo būti padarytas ir sudavus smūgį, tačiau toks sužalojimas vertinamas tik nežymiu sveikatos sutrikdymu ir įtakos nukentėjusiojo mirčiai neturėjo. Todėl ši aplinkybė D. B. iš kaltinimo pašalinama.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija nustatė: D. B. 2011 m. sausio 24 d., laikotarpiu nuo 15 val. iki 18 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto dėl asmeninių tarpusavio nesutarimų su V. J., ne mažiau kaip du kartus sudavė kumščiais V. J. į galvą, taip padarė masyvią poodinę kraujosruvą veide, išsidėsčiusią nosies nugarėlės, nosies galo, abiejų paakių, kairio skruosto ir abiejų lūpų kairėje pusėje su smulkiais netaisyklingos formos odos nubrozdinimais. Dėl suduotų smūgių visumos į galvą, išsiliejo kraujas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairiame pusrutulyje suspausdamas galvos smegenis, dėl ko nukentėjusysis įvykio vietoje mirė.

Pažymima, kad Apeliacinio teismo teisėjų kolegija Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. liepos 28 d. nuosprendį dėl D. B. išteisinimo panaikina ir priima naują apkaltinamąjį nuosprendį, todėl prokurorės skunde nurodomi motyvai dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir šios normos taikymo sąlygos yra nesvarstomi.

Dėl bausmės skyrimo

Remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Skiriant bausmę D. B. būtina atsižvelgti į tai, kad jis anksčiau neteistas, augina mažametį vaiką, dirba, padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis), veikdamas netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis), smurtavo prieš vyresnį už save asmenį.

Apeliacinis teismas nurodo, kad D. B. pripažįsta, jog vartojo alkoholį, įvykio metu buvo apsvaigęs, todėl po to, kai nukentėjusysis V. J. nepadoriai išsireiškė (liepė čiulpti savo lytinį organą), sudavė smūgį į veidą. D. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis V. J. elgesys, t. y. nukentėjusysis siūlė D. B. atlikti nepadorius veiksmus ir necenzūriniais žodžiais jį įžeidinėjo (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Tokias aplinkybes patvirtina ir liudytojo D. N. parodymai. Tačiau D. B. veiką kvalifikuoti pagal BK 130 straipsnį (nužudymas labai susijaudinus) nėra pagrindo, nes nusikaltimą padarė kilus D. B. ir nukentėjusiojo V. J. asmeniniam konfliktui alkoholio vartojimo metu. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. B. alkoholį vartojo pats, niekieno neverčiamas ir neįtakojamas, buvo stipriai apsvaigęs. Pagal teismų praktiką, kaltininkui padarius nužudymą apsvaigus nuo alkoholio, tokia jo būklė nelaikoma kaip padaryta labai susijaudinus ar dėl itin įžeidžiančio jį nukentėjusiojo asmens poelgio. Šiuo atveju, būtent D. B. girtumas lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir padarinių kilimą, o priežastimi buvo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys. Esant šioms aplinkybėms, D. B. pripažįstama jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šio nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad D. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaip matyti iš bylos medžiagos, D. B. pripažįsta sudavęs vieną smūgį į veidą V. J., taip pat pripažįsta, kad galėjo suduoti ir antrą smūgį, tačiau dėl girtumo neprisimena, o dėl kilusių sunkių padarinių labai pergyvena ir gailisi. Pažymėtina tai, kad tam tikrų nusikalstamų veiksmų nepripažinimas dėl to, kad kaltininkas neprisimena dėl girtumo, negali būti suprantamas, kaip siekis suklaidinti teisėsaugos pareigūnus ar teismą, arba kaip nenuoširdumas. Teisėjų kolegija pažymi, kad D. B. parodymai yra nuoseklūs ir nuoširdūs, jis papasakojo apie visas jam žinomas ir prisimenamas įvykio aplinkybes, tokie jo parodymai atitinka faktines bylos aplinkybes, todėl nelaikoma, kad jis siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės ar suklaidinti ikiteisminio tyrimo pareigūnus, ar teismą.

Teisėjų kolegija atsižvelgdama į visas aukščiau paminėtas aplinkybes, BK 54 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir atkreipiant ypatingą dėmesį į paties nukentėjusiojo provokuojantį elgesį, D. B. skiria laisvės atėmimo bausmę arčiau BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijos minimumo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad būtent tokia bausmė atitiktų padaryto nusikaltimo pavojingumą, užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 20 vnt. cigarečių nuorūkų, „N“ ir „I“ nuolaidų korteles, V. J. rūbus – sportinį švarką, marškinėlius, kelnes, kojines, trumpikes sunaikinti.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji I. B. pareiškė civilinį ieškinį 700 Lt turtinei ir 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kadangi Klaipėdos apygardos teismas priėmė D. B. išteisinantį nuosprendį, nukentėjusiosios civilinį ieškinį atmetė (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Šioje byloje nukentėjusioji I. B. skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. liepos 28 d. nuosprendžio nepadavė, o prokurorė apeliaciniame skunde priteisti minėtus civilinius ieškinius neprašo. Pažymėtina, kad apeliacinis teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, todėl teisėjų kolegija negali viršyti apeliacinio skundo ribų (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nukentėjusioji I. B., esant būtinumui, civilinį ieškinį gali pareikšti civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 3 punktais, 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. liepos 28 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

D. B. pripažinti kaltu pagal BK 129 straipsnio l dalį ir jį nuteisti laisvės atėmimu septyneriems metams šešiems mėnesiams. Laisvės atėmimo bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką D. B. įskaityti laikiną sulaikymą ir suėmimą nuo 2011 m. vasario 4 d. iki 2011 m. liepos 28 d. Bausmės atlikimo pradžią D. B. skaičiuoti nuo jo sulaikymo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 20 vnt. cigarečių nuorūkų, „N“ ir „I“ nuolaidų korteles, V. J. rūbus – sportinį švarką, marškinėlius, kelnes, kojines, trumpikes sunaikinti.