Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) 2013-02-08 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose;

2) 2014-02-28 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį galutine 45 parų arešto bausme;

3) 2022-12-15 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį galutine 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausme; 2023-04-25 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą;

4) 2025-03-10 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 40 parų arešto bausme, bausmę atliko 2025 m. rugsėjo 11 d., teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kaltinamasis M. K. 2025-11-13 apie 02.25 val. (duomenys neskelbtini) sankryžoje vairavo automobilį Nissan Qashqai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (norvegiški numeriai), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, alkoholio kiekio matuokliu Drager Alkotest 7510 ARTB - 0180 (patikros sertifikato Nr. 2405299), jam buvo nustatytas 2,62 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, tai yra M. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

5. Teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytų įrodymų visumą, sprendžia, jog byloje ištirti įrodymai objektyvūs, išsamūs, nuoseklūs bei patikimi ir teismas jais remiasi darydamas išvadą. Įrodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. Šių įrodymų visuma: kaltinamojo M. K. parodymai duoti teisme, liudytojo L. E. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, neblaivumo nustatymo akte nurodyti duomenys, apie tai, kad M. K. 2025-11-13 pirmu tikrinimu 02.44 val. nustatytas 2,77 promilių girtumo neblaivumo laipsnis, o antruoju 03.06 val. nustatytas 2,62 promilių girtumo neblaivumo laipsnis, neginčijamai patvirtina, jog kaltinamasis M. K. kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu Drager Alkotest 7510 ARTB - 0180 (patikros sertifikato Nr. 2405299), jam buvo nustatytas 2,62 promilių neblaivumas, vairavo transporto priemonę pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, ir tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Teismo vertinimu M. K. inkriminuojamą nusikalstamą veiką įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, nes suvokė, kad po to, kai pavartojus alkoholio vairuoja motorinę kelių transporto priemonę vykdo pavojingą veiką, ir taip veikti norėjo.

6. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, į nusikalstamos veikos stadiją, į kaltinamojo asmenybę, nusikalstama veika padarytą žalą.

7. Kaltinamojo M. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

8. BK 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Įvertinus tai, kad M. K. anksčiau teistas dėl tyčinių smurtinių nusikaltimų bei nusikalstamų veikų nuosavybei, šiuo atveju jis yra nuteisiamas dėl skirtingos kategorijos veikos padarymo, tai yra dėl tyčinės nusikalstamos veikos transporto eismo saugumui, kaltinamasis yra jauno, darbingo amžiaus, todėl jis nepripažintinas recidyvistu ir kartu tai nelaikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

9. Skiriant bausmę kaltinamajam M. K. atsižvelgiama į visas bylos aplinkybes ir į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas, paskutinį kartą teistas 2025 m. kovo 10 d., naują nusikalstamą veiką įvykdė neišnykus teistumui, arešto bausmę atlikęs 2025 m. rugsėjo 11 d. (b. l. 99 – 108, 114), jo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimas baigtas, padarytas veikiant tiesiogine tyčia, žala nepadaryta. M. K. baustas administracine tvarka (b. l. 95 - 98), nedirbantis (b. l. 93-34), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 92), teismas įvertina ir tai, kad jam nustatytas net 2,62 prom. neblaivumas, be to, vairavo neturėdamas tam teisės.

10. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, nustatant bausmės dydį mažesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (7 mėnesiai 15 dienų), tai yra 6 mėnesius. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu, kadangi byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir M. K. skirtina bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams. Teismo vertinimu nėra pagrindo M. K. skirti švelnesnės rūšies bausmės, kadangi naują nusikalstamą veiką pastarasis įvykdė turėdamas neišnykusį teistumą, be to, praėjus vos dviem mėnesiams po arešto bausmės atlikimo (bausmę atliko 2025 m. rugsėjo 11 d.), kas rodo, jog kaltinamasis nedaro pakankamų teigiamų išvadų ir toliau nusikalsta, todėl jo teigiamo elgesio korekcijai būtina taikyti griežtesnę kontrolę.

11. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į M. K. paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025-11-13 03.06 val. iki 2025-11-13 14.08 val. (b. l. 54-58, 59-61), tai yra viena para.

12. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

12.1. Nagrinėjamu atveju M. K. įvykdė nesunkų nusikaltimą, už kurio įvykdymą skirtina mažesnė nei 4 metų laisvės atėmimo bausmė, todėl formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas yra.

