- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-06-19
- Bylos Nr.
- N1-45-829/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Masevičiūtė
- Kaltinamasis
- V. Š.
- Civilinis atsakovas
- R. Š.
- Nukentėjusysis
- A. Ž.
- Advokatai
- Gintautas Balseraitis
- Kategorijos
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Masevičiūtė, sekretoriaujant Eglei Pukinskaitei, dalyvaujant prokurorui Linui Frančiakui, nepilnamečiui kaltinamajam V. Š., jo gynėjui advokatui Gintautui Balseraičiui, nepilnamečio kaltinamojo V. Š. įstatyminei atstovei ir civilinei atsakovei R. Š., Šakių rajono SA VTAS atstovei Indrei Jurjonienei, nukentėjusiajam A. Ž., lietuvių gestų kalbos vertėjoms E. K., Gitanai Judienei.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, mokosi (duomenys neskelbtini), nevedęs, deklaruojama gyv. vieta (duomenys neskelbtini), šiuo metu bausmę atlieka Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose, Technikos g. 34, Kaune, teistas: 1) Šakių rajono apylinkės teismo 2012-01-17 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams ir 15 dienų; vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 3 metams ir paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės; 2) Šakių rajono apylinkės teismo 2012-01-18 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., 178 str. 2 d. (2 epizod.), 178 str. 1 d., laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams; pritaikius Lietuvos Respublikos BK 92 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones; 3) Šakių rajono apylinkės teismo 2012-02-15 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir per 6 mėn. neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 4) Šakių rajono apylinkės teismo 2012-02-27 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 1 metams 2 mėnesiams, įpareigojant pradėti mokytis arba dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje; būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu ir neatlygintinai per laisvės apribojimo bausmės laiką išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; Šakių rajono apylinkės teismo 2012-05-24 nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d., dalinio sudėjimo būdu subendrintos 2012-01-17, 2012-01-18, 2012-02-15, 2012-02-27 nuosprendžiais paskirtos bausmės ir galutinė bausmė paskirta – 4 metai laisvės atėmimo; pritaikius Lietuvos Respublikos BK 92 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones: elgesio apribojimą ir nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus, įpareigojant per dvylikos mėnesių laikotarpį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu; pradėto mokytis ar dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje bei per 6 mėn., skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo, neatlygintinai atidirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį; paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – atidavimas motinai R. Š. 1 metų laikotarpiui; 5) Šakių rajono apylinkės teismo 2012-12-13 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti nepilnamečių pataisos namuose. Šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė palikta nebendrinta iki įsiteisės V. Š. atžvilgiu Šakių rajono apylinkės teismo 2012-12-06 nutartis, kuria V. Š. panaikintas 2012-05-24 nutartimi laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir V. Š. pasiųstas atlikti jam teismo 2012-02-27 nuosprendžiu paskirtos subendrintos 4 metų laisvės atėmimo bausmės; Šakių rajono apylinkės teismo 2013-03-06 nutartimi V. Š. paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, tai yra prie griežtesnės 4 metų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį paskirtos 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams; 6) Šakių rajono apylinkės teismo 2013-05-15 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių; vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirta bausmė subendrinta iš dalies sudedant su Šakių rajono apylinkės teismo 2013-03-06 nutartimi paskirta galutine 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, tai yra prie griežtesnės 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį paskirtos 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 4 metams 9 mėnesiams; bausmę atliekantis nepilnamečių pataisos namuose; kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytas Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
nepilnametis V. Š. 2012 m. gruodžio 9-10 dienos naktį, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), būdamas nepilnamečiu, gimusiu (duomenys neskelbtini), taip pat apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, išgertuvių metu kilus konfliktui, ne mažiau kaip keturis kartus rankomis ir kojomis smūgiavo A. Ž., tuo padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis V. Š. iš esmės pripažįsta sudavęs nukentėjusiajam tris smūgius, tačiau nesutinka, kad sulaužė nukentėjusiajam ranką. Kaltinamojo kaltė dėl jam inkriminuoto nusikaltimo įrodyta liudytojų A. Ž., E. P., A. S., J. M., E. P. parodymais, specialisto išvada ir paaiškinimais, ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie SAM civiliniu ieškiniu ir prie jo pateiktais dokumentais, kita baudžiamosios bylos medžiaga.
