Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas (duomenys neskelbtini)), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas, (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. spalio 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 2 dalį 30 parų arešto bausme (bausmę atlikęs);

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį 68 MGL (3 400 Eur) dydžio bauda, nustatant ją sumokėti per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, t. y. iki 2023 m. liepos 12 d.;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 26 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį (dvi veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskiriant galutinę subendrintą 60 parų arešto bausmę, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, atidėtas 9 mėnesiams, paskiriant buvimo vietos – gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), ar kitoje bausmę vykdančiai institucijai nurodytoje gyvenamojoje vietoje, kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis nuo 22.00 val. iki 06.00 val. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. gruodžio 3 d. 01.15 val. iki 2020 m. gruodžio 3 d. 13.46 val. (prilyginant vienai arešto parai),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

jis, veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, 2022 m. kovo 19 d. apie 16.16 val. kartu su nenustatytu asmeniu, vairuojančiu transporto priemonę, atvažiavo automobiliu „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) autotransporto priemonės registravimo numeriai) į UAB „E“ priklausančią degalinę, esančią (duomenys neskelbtini), kur, T. R. išlipęs iš automobilio, į su savimi turimas dvi talpas ir automobilio baką įpylė 84,48 l dyzelinio kuro, 165,58 Eur vertės, degalinės darbuotojai-operatorei O. A. pamačius jų daromą nusikalstamą veiką ir priėjus, jai nurodė, kad eina į degalinės patalpas užmokėti už degalus, eidamas link degalinės patalpų pabėgo, o tuo metu nenustatytas asmuo, vairavęs anksčiau minėtą automobilį, veikęs bendru sutarimu su T. R., iš degalinės, nesumokėjęs už degalus, išvažiavo. Tokiu būdu T. R., veikdamas bendrais veiksmais su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, atvirai pagrobė svetimą, UAB „E“ priklausantį 165,58 Eur vertės turtą.

Šiais veiksmais T. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teisme, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės byloje nekelia abejonių, jam sutinkant bei prokurorui neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

UAB „E“ 2022 m. kovo 22 d. pareiškime nurodyta, kad 2022 m. kovo 19 d. apie 16.16 val. (duomenys neskelbtini), į degalinę „E“ atvažiavo lengvasis pilkos spalvos automobilis „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Keleivis išlipo iš vairuotojo pusės ir iš 4 kolonėlės užsipylė DK kuro už 165,58 Eur (84,48 litrų) į bakelius, pastebėjęs, kad ateina operatorė, pradėjo pilti į kuro baką. Kai užpylė kuro, keleivis nuėjo link parduotuvės, operatorė nuėjo kartu. Vairuotojas tuo metu išvažiavo, o keleivis pabėgo nesumokėjęs už degalus. Dėl to UAB „E“ patyrė 165,58 Eur turtinę žalą. Vaizdo medžiaga išsiųsta naudojantis „We Transfer“ failų siuntimo paslauga (b. l. 4).

Byloje yra pateiktas UAB „E“ degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), 2022 m. kovo 19 d. kvitas, iš kurio matyti, kad 2022 m. kovo 19 d. 16:30:47 val. buvo piltas dyzelinis kuras iš 4 kolonėlės – 84,480 litrų, kurio kaina 165,58 Eur. Kvite ties grafa „kredito skyrius“ nurodyta - „pabėgimas“ (b. l. 10).

Įvykio vietos apžiūros protokole ir prie jo pridėtoje fotolentelėje užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – degalinė „E“, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad degalinė yra filmuojama vaizdo kameromis. Į degalinę įvažiuojama nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Degalinėje yra keturios kuro įpylimo kolonėlės. Kuro įpylimo kolonėlės, stogas sujungtas su degalinės parduotuve. Prie įvažiavimo į degalinę yra stendas su kuro kainomis. Apžiūrėta kuro įpylimo kolonėlė Nr. 4, prie kurios yra kuro įpylimo pistoletai (b. l. 17–20).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėti vaizdo įrašai iš degalinės „E“. Vaizdo įraše, pavadinimu „(duomenys neskelbtini) _Koloneles 2_20220319161729_20220319161939 _598377292“, matosi degalinės degalų įpylimo kolonėlė. Prie degalų kolonėlės galima privažiuoti iš abiejų pusių. Kolonėlėje yra kuro įpylimo pistoletai. Prie kolonėlės iš dešinės pusės privažiuoja pilkos spalvos automobilis „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis matomas iš priekio. Iš automobilio priekio keleivio pusės išlipa vyriškis. Jis dėvi veido kaukę, apsirengęs sportiniais drabužiais, ant galvos užsidėjęs džemperio gobtuvą. Vyriškis atidaro automobilio bagažinę ir iš kolonėlės paima kuro įpylimo pistoletą ir perneša jį į automobilio bagažinę. Po kurio laiko vaizdo įrašas pasibaigia.

