Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2024-01-16 · Baudžiamoji byla Nr. T-168-1201/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-01-16
Bylos Nr.
T-168-1201/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-34957-2022-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Božena Mozūraitienė
Nuteistasis
T. P.
Advokatai
Agata Aganauskienė
Kategorijos
Teikimas Nr. T-168-1201/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34957-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 2.5.11.3.; 2.5.16 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. sausio 16 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Božena Mozūraitienė,sekretoriaujant Elžbietai Liubartovič,dalyvaujant prokurorui Armandui Vainauskui,Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus atstovei Irenai Repečkienei,nuteistajam T. P. ir jo gynėjai advokatei Agatai Aganauskienei,vertėjai Anai Rastenienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnyba) teikimą dėl nuteistajam T. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo arešto bausme.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. P. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. spalio 6 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta galutinė šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymo įstaigoje. Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2023 m. liepos 26 d.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Probacijos tarnybos teikimas, kuriuo siūloma nuteistajam T. P. paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti arešto bausme.

Teikime nurodyta, kad Probacijos tarnyba T. P. elgesį kontroliuoja nuo 2023 m. rugpjūčio 16 d. (nuo 2023 d. liepos 31 d. iki 2023 m. rugpjūčio 16 d. priežiūrą vykdė Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius). 2023 m. rugpjūčio 14 d. T. P. buvo supažindintas su laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka, sąlygomis bei atsakomybe už vengimą vykdyti paskirtus įpareigojimus. Asmens atžvilgiu nauji ikiteisminiai tyrimai nepradėti, administracine tvarka nebaustas, nedirba, nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 2023 m. rugpjūčio 16 d. įpareigojimo neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi, kontrolei buvo uždėta elektroninio stebėjimo priemonė (apykojė). 2023 m. spalio 6 d., nuo 03.24 val. iki 06.00 val., 2023 m. spalio 18 d., nuo 00.57 val. iki 06.00 val., ir 2023 m. spalio 25 d., nuo 22.00 val. iki 23.18 val., nuteistasis tinkamai nepakrovė apykojės, pateisinamų priežasčių tam nenurodė. 2023 m. lapkričio 10 d. gauta VA „Caritas“ pažyma, kad asmuo užfiksuotų pažeidimų metu buvo nakvynės namuose. Vis dėlto T. P. ir toliau netinkamai vykdo šį įpareigojimą, o būtent: 2023 m. gruodžio 6 d., nuo 22.00 val. iki 23.19 val., 2023 m. gruodžio 9 d., nuo 22.00 val. iki 23.48 val., nekrovė apykojės, nebuvo galimybės nustatyti asmens buvimo vietos, elektroninio stebėjimo sistemoje fiksuoti pažeidimai.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė teikimo netenkinti, nes nuteistajam nebuvo paskirta intensyvi priežiūra, o realiai gyvenamojoje vietoje jis nebuvo tikrintas.

Teismo posėdžio metu Probacijos tarnybos atstovė prašė teikimą tenkinti, nurodė, kad fiksuotų pažeidimų metu į nuteistojo gyvenamąją vietą nuvykę nebuvo.

Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja prašė teikimo netenkinti, nes vykdoma probacija yra efektyvi, nuteistasis bendradarbiauja, nauji ikiteisminiai tyrimai nepradėti, administracine tvarka nebaustas. Bausmės tikslai yra pasiekiami asmeniui esant laisvėje.

Teismo posėdžio metu nuteistasis prašė teikimo netenkinti, nurodė, kad elektroninio stebėjimo įrangą pamiršo pakrauti, tačiau tuo metu buvo namuose. Sirgo depresija, dėl ko pablogėjo jo atmintis. Dabar tam, kad tai prisimintų, įsijungia žadintuvą. Dėl padarytų pažeidimų apgailestavo, atsiprašė, teigė maksimaliai besistengiantis daugiau nedaryti pažeidimų.

