- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-02-18
- Bylos Nr.
- 1-43-733/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10149-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Robertas Povilaitis
- Civilinis ieškovas
- V. V.
- Kaltinamasis
- J. K., A. K., Ž. K.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
A. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį.
Teismas, atlikęs sutrumpintą įrodymų tyrimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nustatyta tvarka,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2020-03-07, apie 22 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) namo kieme, J. K., A. K. ir Ž. K., veikdami bendrininkų grupe, konflikto metu tyčia sudavė V. V. kumščiais: J. K. ne mažiau kaip po vieną kartą į apatinio žandikaulio kairę pusę ir dešinę veido pusę, Ž. K. vieną kartą į kairės pusės apatinio žandikaulio pusę, o A. K. du kartus į krūtinę, taip jie bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam V. V. apatinio žandikaulio kairio kampo lūžį, dešinio skruosto odos nubrozdinimą ir veido poodines kraujosruvas bei sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis J. K., apklaustas teisiamajame posėdyje dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, kaltu prisipažino visiškai ir patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., 149-152, 157-159 b. l.), kad 2002-03-07, vakare, nuo 20 val. jis, A. K., M. D., M. G., E. V., būdami pas Ž. K., šventė pastarojo gimtadienį. Vėliau į šventę atvyko M. K., G. D., I. B.. Šventė be alkoholio. Vėliau nusprendus, kad reikia iš kur nors gauti alkoholio, M. D. paskambino V. V. ir susitarė, jog šis jo atveš. Po 22 val. V. V. atvykęs su I. L., atvežė apie 200 ml degtinės, nors buvo tartasi dėl 700 ml. Jis paėmęs butelį iš I. L., o tuo metu V. V. sėdėjo už automobilio vairo, nuėjo į kambarį pasiklausti dėl kainos. Kiek jam žinoma, iš anksto buvo susitarta, kad už alkoholį sumokės kitą dieną (duomenys neskelbtini). V. V. jiems iš paskos įvažiavo į kiemą. Ž. K. išėjo į kiemą pasikabėti su I. L. ir susitarė dėl alkoholio kainos. V. V. reikalavo nedelsiant sumokėti už atvežtą alkoholį arba grąžinti butelį, trankė duris, kad jie išeitų į lauką. Ž. K. namo kieme kilus konfliktui, jie su V. V. susistumdė. Jis iš pykčio, spontaniškai pastarajam trenkė du kartus: vieną kartą į dešinę veido pusę, kitą – į kairę. Ką konflikto metu darė V. K. ir A. K., nematė. Įvykio metu jis buvo blaivus. Įvykis buvo nufilmuotas vaizdo kamera, esančia ant namo sienos, mobiliaisiais telefonais niekas nefilmavo. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi.
Kaltinamasis A. K., apklaustas teisiamajame posėdyje dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, kaltu prisipažino visiškai, patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., 106-109 b. l.) ir nurodė analogiškas nusikaltimo įvykio aplinkybes kaip ir kaltinamasis J. K., papildydamas tuo, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje V. V., kumščiu daužydamas V. K. namo laukujes duris, juos provokavo, bandė įsiveržti vidun, reikalavo nedelsiant sumokėti už atvežtą alkoholį arba atiduoti degtinės butelį. Įpykęs J. K. išėjo į kiemą pas V. V. ir prasidėjo konfliktas. Jie apsižodžiavo keiksmažodžiais, necenzūriniais žodžiais. Jis su Ž. K. išbėgo į lauką pažiūrėti, kas vyksta. Išskyrė J. K. su V. V., nustūmė V. V. link tvoros, sugriebę už striukės išmetė šį iš kiemo. Konflikto metu jis V. V. kumščiu sudavė du kartus į krūtinę. Buvo supykęs dėl to, kad V. V. kieme triukšmavo, daužė duris, bandė įsiveržti vidun. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi.
Kaltinamasis Ž. K., apklaustas teisiamajame posėdyje dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, kaltu prisipažino visiškai, patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., 70-73 b. l.) ir nurodė analogiškas nusikaltimo įvykio aplinkybes kaip ir kaltinamieji J. K., A. K., papildydamas tuo, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, kilusio konflikto metu jis, būdamas blaivus, kieme pribėgo prie besigrumiančių V. V. ir J. K., pastūmė V. V. prie tvoros bei pastarajam kumščiu sudavė vieną kartą į galvą, nuo kito smūgio šis išsisuko. A. K. V. V. sudavė du smūgius. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi.
