Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-09-24 · Administracinė byla Nr. I1-8641-362/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-09-24
Bylos Nr.
I1-8641-362/2025
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00297-2025-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arvydas Martinavičius, Žanas Kubeckas, Jarūnė Sedalienė
Pareiškėjas
R. J.
Atsakovas
Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių
Trečiasis asmuo
Lietuvos kalėjimų tarnyba
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-8641-362/2025Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00297-2025-1Procesinio sprendimo kategorijos: 37.5; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugsėjo 24 d.Šiauliai

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Arvydo Martinavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jarūnės Sedalienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. J. skundą, atsakovas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-asis kalėjimas, tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos kalėjimų tarnyba, dėl sprendimų panaikinimo, neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėjas R. J. teismui pateiktu skundu, atsakovas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-asis kalėjimas, tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos kalėjimų tarnyba, prašo panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko 2024-11-19 sprendimą Nr. NSN-22-1649 ir Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024-12-20 sprendimą Nr. 2S-7367, priteisti 200 Eur neturtinės žalos, 5 procentus metinių palūkanų, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodė, kad jis atlieka bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ame kalėjime, ir 2024 m. lapkričio 19 d. sprendimu jam buvo paskirta skatinimo priemonė – maksimalios pinigų sumos, už kurią nuteistasis gali per mėnesį įsigyti asmeninių daiktų, padidinimas vienos bazinės išmokos dydžio suma. Man, jog šis sprendimas prieštarauja LR BVK 4 straipsnio 1 dalies 4 punktui, 78 straipsnio 2 dalies reikalavimams, bei LR Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje numatytam gero administravimo principui, kadangi skatinimo priemonė parinkta tokia, jog ji nedaro teigiamos įtakos jo elgesiui, nėra nurodyti motyvai, kokią teigiamą įtaką jo elgesiui gali daryti būtent ši skatinimo priemonė, sprendimas nėra motyvuotas. Skiriant skatinimo priemonę, ji privalo būti proporcinga ir tinkamai individualizuota, tačiau pareiškėjui paskirta skatinimo priemonė tokia nėra. Nors pareiškėjas nepriekaištingai elgėsi, darė pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, baigė net tris aprobuotas elgesio pataisos programas, dalyvavo įvairiuose pozityvaus užimtumo priemonėse, lankė ir tęsė savo noru konsultacijas pas psichologą, išklausė daug paskaitų, dalyvavo renginiuose, mokymuose, neturi drausminių nuobaudų, charakterizuojamas teigiamai, tokiu būdu, įdėjo daug pastangų keistis, tokia skatinimo priemonė, kokia jam skirta, nėra adekvati, nes neskatina pareiškėjo ir toliau dėti tokias pat ar intensyvesnes pastangas teigiamo pokyčio link, nes pastangos nėra pastebimos ir tinkamai įvertinamos. Be to, pareiškėjas neišnaudoja jam jau leistino limito sumos, tad paskirtos skatinimo priemonės negali net realiai įgyvendinti. Nurodytu laikotarpiu pareiškėjas nevykdė darbinės veiklos dėl sveikatos problemų, pajamas gavo tik iš trečiųjų asmenų, visos šios aplinkybės nebuvo įvertintos, tad sprendimas turi būti naikinamas ir pakeistas. Pareiškėjas pateikė skundą Lietuvos kalėjimų tarnybai, tačiau jis buvo atmestas, nurodant, jog galutinį sprendimą dėl skatinimo priemonės priima laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas, pareiškėjo elgesys buvo įvertintas, todėl ir buvo priimtas sprendimas pareiškėją paskatinti, o jei pareiškėjo netenkina paskirta skatinamoji priemonė, tai nereiškia, jog ji nedaro teigiamos įtakos ar nemotyvuoja, nurodo, kad pareiškėjui kitu sprendimu buvo suteikta trumpalaikė išvyka, bei nurodo, kad sprendimas yra tinkamai motyvuotas. Su šiuo raštu pareiškėjas nesutinka, nurodo, kad nors kalėjimo viršininkui suteikta diskrecijos teisė skirti skatinimo priemones, sprendimas turi būti motyvuotas, skatinimo priemonė proporcinga, asmeniui turi būti žinomi sprendimo priėmimo teisiniai ir faktiniai motyvai. Prašo panaikinti šiuo neteisėtus sprendimus. Nurodo, jog dėl to, kad kalėjimo administracija, tyčia jį pažemindama, iš jo pasityčiojo, paskirdama tokią skatinimo priemonę, kurios jis net negali realiai vykdyti, jis jautė didelį nuosmukį, bejėgiškumą, motyvacijos praradimą toliau siekti resocializacijos tikslų, tuo pačiu jis patyrė neigiamus išgyvenimus, jam kilo neturtinė žala, kurią jis įvertina 200 Eur. Prašo priteisti 200 Eur neturtinės žalos, 5 procentus metinių palūkanų, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovas ir tretysis asmuo su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepimu nurodyta, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 77 straipsnis numato, jog už nepriekaištingą elgesį ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems gali būti skiriamos skatinimo priemonės, jų skyrimo tvarka numatyta BVK 878 straipsnyje. Konkreti skatinimo priemonė nuteistajam parenkama atsižvelgiant į tai, kokią teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui ji galėtų padaryti. Nors pareiškėjas teigia, jog jis yra nedirbantis, negauna pajamų, dėl ko negalės pasinaudoti paskirta skatinamąja priemone, , tačiau iš pateiktų žiniaraščių akivaizdu, jog pareiškėjas gauna pinigų sumas iš trečiųjų asmenų, tad skatinimo priemone naudotis gali. Pažymėtina ir tai, jog pareiškėjui ne kartą buvo siūloma užsiimti darbine veikla, tačiau jis to negalėdavo daryti dėl sveikatos problemų, nors į konsultacijas nevykdavo. Sprendimas skirti skatinimo priemonę yra diskrecinė teisė, ir vien tai, kad paskirta skatinimo priemonės rūšis neatitiko pareiškėjo lūkesčių, nedaro jos neteisėta. Laikytina, jog skiriant skatinimo priemonę, buvo laikomasi visų teisės aktų reikalavimų, tad skundas, tame tarpe ir dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo, yra atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Byloje nėra ginčo, jog 2024 m. lapkričio 19 d. Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko sprendimu Nr. NSN-22-1649 pareiškėjui buvo paskirta skatinimo priemonė – maksimalios pinigų sumos, už kurią nuteistasis gali per mėnesį įsigyti asmeninių daiktų, padidinimas vienos bazinės išmokos dydžio suma. Ši skatinimo priemonė paskirta, vadovaujantis Nuteistųjų teisinės padėties pokyčių ir kitais klausimais patariamosios komisijos siūlymu. Į bylą yra pateiktas 2024-11-14 Tarnybinis pranešimas bei 2024-11-12 Pažyma dėl nuteistojo R. J., kuriuose išdėstyti motyvai dėl skatinimo priemonės skyrimo, šie dokumentai buvo įvertinti Komisijos posėdyje. Į bylą pateikti nuteistojo pinigų apskaitos žiniaraščiai, įrodantys, jog pareiškėjas savo sąskaitose pinigų turi, parduotuvėje apsiperka.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 77 straipsnis numato laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų skatinimo priemones, ir nustato, kad už nepriekaištingą elgesį ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems gali būti skiriamos šios skatinimo priemonės:

