- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-04-28
- Bylos Nr.
- 1-191-468/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Kazlauskienė
- Nukentėjusysis
- M. R.
- Kaltinamasis
- I. G.
- Advokatai
- Tatjana Skirtun, Vytautas Savčiukas
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
I. G. , a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, aukštesniojo išsilavinimo, išsituokusi, nedirbanti (laikotarpyje nuo 2008-06-12 iki 2008-09-04 dirbusi UAB (duomenys neskelbtini)), gyv. (duomenys neskelbtini), teista:
1. 1995-12-21 Biržų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d., laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis LR BK 47¹ str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, teistumas išnykęs,
kaltinama pagal LR BK 281 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. G. , vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:
ji 2008-09-02, apie 17 val. 42 min., vairuodama UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį troleibusą ŠKODA 14TR, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama Laisvės prospekto visuomeniniam transportui skirta eismo juosta link Pašilaičių pusės, artėdama prie reguliuojamos pėsčiųjų perėjos, ties Sausio 13-osios gatvės namu Nr. 7, Vilniuje, buvo neatsargi ir neatidi, jos atžvilgiu degant draudžiamam - raudonam šviesoforo signalui, nesustojo prieš „STOP“ liniją, įvažiavo į pėsčiųjų perėją ir partrenkė jai iš dešinės pusės per gatvę pėsčiųjų perėja, degant žaliam šviesoforo signalui, ėjusią pėsčiąją M. R. , dėl ko pastarajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais veiksmais I. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 36 punktų reikalavimus ir atsiradus minėtoms pasekmėms padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 1 d.
Kaltinamoji I. G. kalta neprisipažino, nurodydama, jog jaučia moralinę atsakomybę, kadangi jos vairuojamas troleibusas numušė nukentėjusiąją, bet pagal taisykles ji nekalta ir parodė, kad 2008-09-02, apie 17 val. 40 min., vairuodama troleibusą Škoda 14 TR, važiavo Laisvės prospekto visuomeniniam transportui skirta eismo juosta nuo sustojimo „Televizijos bokštas“ link sustojimo „Karoliniškės“, t.y. važiavo Pašilaičių mikrorajono kryptimi. Artėdama prie sustojimo „Karoliniškės“ važiavo apie 10 km/h greičiu. Prie prieš sustojimą esančios reguliuojamos pėsčiųjų perėjos jai degė žalia šviesoforo spalva, o kai įvažiavo į perėją – užsidegė geltona. Bet pagal taisykles ji turėjo teisę pravažiuoti. Troleibusas buvo pilnas žmonių, todėl staigiai stabdyti negalėjo. Ji pravažiavo 7 metrų pločio perėją ir dar pavažiavo 7 metrus, tik tada pėsčioji įžengė į važiuojamąją dalį. Toje vietoje pėsčiųjų eismas ganėtinai intensyvus. Perėją troleibusas pravažiavo per geltoną šviesą. Kai nukentėjusioji įžengė į važiuojamąją dalį, jai gal ir degė žalia šviesa, nes ten yra atskiri šviesoforai pėstiesiems, bet tokiu atveju nukentėjusioji negalėjo šviesoforo matyti, nes užstojo troleibusas. Kitaip ji ir troleibusą būtų mačiusi. Savo kaltę pripažįsta tame, kad nukentėjusiąją partrenkė jos vairuojamas troleibusas, bet dėl įvykio kilmės kalta pati nukentėjusioji. Kai važiavo per sankryžą visuomeniniam transportui skirta eismo juosta, pravažiavo „Stop“ ženklą, pirmoje ir antroje eismo juostose automobilių nebuvo, tik vienas automobilis, kuris aplenkė troleibusą. Pamačiusi nukentėjusiąją, nors už pėsčiųjų perėjos, ji nestabdė, nes į kelią ji įžengė prieš pat troleibusą gal metras, nebuvo laiko.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamoji kalta neprisipažino, jos kaltė įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, rašytine bylos medžiaga.