Nukentėjusysis V. V., kurio ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisiamajame posėdyje pagarsinti įstatymo nustatyta tvarka, parodė, kad 2020-03-07, 22 val. 30 min., jis su I. L. savo mamos automobiliu „Passat“ nuvežė Ž. K. parduoti nepilną butelį degtinės. Prie automobilio priėjo J. K., M. K. ir G. D.. Pradaręs vairuotojo pusės langą jis kalbėjosi su J. K., kuriam padavė atvežtą nepilną degtinės butelį. J. K., paėmęs minėtą butelį ir už jį nesumokėjęs, su draugais nuėjo. Paprašius sumokėti pinigus arba grąžinti butelį, šie pradėjo juoktis ir nuėjo. I. L. juos vijosi, o jis automobiliu įvažiavo į Ž. K. namo kiemą, kuriame pamatė, kad I. L. tarpduryje kalbasi su trimis minėtais vaikinais. Jis išlipęs iš automobilio nubėgo prie jų. Tarp jo ir J. K. kilo žodinis konfliktas dėl to atvežto degtinės butelio. Jie abu kalbėjosi agresyviai, vienas ant kito šaukė. Po to J. K. dešiniu kumščiu jam trenkė į kairio žandikaulio apatinę dalį ir iškart kairės rankos kumščiu trenkė į dešinę veido pusę, ties akimi. Po suduotų smūgių jis nenugriuvo, atsitraukė atgal apie du žingsnius, J. K. atgal smūgių nesudavė. Pakėlęs rankas ties krūtine, norėdamas apsiginti, prie jo staiga pribėgo Ž. K. ir A. K.. Ž. K. dešinės rankos kumščiu trenkė jam į kairės pusės apatinio žandikaulio dalį, o A. K. dešinės rankos kumščiu trenkė jam į kairės pusės apatinio žandikaulio dalį. Nuo suduotų smūgių nenugriuvo, šiek tiek atsitraukė, susirietęs abiem rankomis dengėsi veidą. Nežino, nuo kurio asmens veiksmų jam lūžo žandikaulis. Pribėgęs I. B. visus patraukė nuo jo ir jį palydėjo iki automobilio. Kitą dieną dėl sužalojimo kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kurioje jam nustatė žandikaulio lūžį ir tą pačią dieną buvo paguldytas į (duomenys neskelbtini) ligoninę (1 t., 26-29, 36, 37 b. l.).
Nukentėjusysis V. V. savo parodymus patvirtino ikiteisminio tyrimo metu atliekant jo parodymų patikrinimą vietoje, t. y. namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kieme, ir akistatose su įtariamaisiais J. K., A. K. ir Ž. K. (1 t., 40-46, 49-52, 55-59, 71-75 b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo medicinos specialisto 2020-04-06 išvadoje Nr. G 609/2020 (03) konstatuota, kad remiantis pateiktų V. V. medicininių dokumentų duomenimis ir atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nustatyta, jog V. V. nustatyti sužalojimai: apatinio žandikaulio kairio kampo lūžis, dešinio skruosto odos nubrozdinimas ir veido poodinės kraujosruvos. Kiti (pilvo) sužalojimai neužfiksuoti. V. V. sužalojimai atitinka užduotyje nurodytą įvykio laiką ir aplinkybes, galėjo gautis suduodant kumščiais ir spardant. Sprendžiant iš sužalojimų pobūdžio, išdėstymo ir kiekio, jie paaiškinami mažiausiai dviem ar trimis į veidą suduotais smūgiais. V. V. padarytas apatinio žandikaulio lūžis sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kiti sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto (1 t., 143, 144 b. l.).
Liudytoja D. V., kurios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisiamajame posėdyje pagarsinti įstatymo nustatyta tvarka, parodė, kad apie 2020-03-07 nusikaltimo įvykio, kuriame buvo sužalotas jos sūnus V. V., aplinkybes ji sužinojo 2020-03-08, ryte, iš savo sūnaus, vykstančio į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Sūnus sakė, kad jį sumušė Ž. K., A. K. ir kiti. Sūnus V. dėl žandikaulio sužalojimo gulėjo ligoninėse, nešiojo uždėtą žandikaulio sukabinimo įtvarą (1 t., 86-89 b. l.).
