Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2017-10-31 · Civilinė byla Nr. e2YT-621-1054/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-10-31
Bylos Nr.
e2YT-621-1054/2017
Teisminio proceso Nr.
2-38-3-00447-2017-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Giedrė Kandratavičienė
Pareiškėjas
J. G.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, R. L., B. L.
Advokatai
Virginija Pargaliauskienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-621-1054/2017Teisminio proceso Nr. 2-38-3-00447-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.; (S) 3.4.5.2.
SKUODO RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 31 d.Skuodas
Skuodo rajono apylinkės teismo teisėja Giedrė Kandratavičienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Loretai Liaučienei,dalyvaujant pareiškėjai J. G., jos atstovei advokatei Virginijai Pargaliauskienei,

dalyvaujant suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Ž. K.,

nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims R. L., B. L., Valstybės įmonės Turto bankas atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. G. prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu, kad ji priėmė P. L., mirusio 2005 m. balandžio 9 d., palikimą pradėjusi jį faktiškai valdyti. Pareiškėja pareiškime nurodo, kad jos brolio P. L. mirties dieną jo palikimą sudarė teisė paveldėti po tėvo J. L. mirties atsiradusią palikimo dalį, dėl kurios priėmimo jis įstatymų nustatyta tvarka ir terminais padavė notarui pareiškimą, tačiau mirė nespėjęs paveldėti turto pagal testamentą, jam nebuvo išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas. Brolis P. L. savo palikimui testamento nebuvo sudaręs, po jo mirties niekas nesikreipė per įstatymų nustatytą terminą į notarų biurą dėl jo palikimo priėmimo, paveldėjimo byla nėra užvesta. Pareiškėja nurodo, kad dar broliui esant gyvam, tačiau jau jam sergant, prižiūrėjo brolį P. L. ir jo turtą, tvarkė brolio turto aplinką. Ir po brolio mirties pareiškėja laikė save brolio turto savininke, jo turtą valdė kaip savo, rūpinosi turto priežiūra.

Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovė pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti pareiškime nurodytų motyvų pagrindu. Papildomai pareiškėja nurodė, kad brolį palaidojo iš savo lėšų, prižiūri jo kapavietę. Per įstatymų nustatytą terminą niekas iš brolio artimųjų turinčių teisę paveldėti brolio turtą nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Brolis mirė išsituokęs, turėjo vieną sūnų R. L., kuris jau daug metų gyvena Ispanijoje ir su savo tėvu santykių iki jo mirties nepalaikė, jo turto niekada neprižiūrėjo ir dėl jo jokių pretenzijų nekelia. Sūnus R. L. atsiliepimu neprieštarauja, kad pareiškėja priimtų jo tėvo palikimą, dėl palikimo priėmimo neprieštarauja ir pareiškėjos brolis B. L., kuris savo paveldėtą iš tėvo J. L. dalį yra pardavęs pareiškėjos dukroms K. V. ir R. D..

Suinteresuoti asmenys R. L., B. L. dėl pareikšto reikalavimo neprieštarauja.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos neprieštarauja dėl pareiškėjos prašymo tenkinimo ir juridinio fakto nustatymo. Suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog kiti suinteresuoti asmenys neprieštarauja pareiškimo tenkinimui, mano, kad nėra kliūčių tenkinti pareiškėjos pareiškimą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. G. faktiniu valdymu priėmė jos broliui P. L. priklausiusį turtą po jo mirties.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas prašo pareiškėjos reikalavimų tenkinimo klausimą spręsti teisės aktų nustatyta tvarka ir teismo nuožiūra.

Byloje liudytoja apklausta K. V. (pareiškėjos dukra) patvirtino, kad jos mama prižiūrėjo dėdę P. L. ir jo turtą iki jo mirties, rūpinosi ir rūpinasi turtu kaip savu. Nurodė, kad šiuo metu dėdės P. L. turto dalį (gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini)) faktiškai valdo ir jame gyvena ji, kadangi savo paveldėtą namo dalį mama J. G. jai yra perleidusi dovanojimo sutartimi, o dėdė B. L. savo paveldėtą turtą jai yra pardavęs pirkimo – pardavimo sutartimi, tačiau turtą padeda prižiūrėti ir mama. Žemės sklypą (duomenys neskelbtini), valdo jos sesuo R. D., kuri prižiūri šį žemės ūkio paskirties sklypą, jį dirba, teikia turto deklaracijas. Sesers R. D. yra valdomas ir prižiūrimas visas žemės sklypas.

Liudytoja J. Ž. patvirtino, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra R. D. prižiūrimas, tvarkomas ir dirbamas.

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėja J. G. yra P. L. (gim. 1957 m. sausio 9 d.) sesuo. P. L. mirė 2005 m. balandžio 9 d., turėjo vieną sūnų R. L., mirė ištuokoje.

Skuodo rajono notarų biuro notarės V. G. 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu atsisakyta priimti pareiškėjos pareiškimą dėl brolio P. L. palikimo priėmimo fakto ir turto paveldėjimo.

VĮ Registrų centro testamentų registro 2017 m. rugpjūčio 8 d. išraše nurodoma, kad testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų, taip pat nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų.

Teismas konstatuoja:

Prašymas dėl juridinio fakto nustatymo tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.

Pareiškėja kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palikimo priėmimo tikslu, nes per įstatymo nustatytą terminą palikimo nepriėmė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis).

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai (pažymų apie pareiškėjos brolio deklaruotą gyvenamąją vietą, pareiškėjos šeimos sudėtį kopijos, gimimo liudijimų, mirties liudijimo kopijos, notarės V. G. 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutarimo, Skuodo rajono notarų biuro 2003 m. vasario 19 d. bei 2011 m. birželio 1 d. pažymų kopijos, nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai, testamentų registro išrašas, paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo kopija, dovanojimo sutarčių, pirkimo – pardavimo sutarčių kopijos, vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą sumokėjimą patvirtinantys dokumentai, atsiskaitymo su valstybės ir/ ar savivaldybių biudžetais, pinigų fondais pažymos kopija, paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraiškų kopijos), pareiškėjos, jos atstovės ir suinteresuotų asmenų, jų atstovų, liudytojų paaiškinimai patvirtina, kad pareiškėja J. G. (ketvirtos eilės įpėdinė pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 4 punktas)) po jos brolio P. L. mirties išreiškė savo valią įgyti nuosavybės teisę į jo paveldimą turtą, pareiškėja šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininke – pareiškėja brolį ir jo turtą prižiūrėjo iki jo mirties, brolio turtu pareiškėja ir toliau rūpinasi kartu su savo dukromis K. V. bei R. D.. Teismas abejoti pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais neturi pagrindo, taigi pripažįsta, kad pareiškėja po jos brolio P. L. mirties 2005 m. balandžio 9 d. atliko aktyvius veiksmus, siekiant įgyti nuosavybę į paveldimą turtą, ir priėmė palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Svarbu paminėti, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjai negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėja negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais, nes duomenys apie tai, kad asmenys priėmė palikimą faktiškai pradėję jį valdyti nėra registruojami.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjos, pareiškėjos atstovės, suinteresuotų asmenų paaiškinimus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymams, formuojamai teismų praktikai bei į tai, kad suinteresuoti asmenys neprieštarauja juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, pareiškimas kaip pagrįstas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas – kad pareiškėja priėmė P. L., mirusio 2005 m. balandžio 9 d., palikimą pradėjusi jį faktiškai valdyti. Šio juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimų gavimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

tenkinti pareiškėjos prašymą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė P. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2005 m. balandžio 9 d., palikimą pradėjusi jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Kandratavičienė