Nukentėjusioji M. R. parodė, kad 2008-09-02, apie 17 val. 40 min. ji dešiniuoju Laisvės pr. šaligatviu, žiūrint nuo Lazdynų mikrorajono pusės Pašilaičių mikrorajono kryptimi, priėjo šviesoforais reguliuojamą pėsčiųjų perėją, esančią ties Karoliniškių mikrorajono parduotuve „Norfa“. Priėjusi perėją sustojo, laukė kol užsidegs žalias šviesoforo signalas. Kai žalia užsidegė, pradėjo eiti, paėjo du žingsnius ir daugiau nieko neatsimena. Greitoji pagalba išvežė ją į ligoninę. Ji ėjo tiksliai per perėją, jos šone. Ji visada eina per perėją, ir tik tuo šonu, kur toliau nuo sustojusių automobilių, kad būtų saugiau. Į pėsčiųjų perėją ji žengė degant žaliai šviesoforo spalvai. Prie perėjos laukė daugiau žmonių, bet ji į juos nekreipė dėmesio, buvo susikoncentravusi į šviesoforą, žiūrėjo kaip jai pereiti gatvę. Per gatvę ėjo užsidegus žaliam žmogeliukui (pėsčiųjų šviesofore). Į ligoninę ją atvežė be sąmonės. Kitą dieną kaltinamoji išgėrusi buvo atėjusi atsiprašyti, bet dukra sakė negalinti už mane kalbėti. Dar kitą kartą kaltinamoji paskambino, paprašė susitikti, tačiau M. R. jai pasakė, jog nori pinigų už dantis, už vaistus, tada kaltinamoji žadėjo dar paskambinti, bet daugiau nepaskambino. Gydymas tęsiamas iki šiol.
Už sudaužytus akinius prašo priteisti 280 Lt. Šiuos akinius ji įsigijo kažkur po Naujųjų metų, tiksliai datos nepamena, daryti jie buvo Lenkijoje. Dėl įvykio jai padaryta 13212,21 turtinė ir 30 000 Lt neturinė žala, tai pat sumokėta advokatui 1000 Lt už paslaugas. Padarytą žalą ji prašo atlyginti.
Iš 2008-09-03 specialisto išvados Nr. T-A 6295/08(01) matyti, kad nukentėjusioji M. R. eismo įvykio metu buvo blaivi, jos kraujyje etilo alkoholio nerasta (b.l. 19 1t.).
Iš 2008-10-29 specialisto išvados Nr. G 5268/08(01) matyti, kad M. R. eismo įvykio metu patyrė muštinę žaizdą dešinio antakio srityje, nubrozdinimus veide, galvos smegenų sukrėtimą, dantų implantų lūžius, kairio alkūnkaulio alkūninės ataugos lūžį su stipinkaulio galvos išnirimu, kraujo išlają į dešinės blauzdos minkštuosius audinius. Sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio alkūnkaulio lūžio bei kraujosruvos dešinėje blauzdoje sveikata sutriko ilgiau kaip 10 d. laikotarpiui. Išlikus traumos pasekmėms, darbingumo netekimo procentus galima būtų vertinti po 4 mėnesių nuo įvykio, užbaigus reabilitacijos gydymą bei atlikus papildomą tyrimą (b.l. 26-27 1t.).
Liudytoja R.M. T. teismui paaiškino, jog 2008-09-02 apie 17 val. 40 min. ji ėjo į baseiną „Impulse“. Ėjo dešiniuoju Laisvės prospekto šaligatviu, einant nuo Lazdynų pusės link Pašilaičių. Jai reikėjo pereiti gatvę į kitą pusę link parduotuvės „Norfa“. Ji priėjo prie šviesoforu reguliuojamos pėsčiųjų perėjos, sustojo nes pėstiesiems degė raudonas šviesoforo signalas. Be jos ir nukentėjusiosios per gatvę pereiti laukė dar 4-5 žmonės. Toje vietoje yra trys eilės automobiliams. Užsidegus žaliai šviesai, R.M. T. norėjo eiti (gal ir žengė žingsnį), bet apsižiūrėjo – toliau mašinos stovi, bet dideliu greičiu važiuoja troleibusas. Iki saugumo salelės kitose dvejose eismo juostose automobiliai stovėjo, praleido pėsčiuosius. Matė kaip moteris žingsnį žengė ir ją partrenkė troleibusas. Troleibusas pravažiavo R.M. T. prieš pat nosį, kai jai ir nukentėjusiajai jau degė žalias šviesoforo signalas. Tiksliai negali pasakyti, ar nukentėjusioji per gatvę ėjo tiksliai per baltas perėjos juostas, bet tikrai ne tris ir ne septynis metrus už perėjos. Avariją sukėlė troleibuso vairuotoja, nes pėstiesiems degė žalia šviesa, tai jai reiškia degė raudona, o be to kitoje juostoje automobiliai jau stovėjo. Negali įvertinti kokiu greičiu važiavo troleibusas, bet R.M. T. atrodė per greitai. Nukentėjusioji per gatvę ėjo „Norfos“ link. Nukentėjusioji ėjo porą žingsnių prieš R.M. T. , kad ji dar pagalvojo ją pagriebti, bet suprato, jog su ištiesta ranka jos nepasieks. Po įvykio į įvykio vietą susirinkę žmonės kalbėjo, kad troleibusas važiavo per raudoną šviesą. Troleibusas nukentėjusiąją kliudė tarsi šonu, negali tiksliai pasakyti, tik matė kad trenkė ir nukentėjusioji nulėkė. Prieš smūgį troleibusas nemanevravo, važiavo tiesiai, o po smūgio keletą metrų dar pavažiavo ir sustojo.