Liudytojas I. L., kurio ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisiamajame posėdyje pagarsinti įstatymo nustatyta tvarka, parodė, kad 2020-03-07, apie 21 val., M. D. prašant, jis su V. V. nuvežė Ž. K. nurodytu adresu parduoti degtinės butelį. Atvažiavus, jiems sėdint automobilyje, prie jų atėjo M. K. su dviem draugais. V. V. atidaręs automobilio langą padavė butelį. M. K. paėmęs butelį, su draugais nubėgo. V. V. nurodymu eidamas iš paskos vijosi minėtus asmenis. Sustojus prie įėjimo į Ž. K. namus tarp jų įvyko žodinis konfliktas. V. V. išlipęs iš automobilio atbėgo prie durų ir pradėjo konfliktuoti su J. K., kuris vėliau trenkė V. V. į galvą ne mažiau kaip du kartus. Kieme matė Ž. K., A. K., M. K. ir G. D.. Stovint su J. K. prie durų slenksčio matė kaip A. K. ir Ž. K. smurtavo prieš V. V., bet negali nurodyti kiek smūgių sudavė. I. B. išskyrė besimušančiuosius. Jam su V. V. išvažiavus, matė paraudusį ir patinusį pastarojo dešinį žandą (1 t., 110, 113-120 b. l.).
Liudytojas I. B., kurio ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisiamajame posėdyje pagarsinti įstatymo nustatyta tvarka, parodė, kad 2020-03-07, apie 18 val. jis su drauge E. V. nuvyko pas Ž. K. švęsti pastarojo gimtadienio. Pas Ž. K. namie jau buvo A. K., M. D., M. G., G. D., M. K., J. K.. Alkoholio jis nevartojo. Po kurio laiko jis išgirdo triukšmą kieme, durų trankymą. Išėjęs laukan matė V. V., sėdintį automobilyje, I. L., einantį link automobilio. Paklausus kas nutiko, I. L. atsakė, kad jie susimušė. Kieme vykusių muštynių nematė. Nepastebėjo, kad V. V. būtų sužalotas. Kitą dieną matė sužalotą V. V. veidą (1 t. 92-95 b. l.).
Liudytoja E. V., kurios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisiamajame posėdyje pagarsinti įstatymo nustatyta tvarka, parodė, kad 2020-03-07, vakare, apie 20 val., ji kartu su I. B. atvažiavo pas Ž. K., pas kurį buvo J. K., G. D., M. K., M. D., A. K.. Apie 23 val. girdėjo kaip J. K. ir A. K. lauke tarėsi dėl nepilno degtinės butelio kainos bei kad kilo žodinis konfliktas. Taip pat girdėjo, kaip J. K. ir A. K. įėjus į namo vidų, V. V. garsiai šūkavo, trankė duris, keikėsi ir liepė duoti pinigus arba grąžinti butelį. Į lauką išėjus J. K., vėl girdėjo konfliktą, susistumdymo garsą. Į kiemą taip pat išėjo A. K. ir Ž. K., kiti asmenys liko name. Kas vyko kieme nematė, tik girdėjo triukšmą. Po kelių minučių ji išėjusi į kiemą matė automobilyje sėdintį V. V., bet nepastebėjo, kad šis sužalotas (1 t., 98-101 b. l.).
Liudytojas M. D., kurio ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisiamajame posėdyje pagarsinti įstatymo nustatyta tvarka, parodė, kad 2020-03-07, vakare, apie 20 val., jis su A. K., J. K. atvyko pas Ž. K.. Alkoholio niekas iš jų neturėjo ir nevartojo. Bet vėliau nusprendė, kad reikia jo gauti, dėl ko jis telefonu paskambino V. V., žinodamas, jog šis jo turi, ir susitarė dėl pirkimo. Atvykęs V. V., paskambino jo telefono numeriu, bet kalbėjo M. K.. Jis liko name, o kažkas iš draugų nuėjo paimti atvežto alkoholio. Kieme girdėjo triukšmą, ginčijimąsi, durų trankymą, bet laukan nėjo. Po to iš namo išėjo J. K., Ž. K., A. K.. Visi kiti liko name, į konfliktą nesikišo. Muštynių kieme nematė (1 t., 104-107 b. l.).
