- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-11-06
- Bylos Nr.
- A2.6.-6456-843/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-05855-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aušra Valinskienė
- Pažeidėjas
- R. K.
- Nukentėjusysis
- V. K.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi R. K. (R. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. K. 2014 m. balandžio 21 d. apie 15.03 val. S. Konarskio g. 24, Vilniuje, vairuodamas automobilį Ford Scorpio, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas nepaliko tarpo iš šono, atsitrenkė į stovintį automobilį Mercedes Benz Vito, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir apgadino abu automobilius. Taip R. K. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 132 punktų reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Be to, jis iš šio eismo įvykio vietos išvažiavo pažeisdamas KET 234 punkto reikalavimus. Taip R. K. padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Be to, jis vairavo automobilį neapsidraudęs arba nebūdamas apdraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Taip R. K. padarė ATPK 123 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.
Teismo posėdžio metu R. K. savo kaltę pripažino iš dalies ir nurodė, kad pripažįsta, jog vairavo automobilį, jį vairavo be draudimo, nepasižiūrėjo, kad pasibaigęs draudimo laikas. Tą dieną, apie 12-13 val., tiksliai laiko nepamena, su mergina sėdo į mašiną, važiavo pasiimti picos į piceriją. Už pusvalandžio grįžo į tą pačią vietą, į tą patį kiemą, Konarskio g., ties berods 59 namu, iš kurio išvažiavo. Išvažiuojant kitas automobilis buvo gale, o parvažiuojant jo nebuvo. Išvažiuojant buvo 2 automobiliai lygiagrečiai iš abiejų pusių, o tas automobilis buvo iš galo. Maždaug po mėnesio gavo pranešimą, kad pasišalino iš eismo įvykio vietos. Jis jokio kontakto nejautė, bet pripažįsta, kad kontaktas galėjo būti. Įlenkimas labai smulkus, jis važiavo įsijungęs muziką, todėl galėjo neišgirsti. Jeigu būtų pajutęs, tikrai nebūtų pasišalinęs. Jis dirba kariuomenėje, yra vairuotojas, niekada nėra turėjęs jokių problemų su policija. Jo darbas tiesiogiai priklauso nuo teisių turėjimo. Yra pasiruošęs atlyginti žalą nukentėjusiajam. Šiuo metu dar neapmokėjo, nes pastaruoju metu jam buvo pratybos, buvo išvykęs, tai dar nespėjo susitikti su nukentėjusiuoju. Jo vairuotas automobilis buvo apgadintas prieš tai, todėl negali pasakyti, ar po šio kontakto atsirado kokių apgadinimų.
Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir R. K. 2014 m. gegužės 5 d. rašytiniame paaiškinime (b. l. 16).
Nukentėjusysis V. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad tai buvo kažkada pavasarį, prie Konarskio g., kur jis laiko savo mašiną. Buvo sekmadienis, grįžo iš kelionės ir paliko automobilį. Paskui rado raštelį, kad nurodytas automobilis apgadino ir pabėgo. Iškvietė policiją. Buvo įlenktas automobilio šonas. Iki šio įvykio byloje esančiose fotonuotraukose užfiksuotų apgadinimų nebuvo. Su R. K. dėl šito įvykio jam bendrauti neteko. Jo mergina, kaip jis supranta, įlenkė. Už poros dienų rado raštelį, kad susitikti kavai. Kaip supranta, ji gyvena toje pačioje laiptinėje. Ji prašė atsiimti prašymą. R. K. nuostolių jam dar neatlygino. Jeigu būtų bandęs tartis iki policijos iškvietimo, tai jis būtų sutikęs, bet jei jau iškviesta policija, tai nėra prasmė tartis.
Iš esmės analogiškos įvykio aplinkybės nurodytos ir V. K. 2014 m. balandžio 21 d. rašytiniame paaiškinime (b. l. 8).
Liudytoja V. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad tikslios datos neprisimena, bet, atrodo, tai buvo antra Šv. Velykų diena. Važiavo aplankyti senelių, matė, kaip namo kieme, Konarskio g. 24, prie paskutinės laiptinės nuo gatvės, vairuotojas išvažinėjo iš vietos, galu atsitrenkė į nukentėjusiojo automobilį, sustojo, pastovėjo ir nuvažiavo. Neatsimena, koks ten buvo automobilis. Nukentėjusiojo, atrodo, buvo baltas „Mercedes“ automobilis. Kaltininkas įvažiavo į jį galiniu bamperiu. Mano, kad tas automobilis kontaktavo iš keleivio pusės. Taip pat buvo kontaktuota į nukentėjusiojo automobilio vairuotojo pusės šoną daugmaž per vidurį. Kaltininko automobilį vairavo vaikinas, atrodo, kad gali būti salėje esantis R. K., tačiau nėra tuo tikra. Buvo dar ir mergina, kuri sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Suprato, kad buvo kontaktas, nes buvo garsas, pasigirdo bumbtelėjimas ir nukentėjusiojo automobilis sujudėjo. Ji tuo metu parkavosi, įvykį matė per porą metrų priekyje. Vairuotojas į nukentėjusiojo automobilį atsitrenkė, sustojo, kažkiek laiko pastovėjo ir nuvažiavo. Ji manė, kad jis pajuto, galvojo, ką daryti. Ji nežinojo, kaip pasielgti, su ja kartu važiavusi mama užsirašė numerius. Nesignalizavo kaltininkui, kai jis nuvažinėjo. Mano, kad kaltininkas smūgį pajuto, bet negali to tvirtinti. Nei vairuotojas, nei keleivė išlipę nebuvo.
Iš esmės analogiškos įvykio aplinkybės nurodytos ir V. B. 2014 m. balandžio 27 d. rašytiniame paaiškinime (b. l. 11).
Liudytoja A. K. teismo posėdžio metu, nurodė, kad jie su R. K. yra pora, šiuo metu jau gyvena kartu ir veda bendrą ūkį. Įvykio dieną ji buvo automobilyje. Buvo antra Šv. Velykų diena. Po pietų su R. K. nusprendė, kad nori ko nors skanaus užvalgyti ir išvažiavo pasiimti picos, už 40 min grįžo. Vairavo R. K.. Tai jo tėvo mašina. Jie nepastebėjo jokio kontakto su kitu automobiliu. Prisisegė saugos diržus, pasitaisė veidrodėlius, įsijungė muziką. Jokio kontakto nebuvo. R. K. kaip vairuotojas gal ir geriau nusimano, bet ji kaip keleivė nieko panašaus nepastebėjo. Nukentėjusiojo automobilis nuolat stovi kieme, tai jos kaimyno automobilis. Tą dieną ji neatkreipė dėmesio, ar tas automobilis stovėjo, jokio išskirtinumo nebuvo. Į apgadinimus dėmesio neatkreipė. Bandė su nukentėjusio automobilio šeimininku susisiekti. Paliko raštelį su numeriu ant mašinos, bet tai liko ignoruota. Ji buvo sutikusi nukentėjusįjį, nes jis gyvena šalia, pakalbino jį, bet jis šnekėti nebuvo linkęs. Ji norėjo išsiaiškinti, ar jis tikras, kad tai padarė jie, kodėl jie liko kalti dėl to automobilio. R. K. dirba kitame mieste, policijoje jiems sakė, kad reikėtų pašnekėti ir susitarti su nukentėjusiuoju, todėl ji ir bandė tai padaryti. Jai buvo įdomios aplinkybės. Jeigu tai tikrai pagal bamperį būtų buvusi jų klaida, būtų atlyginę žalą. Jų bamperis apvalus, o įbrėžimas su aštriu daiktu padarytas. Nukentėjusysis atsisakė su ja bendrauti, pasakė, kad žalą vis tiek atlygins draudimas. Ar R. K. vairuotas automobilis buvo draustas ji nežino.
Iš esmės analogiškos įvykio aplinkybės nurodytos ir A. K. 2014 m. gegužės 16 d. rašytiniame paaiškinime (b. l. 17).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, pateikia šią jų analizę.