Vaizdo įraše, pavadinimu „(duomenys neskelbtini) _Koloneles 2_20220319161944_20220319162200_ 598512152“, matosi anksčiau minėto įrašo tęsinys. Vaizdo įraše matosi, kaip vyriškis, apsirengęs sportiniais drabužiais, iš automobilio bagažinės perneša kuro įpylimo pistoletą iki automobilio kuro įpylimo angos ir įstato kuro pistoletą į automobilio kuro bako angą. Tuo metu iš degalinės parduotuvės išeina darbuotoja ir eina link pilko „BMW“ automobilio. Degalinės darbuotoja sustoja prie pilko „BMW“ automobilio bagažinės ir kalbasi su vyriškiu, kuris pilasi kurą į automobilį. Degalinės darbuotoja apeina automobilį iš priekio ir sustoja prie vairuotojo durelių. Vaizdo įraše matosi, kaip vyriškis nustoja pilti kurą ir padeda kuro įpylimo pistoletą, bei, priėjęs prie priekinių keleivio durelių, jas atidaro ir per atstumą kalbasi su degalinės darbuotoja. Vyriškis uždaro automobilio dureles ir nueina link degalinės parduotuvės įėjimo. Tuo metu degalinės darbuotoja eina vyriškiui iš paskos. Vyriškiui priėjus prie degalinės parduotuvės durų, jis sustoja. Tuo metu „BMW“ automobilis nuvažiuoja iš degalinės, o vyriškis ima bėgti iš degalinės. Degalinės darbuotoja lieka degalinėje ir po kurio laiko nueina į degalinės parduotuvę (b. l. 23–24).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato vyriausiosios tyrėjos L. M. 2022 m. kovo 30 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad iš degalinės vaizdo įrašų pagal kūno sudėjimą ir veido bruožus atpažintas asmuo, kuris pylė kurą ir pabėgo. Tai T. R., gimęs (duomenys neskelbtini). (b. l. 25).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, be kita ko, atsako ir tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ar kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėtą turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso. Baudžiamoji atsakomybė pagal minėtą straipsnio dalį kyla asmeniui, nepriklausomai nuo pagrobto turto vertės, kadangi tai kvalifikuota vagystė, išskyrus, kai vertė viršija 250 MGL (BBND) dydžio sumą, kai veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (BK 190 str. 1 d.).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo T. R. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje kaltinamasis T. R. savo kaltę dėl padarytos atviros vagystės visiškai pripažino, patvirtino jos padarymo aplinkybes, nurodytas kaltinime, t. y. kad veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, 2022 m. kovo 19 d. apie 16.16 val., kartu nenustatytam asmeniui vairuojant transporto priemonę, atvažiavo automobiliu „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) autotransporto priemonės registravimo numeriai) į UAB „E“ priklausančią degalinę, esančią (duomenys neskelbtini), kur, T. R. išlipęs iš automobilio, į su savimi turimas dvi talpas ir automobilio baką įpylė 84,48 l dyzelinio kuro, 165,58 Eur vertės, degalinės darbuotojai-operatorei O. A. pamačius jų daromą nusikalstamą veiką ir priėjus, jai nurodė, kad eina į degalinės patalpas užmokėti už degalus, eidamas link degalinės patalpų pabėgo, o tuo metu nenustatytas asmuo, vairavęs anksčiau minėtą automobilį, veikęs bendru sutarimu su T. R., iš degalinės, nesumokėjęs už degalus, išvažiavo. Šiuos jo parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – liudytojos O. A. parodymai, UAB „E“ pareiškimas ir pateiktas kvitas, įvykio vietos apžiūros protokolas, vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuotas vagystės faktas, apžiūros protokolas, tarnybinis pranešimas, taip pat kita bylos medžiaga.