Liudytojas G. D., kurio ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisiamajame posėdyje pagarsinti įstatymo nustatyta tvarka, parodė, kad 2020-03-07, vakare, su M. K. atvyko pas Ž. K. į gimtadienį. Alkoholio nei vienas iš jų nevartojo, bet vėliau kažkas iš svečių sugalvojo, jog reikia alkoholio ir paprašė V. V. atvežti. Jis, M. K. ir J. K. nuėjo paimti iš V. V. atvežtą degtinės butelį. V. V. ar I. L., padavę nepilną degtinės butelį, paprašė sumokėti 10 Eur. J. K., paėmęs butelį ir už jį nesumokėjęs, nuėjo į namą parodyti kitiems bei pasitarti. Būnant name V. V. pradėjo trankyti uždarytas laukujes duris, šūkauti. Atidarius duris tarpduryje kilo konfliktas tarp V. V. ir J. K., dėl ko pastarasis trenkė V. V., bet nematė kur pataikė. Po to į kiemą išėjo Ž. K., A. K., kurie taip pat susiginčijo su V. V.. Matė, kaip Ž. K. ir A. K. sudavė smūgius V. V., bet nepastebėjo į kurią vietą. Jis konflikte ir muštynėse nedalyvavo (1 t., 123-126, 193-195 b. l.).
Liudytojas M. K., kurio ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisiamajame posėdyje pagarsinti įstatymo nustatyta tvarka, parodė, kad 2020-03-07, vakare, nuo 20 val. pas Ž. K. name šventė pastarojo gimtadienį. M. D. skambino V. V. ar I. L., prašydamas atvežti alkoholio. Jis, G. D. ir J. K. nuėjo pasitikti V. V.. Priėjus prie automobilio, V. V. ar I. L. padavė pustuštį degtinės butelį ir už jį paprašė 10 Eur. Kadangi tai buvo nereali suma už tokį kiekį, jie pinigų nemokėjo, nuėjo pasitarti su kitais draugais. Tuomet V. V. automobiliu įvažiavo į kiemą, o I. L. ėjo jiems iš paskos. Su I. L. susitarė, kad už nepilną degtinės butelį duos mažiau pinigų. Po to jis nuėjo į namą. V. V., priėjęs prie laukujų durų, kitiems draugams, norintiems įteikti vidun, neleido uždaryti durų. Įvyko žodinis konfliktas tarp J. K. ir V. V., kurie lauke apsistumdė, atrodo, kad šie sudavė smūgius vienas kitam, bet nematė kur ir kiek vienas kitam pataikė. Po to iš namo į kiemą išėjo Ž. K., kuris nustūmė V. V., šie apsižodžiavo. Atrodo, kad V. V. ketino trenkti Ž. K., bet šiam nepataikė. Tuomet Ž. K. vieną kartą trenkė V. V., bet nematė kur pataikė. Taip pat matė, kaip pribėgęs A. K. vieną kartą trenkė V. V. į apatinę kūno dalį, kur tiksliai pataikė nepastebėjo. Ar A. K. sudavė ir daugiau smūgių nepastebėjo. Kiti asmenys V. V. nemušė. Jis muštynėse nedalyvavo (1 t., 129-132 b. l.; 2 t., 12-15 b. l.).
Iš savanoriško daiktų pateikimo protokolo matyti, kad 2020-08-12 J. K. savanoriškai tyrėjai pateikė vaizdo įrašytą (1 t., 172, 173 b. l.).
Iš vaizdo įrašo, esančio kompaktiniame diske, aprašyto apžiūros protokole, matyti, kad nusikaltimo įvykio dieną ir metu, esant dirbtiniam apšvietimui, stacionare vaizdo filmavimo kamera yra užfiksuotos įvykusios muštynės ir jų metu kaltinamųjų J. K., A. K. ir Ž. K. smurtiniai veiksmai nukentėjusiojo V. V. atžvilgiu (1 t., 174-176 b. l., žr. kompaktinį diską, esantį voke – 1 t., 177 b. l.).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedo – fotolentelės matyti, kad nusikaltimo vieta yra (duomenys neskelbtini), namo Nr. (duomenys neskelbtini) kiemas (1 t., 19-23 b. l.).
