Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2018-06-01 · Civilinė byla Nr. e2YT-15955-294/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-06-01
Bylos Nr.
e2YT-15955-294/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintaras Seikalis
Ieškovas
S. H.
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-15955-294/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10284-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.9.; 3.4.5.13. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 1 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis,sekretoriaujant Ernestai Perednienei,dalyvaujant ieškovei S. H., jos atstovei advokato padėjėjai E. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės S. H. ieškinį dėl civilinės būklės akto registravimo, atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, išvadą byloje teikiančiai institucijai Valstybinei lietuvių kalbos komisijai

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiu 2018 m. kovo 31 d. sprendimą Nr. A133-1228/18(3.3.2.11-TD1) ir jį panaikinti bei įpareigoti Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyrių jos pavardę po santuokos įrašyti kaip „H.“. Ieškinį grindė tuo, kad 2016 m. liepos 9 d. Didžiojoje Britanijoje sudarė santuoką su Britanijos piliečiu David A. S. H.. 2018-01-15 Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyrius išdavė lietuvišką santuokos įrašą, kuriame pareiškėjos pavardė užrašyta H.. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyrius 2018-03-31 raštu Nr. A133-1228/18(3.3.2.11-TD1) nurodė, kad įrašyti pavardę „H.“ po santuokos sudarymo neturi teisinio pagrindo. Mano, kad jos atžvilgiu atsisakymas įregistruoti santuoką su pavarde „H.“ sukeltų daug nepatogumų, susijusiu su asmens identifikacija skirtingose valstybėse. Visi pažįstami, šeimos draugai, ją pažįsta kaip S. H.. Tokia pavardė atsispindi ir oficialiuose dokumentuose – banko kortelėje, vairuotojo pažymėjime, sąskaitose ir pan. Jos pavardę asmens pase įrašius kaip „H.“, ir tokį dokumentą, pateikus įvairios institucijoms, nuolat kiltų neaiškumų, ar ji yra tas pats asmuo, tektų įrodinėti ir aiškinti esamus nesutapimus. Patirtų pažeminimą dėl nevienodos pavardės su sutuoktiniu, nes kiltų abejonių, ar, pvz. keliauja, viešbutyje apsistoja su savo teisėtu sutuoktiniu ar ne. Mano, kad tokia padėtis neabejotinai pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus.

Atsiliepimas

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius pateikė atsiliepimą. Nurodė, kad Vilniaus miesto CMS vadovaudamasis galiojančias teisės aktais neturėjo teisinio pagrindo pakeisti pareiškėjos pavardės iš „H.“ į „H.“. Visgi, atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) teismų praktiką, taip pat į Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtus sprendimus, taip pat kol nėra įstatymų leidėjo valios sureguliuoti šiuos klausimus įstatymu, palaiko pareiškėjos pareiškimą Vilniaus miesto CMS pakeisti jos pavardę iš „H.“ į „H.“.

Išvada teikianti institucija byloje – Valstybinė lietuvių kalbos komisija pateikė išvadą, kad pareiškėjos prašymas rašyti pavardę H. prieštarautų galiojančiam teisės aktui. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.282 str. civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba, vardas, pavardė ir vietovardžiai rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles. Kadangi lietuvių kalbos raidyne nėra raidės W, ji keičiama raide V. Paaiškino, kad komisija pateiktose išvadose dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų Nr. XIIP-1653, Nr. XIIP-1675, Nr. XIIP-1653(2), Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XXII-1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3796 pareiškė nuomonę, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turėtų būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, galimos kai kurios išimtys. Viena jų – su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti įrašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2016 m. liepos 9 d. ieškovė Harfordšyre, Jungtinėje karalystėje sudarė santuoką su Jungtinės Karalystės piliečiu David A. S. H.. Iš Jungtinėje Karalystėje ieškovei išduotų dokumentų kopijų matyti, kad dokumentuose ieškovės pavardė nurodoma – H.. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyrius 2018 m. kovo 31 raštu Nr. A133-1228/18(3.3.2.11-TD1) nurodė, kad įrašyti pavardę „H.“ po santuokos sudarymo neturi teisinio pagrindo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. CK 3.282 straipsnyje numatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba. Vardas, pavardė ir vietovardžiai rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles. Civilinės būklės aktai registruojami, atkuriami, keičiami, papildomi ir ištaisomi laikantis Civilinės metrikacijos taisyklių, kurias tvirtina teisingumo ministras (CK 3.281 str.). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006-05-19 įsakymu Nr. 1R-160 „Dėl civilinės metrikacijos taisyklių patvirtinimo“, patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių 11 punktas numato, kad civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba. Registruojant ar įtraukiant į apskaitą užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės bei jų vaikų civilinės būklės aktus, šių asmenų vardai ir pavardės civilinės būklės aktų įrašuose bei liudijimuose rašomi juos paraidžiui perrašant lotyniško pagrindo rašmenimis iš asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos išduoto liudijimo. Vardas ir pavardė paraidžiui gali būti perrašyti be šalutinių (diakritinių) ženklų, jei techniškai jų įrašyti negalima. Tėvams pageidaujant vaiko vardą ir (ar) pavardę rašyti pagal tarimą ir (ar) sugramatinant, turi būti pateikiamas vaiko tėvų prašymas raštu ištaisyti jo vardą ir (ar) pavardę šių taisyklių nustatyta tvarka. Registruojant ar įtraukiant į apskaitą Lietuvos Respublikos piliečio santuoką su užsieniečiu, taip pat jų vaiko gimimą, Lietuvos Respublikos piliečio pavardė rašoma remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991-01-31 nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“, 1 p., Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. spalio 21 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo“ nusprendė išaiškinti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo (Žin., 1999, Nr. 2660-2662) motyvuojamosios dalies 4 punkto nuostata „asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba“ ir motyvuojamosios dalies 7 punkto nuostata „Jeigu teisės normomis būtų nustatyta, kad šių piliečių vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi kitokiais, ne lietuviškais rašmenimis, būtų ne tik paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos principas, bet ir sutrikdyta valstybės ir savivaldybių įstaigų, kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų veikla“ reiškia ir tai, kad, Lietuvos Respublikos piliečio pase įrašius asmens vardą ir pavardę valstybine kalba, to paties paso kitų įrašų skyriuje galima įrašyti asmens vardą ir pavardę kitokiais, ne lietuviškais, rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja; toks asmens vardo ir pavardės įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2014 m. vasario 27 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo kai kurių nuostatų išaiškinimo“ nusprendė išaiškinti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo (Žin., 1999, Nr. 90-2662) rezoliucinės dalies nuostata „Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 2 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ inter alia reiškia, kad laikantis iš Konstitucijos, inter alia jos 14 straipsnio, kylančių reikalavimų gali būti nustatytos ir kitokios asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisyklės nei nustatytosios Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 2 punkte, kai jas keisti siūlo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš profesionalių kalbininkų – lietuvių kalbos specialistų (o tiek, kiek leidžia įstatymai, – ir kitų lingvistikos šakų atstovų) sudaryta valstybės institucija, turinti įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu.