Kaltinamasis V. Š. parodė, kad kaltu prisipažįsta iš dalies. Prisipažįsta, kad smūgiavo, bet nesutinka, kad sulaužė ranką, nes ranka nukentėjusiajam jau prieš tai buvo sulaužyta. Su E. P. ir A. S. nuėjo į (duomenys neskelbtini) gatvę pas nukentėjusįjį. E. P. pasivadino ten nueiti išgerti alaus. Buvo neblaivus. Neblaivūs buvo ir draugai. A. S. turėjo alkoholio. Jau buvo vakaras. Nukentėjęs juos priėmė ir pas jį buvo gal pusantros valandos. Visi gėrė atsineštą alkoholį. Su A. Ž. nuėjo parūkyti į vonios kambarį ir ten pastarąjį sumušė. Kai įvyko muštynės, kambaryje buvo E. P. ir Jolanta. A. S. miegojo. Du kartus trenkė į veidą, vieną kartą į pilvą. Nukentėjusiajam sudavė tris smūgius. Jam nespyrė. Smūgiavo ranka. Nukentėjęs po smūgių atsisėdo ir sėdėjo vonioje, o jis išėjo į lauką. Į papildomą klausimą atsakė, kad po smūgių nukentėjęs nugriuvo ant grindų. Prieš išeinant nukentėjusiajam iš nosies bėgo kraujas. Kai nukentėjęs nukrito, jam nespyrė. Kai grįžo iš lauko buvo kraujo bala. Nukentėjusiajam bėgo kraujas iš nosies, iš lūpos. Tada iškvietė greitąją pagalbą. Paskambinęs pasakė, kad žmogus nuo laiptų nukrito. Kai atėjo pas nukentėjusįjį į svečius, su juo sveikinosi. A. Ž. liepė stipriai nespausti rankos, nes ji buvo ištinusi. Negali pasakyti kuri nukentėjusiojo ranka buvo sutinusi. Valstybinei ligonių kasai žala neatlyginta, nes nėra iš ko. Šios sumos neginčija. Su A. Ž. pareikštu ieškiniu nesutinka, nes jam rankos nesulaužė. Mano, kad ieškinys turėtų būti mažesnis, nes A. Ž. sudavė 3 smūgius (b. l. 103-104, 105).
Nukentėjęs A. Ž. parodė, kad atėjo kaltinamasis su draugais į svečius. Vienas asmuo miegojo, o jis su kaltinamuoju nuėjo parūkyti. Rūkė, alų gėrė. Jį mušė kaltinamasis. Buvo suduoti smūgiai į nosį, į šoną ir buvo labai daug kraujo. V. Š. koja spyrė į šoną. Kai buvo mušamas, sėdėjo, o kaltinamasis stovėjo. Kaltinamasis paskambino į ligoninę ir iškvietė greitąją. Nežino kodėl jį mušė. Neprisimena kaip ranką užsilaužė. Buvo praradęs sąmonę. Dvi savaites sužalojimai gijo, nes buvo mėlynės. Dėl sužalojimo patyrė nepatogumus ir skausmą. Dešinę ranką buvo susilaužęs anksčiau, nes paslydo. Tada į medikus nesikreipė. Iki įvykio ranką jau skaudėjo ir ji buvo sutinusi. Pyksta ant kaltinamojo, bet sutiktų jam atleisti, mažinti reiškiamą civilinį ieškinį (b. l. 104-105, 107).
Liudytojas E. P. parodė, kad girtavo pas A. Ž. kambaryje. Nukentėjęs buvo sveikas, niekuo nesiskundė. Nesimatė, kad jis būtų sužalotas. Matė kaip A. Š. nukentėjusiajam sudavė vieną smūgį. Tuo metu jis buvo vonioje. V. Š. nukentėjusiajam su ranka vieną kartą sudavė į galvos sritį. Nukentėjęs įkrito į vonią. Kraujo nematė. Nukentėjęs pats iš vonios išlipo. Paskui jis pasikėlė A. S. ir išėjo namo. V. Š. ėjo kartu su jais. Tada jis kvietė A. Ž. greitąją pagalbą (b. l. 106-107).
Liudytojas A. S. parodė, kad kitą dieną matė, kad nukentėjęs sumuštas, nes buvo mėlynė ant veido ir ranka sugipsuota. Iš vakaro nematė, kad nukentėjusiojo ranka būtų ištinusi. Nieko nematė, nes miegojo. Iki įvykio nukentėjusįjį buvo matęs prieš savaitę. Tada nepastebėjo, kad nukentėjusiojo ranka būtų buvusi sužalota (b. l. 107).