Teismas konstatuoja:
Aptartų faktinių duomenų, kurie laikytini įrodymais, visetas leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamųjų J. K., A. K. ir Ž. K. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog jie, veikdami bendrininkų grupe, tyčiniais veiksmais 2020-03-07 nesunkiai sužalojo V. V., yra surinkta pakankamai. Kaltinamieji pripažįsta padarę nusikaltimą. Jų parodymus patvirtina ir papildo nuoseklūs, tarpusavyje neprieštaringi nuosprendyje aptarti įrodymų šaltiniai.
J. K., A. K. ir Ž. K. veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nes jie, veikdami bendrininkų grupe, tyčia suduodami V. V. kumščiais: J. K. ne mažiau kaip po vieną kartą į apatinio žandikaulio kairę pusę ir dešinę veido pusę, Ž. K. vieną kartą į kairės pusės apatinio žandikaulio pusę, o A. K. du kartus į krūtinę, taip bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam V. V. apatinio žandikaulio kairio kampo lūžį, dešinio skruosto odos nubrozdinimą ir veido poodines kraujosruvas bei sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Kaltinamojo J. K. mamos D. K. brolis R. M. prašo atleisti sūnėną J. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant šį jo atsakomybei be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti (3 t., 158 b. l.).
Kaltinamojo A. K. mama E. K. (2 t., 84 b. l.) prašo atleisti sūnų A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant šį jos atsakomybei be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti (3 t., 159 b. l.).
Kaltinamojo Ž. K. tėvas V. K. (2 t., 47 b. l.) prašo atleisti sūnų Ž. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant šį jo atsakomybei be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti (3 t., 120, 121 b. l.).
Kaltinamieji J. K., A, K. ir Ž. K. bei prokurorė šiuos laiduotojų prašymus prašo tenkinti.
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1 – 3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl J. K., A. K. ir Ž. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamieji padarė BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikytinas tyčiniu nesunkiu nusikaltimu. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamieji prašė atleisti juos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Teismui buvo pateikti R. M., E. K. ir V. K. raštiški prašymai, kad jie sutinka būti atitinkamai kaltinamųjų J. K., A. K. ir Ž. K. laiduotojais, prašo juos atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti kaltinamuosius jų atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). J. K., A. K. ir Ž. K. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), iš dalies atlygino nusikalstama veika padarytą žalą (3 t., 169 b. l.) (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
J. K. yra neteistas, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimus (2 t., 126, 127, 131, 132 b. l.), nuo 2020-09-11 dirba (duomenys neskelbtini) (2 t., 130 b. l.; 3 t., 49, 50 b. l.), nors tvirtina, kad mokosi (duomenys neskelbtini), tačiau šį faktą patvirtinančių duomenų byloje nėra.
A. K. yra neteistas, administracine tvarka nebaustas (2 t., 83, 87-89 b. l.), nuo 2020-09-28 (duomenys neskelbtini), kurios (duomenys neskelbtini) jį charakterizuoja itin teigiamai (3 t., 138, 139 b. l.).
Ž. K. yra neteistas, administracine tvarka nebaustas (2 t., 44, 48-50 b. l.), nuo 2020-09-21 (duomenys neskelbtini) (2 t., 46 b. l.).
Teisiamajame posėdyje J. K., A. K. ir Ž. K. nuoširdžiai gailėjosi, teigė, kad įvertino savo nusikalstamą elgesį. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais kaltinamųjų teiginiais, juo labiau, kad apie jų nuoširdumą leidžia spręsti ir jų elgesys teisminio nagrinėjimo metu. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad J. K., A. K. ir Ž. K. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
Nagrinėjamu atveju J. K., A. K. ir Ž. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės prašė: J. K. dėdė R. M., kuris yra neteistas, tik baustas administracine tvarka už KET pažeidimus (3 t., 162, 163 b. l.) ir kuris gyvena gretimame name, šalia sūnėno, su kuriuo bendrauja nuo vaikystės bei šiam galės daryti teigiamą poveikį, nes yra autoritetas; A. K. mama E. K., kuri yra neteista, tik bausta administracine tvarka už KET pažeidimus (3 t., 164, 165 b. l.) ir kuri šiam galės daryti teigiamą poveikį, nes yra autoritetas; Ž. K. tėvas V. K., dirbantis (duomenys neskelbtini) (3 t., 122-125 b. l.), kuris yra neteistas, tik baustas administracine tvarka už KET pažeidimą (3 t., 126, 127 b. l.) ir kuris šiam galės daryti teigiamą poveikį, nes yra autoritetas. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotojai R. M., E. K. ir V. K. pagal asmenines ir dalykines savybes yra verti teismo pasitikėjimo. Jų asmenybės yra teigiamos ir jie gali daryti J. K., A. K. ir Ž. K. teigiamą įtaką (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys).
