- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-02
- Bylos Nr.
- 2S-35-194/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Badaugienė
- Atsakovas
- A. V.
- Ieškovas
- K. V.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Badaugienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo K. V. ieškinį atsakovei A. V. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas K. V. kreipėsi į Šiaulių rajono apylinkės teismą, prašydamas panaikinti 2009-10-05 nutartimi priteistą ir 2011-05-03 nutartimi pakeistą iš ieškovo priteistą laikiną išlaikymą atsakovei ir sumažinti kas mėnesį priteisto laikino išlaikymo sumą dukrai P. V. nuo 600Lt iki 300Lt kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nurodė, kad atsakovės turtinė padėtis pagerėjo, nes ji įsidarbino Šiaulių universitete, jaunesniąja moksline bendradarbe ir gauna nuolatines pajamas. Tuo tarpu ieškovo turtinė padėtis pablogėjo, nes jis 2011-07-16 susilaukė dar vieno vaiko, S. V., kuriai išlaikyti būtina skirti papildomą savo pajų dalį. Ieškovo gaunamas atlyginimas yra 1600Lt per mėnesį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 28 d. nutartimi iš dalies patenkino ieškovo prašymą. Panaikino laikiną išlaikymą atsakovei A. V., priteistą 2009-10-05 Šiaulių rajono apylinkės teismo nutartimi ir pakeistą 2011-05-03 Šiaulių rajono apylinkės teismo nutartimi.
Sumažino 2009-10-05 Šiaulių rajono apylinkės teismo nutartimi priteistą ir 2011-05-03 Šiaulių rajono apylinkės teismo nutartimi pakeistą, iš ieškovo K. V. priteistą laikiną išlaikymą dukrai P. V., a.k(duomenys neskelbtini) nuo 600Lt iki 500Lt kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nurodė, kadangi teismas šeimos bylose gali būti aktyvus ir pats rinkti įrodymus (LR CPK 376str.1d.), todėl užklausus duomenų apie atsakovės VSDP, iš kurių tapo akivaizdu, jog A. V. pastaruoju metu, t.y. nuo 2011m. gegužės mėnesio dirba Šiaulių universitete ir gauna pajamas, kurių suma kiekvieną mėnesį dvigubai ir net daugiau nei trigubai viršija pastaruoju metu šalyje nustatytą minimalią mėnesinę algą. Teismas sutiko su ieškovo prašymo argumentu, kad A. V. pastaruoju metu jau turi galimybes pilnai išlaikyti save, todėl ieškovo prašymas panaikinti laikiną išlaikymą sutuoktinei tenkino. Prašymas dalyje dėl išlaikymo nepilnametei dukrai P. V. sumažinimo tenkino iš dalies. Teismo nuomone, kad jauniausia ieškovo dukra V. yra dar kūdikis, jos poreikiai nėra dideli, palyginus su jau paaugusiais ir lavintinais vaikais. Todėl P. V., kaip vyresnio vaiko poreikiai, iki vyksta bylos procesas, negali nukentėti. Juolab, kad jos mama jau dirba, todėl natūralu, kad būtent jai tenka atsakomybė už visapusišką vaiko priežiūrą, o dėl to išauga ir išlaidos už galimybę leisti dukrą į vaikų darželį arba mokėti už jo priežiūrą auklei.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantė (atsakovė) A. V. prašo panaikinti 2011 metų spalio 28 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-21-459/2011 ir išspręsti klausimais esmės, t.y. atmesti ieškovo K. V. prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo ir dėl laikinosios apsaugos priemonės panaikinimo ir palikti galioti 2011-05-03 Šiaulių rajono apylinkės teismo nutartimi jau pakeistas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas. Ieškovas K. V. nepateikė teismui nei vieno įrodymo apie pablogėjusią savo turtinę padėtį, kas leistų daryti išvadą apie būtinybę keisti teismo nutartį. Šiaulių rajono apylinkės teismas, priimdamas 2011-10-28 nutartį, neatsižvelgė į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, lemiantį, kad visos abejonės dėl vaiko išlaikymo dydžio, visos abejonės dėl išlaikymą privalančio teikti asmens turtinės padėties turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, į būtinybę apsaugoti turtinius ir asmeninius neturtinius vaiko ir jį auginančios motinos interesus. Keičiant jau pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę - laikino išlaikymo teikimą, teismas privalo prioritetiškai ginti nepilnamečio vaiko interesus, o ne tėvo bet kokiomis priemonėmis vengiančio teikti išlaikymą savo vaikui interesus.
2. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas jau pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir panaikinimo klausimą, nesivadovavo šalių lygiateisiškumo principu - teismas aiškinosi tik apeliantės, vienišos mamos, vienos pačios auginančios du mažamečius vaikus, galimybes dirbti maksimaliu darbo krūviu ir laikinai gaunamomis pajamomis, tačiau nesiaiškino ieškovo gaunamų pajamų dydžio, nesiaiškino ieškovo galimybių teikti optimaliai vaiko poreikius tenkinanti išlaikymą.
Šiaulių rajono apylinkės teismas, dalinai tenkindamas ieškovo prašymą, visiškai neatsižvelgė į tai, kad ieškovas neatskleidžia savo tikrosios turtinės padėties, nors visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo, visos abejonės dėl išlaikymą privalančio teikti asmens turtinės padėties turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
3. Pirmosios instancijos teismas sumažino P. V. teiktiną laikiną išlaikymą ir panaikino buvusiai sutuoktinei išlaikymą tuo pagrindu, kad atsakovės pajamos viršijo minimalų pragyvenimo lygį užtikrinančias pajamas, tačiau teismas nevertino faktinės aplinkybės, kad šios didesnės pajamos buvo laikinos ir gaunamos pagal terminuotą darbo sutartį, o nuo 2011-11-01 atsakovės pajamos realiai sudaro 671,08 Lt, kurios yra nepakankamos jos ir vaikų net minimalių poreikių patenkinimui. Teismas nevertino, kad nuo 2011-10-30 baigiasi darbo sutartys ir apeliantės pajamos ženkliai sumažėja, kas keičia 2011-10-28 Šiaulių rajono apylinkės teismo nutarties esmę.
Šalies argumentai
4. Ieškovo prašymas dėl laikinosios apsaugos priemonės panaikinimo ir pakeitimo apeliantei nebuvo išsiųstas paštu, nors 2011-10-25 teismo nutartis, kuria buvo nutarta ieškovo prašymą skirti nagrinėti žodinio proceso tvarka 2011-10-28 ir išaiškinta jai galimybė pateikti atsiliepimą į prašymą, buvo atsiųsta jai registruotu laišku. Teismas apeliantei sudarė kliūtis tinkamai pasiruošti mažamečio vaiko interesų ir savo interesų gynyba bei atstovavimu, nes ji neturėjo galimybių per tokį trumpą laiko tarpą (vieną dieną) pateikti rašytinius įrodymus, pilnai ir tiksliai atskleidžiančius jos padėtį darbo rinkoje (darbo sutarčių trukmę ir atlyginimo dydį liudijančius dokumentus), todėl parodymus davė žodžiu, į kuriuos teismas visiškai neatsižvelgė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas K. V. prašo Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistą, o atsakovės A. V. atskirąjį skundą atmesti. K. V. mano, kad Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
LR CK normos, reglamentuojančios išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį ir formą, numato, kad teismas gali priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų (vieno jų), kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus (CK 3.196 str. 1 d.). Laikinas išlaikymo priteisimas nepilnamečiams vaikams yra laikinoji apsaugos priemonė (CK 3.65 str. 2 d. 4 p., 3.196 str. 2 d., CPK 145 str. 1 d. 11 p.), skirta apsaugoti vaikų interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, nes vaikų išlaikymas iš esmės skirtas kasdieniams poreikiams tenkinti, o civilinės bylos nagrinėjimas, kurioje sprendžiamas išlaikymo priteisimo, jo dydžio pakeitimo klausimas, gali trukti tam tikrą laiką, kurio metu vaikų interesai turi būti apsaugoti. Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus bylos nagrinėjimo metu, t. y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų teisės. Laikinas išlaikymas gali būti priteisiamas ne tik tais atvejais, kai vienas iš tėvų apskritai nevykdo pareigos išlaikyti vaikus, bet ir tais atvejais, kai ši pareiga vykdoma netinkamai (pvz., skiriant vaikų išlaikymui per mažai lėšų), kadangi išlaikymas turi užtikrinti minimalių vaikų poreikių patenkinimą.
Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo pagal ieškinį ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės. Tačiau, bet kurios bylos šalies prašymas pakeisti ar panaikinti laikino išlaikymo dydį, privalo būti motyvuotas bei pagrįstas prie prašymo pridėtais įrodymais. Vien dar vieno vaiko gimimo faktas nėra pakankamas pagrindas besąlygiškai mažinti laikino išlaikymo dydį vaikui iš antros santuokos ir visiškai panaikinti priteistą išlaikymą buvusiai sutuoktinei. Laikino išlaikymo dydis jau buvo keistas 2011-05-03 teismo nutartimi. Nuo 2011-05-03nutarties priėmimo iki naujo K. V. prašymo pateikimo praėjo vos 5 mėnesiais laiko. Tai yra pakankamai mažas laiko tarpas. K. V. nuo 2011-05-03 neprarado nei darbo, nei pagrindinio pajamų šaltinio. Kaip buvo, taip ir liko vienintelis ir šimtaprocentinis UAB „ Baltic metal center“ akcininkas, valdantis virš milijono litų vertės turtą. Yra žinoma, jog K. V. teikia išlaikymą ir dar vienam savo vaikui – dukrai iš pirmos santuokos- V. V., kurios atžvilgiu K. V. prašymo sumažinti šiam vaikui išlaikymą dėl jo, neva, sunkios materialinės padėties, nepateikė. Į bylą, nagrinėjant tokį K. V. prašymą nebuvo išreikalauti duomenys, kokio dydžio išlaikymas iš K. V. yra teikiamas kitam jo vaikui- V. V., neišreikalauta ir neišaiškinta, kokio dydžio yra K. V. įsiskolinimai dėl vaiko išlaikymo P. V. nuo 2009 metų iki šio prašymo pateikimo dienos, koks yra šio tėvo išlaikymo įsiskolinimas buvusios sutuoktinės A. V. atžvilgiu, neišreikalautos pažymos apie K. V. teikiamo išlaikymo įsiskolinimus, apie mokamas sumas ir jų periodiškumą, nepaprašyta paties K. V. pateikti duomenis apie jo paties pajamas ir turinės- materialinės padėties pasikeitimą nuo 2011-05-03 iki 2011-10-21. Yra tik paties K. V. paaiškinimas, jog jis gauta 1600 Lt uždarbį. Oficialaus įrodymo apie K. V. pajamas- nėra. Prie prašymo yra pridėtas tik trečio vaiko gimimo liudijimas. Visiems vaikams teikiamo išlaikymo dydis, paties tėvo turtinės padėties, gaunamų pajamų pasikeitimo įrodymai privalo būti išaiškinti ir pateikti į bylą sprendžiant tokio prašymo pagrįstumo klausimą. Išlaikymo dydžio keitimo ir jo panaikinimo klausimas po 4-5 mėn., po tokio pat klausimo išnagrinėjimo teisme, ir vėl pateiktas teismui nagrinėti , privalo būti iš esmės motyvuotas, pagrįstas, bei ištirtos ir išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurios liečia visus K. V. nepilnamečius vaikus ir buvusią antrąją sutuoktinę. Vien nurodomas kito vaiko gimimas nėra tas vienintelis faktas, kurio pagrindu privalu keisti vieno vaiko išlaikymo dydį ir visiškai panaikinti priteistą išlaikymą buvusiai sutuoktinei. Beje, I instancijos teismas visiškai nevertino, jog buvusi sutuoktinė A. V., kad ir įsidarbino, tačiau dirbo pagal terminuotas darbo sutartis, kurios pasibaigė 2011-10-30 ir nuo 2011-11-01 dirba tik 0,25 et. jaunesne mokslo darbuotoja ir 0,25 et. asistente, o jai išmokamos darbo pajamos sudaro tik 671,03 Lt. ( b.l. 7.), ir tai nesiekia minimalaus mėnesio uždarbio pajamų lygio. Tokios pajamos iš tiesų yra net labai mažos jos pačios ir nepilnametės dukros P. V. normalių ir būtinų poreikių tenkinimui. Tačiau visiškai nėra duomenų, kokios yra realios paties K. V. pajamos, kaip jos pasikeitė ar sumažėjo nuo 2011-05-03 iki 2011-10-21. Taigi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog I instancijos teismas, spręsdamas K. V. 2011-10-21 prašymą, nepilnai išsiaiškino visas būtinas faktines aplinkybes, netyrė būtinų visų K. V. nepilnamečių vaikų teikiamo išlaikymo dydžio, išlaikymo įsiskolinimų buvimo fakto, netyrė teikiamo išlaikymo periodiškumo, neprašė pareiškėjo pateikti papildomų įrodymų dėl tokio prašymo pateikimo būtinybės ir kt. Neišaiškinus ir neištyrus visų būtinų faktinių aplinkybių, bet kokios teismo išvados būtų nepagrįstos. ( LR CPK 185 str.).