Liudytoja J. M. parodė, kad nematė kaip A. Ž. buvo sužalotas, bet tą dieną buvo namuose. Tai buvo praeitų metų gruodžio mėnesį. Pradėjus gerti antrą butelį, (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) nuėjo į vonią parūkyti. Asmuo, kurio vardo nežino, užsikniaubęs snaudė ant stalo, o (duomenys neskelbtini) buvo kambaryje. (duomenys neskelbtini) vonioje užtruko gal 5 minutes ir išgirdo labai didelį triukšmą. Suprato, kad ten vyksta muštynės. Išsigando, nubėgo į antrą aukštą pas sūnų ir užsirakino. Kai išbėgo, E. P. buvo kambaryje. Nėjo pažiūrėti kas vyksta, nes bijojo. Paskui išgirdo V. Š. balsą, kad jis kvietė greitąją ir sakė, kad žmogus nukrito nuo laiptų ir labai sunkiai susižalojo. Girdėjo kaip greitoji atvažiavo, bet nelipo žemyn. Kai greitoji išvažiavo, dar truputį palaukė ir tada nulipo į apačią. Vonioje buvo labai daug kraujo. Nė vieno iš atėjusių asmenų nebuvo. Suprato, kad A. Ž. išsivežė greitoji. Sugyventinis grįžo rytojaus dieną. Grįžo mėlynu veidu, buvo sugipsuota ranka, skaudėjo šoną. Prieš įvykį jai sugyventinis nesakė, kad jam skauda ranką. Nepastebėjo, kad prieš įvykį ta ranka būtų buvusi sužalota ar ištinusi. Sugyventinis žiemos metu namuose pečių pakuria, sniegą nukasa, bet jis nesiskundė, kad ranką skauda (b. l. 127-128).
Liudytojas E. P. parodė, kad prieš įvykį su nukentėjusiuoju nebendravo, jį kartais matydavo, tačiau nematė, kad jis būtų ranką susilaužęs. Jis prieš įvykį nesiskundė, kad jam ranką skauda ar kad ji sužalota (b. l. 128).
Ekspertas A. J. parodė, kad tyrimas buvo atliktas medicininių dokumentų duomenimis. Buvo pateikta Šakių ligoninės asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelė. Kortelėje buvo aprašyti sužalojimai, kur nurodyta, kad patinusi dešinės plaštakos nugarinė dalis ir buvo atliktos rentgenogramos. Buvo atliktos galvos, kairės pusės šonkaulių, dešinės plaštakos rentgenogramos. Rentgenogramoje nurodoma, kad yra antro delnakaulio galvutės skeveldrinis lūžis. Susipažinus su pateikta kortele, toliau aprašyta gydytojos radiologės rentgenograma, išvada ta pati – skeveldrinis lūžimas. Paprastai yra tokia metodika, kad jeigu lūžimas yra senas, arba atsiradę gijimo požymiai, rentgenogramoje tai būna nurodyta. Tai nurodo ankstesnį lūžimo pobūdį. Šiuo atveju nurodomas II delnakaulio galvutės skeveldrinis lūžimas nurodo šviežią sužalojimo pobūdį. Tai reiškia, kad sužalojimas galėjo būti padarytas tuo ar artimu laiku. Jis negalėjo būti padarytas prieš mėnesį laiko. Gal rankos trauma anksčiau ir buvo, tačiau lūžimas yra padarytas būtent įvykio laiku. Senų požymių nerasta. Nukentėjusiojo neapžiūrinėjo. Tyrimas buvo atliktas šių metų sausio 14 d. pagal medicininius dokumentus – asmens ambulatorinio gydymo ir apskaito kortelė. Jeigu sužalojimas būtų buvęs prieš mėnesį, gijimo požymiai jau būtų matęsi. Delnakaulio galvutės skeveldrinis lūžimas nebūdingas griuvimui. Tokie sužalojimai padaromi tiesioginio smūgio pasekoje (b. l. 127).
Iš medicininių dokumentų išrašo matyti, kad A. Ž. 2012-12-10 buvo diagnozuotas veido kairės pusės, krūtinės ląstos sumušimas, dešinės akies sužalojimas, taip pat delnakaulio lūžimas (b. l. 3).