Nagrinėjamu atveju nustačius visas BK 40 straipsnio 1 – 3 dalyse numatytas sąlygas, J. K., A. K. ir Ž. K. atleistini nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą (BK 40 straipsnio 4 dalis).
Paskirtos kardomosios priemonės: J. K. dokumento – asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) – paėmimas (2 t., 160-164 b. l.); A. K. rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., 110-112 b. l.); Ž. K. rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento – asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) – paėmimas (2 t., 74-81 b. l.) – naikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus.
BPK 109 straipsnis suteikia teisę asmeniui, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės ar neturtinės žalos, baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą tenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.
V. V. ieškinys
Civilinis ieškovas V. V. per savo įgaliotąjį atstovą advokatą D. K. pareiškė atsakovams - kaltinamiesiems J. K., A. K. ir Ž. K. dėl žalos atlyginimo, proceso išlaidų priteisimo bei prašo: priteisti solidariai iš kaltinamųjų J. K., A. K. ir Ž. K. 803,48 Eur turtinės ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 1500 Eur proceso išlaidų (3 t., 73-113, 129-134 b. l.).
Kaltinamieji J. K., A. K. ir Ž. K. pareikštą ieškinį pripažįsta iš dalies.
Ieškinio dalis dėl 803,48 Eur turtinės žalos atlyginimo yra pagrįsta ir jos dydis įrodytas į bylą pateiktais dokumentais.
Kadangi kaltinamieji šią ieškinio dalį pripažino ir savanoriškai atlygino nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, todėl esant tokiai situacijai, pradėtas procesas pagal V. V. civilinį ieškinį atsakovams J. K., A. K. ir Ž. K. solidariai dėl 803,48 Eur turtinės žalos atlyginimo nutrauktinas (BPK 107 straipsnis).
Ieškinio dalis dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįsta, tačiau tenkintina iš dalies, mažinant jos dydį.
Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai (pažymėtina, kad sąrašas nėra baigtinis) įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių visumą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus. Vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, kas priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Savo ruožtu nustatant neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, vertintinos ir aplinkybės, susijusios su sveikatos sutrikdymo laipsniu ir pobūdžiu, padariniais, sužalojimo būdu bei kitas reikšmingas aplinkybes.
Nustatyta, kad kaltinamieji J. K., A. K. ir Ž. K. nukentėjusiajam V. V. neturtinę žalą, pasireiškusią fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais dėl 2020-03-07 konflikto metu sukelto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, aprašytų teismo medicinos specialisto išvadoje, padarė tyčiniais nusikalstamais veiksmais.
