Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Katinienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. L. pareiškimą, suinteresuoti asmenys: T. L., M. L., valstybės įmonė „Turto bankas“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas

6. Pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą yra, kai nustatomos šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, tai yra ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

7. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, aiškinant įstatymo nuostatas dėl palikimo priėmimo pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, „faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus)“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

8. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo sutuoktinė G. L.. Santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Iš Gyventojų Registro pažymos apie asmens duomenis nustatyta, kad G. L. mirė santuokoje su pareiškėju, vaikai T. L. ir M. L.. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, pareiškėjo vardu registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), įsigytas pagal 1991 m. rugsėjo 26 d. Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažymą Nr. 939. 2025 m. birželio 17 d. Vilniaus miesto 11-ojo notaro biuro raštas patvirtina, kad po G. L. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta.

9. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas nuo sutuoktinės mirties apmoka visas buto adresu (duomenys neskelbtini), komunalines išlaidas.

10. CPK 185 straipsnis numato, kad teismas vadovaujantis įstatymais įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, išnagrinėjimu. Vadovaujantis CPK 176 straipsnio 1 dalimi, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jei byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad toks faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001).

11. Nagrinėjamu atveju, palikimas atsirado ir jo priėmimo procedūros prasidėjo iki įsigaliojant Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui (toliau – ir CK), tai tokiems paveldėjimo santykiams taikytinos 1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnio nuostatos, galiojusios iki 2001 m. birželio 30 d. (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis). Civilinio kodekso 587 straipsnyje buvo nustatyta, kad įpėdinis palikimui įgyti turi jį priimti; neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis (straipsnio 1 dalis); įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis, be kita ko, faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (straipsnio 2 dalis); šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (straipsnio 3 dalis).

12. Iš pirmiau nurodytų aplinkybių nustatyta, kad, mirus G. L., jo sutuoktinis, pareiškėjas, nepraleisdamas įstatyme nustatyto šešių mėnesių termino, priėmė palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti. Pareiškėjas neturi galimybės kitokia tvarka gauti palikimo priėmimo faktą patvirtinančių dokumentų – paveldėjimo byla po G. L. mirties neužvesta, todėl nustatomas palikimo priėmimo faktas.

13. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279, 444–448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjo J. L. paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.