Motyvuojamoji dalis

Probacijos tarnybos teikimas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 353 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas laisvės apribojimo bausmę kita bausme arba jos atlikimo sąlygas pakeičia BK 48 straipsnyje numatytais atvejais. BK 48 straipsnio 8 dalis numato, kad nuteistajam vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan. Nustatant, ar asmuo iš tikrųjų vengė jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo, būtina nustatyti, ar jis tai daro sąmoningai bei piktybiškai ir kokios yra jam paskirtų įpareigojimų nevykdymo priežastys.

Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad jam skirtus įpareigojimus T. P. vykdo be pažeidimų – įpareigojimo būti namuose nustatytu laiku pažeidimų nefiksuota. Probacijos tarnybos teikimas yra grindžiamas tik tuo, kad T. P. 2023 m. gruodžio 6 d., nuo 22.00 val. iki 23.19 val., ir 2023 m. gruodžio 9 d., nuo 22.00 val. iki 23.48 val., nekrovė elektroninio stebėjimo įrangos. Teismo posėdžio metu Probacijos tarnybos atstovė paklausta, ar užfiksavus nuteistojo pažeidimus – apykojės nekrovimo atvejus – buvo nuvykta į pastarojo gyvenamąją vietą patikrinimui, atsakė neigiamai. Nuteistasis T. P. tvirtino abiem atvejais buvęs namuose, susirgus depresija pablogėjo atmintis, dėl ko pakrauti elektroninio stebėjimo priemonę sąžiningai pamiršo. Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais nuteistojo paaiškinimais.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad vykdydama laisvės apribojimo bausmę, Probacijos tarnyba, be šio kodekso 17 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų teisių, taip pat turi teisę nuteistiesiems teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių ar auklėjamojo poveikio priemonių, įpareigojimų vykdymą ir draudimų laikymąsi kontroliuoti elektroninio stebėjimo ir specialiosiomis techninėmis priemonėmis. Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 22 straipsnis reglamentuoja probuojamųjų elgesio kontrolę ir šio straipsnio 2 dalis numato, kad elektroninio stebėjimo ir specialiosiomis techninėmis priemonėmis galima stebėti ir tikrinti ne tik šio straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytų probacijos sąlygų vykdymą, jeigu taip būtų užtikrinta efektyvesnė probuojamųjų elgesio kontrolė. Pagal Probacijos įstatymo 22 straipsnio 5 dalį, probuojamųjų elgesio kontrolės tvarką nustato probacijos tarnybos direktorius. Lietuvos Respublikos probacijos tarnybos direktoriaus 2023 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. V-106 patvirtintame Reagavimo į elektroninio stebėjimo sistemos programinės įrangos generuojamus pranešimus apie galimus pažeidimus, probacijos ar bausmės atlikimo sąlygų pažeidimus bei elektroninio stebėjimo priemonių naudojimo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas) 4.3. punkte numatyta, kad elektroninio stebėjimo priemonės naudojamos nuteistiesiems laisvės apribojimu, kuriems teismo paskirtas BK 87 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas įpareigojimas bei nuteistiesiems, kuriems šis įpareigojimas paskirtas vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies nuostatomis, pirmus 3 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios, šį terminą skaičiuojant nuo elektroninio stebėjimo įtaiso faktinio uždėjimo stebimajam ir (ar) stebimojo buvimo vietoje elektroninio stebėjimo įrangos sumontavimo, šį terminą taip pat skaičiuojant ir paskyrus šį įpareigojimą bausmės ar probacijos vykdymo metu.