Ieškinyje nurodoma, kad V. V. po sumušimo 2020-03-08 buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini) ligoninę, stacionare jam buvo atlikta operacija (žandikaulis sutvirtintas įtvarais ir gumelėmis). 2020-03-13 V. V. išleistas gydytis ambulatoriškai. Dėl sužaloto žandikaulio V. V. patyrė diskomfortą, kentėdamas fizinius skausmus, negalėdamas kalbėti, valgyti, kramtyti maisto. Be to, (duomenys neskelbtini) mokslo metais V. V. baiginėjo (duomenys neskelbtini) ir dėl patirtos žandikaulio traumos negalėjo lankyti (duomenys neskelbtini), tinkamai ruoštis baigiamiesiems (duomenys neskelbtini) egzaminams. Negalėdamas tinkamai dalyvauti pamokose tuo laikotarpiu, kai vyko intensyviausias pasiruošimas egzaminams, V. V. patyrė didžiulį stresą, objektyvų nerimą dėl savo ateities. Taip pat dėl patirtos traumos buvo apribotos V. V. galimybės užsiimti kasdiene įprasta veikla - lankyti (duomenys neskelbtini), sportuoti, bendrauti. Patyrus traumą ir ją gydantis nukentėjusysis negalėjo valgyti įprasto maisto - gydymo laikotarpiu buvo galima valgyti tik skystą, vėliau trintą maistą. Pažymėtina, kad dėl patirtos traumos juto didelius skausmus, be nuskausminamųjų vaistų negalėjo užmigti naktimis. Gijimo procesas buvo sunkus ir ilgas. Nuo 2020-03-08 iki 2020-04-20 privalėjo nešioti įtvarus su gumelėmis. Šios traumos gijimo laikas ypatingai ilgas, iki šiol V. V. žandikaulis nėra tinkamai sugijęs. Po žandikaulio chirurgo apžiūros, kuri atlikta 2020-08-24, kieto maisto V. V. negalėjo valgyti iki 2020 metų pabaigos. Patirta trauma V. V. kelia nerimą ir įtampą kaip sužalojimas paveiks jo sveikatą ateityje. Tikėtina, kad gali reikėti nešioti briketus sąkandžiui atstatyti. Teigia, kad po įvykio kaltinamieji vaizdo įrašu, kuriame matyti kaip buvo sumuštas V. V., dalinosi mokykloje, jį rodė aplinkiniams ir šie veiksmai buvo nemalonūs, žeidžiantys bei tai įtakojo jo reputacijos pablogėjimą bendraamžių tarpe, ir, savaime suprantama, sąlygojo nukentėjusiojo garbės ir orumo pažeidimą.
Taip pat nurodo, kad dėl sveikatos būklės V. V. patiria ne tik fizinius skausmus, bet ir dvasinius išgyvenimus, nes nėra tikras dėl savo ateities, išsilavinimo, darbo, karjeros, asmeninio gyvenimo sėkmės. Minėti duomenys neabejotinai patvirtina, kad dėl kūno sužalojimų V. V. patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, bendravimo sumažėjimą, kas neigiamai paveikė jo socialinę raidą, bendravimo įgūdžius, reputacijos pablogėjimą ir lemia išliekamąsias neigiamas pasekmes ateityje.
Teismas, vertindamas civiliniame ieškinyje nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės: dėl nukentėjusiojo negalėjimo tinkamai ruoštis baigiamiesiems (duomenys neskelbtini) egzaminams; dėl jo ateities, išsilavinimo, darbo, karjeros, asmeninio gyvenimo sėkmės nerimo; dėl po nusikaltimo įvykio kaltinamųjų paviešinto (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašo, kuriame užfiksuotos nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybės; dėl nukentėjusiojo reputacijos pablogėjimo bendraamžių tarpe, sąlygojusio jo garbės ir orumo pažeidimą, civilinio ieškovo yra neįrodytos.
Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamųjų turtinę padėtį (registruoto turto neturi, J. K. dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna darbo užmokestį, vos viršijantį minimalųjį darbo užmokestį, A. K. ir Ž. K. yra nedirbantys, o duomenų apie tai, kad turi kitų pajamų, byloje nėra - 1 t., 178-183 b. l.; 3 t., 49, 50 b. l.), nukentėjusiojo provokuojantį elgesį įvykio metu, nukentėjusiajam sutrikdytos sveikatos mastą, patirtus dvasinius išgyvenimus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas sprendžia, kad esant priežastiniam ryšiui tarp kaltinamųjų veikos ir atsiradusių pasekmių - neturtinės žalos, nukentėjusiojo V. V. pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies bei V. V. priteistina solidariai iš J. K., A. K. ir Ž. K. 2100 Eur neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.263 ir 6.283 straipsniai).
Kita civilinio ieškovo V. V. ieškinio dalis atmestina.