Iš liudytojų J. K. ir H. Z. parodymų nustatyta, kad 2008-09-02 apie 17 val. 40 min., jie ketino pereiti Laisvės pr. prie „Norfos“ parduotuvės iš „Norfos“ parduotuvės pusės link „Maximos“. Pėstiesiems užsidegus žaliam šviesoforo signalui, jie kartu su kitais 5-6 žmonėmis perėjo Laisvės pr. važiuojamąją dalį, skirtą važiuoti nuo Pašilaičių mikrorajono pusės, ir praėjo priešingos krypties eismo juostas skiriančią saugumo salelę. Tuo metu pėsčiųjų šviesoforas jungdavosi per pusę gatvės – tiek einant iš vienos gatvės pusės, tiek ir iš kitos: iki pėsčiųjų salelės ir atskirai nuo pėsčiųjų salelės iki gatvės pabaigos. Jiems perėjus pusę gatvės iki pėsčiųjų salelės vėl pėstiesiems degė žalias šviesoforo signalas, todėl jie pėsčiųjų perėja pradėjo eiti per Laisvės pr. važiuojamą dalį, skirtą važiuoti Pašilaičių mikrorajono kryptimi. Už saugumo salelės trečioje ir antroje eismo juostose prieš pėsčiųjų perėją automobiliai jau buvo sustoję. Praėjo trečią eismo juostą ir įžengę į antrą eismo juostą, pamatė kaip visuomeniniam transportui skirta eismo juosta Pašilaičių mikrorajono kryptimi važiavęs troleibusas, jo atžvilgiu degant raudonam šviesoforo signalui, užvažiavo ant pėsčiųjų perėjos. Troleibusui užvažiavus ant pėsčiųjų perėjos, išgirdo trenksmo garsą, po kurio troleibusas kiek pavažiavo ir sustojo. Praėję važiuojamą dalį, pamatė, kad prie sustojusio troleibuso guli pėsčioji. Paties pėsčiosios partrenkimo momento nematė, nes vaizdą jiems buvo užstojęs troleibusas. Troleibusas važiavo ne 10 km/val greičiu, o gal 50 km /val greičiu.
Liudytoja S. T. parodė, jog ji važiavo troleibusu namo. Troleibusas nebuvo itin sausakimšas, realiai sėdinčių vietų užteko, tačiau prieš sustojimą jau keletas žmonių buvo atsistoję laukdami, kol troleibusas sustos sustojime. Ji sėdėjo pirmoje eilėje įlipus pro vidurines duris, nuo vidurinių durų link troleibuso priekio, jai priekyje buvo viena eilė kėdžių, bei skersai troleibusą esančios kėdės. Važiavo apie nieką rimtai negalvodama, prieš šviesoforą matė, jog troleibusui degė žalias šviesoforo signalas, todėl pagalvojo, jog jį be vargo pravažiuos, ir kiek anksčiau grįš namo, nes kitame sustojime jai būtų reikėję išlipti.
Iš 2008-09-02 eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros metu nustatyta, jog troleibusas ŠKODA 14 TR, v/n (duomenys neskelbtini) po 2008-09-02 eismo įvykio stovėjo Laisvės pr. važiuojamosios dalies (skirtos važiuoti sankryžos su Narbuto gatve kryptimi, t.y. Pašilaičių mikrorajono kryptimi) pirmoje, maršrutinio transporto eismui skirtoje juostoje, už pėsčiųjų perėjos (atstumas tarp pėsčiųjų perėjos ribos ir galinės troleibuso dalies - 2,50 m.). Atstumas tarp šaligatvio krašto ir troleibuso dešinės pusės priekinio rato - 1,10 m., dešinės pusės galinio rato - 0,90 m. Ant šaligatvio krašto, maždaug ties sustojusio troleibuso dešinės pusės viduriu, 6,60 m. atstume nuo pėsčiųjų perėjos, rasta dėmė panaši į kraują (b.l. 3-5 1t.).
Iš 2008-09-02 pažymos dėl kelių eismo įvykio matyti, kad 2008-09-02, 17 val. 42 min., adresu Laisvės pr. ties Sausio 13-osios g. troleibusas, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas I. G. partrenkė pėsčiąją M. R. . Įvykio metu buvo saulėta, be kritulių, kelio danga – sausas asfaltas. Po įvykio nukentėjusioji pristatyta į Vilniaus greitosios pagalbos universitetinę ligoninę (b.l. 6-7 1t.).
Iš 2008-09-02 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad buvo nustatyti troleibuso ŠKODA 14 TR, v/n (duomenys neskelbtini) apgadinimai, t.y. nustatyta, kad yra įskilęs priekinis stiklas jo dešinio apatinio kampo vietoje (b.l. 8-13 1t.).
Iš 2008-09-08 specialisto išvados matyti, kad I. G. eismo įvykio metu buvo blaivi (kraujyje etilo alkoholio nerasta) (b.l. 53 1t.).
Iš 2008-09-02 tarnybinio pranešimo matyti, kad policijos pareigūnai atvykę į įvykio vietą Laisvės pr. ties Sausio 13-osios g. 7, nustatė, kad ties reguliuojama pėsčiųjų perėja pačioje perėjoje troleibuso vairuotoja I. G. partrenkė pėsčiąją M. R. , kuri buvo išvežta į ligoninę. Įvykio vietoje liudininkai H. Z. ir Juozas paaiškino, kad jie matė, kaip degant žaliam šviesoforo signalui į perėją įžengė M. R. , kurią partrenkė visuomeninio transporto juosta, degant raudonam šviesoforo signalui link stotelės važiavęs troleibusas. Troleibuso vairuotoja policijos pareigūnams paaiškino, kad ji įvažiavo į pėsčiųjų perėją mirksint žaliam šviesoforo signalui, o pėsčioji įbėgo į gatvę ne pėsčiųjų perėjoje, bet prieš ją (b.l. 16 1t.).
Dėl šviesoforo signalo
Kaltinamoji I. G. teigia, jog prie prieš sustojimą esančios reguliuojamos pėsčiųjų perėjos jai degė žalia šviesoforo spalva, o kai įvažiavo į perėją – užsidegė geltona. Bet pagal taisykles ji turėjo teisę pravažiuoti. Troleibusas buvo pilnas žmonių, todėl staigiai stabdyti negalėjo. Ji pravažiavo 7 metrų pločio perėją ir dar pavažiavo 7 metrus, tik tada pėsčioji įžengė į važiuojamąją dalį. Perėją troleibusas pravažiavo per geltoną šviesą, todėl kai nukentėjusioji įžengė į važiuojamąją dalį, jai gal ir degė žalia šviesa, nes ten yra atskiri šviesoforai pėstiesiems, bet tokiu atveju nukentėjusioji negalėjo šviesoforo matyti, nes jai šviesoforą užstojo troleibusas.
Nukentėjusioji M. R. teigia, kad ji į pėsčiųjų perėją žengė degant žaliai šviesoforo spalvai. Prie perėjos laukė daugiau žmonių, bet ji į juos nekreipė dėmesio, buvo susikoncentravusi į šviesoforą, žiūrėjo kaip jai pereiti gatvę. Per gatvę ėjo užsidegus žaliam žmogeliukui (pėsčiųjų šviesofore).
Kaltinamosios parodymus dėl tos aplinkybės, jog jai privažiuojant prie perėjos jai degė žalias šviesoforo signalas, o kai įvažiavo į perėją – užsidegė geltona, teismas vertina kritiškai, ir juos atmeta, nes dėl šviesoforo signalo spalvos, tokius pat parodymus kaip ir nukentėjusioji davė ne tik kartu su nukentėjusiąja ta pačia kryptimi ėjusi liudytoja R.M. T. , kuri parodė, kad jai jau degė žalias šviesoforo signalas, kai prieš pat nosį pravažiavo troleibusas, bet ir priešpriešais ėję pėstieji liudytojai J. K. ir H. Z. , kurie teigia, jog troleibuso įvažiavimo metu jie buvo praėję trečią eismo juostą ir buvo antrosios eismo juostos viduryje.
Atkreiptinas dėmesys, jog liudytojai R.M. T. , J. K. ir H. Z. vieningai patvirtina, jog troleibusui įvažiuojant į perėją ir ją pravažiavus, kitose dvejose eismo juostose automobiliai stovėjo, kas, teismo nuomone, taip pat patvirtina tą aplinkybę, jog jų (automobilių), o tuo pačiu ir troleibuso atžvilgiu degė automobilių eismą draudžiantis šviesoforo signalas. Liudytojos S. T. parodymais, jog prieš sankryžą troleibusui degė žalias šviesoforo signalas, teismas nesiremia. Įvykio vietoje, troleibuso važiavimo kryptimi matomumas yra geras, šviesoforo signalas matomas net prieš kelis šimtus metrų, objektyviai nurodyti iš kokio atstumo ji matė troleibusui degančią žalią šviesoforo spalvą, S. T. negalėjo. Nėra abejonių, jog dėl gero šviesoforo matomumo atstumo liudytoja galėjo matyti degančią žalią šviesoforo spalvą, tačiau ji nėra vairuotoja, pasak jos pačios, važiuojant ji buvo atsipalaidavusi žvalgėsi pro langus. Šioje byloje reikšmingas yra šviesoforo šviesos pasikeitimo iš žalios į geltoną ir raudoną momentas, todėl teismas nemano, jog liudytoja S. T. melavo teisme ir laiko liudytoją sąžiningai klydus, nes šviesoforo keitimosi momento ji nematė ir atmintyje neužfiksavo. Neatmetame galimybė, jog S. T. matė degantį žalią šviesoforo signalą , tačiau nėra aišku, kokiu atstumu iki perėjos ji jį matė ir neatmetama galimybė, kad šviesoforo pasikeitimo ji nepastebėjo, nes neturėjo tikslo jį stebėti, o važiuodama žvalgėsi pro langus.
Dėl pėsčiosios partrenkimo vietos
Kaltinamoji I. G. teigė, jog ji pravažiavo 7 metrų pločio perėją ir dar pavažiavo 7 metrus, tik tada pėsčioji įžengė į važiuojamąją dalį. Toje vietoje pėsčiųjų eismas ganėtinai intensyvus.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (b.l.3-5 1t.) matyti, jog 6,60 m. nuo perėjos ant šaligatvio krašto, maždaug ties sustojusio troleibuso dešinės pusės viduriu, buvo rasta dėmė panaši į kraują. Teismo nuomone, ši aplinkybė negali nurodyti į tikslią nukentėjusiosios partrenkimo vietą, nes remiantis elementariomis fizikos žiniomis, susidaužus dviems kūnams, lengvesnis juda į priekį, veikiamos jėgos kryptimi, todėl darytina išvada, jog nukentėjusioji troleibuso buvo nutrenkta kokioje tai artimesnėje žiūrint pėsčiųjų perėjos kryptimi vietoje. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog dėmė panaši į kraują buvo rasta ant šaligatvio, tuo tarpu iš bylos aplinkybių matyti, jog ji buvo partrenkta gatvės važiuojamojoje dalyje ir jokių objektyvių įrodymų, jog ji būtų buvusi nutrenkta ant šaligatvio byloje nėra, todėl teismo nuomone į kraują panašios dėmės nerodo troleibuso ir pėsčiosios susidūrimo vietos.
Nukentėjusioji M. R. teigia, kad ji ėjo tiksliai per perėją, jos šone, nes ji visada eina tik per perėją, ir tik tuo šonu, kur toliau nuo sustojusių automobilių, kad būtų saugiau.
Kaltinamosios parodymus dėl tos aplinkybės, jog nukentėjusioji buvo partrenkta 7 metrus už perėjos teismas atmeta, nes dėl nukentėjusiosios ėjimo per perėją vietos tokius pat parodymus, kaip ir nukentėjusioji davė ir liudytoja R.M. T. , ėjusi per perėją greta nukentėjusiosios kiek daugiau nei ištiestos rankos atstumu, nes pastarajai įvykio metu kilo mintis į gatvę įžengusią nukentėjusiąją patraukti atgal, tačiau atstumas buvęs kiek didesnis nei būtų galėjusi pasiekti, o laiko buvo per mažai.
Esant aukščiau aptartoms aplinkybėms darytina išvada, jog įvykio metu nukentėjusioji ėjo pėsčiųjų perėja, jos atžvilgiu degant žaliam šviesoforo signalui.
Tokiu būdu, atsižvelgiant į nukentėjusiosios, liudytojų parodymus bei aukščiau aptartus rašytinius įrodymus, laikytina byloje įrodytu, kad I. G. 2008-09-02, apie 17 val. 42 min., vairuodama UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį troleibusą ŠKODA 14TR, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama Laisvės prospekto visuomeniniam transportui skirta eismo juosta link Pašilaičių pusės, artėdama prie reguliuojamos pėsčiųjų perėjos, ties Sausio 13-osios gatvės namu Nr. 7, Vilniuje, buvo neatsargi ir neatidi, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių 9 punkto, nustatančio, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, reikalavimus, jos atžvilgiu degant draudžiamam - raudonam šviesoforo signalui, nesustojo prieš „STOP“ liniją, įvažiavo į pėsčiųjų perėją, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių 36 punkto, nustatančio, kad jeigu šviesoforo signalai draudžia važiuoti per pėsčiųjų perėją, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kelio ženklą „Stop“ linija“, šviesoforą, o jeigu jų nėra – prieš pėsčiųjų perėją, reikalavimus, ir partrenkė jai iš dešinės pusės per gatvę pėsčiųjų perėja, degant žaliam šviesoforo signalui, ėjusią pėsčiąją M. R. , dėl ko pastarajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl I. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 281 str. 1 d.
Bausmės skyrimas
Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamoji I. G. anksčiau neteista, už Kelių eismo taisyklių pažeidimus administracine tvarka nebausta (b.l. 63, 67 1t.). Ji VŠĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir Vilniaus m. PSC stacionare nesigydė, Vilniaus m. Psichikos sveikatos konsultacinio centro ir Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitose neįrašyta (b.l. 68-70 1t.).
Skirdamas bausmę kaltinamajai, teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamoji padarė neatsargų nusikaltimą (LR BK 16 str.), nors vairuotojo stažas didelis, tačiau troleibuso vairuotojo stažas įvykio metu buvo vos keli mėnesiai, ji laikytina anksčiau neteista, administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus nebausta, jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, žala nė kiek neatlyginta. Be to atsižvelgiama ir į kaltinamosios nurodytą sunkią turtinę padėtį – nedirba, išlaiko nepilnametį neįgalų vaiką, turto ir santaupų neturi, į tai, jog kaltinamajai gali kilti pareiga atlyginti padarytą žalą, todėl teismas mano, jog bausmės – baudos - skyrimas nėra galimas. Areštas neskirtinas, nes nėra galimybės jo vykdymo atidėti, o teismas laiko, jog kaltinamajai bausmės tikslai gali būti pasveikti ir be realaus bausmės atlikimo, todėl kaltinamajai skirtina minimali laisvės atėmimo bausmė, jog vykdymą atidedant pritaikius BK 75 str. ir nustatant įpareigojimus.
I. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Byloje (b.l.3 2 t.) nukentėjusioji M. R. pareiškė 13 212,21 Lt civilinį ieškinį turtinės žalos atlyginimui, 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui ir 1000 Lt advokato išlaidoms kompensuoti.
Teismo posėdžio metu nukentėjusioji ir jos atstovas nurodė, jog teismo prašė:
- priteisti 1432,21 Lt už vaistus pagal pateiktus čekius, 280 Lt už įvykio metu sudaužytus akinius, 30 000 Lt moralinės žalos ir 1000 Lt advokato išlaidas.
- civilinį ieškinį dalyje dėl apie 11500 Lt už dantų protezavimą palikti nagrinėti civilinio proceso tvarka, nes dantų protezavimas yra ilgas procesas, šiuo metu nėra baigtas, todėl galutinė suma nėra žinoma.
Draudimo atstovė V. K. teismui paaiškino, jog draudimas iš prašomos atlyginti turtinės žalos sumą mažina 437,73 Lt. Tai nekompensuojamo gydymo ir vaistų suma, kas nesusiję su tiesioginiu traumos gydymu. Draudimo pateiktame sąraše (b.l.22-23 2 t.) nurodyta tai, kas draudimo yra kompensuojama ir kas nekompensuojama. Organizmo atstatymui reikalingi maisto papildai kompensuojami tais atvejais, jeigu gydytojas savo rekomendacijoje įrašys, kad tai reikalinga. Vaistininkas nėra gydytojas. Dėl dantų protezavimo pripažino, jog dalies dantų (kurie buvo nulaužti įvykio metu) protezavimą kompensuos draudimo įmonė, tačiau tik po to kai bus aiški galutinė suma ir pateikti protezavimo išlaidas patvirtinantys dokumentai, todėl tikslinga šioje dalyje civilinį ieškinį palikti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Sutinka atlyginti 700 EUR (2,416,95 Lt) neturtinės žalos.
Vėliau teismui pateiktame prašyme (b.l. 37-38 2 t.) nurodyta, jog AB „Lietuvos draudimas“ sutinka kompensuoti ir 280 Lt už akinius.
Kaltinamosios darbdavio civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovė A. M. teismui paaiškino, jog sutinka su draudimo atstove dėl žalos mažinimo, sutinka su atstovu, dėl ieškinio dalies dėl dantų protezavimo palikimo nagrinėti civiline tvarka. Dėl moralinės žalos dydžio, teismų praktika numato 3-5 tūkstančius dėl tokio sužalojimo. Nukentėjusioji visgi buvo neatsargi ir akinukai jai nebuvo geri. Moralinė žala turi būti atlyginama atsižvelgiant į civilinio atsakovo materialinę padėtį ir nusikaltimo pobūdį. Jei priteis iš troleibusų parko daugiau nei draudimas atlygins, troleibusų parkas turės prisiteisti iš kaltinamosios. Mano, jog nukentėjusiosios sveikata sutrikdyta 3 tūkstančių moralinės žalos dydžiui.
Neabejotina, jog dėl patirtos traumos gydymo nukentėjusioji turėjo gydymosi išlaidų, pirko medikamentus ir po traumos, būdama garbaus amžiaus, sveikatos atstatymui pirko būtinus vitaminus ir maisto papildus. Pateikti čekiai įrodo, jog visi pirkti medikamentai ir organizmą sveikatinantys produktai buvo įsigyti po įvykio, todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas dalinai, priteisiant 1415,10 Lt ir iš prašomos atlyginti sumos atskaičiuojant tik išlaidas grindžiamas čekiais 15,92 ir 1,19 Lt sumai, kadangi nėra aišku kas pagal šiuos čekius buvo įsigyta. Nuolaidų kortelės „Medus“ įsigijimo kaina (2,99 Lt) įskaičiuotina į atlygintinos žalos dydį, nes jos įsigijimas rodo nukentėjusiosios norą taupyti kompensuotinas lėšas, o naudojant kortelę buvo sutaupyta ženkliai didesnė suma, nei pačios kortelės vertė.
Teismo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, jog įvykio metu buvo sudaužyti jos nauji tik kiek daugiau nei prieš pusmetį įsigyti akiniai. Ji pastoviai dėvi akinius, todėl naujų akinių įsigijimas jai kainavo 280 Lt. Kaip įrodymą teismo posėdžio metu nukentėjusioji pateikė savo asmens dokumentus, kuriuose yra jos fotografija su akiniais. Su akinių vertės kompensavimu Lietuvos draudimas ( b.l.37-38 2 t.) sutiko.
LR Civilinio kodekso (toliau-CK) 6.250 str. 1 dalyje nurodyta, jog neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertina teismas, atsižvelgdamas į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, atsakovo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 dalis).
LR CK 6.264 str. 1 d. numatyta, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių darbines (tarnybines) pareigas, kaltės.
Iš „Sodros“ pažymos (b.l. 82 1 t.) matyti, jog I. G. nuo 2009 06 12 iki 2009 09 04 dirbo UAB (duomenys neskelbtini)
Teismų praktikoje pripažįstama, kad darbuotojas, kuris valdė didesnio pavojaus šaltinį (automobilį) dėl darbo santykių su didesnio pavojaus šaltinio valdytoju (darbdaviu), nelaikomas didesnio pavojaus šaltinio valdytoju ir tiesiogiai neatsako už padarytą žalą.
Neabejotina, jog dėl nusikaltimo nukentėjusioji M. R. patyrė fizinį skausmą, dvasines kančias ji eismo įvykyje buvo sužalota, jai buvo sukeltos skaudžios pasekmės, iki įvykio ji gyvena savarankiškai, o po įvykio net ir šiuo metu, praėjus po įvykio daugiau nei pusei metų ji negali apsieiti be aplinkinių pagalbos, priversta gyventi su savo dukra.
Nustatant nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) darbuotoja I. G. padarė nusikaltimą, kurio metu buvo nesunkiai sužalota nukentėjusioji, kuri padarytų sužalojimų neigiama pasekmes jaučia iki šiol ir dėl garbaus amžiaus turi labai ribotas galimybes atsistatyti iki sužalojimų turėtą darbingumą bei sveikatos būklę.