Atsižvelgdamas į paminėtas nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nurodytais veiksmais T. R. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis atvirai pagrobė svetimą turtą – dyzelinį kurą, matant degalinės darbuotojai ir suvokiant, jog yra pastebėtas pašalinio asmens, be to, pažymėtina, jog atitinkamus veiksmus jis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia – suvokdamas savo veiksmų pobūdį, jų galimas sukelti pasekmes, ir būtent tokių pasekmių (neteisėtai pasisavinti ir disponuoti svetimu turtu) jis ir siekė.

Taigi T. R. veiksmuose nustačius tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, požymius, T. R. pripažintinas kaltu padaręs nurodytą nusikaltimą.

BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Skirdamas kaltinamajam T. R. bausmę, teismas, vadovaudamasis bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, pirmiausia atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą ir rūšį – padarytas baigtas tyčinis apysunkis nusikaltimas nuosavybei, kaltininkas veikė tiesiogine tyčia. Padaryta žala neatlyginta.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam T. R., taip pat atsižvelgia į jo asmenybę – jauno darbingo amžiaus, (duomenys neskelbtini) (b. l. 56), nedirbantis (b. l. 57), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 58), iš kaltinamojo žodžių dirba UAB „Š“, teistas 3 kartus, taip pat ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, teistumas nėra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka, nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė būdamas vieną kartą teistas, anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu už 2020 m. balandžio 2 d. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, o baudžiamoji byla jam buvo nutraukta (BK 93 str.), paskiriant elgesio apribojimą 3 mėnesiams (b. l. 65–68, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), ne kartą baustas administracine tvarka, įskaitant ir už smulkią vagystę, turi galiojančių nuobaudų, skirtų baudų nemoka (b. l. 59–64), byloje duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra.

Teismas vertina, jog kaltinamojo T. R. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog T. R. už įvykdytą nusikaltimą skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, kurios dydis nustatytinas mažesnis už šios bausmės rūšies vidurkį, t. y. 1 metai ir 6 mėnesiai. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir nebus akivaizdžiai per griežta ar per švelni.

Kadangi T. R. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. iki 1 metų laisvės atėmimo.

Įvertinus tai, kad nagrinėjama nusikalstama veika buvo padaryta anksčiau nei T. R. atžvilgiu priimti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 20 d. ir 2022 m. liepos 26 d. nuosprendžiai, šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 20 d. ir 2022 m. liepos 26 d. nuosprendžiais skirtomis bausmėmis bendrintina visiško sudėjimo būdu (vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktyje numatytomis bausmių keitimo taisyklėmis, t. y. vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai), skiriant T. R. 1 metus 2 mėnesius laisvės atėmimo ir 68 MGL (3 400 Eur) dydžio baudą. Į paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaitytinas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 20 d. ir 2022 m. liepos 26 d. nuosprendžius atliktas bausmių laikas bei minėtais nuosprendžiais įskaityti laikotarpiai.

Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Kaltinamasis šiuo atveju yra jauno amžiaus, dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, savo elgesį vertina neigiamai. Nors anksčiau yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir vėliau vėl nusikalto, tačiau tai buvo pakankamai seniai, tuo metu T. R. buvo dar nepilnamečiu. Kaltinamasis yra darbingas, jo teigimu šiuo metu dirba, šiuo nuosprendžiu iš jo priteistinas žalos atlyginimas, todėl būdamas laisvėje galės greičiau ją atlyginti. Esant išdėstytoms aplinkybėms, taip pat įvertinus kaltinamojo socialinę brandą, spręstina, kad yra tikslinga suteikti jam galimybę įrodyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl galutinės subendrintos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas.

Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir pobūdį, jos pavojingumą, taip pat kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, kaltinamajam bausmės vykdymas atidėtinas 2 metų laikotarpiui su intensyvia priežiūra nustatant įpareigojimus: 1) visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi; 2) tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 str. 2 d., 5 d. 5, 7 ir 8 p.).

Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.).

Ikiteisminio tyrimo metu UAB „E“ pareiškė 165,58 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (už pavogtą dyzelinį kurą) ir buvo pripažintas civiliniu ieškovu (b. l. 9, 11–12). Byloje nustatyta, jog civilinio ieškovo patirta ir prašoma priteisti žala buvo patirta būtent dėl kaltinamojo T. R. veiksmų, kurie šiuo nuosprendžiu pripažinti nusikalstama veika, be to, civilinis ieškinys pagrįstas pridedamais duomenimis (kvitu (b. l. 10)), todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš T. R. civilinio ieškovo UAB „E“ naudai priteistina 165,58 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2022 m. rugsėjo 12 d. pateikė pažymą dėl 96,67 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo valstybės naudai. Papildomai buvo pateiktas raštas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo (b. l. 132, 133–135).