Iš specialisto išvados matyti, kad tyrimo metu A. Ž. buvo nustatyta: poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, odos nubrozdinimas nugaroje, juosmenyje, dešinės plaštakos sumušimas ir II delnakaulio lūžimas. Sužalojimai akies vokuose, plaštakoje būdingesni smūgių sudavimui, o nugaroje, juosmenyje – tiek smūgių sudavimui, tiek griuvimui. Dešinės plaštakos II delnakaulio lūžimas galėjo būti padaryta ir dengiantis nuo smūgių. Sužalojimai padaryti mažiausiai 4 smūgių ar trauminių poveikių pasekoje. Dėl dešinės plaštakos II delnakaulio lūžimo A. Ž. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl šio sužalojimo sveikata jam buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui (b. l. 10).
Iš Valstybinės ligonių kasos prie SAM pateikto civilio ieškinio matyti, kad už A. Ž. gydymą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sumokėjo 153,71 Lt, todėl šiai sumai prašoma pripažinti civiliniu ieškovu ir ją priteisti iš kaltinamojo (b. l. 12, 13, ).
Iš nukentėjusiojo A. Ž. reiškiamo civilinio ieškinio matyti, kad jis reiškia 10 000 Lt dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (b. l. 19).
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo V. Š. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, kadangi nukentėjusiajam A. Ž. suduodamas ne mažiau kaip tris smūgius į įvairias kūno vietas be kitų sužalojimų padarė ir dešinės plaštakos II delnakaulio lūžimą, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, kadangi nosies kaulų lūžimas gyja ilgiau nei 10 dienų.
Kaltinamasis V. Š. neigia sužalojęs nukentėjusiajam A. Ž. ranką, tačiau byloje nustatytų aplinkybių visuma – tai, kad niekas iš nukentėjusiojo pažįstamų iki įvykio nebuvo jo matęs skundžiantis sulaužyta ar kitaip sumušta dešiniąja ranka, tai, kad eksperto teigimu II delnakaulio galvutės skeveldrinis lūžimas nurodo šviežią sužalojimo pobūdį, patvirtina, kad minimas rankos sužalojimas nukentėjusiajam A. Ž. buvo padarytas būtent V. Š. atliktų veiksmų pasekoje. Pats nukentėjusysis A. Ž. teigia, kad buvo iki įvykio susižalojęs ranką, tačiau byloje nėra įrodymų, kad nukentėjusiajam buvo lūžęs būtent delnakaulis. Nors su nukentėjusiuoju dėl jo negalios yra pakankamai sunku susikalbėti ir išsiaiškinti visas jo ankstesnio rankos sužalojimo aplinkybes, tačiau dėl paminėto rankos sužalojimo nukentėjusysis į medikus kreipęsis nebuvo, niekas iš jo artimųjų rato negalėjo patvirtinti, kad jau iki įvykio ranka buvo sužalota ir sužalojimas buvo akivaizdus, todėl jei ir buvo iki įvykio sužalota nukentėjusiajam ranka, sužalojimas nebuvo tokio pobūdžio, koks buvo nustatytas po įvykio. Kaltinamasis neįrodė, kad II delnakaulio galvutės skeveldrinis lūžimas nukentėjusiajam A. Ž. galėjo būti padarytas anksčiau.
Teismas, kaltinamojo V. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustato. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos jo padarymui.
Motyvuojamoji dalis
Skiriant kaltinamajam V. Š. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 str., tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, – padarytas apysunkis nusikaltimas; į nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimas baigtas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant neapibrėžtai tyčiai, tai yra nekonkretizuojant galimų padarinių – sveikatos sutrikdymo pobūdžio ar laipsnio, tačiau kaltinamasis leido atsirasti bet kuriam iš jų; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikaltimas padarytas dėl menkavertės dingsties, nukentėjusysis yra neįgalus asmuo, pats konflikto neprovokavo; į kaltinamojo asmenybę, amžių – kaltinamasis yra nepilnametis, tačiau teistas net šešis kartus, ne kartą baustas administracine tvarka, būdamas laisvėje girtaudavo ir darydavo nusikalstamas veikas, kurių dalis yra ir smurtinio pobūdžio, mokosi, kitokių kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų nėra surinkta; į tai, kad byloje reiškiami civiliniai ieškiniai, kurie nėra atlyginti; į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę.
