Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-03-01 · Administracinė byla Nr. AS-143-72-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-03-01
Bylos Nr.
AS-143-72-07
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Sutkevičius (pirm.), Nijolė Piškinaitė, Anatolijus Baranovas (pran.)
Pareiškėjas
A. M.
Atsakovas
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
Administracinė byla Nr. AS11 – 72/2007Procesinio sprendimo kategorija 46; 65.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2007 m. kovo 1 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Nijolės Piškinaitės ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 15 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas A. M. (toliau – pareiškėjas) 2006 m. gruodžio 13 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – atsakovas) 2006 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. 1-439/06 ,,Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pagal A. M. prašymą“ ir įpareigoti atsakovą parengti skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl viešosios įstaigos Centro poliklinikos 2006 m. spalio 2 d. rašto Nr. 01-30-767. Pareiškėjas taip pat prašė atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Pareiškėjas nurodė, kad prašo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl turtinės padėties, kurią pagrindžia metinė turto deklaracija.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. gruodžio 15 d. nutarties dalimi neatleido pareiškėjo nuo žyminio mokesčio mokėjimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 str. 4 d.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 40 straipsnio 4 dalį teismas turi teisę pareikalauti iš asmenų, kurie piktnaudžiauja teisminės gynybos teise (t. y. kreipiasi į teismą be rimto pagrindo arba dažniau kaip vieną kartą per mėnesį), sumokėti žyminį mokestį. Teismas nustatė, jog pareiškėjas 2006 m. į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundais (įskaitant ir šį) kreipėsi dešimt kartų: 2006 m. sausio 18 d., 2006 m. balandžio 5 d., 2006 m. balandžio 26 d., 2006 m. gegužės 22 d., 2006 m. liepos 26 d., 2006 m. rugpjūčio 4 d., 2006 m. rugsėjo 22 d., 2006 m. lapkričio 28 d., 2006 m. lapkričio 29 d., 2006 m. gruodžio 13 d. Teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas taikyti paminėtą ABTĮ 40 straipsnio 4 dalį ir neatleisti pareiškėjo nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

III.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 15 d. nutarties dalį ir atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į jo turtinę padėtį, kaip numato ABTĮ 41 straipsnis.

2. 2006 m. gruodžio 13 d. į teismą kreipėsi tik vieną kartą per mėnesį, bet ne daugiau (ABTĮ 40 str. 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis procesas nutrauktinas.

Pareiškėjas atskiruoju skundu skundžia pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria nepatenkintas jo prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (b. l. 51).

Pagal ABTĮ 149 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Taigi apeliacijos objektas yra ne visos pirmosios instancijos teismo nutartys.

Atleidimą nuo žyminio mokesčio reglamentuoja ABTĮ 41 straipsnis. Šio straipsnio nuostatos nenumato, kad dėl teismo nutarties, priimtos išsprendus prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, gali būti paduodamas atskirasis skundas. Tokia nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, nes tai nėra galutinis pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas dėl žyminio mokesčio. Nepatenkinęs (ar iš dalies patenkinęs) prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, teismas nustato terminą pašalinti šį skundo trūkumą (ABTĮ 37 str. 1 d.). Galutinai dėl tokio skundo trūkumo pirmosios instancijos teismas pasisako priimdamas kitą nutartį, kurioje įvertina, ar pareiškėjas pašalino šį skundo trūkumą (ABTĮ 37 str. 1 d.). Jeigu šia nutartimi pareiškėjo skundas nepriimamas ir grąžinamas pareiškėjui, pastarasis pagal ABTĮ 37 straipsnio 1 dalies nuostatas gali apskųsti nutartį apeliacinės instancijos teismui ir ginčyti pirmosios instancijos teismo poziciją dėl žyminio mokesčio. Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas minėtos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, kartu įvertintų ir anksčiau išnagrinėtą pareiškėjo atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo klausimą.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, priimta išsprendus prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, atskiruoju skundu negali būti skundžiama.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad nutarties dalis, kuria nepatenkintas pareiškėjo prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, gali būti apskųsta atskiruoju skundu, ir nepagrįstai dėl šios teismo nutarties dalies paduotą pareiškėjo atskirąjį skundą priėmė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliacinį procesą pagal pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 15 d. nutarties dalies nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasNijolė PiškinaitėArūnas Sutkevičius