1) paskirtos drausminės nuobaudos panaikinimas;

2) pasivaikščiojimo laiko pailginimas;

3) maksimalios pinigų sumos, už kurią nuteistasis gali per mėnesį įsigyti asmeninių daiktų, padidinimas vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma;

4) leidimas iki aštuonių valandų išvykti iš bausmės atlikimo vietos pasimatyti su artimaisiais arba švietimo, dalyvavimo resocializacijos priemonėse, kultūros, sporto ar kituose ne bausmės atlikimo vietoje organizuojamuose renginiuose tikslais;

5) papildomos trumpalaikės išvykos į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus suteikimas.

BVK 78 straipsnis nustato skatinimo priemonių skyrimo laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems tvarką, ir numato, kad šio kodekso 77 straipsnyje nurodytas skatinimo priemones nuteistiesiems skiria laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas, konkreti skatinimo priemonė nuteistajam parenkama atsižvelgiant į tai, kokią teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui ji galėtų padaryti, kodekso 77 straipsnio 3 punkte nurodyta skatinimo priemonė gali būti skiriama tik nuteistiesiems, kurie turi teisę įsigyti asmeninių daiktų.

Duomenų, jog priimant sprendimą dėl skatinimo priemonės paskyrimo, būtų nesilaikoma teisė aktų reikalavimų, byloje nėra. Komisijai buvo pateikti reikiami dokumentai, įvyko aptarimas, buvo priimtas sprendimas skirti konkrečią skatinimo priemonę. Skatinimo priemonė, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, Komisijos patarimą, buvo skirta įgalioto asmens sprendimu. Pareiškėjas turi teisę įsigyti asmeninių daiktų, tad tokia skatinimo priemonė galėjo būti skiriama. Kaip matyti iš pateiktį į bylą Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024-12-20 sprendimo Nr. 2S-7367, aptarimo metu buvo vertinama ne tik pateikti 2024-11-14 Tarnybinis pranešimas bei 2024-11-12 Pažyma dėl nuteistojo R. J., bet ir kitos svarbios aplinkybės, susijusios su pačiu pareiškėju, buvo vertinama, ar pareiškėjas dirba. Tokiu būdu, priimant sprendimą Komisijoje, jis buvo pakankamai individualizuotas ir kaip siūlymas pateiktas sprendimo priėmimui, šio siūlymo pagrindu įgalioto asmens buvo priimtas atitinkamas sprendimas.

