- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-14
- Bylos Nr.
- 2A-865-611/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00312-2010-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Andrutė Kalinauskienė, Loreta Lipnickienė
- Atsakovas
- Trakų rajono savivaldybės administracijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, I. F., Jurgio H
- Ieškovas
- J. T.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Loretos Lipnickienės ir Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų Trakų rajono savivaldybės administracijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir I. F. (atsakovo Jurgio H. K. teisių perėmėjos) apeliacinius skundus dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. T. ieškinį atsakovams Jurgio H. K. teisių peremėjai I. F., Trakų rajono savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, valdybos sprendimo, valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama: (1) atidalinti jos dalį turto, esančio bendrojoje dalinėje nuosavybėje su atsakovo J.H. K. turtu (gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) ir pripažinti jos asmenine nuosavybe gyvenamojo namo patalpas: kambarius 1-5 (8,79 kv. m), 1-6 (17,76 kv. m), 1-7 (6,51 kv. m), 1-8 (21,98 kv. m), koridorių 1-4 (15,03 kv. m), pirmo aukšto patalpą: koridorių 1-9 (3,64 kv. m) – iš viso – 73,71 kv.m. ploto; pripažinti atsakovo J.H. K. asmenine nuosavybe gyvenamojo namo patalpas: koridorių 1-1 (11,61 kv.m.), kambarius 1-2 (26,79 kv.m.), 1-3 (7,31 kv.m.), garažą G-l (21,78 kv. m), rūsio patalpas R-1 (12,38 kv.m.), R-2 (3,68 kv. m), R-3 (0,94 kv. m), R-4 (21,11 kv. m), R-5 (4,26 kv.m.), R-6 (2,48 kv.m.), R-7 (4,35 kv.m.), R-8 (7,29 kv.m.), R-9 (2,67 kv.m.), R-10 (10,38 kv.m.) – iš viso – 137,03 kv.m. ploto; (2) pripažinti iš dalies negaliojančiu Trakų rajono valdybos 1994-12-21 sprendimą Nr.378v ir 1995-03-23 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr.P79/95-1196 dėl 7372/21084 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pardavimo J.H. K. ir pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į 7372/21084 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ir (3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad prašomą atidalinti turtą ieškovė paveldėjo po savo sesers S. G. mirties (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad S. G. šį turtą įsigijo 1987-07-28 pirkimo-pardavimo sutartimi, sudaryta tarp S. G. ir pardavėjo A. M.. Sutartyje nurodyta, kad S. G. naudosis kambariais 1-5, 1-6, 1-7, 1-8, koridoriumi 1-4 (t.y. visu namo antru aukštu), bei nurodyta, kad laiptine ir kiemo įrenginiais bendrasavininkiai naudosis bendrai. Dėl antro reikalavimo ieškovės atstovas nurodė, kad iki pat mirties S. G. bendrai su pradiniu atsakovu naudojosi namų valdos žemės sklypu. Nurodė, kad sesuo ieškovei yra pasakojusi, kad kartu su pradiniu atsakovu išpirko šią žemę, panaudojo turėtus investicinius čekius – esą ji juos perdavusi pradiniam atsakovui, kuris pažadėjo sutvarkyti visus reikalingus dokumentus. S. G. buvo įsitikinusi, kad nuosavybės teise valdo dalį namų valdos žemės. Iš namų valdos privatizavimo dokumentų paaiškėjo, kad pradiniam atsakovui vienasmeniškai įsigyjant visą namų valdos žemės sklypą, buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys valstybinės žemės pirkimo tvarką. Pagal Žemės reformos įstatymo 8 str. 2 d. ne žemės ūkio veiklai žemė miestuose ir kaimo vietovėse parduodama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Pagal tuo metu galiojusių 1992-02-07 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.89 patvirtintų Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklių 4.4 p., asmuo, turintis teisę įsigyti privatinėn nuosavybėn jo naudojamą žemės sklypą ir norintis tai padaryti, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnybai turi pateikti notariškai patvirtintą susitarimą, jeigu naudojamą žemės sklypą turi teisę pirkti keli asmenys. Kadangi gyvenamasis namas buvo valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, teisę pirkti žemės sklypo dalį turėjo abu savininkai, t.y. pradinis atsakovas ir S. G.. Tuo tarpu visas žemės sklypas 1995-03-23 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi pradiniam atsakovui parduotas neteisėtai, pažeidžiant įstatymo reikalavimus ir bendrasavininkio (S. G.) teises ir teisėtus interesus.