12.2. Kaip jau minėta, byloje esantys duomenys rodo, kad M. K. anksčiau yra ne kartą teistas, teistumas neišnykęs. Akcentuotina, kad pastarajam ankstesniais nuosprendžiais buvo taikomos švelnesnio pobūdžio bausmės, taip pat taikyta arešto bausmė ją atliekant realiai, tačiau M. K. vis vien nusikalto. Be kita ko, M. K. naują nusikalstamą veiką įvykdė praėjus vos dviem mėnesiams po atliktos arešto bausmės. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamajam anksčiau buvo taikyta intensyvi priežiūra bei įvairios pareigos, draudimai – nevartoti alkoholio, neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, tačiau šios priemonės buvo neveiksmingos, kaip ir realus arešto bausmės atlikimas. Teismo įsitikinimu, nurodytos aplinkybės akivaizdžiai rodo, kad nėra jokio teisinio ir protingo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai M. K. atžvilgiu bus ar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį, todėl teismas nemato galimybės atidėti M. K. skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymo terminą.

13. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis M. K. automobilį vairavo neblaivus, sąmoningai šiurkščiai pažeisdamas kelių eismo taisykles, vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, M. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Įvertinus tai, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalį baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise, įskaitant ir teise vairuoti kelių transporto priemones, terminas gali būti nustatomas nuo 1 iki 5 metų (vidurkis 3 metai), M. K. nustatytas neblaivumo laipsnis (2,62 prom.) žymiai viršijo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą neblaivumo ribą (1,51 prom.) nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, M. K. teisės vairuoti transporto priemones neturi, taipogi įvertinus aplinkybes nurodytas šio nuosprendžio 7-8 punktuose, M. K. uždraudžiama naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

14. Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikaltimo padarymo įrankiais ar priemonėmis pripažįstami daiktai (turtas), kuriais sudaromos sąlygos, būtinos nusikaltimo padarymui ar lengvinančios jo padarymą. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (kasacinė nutartis Nr. 2K-186-942/2018). BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

15. Atitinkamai teismų praktikoje yra išaiškinta, kad turto tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas) jo vertinimo dieną. Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

16. Kadangi M. K. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įvykdė naudodamasis automobiliu Nissan Qashqai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šis automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos priemone, t. y. konfiskuotinu turtu. Įvertinus tai, jog automobilis Nissan Qashqai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal bylos duomenis bei M. K. teisme duotus parodymus priklauso E. P., kuris nežinojo, jog M. K. su jo automobiliu vykdys nusikalstamą veiką, minėtas automobilis M. K. buvo perduotas, kadangi pastarasis ketino pirkti minėtą automobilį, todėl minėto automobilio konfiskacija negalima, tačiau iš kaltinamojo M. K. išieškotina automobilio Nissan Qashqai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma, kuri pagal VšĮ Emprekis duomenis yra 3328 Eur. Teismo posėdyje nei kaltinamasis, nei jo gynėjas neginčijo šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo, tačiau prašė į konfiskuotino automobilio išieškotinos vertės dydį neįtraukti PVM. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog atitinkamai teismų praktikoje yra išaiškinta, kad turto tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas) jo vertinimo dieną. Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020), tau yra – konfiskuojant turto vertę atitinkančią pinigų sumą į šią sumą yra įskaičiuojamas ir PVM.

17. BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

18. Iš 2025-11-20 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad kaltinamajam M. K. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 104,17 Eur. Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamajam gynėjas šioje byloje buvo paskirtas esant būtino gynėjo dalyvavimo pagrindams, numatytiems BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte, kaltinamasis šiuo metu nedirba, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje nurodyta suma iš kaltinamojo M. K. neišieškotina.

19. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: 1) transporto priemonė Nissan Qashqai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su 2 vnt. užvedimo rakteliais, saugomi automobilių saugojimo aikštelėje, adresu Pramonės g. 23L, Šiauliai - grąžintini savininkui E. P., 2) automobilio dokumentas Norvegiškas ir pirkimo – pardavimo sutartis, esantys prie bylos, - grąžintini savininkui E. P., 3) kompaktiniai diskai, 2 vnt., esantys prie bylos viršelio, - paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir M. K. skirti sumažintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į M. K. paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką - 1 (vieną) parą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1, 3 dalimi, 68 straipsniu, M. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 2 (du) metus naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 72 straipsniu, M. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant iš M. K. nusikalstamos veikos priemonės – automobilio Nissan Qashqai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 3328 Eur.

M. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, iš M. K. neišieškoti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) transporto priemonę Nissan Qashqai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jos užvedimo raktelius, 2 vnt., saugomus automobilių saugojimo aikštelėje, adresu Pramonės g. 23L, Šiauliai - grąžinti savininkui E. P.;

2) automobilio dokumentą Norvegišką ir pirkimo – pardavimo sutartį, esančius prie bylos, - grąžinti savininkui E. P.;

3) kompaktinius diskus, 2 vnt., esančius prie bylos viršelio, - palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusio Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.