Atsižvelgiant į kaltinamojo V. Š. požiūrį į padarytą nusikaltimą ir elgesį po jo nusikaltimo padarymo, kuris atspindi pagrindines jo dorovines vertybes, gebėjimą suvokti bei vertinti padarytą veiką ir atsiradusius dėl to padarinius, skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje numatyto minimalaus ir maksimalaus bausmės dydžio vidurkis. Paskirtoji bausmė bendrintina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė skirtina laisvės atėmimas, bausmę paskiriant atlikti nepilnamečių pataisos namuose. Teismas sprendžia, kad kitokios rūšies bausmės skyrimo nepakanka V. Š. nusikalstamiems polinkiams pakeisti.
Nepilnamečiui V. Š. kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirtina.
Dėl civilinių ieškinių.
Lietuvos Respublikos CK 6.290 str. 3 d. numato, kad socialinio draudimo įstaigai atlyginus sveikatos priežiūros išlaidas iš valstybės biudžeto, jos turi būti išieškomos iš kaltų asmenų, todėl civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos pareikštas ir teisminio bylos nagrinėjimo metu prokuroro palaikomas 153,71 Lt dydžio civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir priteistinas iš kaltinamojo, o jam neišgalint sumokėti iki pilnametystės – iš jo įstatyminės atstovės ir bendraatsakovės R. Š..
Nukentėjusysis A. Ž. reiškia 10 000 Lt dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (b. l. 19). Teismo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad dvi savaites sužalojimai gijo, nes buvo mėlynės. Dėl sužalojimo patyrė nepatogumus ir skausmą (b. l. 107).
Bylos duomenimis nukentėjusiajam A. Ž. dėl sužalojimo buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 10). Teismas neturi pagrindo nesutikti, kad dėl šio įvykio nukentėjusysis A. Ž. patyrė tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, nukentėjusysis yra neįgalus asmuo, konflikto neprovokavo. Šiuo atveju teismas atsižvelgia ir į tai, kad byloje nėra pateikta duomenų, kad patirti sužalojimai komplikavosi, buvo reikalinga operacija, ir šiuo metu yra likę liekamųjų reiškinių. Nustatant padarytos neturtinės žalos dydį, taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis yra nepilnametis, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (už nesunkų kūno sužalojimą, padarant Lietuvos Respublikos BK 138 str. numatytą nusikalstamą veiką, kai sulaužomi kaulai), kuriose priteistų neturtinei žalai atlyginti sumų dydžiai svyruoja nuo 1 000 Lt iki 5 000 Lt, bei siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, taip pat kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo A. Ž. dvasinį skausmą – 4 000 litų suma laikytina teisingu neturtinės žalos atlyginimu ir priteistina nukentėjusiajam A. Ž. iš nepilnamečio kaltinamojo, o jam neišgalint sumokėti iki pilnametystės – iš jo įstatyminės atstovės ir bendraatsakovės R. Š. (nutartys bylose 1A-66-519/2012; 1A-734-107/2012 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str., teismas
nusprendžia:
V. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirtą bausmę subendrinti iš dalies sudedant su Šakių rajono apylinkės teismo 2013-05-15 nuosprendžiu paskirta galutine 4 (ketverių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, tai yra prie griežtesnės 4 (ketverių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams 2 (dviem) mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti nepilnamečių pataisos namuose.
Į paskirtos bausmės laiką įskaityti pagal Šakių rajono apylinkės teismo 2013-05-15 nuosprendį paskirtą ir atliktą laisvės atėmimo bausmę.
Į paskirtos bausmės laiką įskaityti V. Š. laikinojo sulaikymo laikotarpius nuo: 2011-09-16 iki 2012-01-17, nuo 2011-05-20 iki 2011-05-22, nuo 2011-06-14 iki 2011-06-16
Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie SAM ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš V. Š., o jam neišgalint sumokėti iki pilnametystės – iš jo įstatyminės atstovės ir bendraatsakovės R. Š., vieną šimtą penkiasdešimt tris litus 71 ct (153,71 Lt) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie SAM, įmonės kodas 191351679, buveinės adresas Kalvarijų g. 147, Vilnius, naudai.
Civilinio ieškovo A. Ž. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš V. Š., o jam neišgalint sumokėti iki pilnametystės – iš jo įstatyminės atstovės ir bendraatsakovės R. Š., keturis tūkstančius litų (4 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam A. Ž..
Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. Š. kardomosios priemonės neskirti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o V. Š. – nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.