Kadangi nuteistajam T. P. įpareigojimas bausmės vykdymo metu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigoje, paskirtas vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies nuostatomis, anksčiau išdėstyto teisinio reguliavimo pagrindu Probacijos tarnyba turi teisę nuteistajam naudoti elektroninio stebėjimo priemones. Vis dėlto, jeigu asmeniui intensyvi priežiūra nebuvo paskirta teismo nuosprendžiu (baudžiamuoju įsakymu), teismas kritiškai vertina Probacijos tarnybos poziciją elektroninio stebėjimo įrenginio išsikrovimo atvejus vertinti kaip nuteistojo vengimą atlikti jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę. BVK numatyta teisė Probacijos tarnybai naudoti elektroninio stebėjimo priemones kontroliuojant ir laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausme nuteistiems asmenims skirtų įpareigojimų ir draudimų vykdymą neturėtų kiekvienu atveju virsti prievole nuteistiesiems. Vengimui atlikti bausmę būtinas akivaizdus neteisėtas nuteistojo elgesys ir piktybiškumas, siekiant nevykdyti laisvės apribojimo bausmės sąlygų, o tokių aplinkybių nagrinėjamu atveju nenustatyta. Probacijos tarnybos atstovė teismo posėdžio metu pripažino, kad fiziškai asmens buvimas namuose jam nustatytu laiku tikrintas nebuvo.

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalis numato, kad įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Ši įstatymo norma numato teismo priimtų sprendimų privalomumą ir suponuoja išvadą, kad priimtas sprendimas privalo būti vykdomas, jo nuostatų negalima savavališkai keisti ar skirti kitų bausmės vykdymo alternatyvų, jei teismo sprendimas to nenumato. Nuteistasis T. P. laikosi jam paskirto įpareigojimo – dienotvarkės reikalavimų. Pažymėtina, kad jo buvimas gyvenamojoje vietoje nustatytu metu gali būti kontroliuojamas ne tik elektroninio stebėjimo, bet ir kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, atvykstant į nuteistojo namus, taip užtikrinant tinkamą teismo baudžiamojo įsakymo vykdymą. Reikšminga išvengti teisiškai ydingos situacijos, kai teismui skyrus bausmę ir tinkamai individualizavus bausmės rūšį bei nusprendus netaikyti intensyvios priežiūros, nuteistasis būtų laikomas netinkamai vykdančiu probacijos sąlygas nustačius su intensyvia priežiūra susijusį pažeidimą.

Atkreiptinas dėmesys ir į BK 48 straipsnio 8 dalies nuostatą, kuri numato, kad jei nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių <...> ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Įvertinus BK 48 straipsnyje įtvirtintos teisės normos konstrukciją yra akivaizdi įstatymo leidėjo valia, kad nuteistam asmeniui vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, pirmiausia, turi būti sprendžiama dėl papildomų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų skyrimo, ar intensyvios priežiūros skyrimo. Bausmės rūšies keitimas galimas tik jei teismas spręstų, jog aukščiau minėtos papildomos priemonės ir draudimai yra neefektyvūs bei nepritaikomi ir nustatytas nuteistojo piktybiškumas (Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-481-485/2021).

Nagrinėjamu atveju dėl papildomų baudžiamojo poveikio priemonių ar atitinkamų minėtame straipsnyje nurodytų įpareigojimų ar draudimų, intensyvios priežiūros skyrimo, taip siekiant BK 41 straipsnyje įvirtintų bausmės tikslų, nekeičiant taikomos bausmės griežtesne, užtikrinant intensyvesnę nuteistojo kontrolę, bausmės atlikimo metu nebuvo kreiptasi. Probacijos tarnyba nepagrįstai, esant tik formaliam pagrindui, iš karto kreipėsi į teismą dėl paskirtos bausmės pakeitimo griežtesne. Įvertinus visumą aplinkybių, teismas pripažįsta, kad nuteistasis nepadarė pažeidimų, dėl kurių jo elgesys turėtų būti vertinamas kaip vengimas atlikti jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę. Laisvės apribojimo bausmės pakeitimas arešto bausme šiuo atveju nebūtų proporcingas ir neatitiktų teisingumo principo reikalavimų, todėl tenkinti Probacijos tarnybos teikimą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsnio 2 dalimi, 362, 364 straipsniais,

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus teikimo dėl nuteistajam T. P. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo arešto bausme netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Božena Mozūraitienė