Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2012-06-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-87-347/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-06-18
Bylos Nr.
1-87-347/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aurelija Naujokienė
Kaltinamasis
A. R. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-87-347/2012Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.6.4.4 1.2.29.1; 1.2.18.10 2.1.3.1 (S)
KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 18 d.Kaunas
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Aurelija Naujokienė,sekretoriaujant Salomėjai Muralienei,dalyvaujant prokurorui V. R.,gynėjai adv. E. M.,specialistei L. J.,specialistui D. N.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. R. T., a/k (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., 300 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. T. kaltinamas tuo, kad jis 2008 m. birželio 26 d. UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su nenustatytu, G. R. vardu prisistačiusiu, asmeniu, neturinčiu G. R. tapatybę patvirtinančių originalių asmens dokumentų bei jo vardu išduoto įgaliojimo, siekdamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) teiktų muitinės tarpininko paslaugas ir atliktų automobilio eksporto procedūras, suklastojo tikrą dokumentą, t. y. neįsitikinęs G. R. tapatybe, surašė sutartį Nr. F2008/204 „Dėl muitinės tarpininko paslaugų teikimo“ tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir G. R., sutartį pasirašė pats bei grafoje „Aptarnaujantis asmuo“ davė pasirašyti asmeniui, prisistačiusiam G. R., bei panaudojo suklastotą sutartį 2008 m. birželio 26 d. pateikdamas ją Kauno teritorinei muitinei.

Toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, A. R. T. 2008 m. birželio 26 d. UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), iš pirminės sutarties Nr. F2008/204 „Dėl muitinės tarpininko paslaugų teikimo“ tarp UAB (duomenys neskelbtini) pašalinus direktoriaus A. R. T. ir G. R. vardu atliktus parašus bei kitus rekvizitus, suklastojo tikrą dokumentą – 2008 m. birželio 26 d. vienkartinę sutartį - F2008/204 „Dėl muitinės tarpininko paslaugų teikimo“ tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir G. R., grafoje „Aptarnaujantis asmuo“ pasirašė už G. R. bei panaudojo suklastotą sutartį 2008 m. birželio 28 d. pateikdamas ją Kauno apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Kaltinamasis A. R. T. kaltu neprisipažino ir paaiškino, jog jo vadovaujama įmonė atlieka muitinės tarpininko paslaugas. Kaltinime minimu laikotarpiu muitinė nereikalavo piliečio paso. Jie pateikdavo tik tai, ko reikalavo muitinė. Ateidavo žmogus, pasakydavo asmens kodą, vardą, pavardę. Pateikdavo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą – asmens tapatybės kortelę ar vairuotojo pažymėjimą. To pakakdavo sutarčiai surašyti. Surašius sutartį dviem egzemplioriais, ji būdavo pasirašoma. Muitinė atmesdavo sutartį tuomet, kai nebūdavo parašo. Tik po šios bylos iškėlimo muitinė sugriežtino reikalavimus. Kadangi jo įmonė buvo tik tarpininkas, užpildantis dokumentus, o dokumentų sutikrinimą atlikdavo muitinė, o jie ir nesigilindavo, ar „tokie žmonės egzistuoja“. Bendrovė net „neturi priėjimo“ patikrinti, ar G. R. eksportuotojas. Taip pat neturi galimybės patikrinti asmens duomenis. Visą procedūrą įformina muitinė. Muitinės tarpininkas atsako, jei klaidingai užpildo „vardą, pavardę, kėbulo numerį.“ Kadangi tuo laikotarpiu panašių operacijų buvo „didelė banga“, G. R. pavardė niekuo neišsiskyrė. Po to jie išvis atsisakė šios paslaugos – įforminti automobilių eksportą, nes muitinės tarpininkai pradėti kaltinti dėl automobilių vagysčių. Kai buvo pildomi dokumentai G. R. vardu, pateikti dokumentai nekėlė abejonių, asmens išvaizda ar amžius įtarimo nesukėlė taip pat, tačiau posėdžio metu gali patvirtinti, kad nukentėjusįjį G. R. mato pirmą kartą. Taip pat teigė, jog daugkartinė sutartis išvis nebuvo sudaryta, jis jos net nematęs. Muitinė visuomet reikalaudavo sutarties originalo ir tik toliau pateikdavo kopijas. Kas pateikė muitinei G. R. vardu sudarytą sutartį, jam nežinoma. Teigia, jog su G. R. buvo sudaręs vienintelę vienkartinę sutartį. Kodėl vienkartinė sutartis sudaryta ant daugkartinės sutarties blanko, suprasti negali. Sutartis reikalinga tam, kad muitinė galėtų priimti dokumentus. Dokumentus muitinei „nešė pats R., ne mes“.

Be kaltinamojo paaiškinimo byloje surinkti šie įrodymai:

nukentėjusysis G. R. (mirė 2011-08-19, t. 2, b. l. 32) teismo posėdžio metu 2011-04-04 parodė, jog pamena, kad tai buvo pavasaris ar vasara. Prie Zanavykų turgaus atvažiuodavo mašina. Buvo du vaikinukai. Jie kalbėjo, kad perka metalo laužą. Jis turėjo metalo laužo savo kieme, todėl padavė savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, gavo „kvituką“. Vienas vaikinas buvo su kompiuteriu, paėmęs jo dokumentą, viską nusirašė, o gal nusiskenavo – jis nematė. Gavo 20 litų „už parašą“. Tuo metu jis net neklausė, už ką gavo pinigus. O metalo laužo niekas neišsivežė. Turbūt taip rinko dokumentus. Dar anksčiau, gal prieš penkerius metus, Šančių turgelyje buvo palikęs savo dokumentą. Su niekuo apie įdarbinimą nekalbėjo. Vėliau iš mokesčių inspekcijos išgirdo, kad jo vardu dirbo kiti žmonės. Dar „Bitėj“ jo vardu prakalbėta 12 000 litų. Teigė jokių įgaliojimų nesirašęs.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis teigė, jog niekada muitinėje nebuvo, jokių automobilių nepardavė, įgaliojimų veikti jo vardu nedavė (t. 1, b. l. 6);

liudytojas E. K. (mirė 2010-04-10, t. 3, b. l. 166) ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog jis 2008-06-26 dirbo Kauno teritorinės muitinės „Centro“ krovinių poste, priėmimo darbo bare. Jis turėjo priimti dokumentus iš asmenų, ketinančių atlikti eksporto, importo, tranzito procedūras. Sutikrinęs duomenis, įvesdavo juos į kompiuterinę sistemą, o po to juos perduodavo dokumentų ir fizinio tikrinimo barui, kuris dar kartą atidžiai sutikrindavo asmenų pateiktus dokumentus. Minimą dieną jam dokumentus pateikė UAB (duomenys neskelbtini) darbuotoja L. L., atstovaudama deklarantą G. R.. Pateikė muitinės tarpininko paslaugų teikimo sutartį, sudarytą tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir G. R.. Sutarties kopija, sutikrinus visus dokumentus, buvo įsegta į segtuvą, kurioje segamos visos sutarčių kopijos. Ar tai buvo vienkartinė, ar daugkartinė sutartis, jis nepamena (t. 3, b. l. 40-41);

liudytoja L. L. parodė, jog jų įmonės darbuotojai dirbo viename kabinete. Atėję dėl automobilio kreipdavosi į direktorių, jis patikrindavo dokumentus, pasirašydavo sutartį ir pavesdavo jai toliau forminti. Ar matė atėjusį forminti dokumentų G. R., nepamena. Po to dokumentai būdavo pateikiami muitinei. Kokia sutartis buvo sudaryta tarp direktoriaus ir G. R., nepamena;

ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. L. taip pat nurodė, jog kokia sutartis buvo jai pateikta 2008-06-26, ar vienkartinė, ar daugkartinė, atsakyti negali. Teigė, jog tik po apklausos policijoje suprato, kad su vienkartine sutartimi galima atstovauti fizinį asmenį tik vieną kartą, jog dėl didelio darbo krūvio ir per neapsižiūrėjimą nepamatė, kad su G. R. yra sudaryta vienkartinė sutartis, o ne daugkartinė. Ji nieko nežino apie dar vieną sutartį (t. 3, b. l. 79-80, 88-89, 92, 107-108);

specialistas D. N. paaiškino, jog prekes deklaruoja tiek juridiniai, tiek fiziniai asmenys. Dokumentą pildo deklarantas. Jis gali įgalioti pavesti tai atlikti ir muitinės tarpininkui, ir savo darbuotojui. Muitinė nevadovauja muitinės tarpininkui, tik tikrinama įmonės veikla – ar nepažeidinėja įstatymų. Jei tokie nustatomi, įmonės įtraukiamos į „rizikingų įmonių grupę“. Jei nustatomi pažeidimai, gali būti įmonei atimta teisė užsiimti šia veikla. Tam tikrais atvejais muitinės tarpininkai gali darbą atlikti ir be sutarties, bet jei teikia dokumentus muitinei, tai turi turėti sutartį. Muitinės darbuotojas turi įsitikinti, ar pateikiant dokumentus asmuo turi teisę pateikti, patikrina dokumentus. Pirmą kartą pateikiami muitinei ir originalai. Muitinė pasilieka kopijas;

Vienkartinėje sutartyje Nr. F2008/204 „Dėl muitinės tarpininko paslaugų teikimo“, sudarytoje 2008 m. birželio 26 d., nurodyta, jog sudaryta sutartis tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir G. R., joje yra direktoriaus A. R. T. parašas ir įmonės antspaudas, G. R. parašas (t. 2, b. l. 6);

Sutartyje Nr. F2008/204 „Dėl muitinės tarpininko paslaugų teikimo“, sudarytoje 2008 m. birželio 26 d. (t. 2, b. l. 10), nenurodyta jos galiojimo data, leidžiant teigti, jog tai – daugkartinė sutartis. Byloje pateikta tik šios sutarties kopija. Originalo nėra;

Specialisto išvadoje Nr.20-4-ISI-1043 nurodyta, jog tikėtina, kad pirminė yra tirti pateikta 2008-06-26 sutarties Nr. F2008/204 dėl muitinės tarpininko paslaugų teikimo kopija. Vienkartinė sutartis yra atlikta iš šios sutarties ar kitos kopijos, prieš tai pašalinus direktoriaus A. R. T. ir G. R. vardu atliktus parašus bei kitus rekvizitus (t. 2, b. l. 14-20);

Specialisto išvadoje Nr. 20-4-ISI-1114 nurodyta, jog tirti pateiktoje vienkartinėje sutartyje, skiltyje „aptarnaujantis asmuo“ esantį G. R. vardu atliktą parašą pasirašė ne G. R., o kitas asmuo. Teigiama, jog tiriamasis parašas atliktas pamėgdžiojant G. R. parašą (t. 2, b. l. 24-26).

Tačiau, kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, specialisto tyrimui nebuvo pateiktas tikras G. R. parašas, o tik nežinia kokiu būdu ant sutarties kopijos (originalas taip pat nepateiktas) patekęs G. R. vardu prisistačiusio asmens parašas. Toks asmuo nenustatytas. Išsamesnį tyrimą, nesant dokumentų originalų, atlikti nėra galimybės.

Tokiu būdu, byloje surinktų objektyvių įrodymų visuma tik patvirtina faktą, kad vienkartinė sutartis dėl muitinės tarpininko paslaugų teikimo buvo pasirašyta ir patvirtina įmonės antspaudu kaltinamojo A. R. T. Taip pat tai, kad už aptarnaujamą asmenį pasirašė kitas asmuo, nesant įrodymų, kad tai padarė kaltinamasis. Byloje nesurinkta jokių konkrečių, objektyvių, neginčytinų įrodymų, kurie patvirtintų, kad būtent kaltinamasis, o ne kitas asmuo, tyčia suklastojo dokumentą, kad bendrininkavo klastojant dokumentą ir suklastotą dokumentą tyčia panaudojo. Nesurinkta taip pat jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad kaltinamasis turėjo motyvą tai padaryti, tuo labiau, kad specialisto išvadoje teigiama, jog suklastota būtent vienkartinė, o ne daugkartinė sutartis, kuri eksportuotojui būtų leidusi atlikti žymiai daugiau procesinių veiksmų.

Tikro dokumento suklastojimas – tai veiksmai, pakeičiantys dokumente užfiksuotos informacijos teisingumą. Tikras dokumentas gali būti suklastotas materialiai (teksto dalies pakeitimas, nuotraukos, parašo ar kitų rekvizitų pakeitimas ir pan.) ir intelektualiai (įrašymas į dokumentą melagingos informacijos, tokios informacijos patvirtinimas parašu ar antspaudu ir pan.). Bylos nagrinėjimo metu nebuvo neginčytinai nustatyta, kokius nusikalstamus veiksmus padarė A. R. T.. Kaltinime nurodyta, jog jis „neįsitikinęs G. R. tapatybe, surašė sutartį (…), pasirašė pats bei (…) davė pasirašyti asmeniui, prisistačiusiam G. R., bei panaudojo suklastotą sutartį (…) pateikdamas ją Kauno teritorinei muitinei”.

Baudžiamajame įstatyme numatyta, jog nusikalstama veika, numatyta BK 300 str. 1 d. gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, kai kaltininkas supranta, kad gamina netikrą dokumentą, klastoja tikrą dokumentą, laiko, gabena, siunčia, panaudoja arba realizuoja suklastotą ar netikrą dokumentą, ir nori taip veikti. Traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn už netikro ar suklastoto dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą, būtina nustatyti, kad asmuo žinojo apie tai, kad dokumentas netikras ar suklastotas.

Kadangi kaltinimas grindžiamas įrodymais, kurie nėra neginčytini, juose gausu prieštaravimų ir abejonių, o visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai, A. R. T. pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. išteisintinas.

Priimant išteisinamąjį nuosprendį, kai nėra įrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką, civilinis nukentėjusiojo G. R. ieškinys dėl neturtinės žalos atmestinas. Nukentėjusysis teismo posėdžio metu dėl civilinio ieškinio nepasisakė, jo parodymuose neišsakyta nuomonė, kad dėl patirtos moralinės žalos yra kaltas kaltinamasis, visiškai nemotyvuota, kas sudaro neturtinę žalą. Nukentėjusiajam mirus, jo dukra V. M. pareiškė procese nedalyvausianti (t. 3, b. l. 37, t. 4, b. l. 31).

Taip pat A. R. T. buvo kaltinamas tuo, kad jis nuo 1995-10-01 būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi bei pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 21 str. būdamas atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 tvarkydamas UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą nesilaikė šio įstatymo 12 str. 1 d., 13 str. 1, 2 ir 3 d., 4 str. nurodymų, pagal kuriuos turėjo apskaitą tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams, nes 26 kartus atliko muitinės tarpininko paslaugas ir prekių siuntėju eksporto deklaracijose nurodė G. R., o PVM sąskaitoje-faktūroje paslaugų gavėju nurodė G. U. ir šiuos sąskaitos-faktūros duomenis apskaitė buhalterinėje apskaitoje, tačiau šių PVM sąskaitos-faktūros ir atliktų paslaugų patvirtinančių dokumentų nepateikė, todėl negalima nustatyti, kokį asmenį Kauno teritorinėje muitinėje atstovavo UAB (duomenys neskelbtini) atliekant 26 eksporto procedūras ir už kokias paslaugas išrašė PVM sąskaitą-faktūrą, kurios duomenis užfiksavo buhalterinėje apskaitoje, t. y. pagal tyrimui pateiktus UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus iš dalies negalima nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d.

Kaltinamasis A. R. T. kaltu neprisipažino ir pateikė teismui papildomus dokumentus, kurie nebuvo pateikti ikiteisminio bylos tyrimo metu.

Specialistė L. J. paaiškino, jog ji atliko įmonės (duomenys neskelbtini) buhalterinės veiklos patikrinimą, surašė aktą ir pateikė išvadą, remdamasi tik tais dokumentais, kuriuos pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnai.

2011 m. gegužės 31 d. nutartimi skirta buhalterinė ekspertizė, pavedant ją atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centrui.

2012 m. kovo 26 d. LTEC ekspertizės akto Nr. 11-1551(11) išvadoje nurodyta, jog UAB (duomenys neskelbtini) 2008 m. tvarkant apskaitą buvo nesilaikyta Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 str. reikalavimų, kadangi 2008-08-25 PVM sąskaitoje-faktūroje AIDA Nr. 0808594 ir 2008-08-25 kasos pajamų orderyje AIDA Nr. 080010 pirkėju ir pinigų mokėtoju yra nurodytas G. U., o kituose šias (130,00 Lt) pajamas pagrindžiančiuose dokumentuose – 2008-06-26 sutartyje Nr. F2008/204, muitinės deklaracijose, transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyse, pažymose – sąskaitose nurodyta kito asmens – G. R., nedalyvavusio sandoryje, vardas, pavardė ir (ar) parašas ir dėl to UAB (duomenys neskelbtini) apskaitoje informacija apie šį sandorį nebuvo tinkama, objektyvi ir palyginama. Taip pat teigiama, jog jeigu paslaugos, atvaizduotos 2008-08-25 PVM sąskaitoje faktūroje AIDA nr. 0808594 už 130,00Lt sumą buvo suteiktos (tyrimui pateikti paslaugų atlikimą pagrindžiantys dokumentai), tai pagal pateiktus UAB (duomenys neskelbtini) 2008 m. dokumentus galima nustatyti 2008 m. UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos rezultatą, turto, įsipareigojimų bei nuosavo kapitalo dydį ir struktūrą.

Proceso dalyviams ekspertizės akto išvados abejonių nekėlė.

Prokuroras kaltinimo šioje dalyje atsisakė, nes Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tik už tokį apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, apskaitos dokumentų paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

BPK 3 str. 2 d. nurodyta, jog jeigu aplinkybės, numatytos BPK 3 str. 1 d. 1 p. – kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių – paaiškėja nagrinėjimo teisme metu, teismas baigia bylą nagrinėti ir priima išteisinamąjį nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta aukščiau ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 1 p., 297-300 str. str., 301-307 str. str.,

nusprendžia:

A. R. T. dėl veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. ir 300 str. 1 d., išteisinti Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p. pagrindu.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Nukentėjusiojo G. R. civilinį ieškinį atmesti.

Daiktinius įrodymus – dokumentus (101 l.), saugomus prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti UAB (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aurelija Naujokienė