Paties R. K. paaiškinimai, nukentėjusiojo V. K., liudytojų V. B. ir A. K. parodymai, A. K. 2014 m. balandžio 28 d. rašytinis paaiškinimas, policijos pareigūno M. K. 2014 m. balandžio 21 d. tarnybinis pranešimas, eismo įvykio vietos schema ir jos priede fiksuoti automobilių apgadinimai, 2014 m. gegužės 16 d. Transporto priemonės techninės apžiūros aktas bei automobilių apgadinimo nuotraukos patvirtina, kad R. K. 2014 m. balandžio 21 d. apie 15.03 val. S. Konarskio g. 24, Vilniuje, vairavo automobilį Ford Scorpio, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neapsidraudęs arba nebūdamas apdraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, važiuodamas atbulas nepaliko tarpo iš šono, atsitrenkė į stovintį automobilį Mercedes Benz Vito, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir apgadino abu automobilius. Sugretinus įvykyje dalyvavusius automobilius nustatyta, kad Mercedes Benz Vito padaryto apgadinimo aukštis sutampa su automobilio Ford Scorpio bamperio aukščiu, apgadinimo pobūdis (braukiamasis įbrėžimas) sutampa su liudytojos V. B. nurodyta automobilių kontakto eiga. R. K. iš esmės neatmeta automobilių kontakto galimybės. Abejonių dėl šių duomenų pagrindu nustatytų aplinkybių teismui nekilo, nes įrodymai tarpusavyje sutampa, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jų pagrindu pripažįsta įrodytomis minėtas protokole nurodytas faktines aplinkybes. Minėtomis nustatytomis veikomis R. K. pažeidė KET 9, 132, 236, 238 punktų reikalavimus ir padarė ATPK 123 straipsnio 5 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus.
Įvertinęs surinktus įrodymus teismas taip pat pripažįsta, kad jie patvirtina ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį. Įvykio vietoje nesant nukentėjusiojo R. K. privalėjo vykdyti KET 234 punkte numatytas pareigas, o būtent apie įvykį pranešti policijai, tačiau to nepadarė. Nors R. K. neigė pajutęs kontaktą tarp automobilių, šią aplinkybę patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Iš byloje esančių automobilių nuotraukų matyti, kad kontaktas buvo braukiamojo pobūdžio, nukentėjusiojo automobilio užpakalinio kairės pusės sparno įbrėžimas yra pakankamai aiškiai matomas. Jau vien pagal apgadinimų pobūdį galima spręsti, kad kontaktas buvo toks, kad automobilio vairuotojas turėjo jį pajusti. Šią aplinkybę patvirtina ir liudytojos V. B. parodymai. Ji nurodė, jog girdėjo bumptelėjimo garsą, po susidūrimo nukentėjusiojo automobilis akivaizdžiai sujudėjo, kontaktas turėjo būti juntamas. Be to, ši liudytoja taip pat nurodė, jog kontaktą matė iš labai arti, iš kelių metrų atstumo, taip pat, jog po susidūrimo kaltininko automobilis sustojo, kažkiek laiko pastovėjo ir tik tada nuvažiavo. Nors, kaip liudytoja nurodė, jog nei vairuotojas, nei keleivė iš automobilio išlipę nebuvo, tačiau ta aplinkybė, jog po automobilių kontakto R. K. vairuojamas automobilis ne iš karto nuvažiavo, o sustojo ir kažkiek laiko pastovėjo, leidžia teismui spręsti, jog po kontakto R. K. kurį laiką galvojo, ką daryti, tai yra, jog jis suvokė buvus eismo įvykiui. Liudytoja V. B. parodymus davė būdama įspėta dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, jos parodymai yra nuoseklūs, konkretūs, neprieštaringi, jie sutampa su kitais byloje esančiais rašytiniais duomenimis, byloje duomenų apie tai, kad ši liudytoja dėl kokių nors priežasčių siekia melagingai apkalbėti R. K., nėra. Todėl netikėti šios liudytojos parodymų objektyvumu ir teisingumu teismas neturi pagrindo. Teismo posėdyje taip pat buvo apklausta liudytoja A. K., kuri eismo įvykio metu važiavo kartu su R. K. priekinėje keleivio sėdynėje, ir ji, kaip ir R. K., teigė, jog jokio kontakto nepastebėjo. Tačiau teismas, įvertinęs šiuos įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą byloje surinktų įrodymų visuma, jais nesivadovauja, nevertina šios liudytojos paaiškinimų kaip patikimų įrodymų, kadangi pati A. K. nurodė, kad nebūdama vairuotoja nebuvo reikiamai atidi. Be to, teismas šiuo atveju atsižvelgia ir į tai, kad ji, būdama faktine R. K. šeimos nare (yra pora, kartu gyvena, veda bendrą ūkį), yra akivaizdžiai suinteresuota bylos baigtimi, tad jos parodymai yra neobjektyvūs. Aukščiau paminėti įrodymai, kuriais teismas vadovaujasi, patvirtina, kad R. K. suvokė buvus eismo įvykiui, tačiau jo vietoje sąmoningai nepasiliko, iš jos pasišalino nesilaikydamas KET 234 punkto reikalavimų. Konstatuotina, kad R. K. veiksmuose yra nustatyti ir visi ATPK 130 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėties elementai.