ESTT 2011 m. gegužės 12 d. sprendime byloje Nr. C-391/09 Runevič-Vardyn ir Wardyn nurodė, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi nustatyti, ar kompetentingoms valdžios institucijoms remiantis nacionalinės teisės aktais atsisakius pakeisti Sąjungos piliečių poros santuokos liudijimą ir abiejų sutuoktinių bendrą pavardę užrašyti, pirma, vienodai ir, antra, taip, kad ji atitiktų sutuoktinio, su kurio pavarde susijęs klausimas sprendžiamas, kilmės valstybės narės rašybos taisykles, suinteresuotiesiems asmenims gali kilti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų. Jei taip, tai yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 21 straipsnyje kiekvienam Sąjungos piliečiui pripažintų laisvių ribojimas. Jei bus įrodyta, kad atsisakymas pakeisti pagrindinėje byloje dalyvaujančios Sąjungos piliečių poros bendrą pavardę sukelia jiems arba jų šeimai rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turės nustatyti, ar tokiu atsisakymu yra užtikrinama interesų – viena vertus, pareiškėjų pagrindinėje byloje teisės į jų asmeninio ir šeimos gyvenimo gerbimą ir, kita vertus, teisėtos atitinkamos valstybės narės valstybinės kalbos ir jos tradicijų apsaugos – pusiausvyra.

Šioje byloje nustatyta, kad ieškovė sudarė santuoką su užsienio valstybės piliečiu ir pasirinko vyro pavardę, ką patvirtina Jungtinėje Karalystėje jai išduoti dokumentai, kuriuose ji identifikuojama H. pavarde. Kaip nurodė ieškovė, skirtingų pavardžių įrašymas jos asmens dokumentuose sukelia nepatogumų keliaujant, kreipiantis į užsienio valstybių įstaigas ir organizacijas.

Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybės, darytina išvada, kad atsisakymas pakeisti ieškovės pavardę jai išduotame santuokos liudijime į H. sukelia ieškovei administracinių, asmeninių bei profesinių nepatogumų įrodinėjant tapatybės ir pateikiamų dokumentų autentiškumą, dėl skirtingos sutuoktinių pavardžių rašybos santuokos liudijime jų pavardės tariamos skirtingai, dėl ko ieškovė patiria ir stiprius emocinius išgyvenimus, ateityje susilaukus vaikų jų pavardės skirsis nuo ieškovės, be to skirtinga sutuoktinių pavardžių rašyba santuokos liudijime gali sukelti problemų nustatant jų santuokinį statusą užsienio valstybėse, taip pat paveldėjimo teisinių santykių srityje.

Todėl šiuo konkrečiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į visas ieškovės bei teismo posėdžio metu ieškovės ir ieškovės atstovės nurodytas aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus, naujausią Lietuvos teismų praktiką, suinteresuotų asmenų nuomonę bei išvadą teikiančios institucijos poziciją, jog galimos kai kurios išimtys, o viena iš jų – su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių pavardės gali būti įrašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą, teismų praktiką, konstatuoja, kad šiuo metu susiklosčiusi situacija neatitinka teisingumo principo, yra neproporcinga atsižvelgiant į galimas kilti pasekmes, kurias ieškovė patirtų esant įrašytoms skirtingoms sutuoktinių pavardėms, taigi yra pagrindas nukrypti nuo esamo teisinio reguliavimo, tenkinti ieškovės prašymą, panaikinti Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus 2018 m. kovo 31 d. sprendimą Nr. A133-1228/18(3.3.2.11-TD1), įpareigoti Vilniaus miesto CMS pakeisti ieškovės pavardę į „H.“ ir išduoti ieškovei naują santuokos liudijimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2018 m. kovo 31 d. sprendimą Nr. A133-1228/18(3.3.2.11-TD1).

Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjos S. H., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pavardę į „H.“ ir išduoti naują santuokos liudijimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Gintaras Seikalis