Nuo 2020 m. liepos 15 d. įsigaliojusioje BPK 106 straipsnio 2 dalies redakcijoje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Aiškinamajame rašte dėl BPK 51 ir 106 straipsnių pakeitimų, kurie įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 15 d., akcentuojama, jog tokie pakeitimai priimti siekiant užkirsti kelią piktnaudžiauti baudžiamuoju procesu, kad valstybės garantuojama teisine pagalba nesinaudotų tie, kurie turi galimybių pasikviesti savo gynėją bei siekiant užkirsti kelią baudžiamojo proceso vilkinimui. Sprendžiant dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, svarbu įvertinti ir kaltu pripažįstamo asmens turtinę padėtį.

Nagrinėjamu atveju teismas, vadovaudamasis BPK 51 straipsnio 2 dalimi, pripažino, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, kadangi kaltinamasis buvo suimtas kitame ikiteisminiame tyrime, tačiau 2022 m. rugsėjo 7 d. gautas Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos areštinės ir konvojaus skyriaus Konvojaus kuopos 2-ojo būrio vado O. D. (O. D.) tarnybinis pranešimas, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi T. R. kardomoji priemonė suėmimas pakeista į kitą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti (b. l. 123). Atsižvelgiant į tai, bei kaltinamajam informavus, kad jis turi savo gynėją, kuri atstovauja jį ir kitame ikiteisminiame tyrime, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 12 d. protokoline nutartimi nutraukė T. R. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą. Kaip matyti iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos pažymos, kaltinamajam tarnybos parinkta gynėja buvo atvykusi į teismą susipažinti su bylos medžiaga, taip pat buvo atvykusi į 2022 m. rugsėjo 12 d. teismo posėdį, dėl ko, kaip nurodoma pažymoje, ir susidarė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos. Visgi nagrinėjamu atveju gynėja T. R. buvo parinkta teismo iniciatyva nustačius, jog tokiu būdu būtina užtikrinti kaltinamojo, kurio teisės į gynybą dėl jam taikomo suėmimo kitame ikiteisminiame tyrime, gali būti suvaržytos, teismui nežinant, jog kaltinamasis turi kitą gynėją, atitinkamai T. R. savo teise į gynybą nepiktnaudžiavo. Šiuo atveju vertintina ir tai, kad T. R. yra jauno amžiaus, šioje byloje iš jo yra priteistas žalos atlyginimas, jis turi nemažai įsiskolinimų (nesumokėtos baudos už administracinius nusižengimus), todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas nepagrįstai apsunkintų kaltinamojo finansinę padėtį bei turimų skolų ir priteistos žalos atlyginimo padengimą. Esant išdėstytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo valstybės naudai netenkintinas.

Kaltinamajam T. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 47–48), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – kompaktinis diskas CD laikmenoje su vaizdo įrašais, saugomas voke prie bylos tomo galinio viršelio vidinės pusės – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

T. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. R. paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 20 d. ir 2022 m. liepos 26 d. nuosprendžiais skirtomis bausmėmis, ir T. R. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus 2 (du) mėnesius laisvės atėmimo ir 68 MGL (3 400 Eur) dydžio baudą, kurią nustatyti sumokėti per 1 (vienerius) metus nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo. Į galutinės subendrintos bausmės laiką įskaityti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 20 d. ir 2022 m. liepos 26 d. nuosprendžius atliktą bausmių laiką bei minėtais nuosprendžiais įskaitytus laikotarpius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 7 ir 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams su intensyvia priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant T. R. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:

1) neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi;

2) tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

T. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinio ieškovo UAB „E“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti civilinio ieškovo UAB „E“ naudai iš T. R. 165,58 Eur (vieno šimto šešiasdešimt penkių eurų ir penkiasdešimt aštuonių centų) turtinės žalos atlyginimą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai iš T. R. nepriteisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską CD laikmenoje su vaizdo įrašais, saugomą voke prie bylos tomo galinio viršelio vidinės pusės – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.