Nukentėjusiojo - civilinio ieškovo atstovas advokatas D. K. proceso metu pateikė sąskaitas už teisines paslaugas ir mokėjimo nurodymus, kuriais apmokėtos šios sąskaitos, patvirtinantys, kad nukentėjusysis – civilinis ieškovas V. V. turėjo 1500 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti (3 t., 129-133 b. l.). Prašo šias išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir jas priteisti solidariai iš kaltinamųjų J. K., A. K. ir Ž. K.. Prašymas dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas visiškai, nes nukentėjusįjį – civilinį ieškovą baudžiamajame procese atstovavo advokatas D. K. (2 t., 166-168 b. l.), kurio paslaugas nukentėjusysis – civilinis ieškovas V. V. apmokėjo iš savo lėšų, o tai pripažintina proceso išlaidomis. Kadangi reikalaujamų atlyginti proceso išlaidų dydis yra realus, nėra per didelis, atsižvelgiant į nukentėjusiojo atstovo dalyvavimą ikiteisminiame tyrime ir teisiamajame posėdyje, procesinių dokumentų paruošimą ir kitas teisines paslaugas, todėl iš kaltinamųjų J. K., A. K. ir Ž. K., kiekvieno atskirai, priteistina nukentėjusiajam – civiliniam ieškovui V. V. po 500 Eur, iš viso 1500 Eur, turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti (BPK 104 straipsnio 2 dalis, 106 straipsnio 2 dalis).
Civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinės ligonių kasa, atstovaudama Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos interesus, pareiškė ieškinį atsakovams – kaltinamiesiems J. K., A. K. ir Ž. K. solidariai dėl 401,35 Eur turtinės žalos, padarytos atsakovų, veikusių bendrininkų grupe, nusikalstamais veiksmais, atlyginimo už nukentėjusiojo V. V. gydymą sveikatos priežiūros įstaigose, kurioms už paslaugas buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžeto lėšų (1 t., 152-160 b. l.).
Teisme gautas civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos raštas, kuriuo pranešama, kad J. K., A. K. ir Ž. K. 2020-10-30 atlygino PSDF biudžetui padarytą 401,35 Eur turtinę žalą už nukentėjusiojo V. V. gydymą asmens sveikatos priežiūros įstaigose, todėl Klaipėdos teritorinė ligonių kasa atsisako ieškinio šioje byloje. Patvirtina, kad jiems yra žinomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir 294 straipsnio 2 dalyje numatytos ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės (3 t., 137, 154, 155 b. l.).
Esant tokiai situacijai, pradėtas procesas pagal Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, atstovaujančios Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos interesus, civilinį ieškinį atsakovams J. K., A. K. ir Ž. K. solidariai dėl 401,35 Eur turtinės žalos PSDF biudžetui atlyginimo už nukentėjusiojo V. V. gydymą asmens sveikatos priežiūros įstaigose nutrauktinas, nežiūrint į tai, kad civilinė ieškovė pateikė prašymą dėl civilinio ieškinio atsisakymo, žinant jo atsisakymo teisines pasekmes, nes kaltinamieji J. K., A. K. ir Ž. K. savanoriškai jai atlygino nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BPK 107 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 - 7 dalimis, 308 straipsniu,
nusprendžia:
J. K., kaltinamą padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo R. M., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybei be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
J. K. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento – asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)– paėmimą - panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus. A. K., kaltinamą padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos E. K., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybei be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Ž. K. , kaltinamą padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo V. K., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybei be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Ž. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento – asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) – paėmimą - panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Civilinio ieškovo V. V. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti V. V., gim. (duomenys neskelbtini):
- solidariai iš J. K., gim. (duomenys neskelbtini), A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir Ž. K., gim. (duomenys neskelbtini), 2100 Eur (du tūkstančius vieną šimtą eurų) neturtinės žalos atlyginimo,
- iš J. K., gim. (duomenys neskelbtini), A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir Ž. K., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvieno atskirai, po 500 Eur proceso išlaidų, patirtų advokato paslaugoms apmokėti.
Kitą civilinio ieškovo V. V. ieškinio dalį atmesti.
Pradėtą procesą pagal V. V. civilinį ieškinį atsakovams J. K., gim. (duomenys neskelbtini), A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir Ž. K., gim. (duomenys neskelbtini), solidariai dėl 803,48 Eur turtinės žalos atlyginimo nutraukti.
Pradėtą procesą pagal Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, atstovaujančios Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos interesus, civilinį ieškinį atsakovams J. K., gim. (duomenys neskelbtini), A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir Ž. K., gim. (duomenys neskelbtini), solidariai dėl 401,35 Eur turtinės žalos PSDF biudžetui atlyginimo už nukentėjusiojo V. V. gydymą asmens sveikatos priežiūros įstaigose nutraukti.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (BK 40 straipsnio 7 dalis).
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 8 dalis).
Išaiškinti R. M., E. K. ir V. K., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.