Nustatant neturtinės žalos dydį yra atsižvelgiama ne tik į padarytų sužalojimų sunkumą, bet ir į jų pasekmes. Nukentėjusioji nebegali pilnai savimi pasirūpinti, sunkiai vaikšto, valgo bendrauja – ir tai neabejotinai jai sukelia dideles dvasines kančias bei išgyvenimus. Todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į teisingumo, sąžiningumo, protingumo kriterijus- daryti išvada, kad neturinė žala bus atlyginta nukentėjusiajai priteisiant 20 000 Lt. Ši suma laikytina proporcinga ir civilinio atsakovo – juridinio asmens turtinei padėčiai.
Civilinės atsakomybės draudimo atveju, pareiga atlyginti padarytą turtinę ir (ar) neturinę žalą pirmiausia atsiranda draudimo įmonei (draudikui) draudimo sumos ribose (CK 6.254, 6.987). Jeigu nukentėjusiajam padarytos žalos visiškai nepadengia draudimo atlyginimas, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo, o šioje byloje konkrečiai už jo veikas atsakingas asmuo (CK 6.254 str. 1 d., 6.263 str. 2 ir 3d.).
UAB (duomenys neskelbtini) troleibuso vairuotojo civilinė atsakomybė yra drausta AB „Lietuvos draudimas“.
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 str. nustatyta, kad išmoka įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiesiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims, valdant ar naudojant transporto priemonę, atsiranda civilinė atsakomybė. Draudimo kompanija turi ribotą neturtinę atsakomybę (1000 eurų), todėl žalą padariusio asmens draudikas neviršydamas draudimo sumos privalo atlyginti padarytą žalą. Iš AB „Lietuvos draudimas“ priteistina nukentėjusiajai 1695,10 Lt turtinės (1415,10 Lt už medikamentus ir t.t. + 280 Lt už akinius) ir 3452,8 Lt neturtinės žalos atlyginimui (kas atitinka 1000 EUR), mažinti iš draudimo priteistinos neturtinės žalos dydžio iki Draudimo kompanijos siūlomo 700 EUR nėra pagrindo, kadangi priteistos neturtinės žalos dydis yra nustatytas 20 000 Lt, iš kurių 1000 EUR pagal draudimo sutartį privalo atlyginti draudimo bendrovė.
Atsižvelgiant į iš draudimo įmonės atlygintinos žalos dydžius nustatytinas iš UAB (duomenys neskelbtini) priteistinos neturtinės žalos dydis nukentėjusiajai 16547,20 Lt (20 000-3452,80Lt priteistina iš draudimo kompanijos suma).
Nukentėjusioji taip pat prašė priteisti 1000 Lt, kuriuos ji sumokėjo už advokato paslaugas. Civilinis ieškinys dalyje dėl proceso išlaidų - 1000 Lt atstovavimo išlaidų (b.l. 35) tekintinas visiškai, proceso išlaidas, priteisiant iš kaltinamosios I. G. .
Atsižvelgiant į tai, jog bylos nagrinėjimo metu nustatyti realios žalos, susijusios su dėl eismo įvykiu susijusiu būtinu nukentėjusiosios dantų protezavimu nėra galimybės, nes tai yra ilgalaikis procesas, visiems bylos dalyviams prašant nukentėjusiajai M. R. pripažintina teisė į civilinio ieškinio patenkinimą dantų protezavimo dalyje, jo dydį paliekant spręsti civilinio proceso tvarka.
Išnagrinėjęs bylą, bei vadovaudamasis LR BPK 297-305, 307 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
I. G. pripažinti kalta pagal LR BK 281 str. 1 d. ir jai paskirti 3 mėnesių laisvės atėmimą. Pritaikius BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigojant:
be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau nei 7 paroms. iki 2009 05 15 pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti ar būti registruotai darbo biržoje.
I. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
M. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Nukentėjusiosios M. R. naudai:
- priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“ 1695,10 Lt turtinės žalos atlyginimui ir 3452,8 Lt neturtinės žalos atlyginimui.
- priteisti iš UAB (duomenys neskelbtini) 16547,20 Lt neturtinei žalai atlyginti.
- priteisti iš I. G. 1000 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Nukentėjusiajai M. R. pripažinti teisę į civilinio ieškinio patenkinimą dantų protezavimo dalyje, jo dydį paliekant spręsti civilinio proceso tvarka.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.