Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. M., D. P., T. Ž., VĮ Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

4. Vadovaudamasis CPK 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, tai yra teismas nustatinėja faktus, kurie sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Be kitų bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

5. Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas R. M. yra mirusio (duomenys neskelbtini). D. M. brolis. Pareiškėjo bei velionio tėvai taip pat mirę: tėvas J. M. (duomenys neskelbtini)., motina S. M. (duomenys neskelbtini). Velionis D. M. vedęs nebuvo, bet susilaukė trijų vaikų (duomenys neskelbtini). gimusio A. M., (duomenys neskelbtini). gimusios D. P. (M.), (duomenys neskelbtini). gimusio T. Ž.. 2022 m. liepos 21 d. pagal dovanojimo sutartį pareiškėjas su sutuoktine padovanojo D. M. 1 (vieno) kambario butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/6 dalį pastato rūsio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/6 dalį kiemo statinių-inžinerinių statinių esančių (duomenys neskelbtini). Iš viešo tiesioginio aukciono protokolo 2020 m. sausio 24 d. Nr. 1 duomenų matyti, kad R. M. laimėjo aukcioną ir nusipirko Butą/Patalpą – butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato, kuriame yra butas, pažymėjimas plane 1A1m, bendras plotas 55,51 kv. m, statybos metai 1903, kambarių skaičius 2, daikto pagrindinė naudojimo paskirtis: gyvenamoji (butų)), esantis (duomenys neskelbtini), su 1/6 dalimi pastato-rūsio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 4I1b, statybos metai 1903, užstatytas plotas 19,00 kv. m) ir 1/6 dalimi kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (šulinys K) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini).

6. Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises (CK 1.63 straipsnio 1 dalis)). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldimą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

7. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės, t. y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis aktyviais veiksmais parodo, jog išreiškė savo valią, siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti bei naudotis.

8. Teismo nuomone, pareiškėjo pateikti įrodymai patvirtina aplinkybes, kad jis rūpinosi tiek broliu tiek jo esamu turtu iki jo mirties ir po mirties. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, faktiškai pradėjo jį valdyti, sumokėjo esančius turto įsiskolinimus.

9. Kadangi velionio brolio pilnamečiai vaikai A. M., D. P. (M.), ir T. Ž., turintys pirmumo teisę paveldėti po tėvo mirties likusį turtą, turto raštiškai teismui pateiktais pranešimais atsisakė bei neišreiškė jokių prieštaravimų dėl to, jog būtent pareiškėjas yra priėmęs jų mirusio tėvo palikimą faktiniu valdymu, teismo nuomone, tai leidžia daryti visiškai įtikinamą pagrįstą išvadą, jog po palikėjo D. M. mirties jo turėtą turtą faktiškai pradėjo valdyti jo brolis R. M. (pareiškėjas), kuris po brolio mirties aktyviais veiksmais perėmė ir valdė broliui 2022 m. liepos 21 d. dovanojimo sutartimi padovanotą turtą. Teismo vertinimu, nurodyti pareiškėjo faktiniai veiksmai sukėlė teisines pasekmes, t. y. jų pagrindu galima teigti, kad pareiškėjas priėmė savo mirusio brolio palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti.

10. Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškime nurodytas aplinkybes, daroma išvada, jog savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą pareiškėjas išreiškė aktyviais veiksmais – faktiškai pradėdamas valdyti mirusiajam priklausiusį turtą. Byloje nesant kitokių įrodymų, suinteresuotiems asmenims nepareiškus prieštaravimų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo, todėl pareiškimas tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, patvirtinantį, kad R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė po brolio D. M. mirties atsiradusį palikimą pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmus.