Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danutės Matiukienės, teisėjų Irenos Ivanovienės ir Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 8 d. nuosprendžio, kuriuo V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį vienerių metų terminui laiduotojo B. L. atsakomybėn ir baudžiamoji byla pagal LR BK 227 str. 2 dalį nutraukta.

V. L. pripažintas kaltu už tai, kad 2006 m. liepos 25 d. apie 17.25 val., Telšių rajone, policijos tarnybiniame automobilyje „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusiame kelio A11 Šiauliai – Palanga 77-ajame kilometre, tiesiogiai pasiūlė ir davė 100,- Lt kyšį valstybės tarnautojui – Telšių rajono policijos komisariato Viešosios policijos Patrulių būrio patruliui V. M., siekdamas neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo veikos vykdant įgaliojimus, t.y. neteisėto veikimo, kad pastarasis į administracinio teisės pažeidimo protokolą įrašytų mažesnį jo vairuojamo automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) greitį nei buvo realiai nustatytas viršytas greitis, ir tokiu būdu išvengtų administracinės atsakomybės, numatytos LR ATPK 124 straipsnyje.

Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė prašė Telšių rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 8 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį: V. L. pripažinti kaltu pagal LR BK 227 str. 2 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 2 metams, taip pat taikyti LR BK 75 str. 1 dalį ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 metams 6 mėnesiams.

Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas, nes teismas neatsižvelgė į tai, jog laiduotojas B. L. vienerių metų laikotarpyje du kartus buvo baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, kas paneigia teismo išvadą, kad laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam V. L..

Teismo posėdyje prokurorė V.Bartušienė prašė apeliacinį skundą patenkinti. Nuteistasis V. L. ir jo gynėjas adv. G.Gricius prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad V. L. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (b.l. 52), visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikaltimą (b.l. 110), žala nusikaltimu nebuvo padaryta. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, jog V. L. dirba, charakterizuojamas gerai (b.l. 89), todėl teismo išvada, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra pagrįsta. Būtent tokios nuostatos yra nurodytos LR BK 40 straipsnyje, kurio pagrindu asmuo, padaręs apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti atleistas, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei (BK 40 str. 1 dalis). Laiduotojais gali būti kaltininko artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti, t.y. turintys autoritetą kaltininkui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką, asmenys. Įstatyme nurodoma, kad pirmenybė būti laiduotoju teikiama kaltininko giminaičiams (BK 40 str. 3 d.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad B. L. pateikė teismui raštišką prašymą perduoti jo brolį kaltinamąjį V. L. jo atsakomybei pagal laidavimą, nurodydamas, jog jie abu dirba toje pačioje darbovietėje projektų vadovais, artimai bendrauja, gerai sutaria (b.l.117). Apylinkės teismas, spręsdamas laidavimo klausimą, laikėsi įstatymo reikalavimų ir atsižvelgė į laiduotojo teigiamas asmenines savybes, t.y. kad B. L. charakterizuojamas teigiamai (b.l. 120), yra neteistas (b.l. 130). Pirmos instancijos teismas taip pat nurodė, kad B. L. vienerių metų laikotarpiu buvo du kartus baustas administracine tvarka pagal LR ATPK 127 str. 2 d. ir LR ATPK 134 str. (b.l. 133, 144), tačiau šių nuobaudų nelaikė svarbia priežastimi juo nepasitikėti ir neskirti laiduotoju.

Kolegija mano, kad pirmos instancijos teismas, vertindamas laiduotojo B. L. asmenybę bei jo galimybę būti laiduotoju baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad laiduotojas B. L. turi šeimą, nuolatinę gyvenamąją vietą, seniai dirba UAB „Nova“ projektų vadovu, labai gerai charakterizuojamas kaip darbuotojas ir kaip asmenybė (b.l.120), todėl vien jo nubaudimas baudomis administracine tvarka už palyginti negrubius administracinės teisės pažeidimus, t.y. 2006-03-28 pagal LR ATPK 127 str. 2 d.(100,-Lt.) ir 2007-01-20 pagal LR ATPK 134str. (25,-Lt.), nelaikytini priežastimi vertinti jį kaip neigiamą asmenybę ir nepasitikėti juo kaip laiduotoju.

Esant byloje išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, atleisdamas V. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl tenkinti prokurorės apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą atmesti.