Skirdamas administracines nuobaudas bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į nustatytą, ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą, pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį bei 127 straipsnio 2 dalį atsakomybę lengvinančią aplinkybę – R. K. nuoširdžiai gailisi dėl padarytų pažeidimų, į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į padarytų pažeidimų pobūdį, jų keliamą grėsmę visuomenės ir eismo saugumui (padaryti trys pažeidimai, atsitrenkta į nukentėjusiojo automobilį išvažinėjant iš parkavimosi vietos, kuomet automobiliai buvo sustatyti arti vienas kito, kur transporto eismas nėra intensyvus), į tai, kad byloje nėra duomenų, kad R. K. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kad sukėlė avarinę situaciją, pavojingą kitiems asmenims ar jų turtui ir pan. Atsižvelgiama ir į padarytos žalos dydį, kad automobiliams iš esmės padaryti mažareikšmiai apgadinimai, R. K. nurodė esantis pasiruošęs atlyginti žalą. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius R. K. – administracine tvarka nebaustas, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis neteistas, dirba krašto apsaugos sistemoje vairuotoju, tarnyboje charakterizuojamas teigiamai. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog pažeidimų padarymo metu R. K. dar neturėjo dvejų metų vairavimo stažo, kas rodo, jog jis nebuvo patyręs vairuotojas, galėjo nesugebėti tinkamai ir adekvačiai įvertinti situacijos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką, yra ne kartą pažymėjęs, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra susijęs su ATPK 30¹ straipsnyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N9-827/2007, N5-542/2007, N3-331/2007, kt.). Teismas, įvertinęs visumą aplinkybių, reikšmingų skiriamos nuobaudos individualizavimui, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais sprendžia, kad šiuo atveju R. K. pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį ir 127 straipsnio 2 dalį skirtinos minimalios šių straipsnių sankcijose numatytos baudos, o pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, taikant ATPK 30¹ straipsnį, skirtina 1500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams. Remiantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi skirtos nuobaudos bendrintinos apėmimo būdu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ATPK 30¹ straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
R. K. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį skirti 80 Lt (aštuoniasdešimties litų) (atitinka 23 EUR) baudą.
R. K. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį skirti 100 Lt (vieno šimto litų) (atitinka 28 EUR) baudą.
R. K. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį skirti 1500 Lt (vieno tūkstančio penkių šimtų litų) (atitinka 434 EUR) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, skirtas nuobaudas subendrinti ir galutinę administracinę nuobaudą skirti 1500 Lt (vieno tūkstančio penkių šimtų litų) (atitinka 434 EUR) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Išaiškinti pažeidėjui, kad vadovaujantis ATPK 313 straipsniu, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 6030. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 str. 1 d.).
Išaiškinti pažeidėjui, kad jeigu iš jo vairuotojo pažymėjimas nėra paimtas, nutarimui įsiteisėjus jis vairuotojo pažymėjimą privalo atiduoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.
Nutarimo vykdymo kontrolę pavesti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.