Be to, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pripažintina, jog teismas, spręsdamas minėją K. V. prašymą, pažeidė šalių lygiateisiškumo principą bei padarė civilinio proceso normų pažeidimą, nes nesudarė tinkamų sąlygų tokio prašymo nagrinėjimui ir dokumentų pateikimui kitai bylos šaliai. Pateikti prie skundo duomenys rodo, jog teismo pranešimą A. V. gavo paštu 2011-10-26, o teismo posėdis paskirtas 2011-10-28 ir skundžiama teismo nutartis priimta taip pat 2011-10-28. Neišlaikytas net minimalus intervalas, nėra net 7 dienų termino atsiliepimui pateikti ( LR CPK 142 str.). Tai rodo, jog nesudarytos procesinės galimybės tinkamai pasiruošti klausimo nagrinėjimui ir nesudarytos net elementarios galimybės kitai bylos šaliai pateikti įrodymus teismui raštu. ( LR CPK 178 str.). Tai yra kitos bylos šalies pažeista teisė teikti įrodymus byloje ir pagrįsti savo atsikirtimus( LR CPK 178 str.).
Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog I instancijos teismas 2011-10-21 prašymą išnagrinėjo skubotai ir formaliai, nesilaikant LR CPK 185 str. nuostatų, nors nepilnamečių vaikų išlaikymo prioritetiniai interesai, sprendžiant išlaikymo dydžio ir jo pakeitimo klausimus yra pirminiai.
Dėl nepilnai bylos šalių pateiktų įrodymų byloje, nėra atskleista ginčo klausimo esmė ir apeliacinės instancijos teismas negali priimti ginčo klausimu sprendimo iš esmės, o be to, į bylą būtina patraukti dalyvauti nepilnametės V. V. atstovą, išsiaiškinti jai teikiamą išlaikymą, jo dydį, todėl klausimo nagrinėjimas grąžinas I instancijos teismui iš naujo ( LR CPK 326 str. 1d.4p., 327 str. 1d.2p.).
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, net neįvertinęs, kaip K. V. materialinė - turtinė padėtis pasikeitė nuo 2011-05-03 nutarties priėmimo iki 2011-10-21 prašymo padavimo momento, laikino išlaikymo periodinę išmoką tik vienai nepilnametei dukrai Patricijai sumažino nuo 600,00 Lt iki 500,00 Lt., nors Šiaulių miesto vaikų darželiai vaikų išlaikymo paslaugas mieste pabrangino net 100 Lt.
Kiti skundo teiginiai šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90).
Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, negalėdamas suformuoti galutinių teismo išvadų ginčo klausimu dėl esminiai nepilno bylai svarbių aplinkybių nesurinkimo, neprivalo atlikti pilnutinio visų kitų apeliacinio skundo argumentų įvertinimo.
Šalims išaiškintina, jog iki bus išnagrinėtas 2011-10-21 prašymas, laikinasis išlaikymas nepilnamečiam vaikui ir sutuoktinei privalo būti taikomas toks, koks buvo nustatytas Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011-05-03 nutartimi.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartį panaikinti ir 2011-10-21 prašymą perduoti I instancijos teismui nagrinėti iš naujo.