Teismas pažymi, jog iš paties pareiškėjo pateiktos 2024-12-02 Lietuvos Kalėjimų tarnybos Finansų skyriaus pažymos Nr. 2S-6865 matyti, jog jo išlaidos, panaudojant mėnesio limito sumą, nuosekliai didėja, ir 2024 m. spalio mėn. buvo išnaudota visa mėnesio limito suma. Duomenų, jog pareiškėjas negali dirbti dėl nedarbingumo, byloje nėra, pareiškėjas pagal turimus duomenis turi sveikatos problemų, dėl kurių ne visada gali dirbti, bet jos nėra ilgalaikės. Trumpalaikės išvykos jam buvo skirtos pagal atskirus jo prašymus.

Pareiškėjas nurodo, kad paskirta skatinimo priemonė jį demotyvuoja, neskatina jo ir toliau dėti tokias pat ar intensyvesnes pastangas teigiamo pokyčio link, nes pastangos nėra pastebimos ir tinkamai įvertinamos. Pažymėtina, jog bet kokia motyvacija pasiekti tam tikrą rezultatą, o šiuo atveju tinkamai resocializuotis, įsilieti į visuomenę po laisvės atėmimo bausmės atlikimo, visada yra skirstoma į vidinę ir išorinę motyvaciją. Vidinė motyvacija priklauso tik nuo asmens, siekiančio šio rezultato, vidinių savybių ir poreikių, išorinę motyvaciją gali suteikti šiuo atveju administracija, įvertindama asmens pastangas siekti nurodyto rezultato. Tokiu būdu, vien įvertinimas, jog asmuo nepriekaištingai elgiasi bei daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ir už tai jam gali būti skirta skatinimo priemonė, laikytina pakankama išorine motyvacija resocializacijos tikslų pasiekimui. Konkretus skatinimo priemonės parinkimas yra jau administracijos diskrecijos teisė. Priimti sprendimai yra aiškiai motyvuoti toje dalyje, kurioje nurodoma, kodėl skiriama skatinimo priemonė, o nepakankama motyvacija dėl konkrečios skatinimo priemonės parinkimo, esant jai pakankamai individualizuotai, paskirtai asmeniui, kuris tokią skatinimo priemone gali naudotis, nes turi teisę įsigyti asmeninių daiktų, nelaikytina tokiu pažeidimu, dėl kurio priimtas sprendimas taptų neteisėtu.

Įvertinus virš išdėstytą, teismas vertina, jog tiek Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko 2024-11-19 sprendimas Nr. NSN-22-1649, tiek Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024-12-20 sprendimas Nr. 2S-7367 yra teisėti ir pagrįsti.

Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

LR civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. LR CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (LR CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (pagal LR CK 6.271 str.).

Veiksmų neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Kaip pareiškėjas ir nurodo savo skunde, pagrindinė priežastis neturtinei žalai atsirasti buvo neteisėti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko 2024-07-01 sprendimas Nr. SN-23-1207 ir Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024-08-08 sprendimas Nr. 2S-4093, ko pasėkoje pareiškėjui nebuvo suteikta trumpalaikė išvyka į namus, kur jis būtų galėjęs susitikti su artimaisiais, tuo pačiu jis buvo diskriminuojamas kitu asmenų atžvilgiu, buvo paneigta jo teisė į šeimos santykius, pažemintas jo orumas, tai sukėlė psichologinius ir dvasinius išgyvenimus, dėl ko jis prašo priteisti 100 Eur neturtinės žalos.

Kaip jau nurodyta, civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Byloje nėra nustatyta neteisėtų pareiškėjo veiksmų, priimant Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko 2024-11-19 sprendimą Nr. NSN-22-1649 ir Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024-12-20 sprendimą Nr. 2S-7367, tad prašymas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas.

Įvertinus virš išdėstytą, teismas mano, jog pareiškėjas neįrodė pateikto skundo, skunde išdėstytos aplinkybės paneigtos bylos medžiaga, tad skundas yra atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. J. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjai Žanas KubeckasArvydas MartinavičiusJarūnė Sedalienė