- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-03
- Bylos Nr.
- T-2-486/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jeugenijuš Jaglinski
- Nuteistasis
- P. S.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant prokurorui Armandui Vainauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo antstolės Svajonės Žukaitienės teikimą dėl paskirtos bausmės – baudos pakeitimo kita bausme nuteistajam P. S., gim. (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 3 d. baudžiamuoju įsakymu P. S. buvo pripažintas kaltu įvykdęs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje (2 nusikalstamos veikos), 198¹ straipsnio 1 dalyje (2 nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir paskirta subendrinta 45 MGL, 1694,70 eurų bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 ¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 30 MGL, 1129,80 eurų bauda. Nustatytas 4 mėnesių paskirtos baudos sumokėjimo terminas, skaičiuojant jį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, kuris įsiteisėjo 2018 m. rugpjūčio 24 d.
Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas antstolės Svajonės Žukaitienės prašymas dėl paskirtos bausmės – baudos pakeitimo P. S.. Prašyme nurodoma, kad ji vykdo teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-2404-1053/2018 dėl 1129,80 eurų baudos išieškojimo, kurį 2019 m. sausio 10 d. išdavė Vilniaus miesto apylinkės teismas. Nuteistasis P. S. baudos nemoka, niekur nedirba, turto į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą neturi, antstolių kontoroje nesilanko, vykdymo eiga nuteistasis nesidomi.
Teismo posėdžio metu nuteistasis P. S. nedalyvavo. Atvesdinti policijos pareigūnų pagalba nepavyko. Iš gauto tarnybinio pranešimo matyti, kad atvesdinti į teismo posėdį P. S. nėra galimybės, kadangi nuo 2018-07-23 yra paskelbta jo paieška.
Teismo posėdžio metu antstolė Svajonė Žukaitienė nedalyvavo. Gautas prašymas teikimą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Esant šioms aplinkybėms, teikimas nagrinėtinas iš esmės nuteistajam P. S. ir antstolei Svajonei Žukaitienei nedalyvaujant.
Teismo posėdžio metu prokuroras siūlė tekimo netenkinti. Paaiškino, kad keisti baudą į viešuosius darbus negalima, kadangi nėra nuteistojo, o be jo sutikimo skirti negalima. Taip pat papildė, jog keisti baudos į laisvės apribojimą taip pat netikslinga, kadangi pakeitus gautųsi 22 parų laisvės apribojimo bausmę, todėl ši bausmė nebūtų efektyvi ir nepasiektų bausmės tikslų. Be to, laisvės apribojimo bausmė skaičiuojama mėnesiais ir skaičiuojama nuo 3 mėnesių. Esant šioms aplinkybėms, prokuroras prašo teikimo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnio 1 dalyje numatyti du baudos bausmės įvykdymo būdai – savanoriškas ir priverstinis. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per teismo nustatytą laikotarpį, o 4 dalyje nurodyta, kad teismas privalo pasirašytinai įspėti nuteistąjį, jog nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Jeigu bauda per nustatytą terminą nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą. Be to, BK 47 straipsnis 7 dalis numato, kad tuo atveju, kai asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Apie tai, kad nuteistajam neturint lėšų baudai sumokėti, bauda gali būti pakeista viešaisiais darbais, nurodoma ir BVK 25 straipsnio 1 dalyje.
Norint baudą pakeisti viešaisiais darbais, būtina nustatyti, ar nuteistasis iš tiesų neturi lėšų baudai sumokėti, o tai priverstinio baudos išieškojimo procese gali padaryti tik antstolis, vykdantis teismo sprendimą. Šiuo atveju lėšų neturėjimas turi būti suprantamas ne siaurąja prasme – neturima mėnesinių pajamų, tačiau plačiąja prasme – asmuo neturi ne tik pajamų, tačiau ir turto, į kurį galėtų būti nukreiptas priverstinis baudos išieškojimas. Taip pat būtina gauti nuteistojo sutikimą dėl baudos pakeitimo kita bausme.
Iš teismui antstolės pateiktų duomenų, taip pat LITEKO informacinės sistemos bazės duomenų matyti, kad P. S. oficialiai niekur nedirba, taip pat registruose matyti, kad neturi jokio turto į kurį galima nukreipti ieškojimą, negauna jokių išmokų. Kita vertus, akivaizdu, kad pats P. S. žinodamas apie prievolę mokėti baudą piktybiškai to nedaro, neturėdamas lėšų susimokėti neišieško kitokių sprendimų ar būdų susimokėti, todėl įžvelgtinas akivaizdus vengimas mokėti baudą ir formaliai lyg būtų pagrindas keisti baudą į viešuosius darbus. Tačiau šis keitimas įmanomas tik tuo atveju jei nuteistasis sutinka. Šiuo atveju teikimas nagrinėjamas jam nedalyvaujant, jo valia dėl baudos keitimo į viešuosius darbus nežinoma, todėl to daryti negalima.
Be to, bausmės vykdymas turi būti efektyvus. BK 47 straipsnio redakcija numato, jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali ją pakeisti laisvės apribojimu. Keičiant baudą į laisvės apribojimo bausmę, vadovaujamasi BK 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktyje nustatyta taisykle, kad 1 MGL dydžio bauda prilyginama 1 dienai laisvės apribojimo bausmės. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“, pakeistu 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707, nustatyta, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. bausmių ir nuobaudų dydis lygus 50 eurų. Taigi P. S. skirta 1129,80 eurų dydžio bauda atitinka 22 MGL, o kartu ir 22 dienų laisvės apribojimo bausmę (BK 65 straipsnio nuostatos). Tačiau per tokį trumpą laiką yra sunku paveikti bausmę atliekantį asmenį, kontroliuoti jo elgesį. Laisvės apribojimo bausmės paskirtis yra asmens elgesio kontroliavimas ir koregavimas, asmuo turi jausti realias tokios bausmės pasekmes, patirti tam tikrus pokyčius. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad, net jeigu nuteistasis P. S. nesumokėjo baudos, jam paskyrus 22 dienų laisvės apribojimo bausmę, šios bausmės vykdymas nebūtų efektyvus ir nepasiektų bausmės tikslų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, antstolės teikimas netenkintinas
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, 362 straipsniu, 364 straipsniu,
nutaria:
Anstolės Svajonės Žukaitienės teikimo netenkinti.
Atsisakyti keisti P. S. paskirtą 1129,80 eurų dydžio baudą kita bausme.
Nutartis per 7 (septynis) dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo nuteistajam dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.