Atsakovo H.J. K. teisių perėmėja I. F. su ieškiniu sutiko iš dalies, t.y. sutiko su ieškovės reikalavimu dėl nuosavybės atidalijimo ieškovės nurodyta tvarka. Dėl antro ieškovės reikalavimo pažymėjo, kad pradinio atsakovo dokumentuose yra minima, kad yra abiejų bendraturčių sutikimas, o S. G. atsisako dalies žemės ir neigti, kad jo nebuvo nėra pagrindo. Trakų rajono valdyba pardavė visą sklypą ir nors nurodyto sutikimo turinys neaiškus, matyt buvo toks, kad priėmė sprendimą parduoti 15 arų žemės sklypą vienam pradiniam atsakovui. Nurodė, kad už perkamą žemę buvo atsiskaityta ne tik S. G. investiciniais čekiais, bet ir jo, ir G. G. investiciniais čekiais, nors G. G. nėra ir niekada nebuvo žemės sklypo savininkas. Be to, pradinis atsakovas vienas tvarkė žemės sklypo įforminimą, įregistravimą, mokėjo žemės bei valstybinį mokestį.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerija atsiliepimu nurodė, kad ieškovė turi teisę į atitinkamą namų valdos žemės sklypo dalį. Pažymėjo, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu žemės sklypą turėjo teisę išsipirkti savininkas pagal atitinkamas dalis, o pradinis atsakovas susitarimo tarp gyvenamojo namo bendrasavininkų nepateikė, be to, žemės sklypo privatizavimo byloje pastatų teisinės registracijos dokumentų nėra, todėl kokiu pagrindu priimtas Trakų rajono valdybos 1994-12-21 sprendimas, yra neaišku.
Atsakovo Trakų rajono savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad dėl pripažinimo iš dalies negaliojančiais Trakų rajono valdybos 1994-12-21 sprendimą Nr. 378v ir iš dalies valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį palieka spręsti teismui savo nuožiūra. Visgi mano, kad ieškovė turi teisę į namų valdos žemės sklypo dalį, tačiau, kadangi ieškovė neprašo atnaujinti praleisto senaties termino, turėtų būti taikoma ieškinio senatis. Taip pat pažymėjo, kad ieškinyje nenurodomi atsakovo veiksmai, kuriais būtų pažeisti kitų asmenų teisės ir teisėti interesai, todėl ieškinys dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš Trakų rajono savivaldybės administracijos – atmestinas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 17 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir atidalino J. T. dalį turto, esančio bendrojoje dalinėje nuosavybėje su I. F. turtu (gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini)): (1) pripažino J. T. asmenine nuosavybe gyvenamojo namo patalpas: kambarius 1-5 (8,79 kv. m), 1-6 (17,76 kv. m), 1-7 (6,51 kv. m), 1-8 (21,98 kv. m), koridorių 1-4 (15,03 kv. m), pirmo aukšto patalpą: koridorių 1-9 (3,64 kv. m) – iš viso – 73,71 kv.m. ploto; (2) pripažino I. F. asmenine nuosavybe gyvenamojo namo patalpas: koridorių 1-1 (11,61 kv.m.), kambarius 1-2 (26,79 kv.m.), 1-3 (7,31 kv.m.), garažą G-l (21,78 kv. m), rūsio patalpas R-1 (12,38 kv.m.), R-2 (3,68 kv. m), R-3 (0,94 kv. m), R-4 (21,11 kv. m), R-5 (4,26 kv.m.), R-6 (2,48 kv.m.), R-7 (4,35 kv.m.), R-8 (7,29 kv.m.), R-9 (2,67 kv.m.), R-10 (10,38 kv.m.) – iš viso – 137,03 kv.m. ploto. Be to, teismas pripažino iš dalies negaliojančiu Trakų rajono valdybos 1994-12-21 sprendimą Nr. 378v ir 1995-03-23 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P79/95-1196 dėl 7372/21084 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pardavimo J.H. K. ir pripažino ieškovei nuosavybės teisę į 7372/21084 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat iš I. F., Trakų rajono savivaldybės administracijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priteisė po 2950,67 Lt bylinėjimosi išlaidų J. T.; iš atsakovų I. F., Trakų rajono savivaldybės administracijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priteisė po 26,94 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Teismas konstatavo, kad ieškovė apie teisų pažeidimą, t.y. kad visas žemės sklypas yra parduotas pradiniam atsakovui ginčijamu Trakų rajono valdybos 1994-12-21 potvarkiu Nr.378v ir 1995-03-23 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr.P79/95-1196, ji sužinojo tik tuomet, kai gavo 2007-11-14 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, be to, įvertinus byloje surinktus įrodymus padarė išvadą, kad S. G. iki pat savo mirties 2006-09-28 buvo įsitikinusi, kad jai nuosavybės teise priklauso ne tik namo dalis, bet ir dalis namų valdos žemės sklypo, t.y. nežinojo apie jos teisių pažeidimą. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad S. G. ar jos teisių perėmėjai – ieškovei - buvo įteiktas ginčijamas Trakų rajono valdybos 1994-12-21 potvarkis Nr.378v dėl ginčo namų valdos žemės sklypo pardavimo pradiniam atsakovui, tokių įrodymų teismui nepateikė ir atsakovai, kaip ir nėra įrodymų, kad S. G. buvo žinoma apie šio potvarkio priėmimą bei jos teisių pažeidimą. Teismas padarė išvadą, kad Trakų rajono valdybos 1994-12-21 potvarkiui Nr.378v ginčyti ieškovė ieškinio senaties termino nepraleido.
Teismas nurodė, kad S. G. ir atsakovo 1992-04-14 sutikimas dėl žemės Nr. 2-617 Trakų valstybinės notarinės kontoros fondo dokumentuose nerastas, šalys negalėjo paaiškinti, koks galėtų būti prašyme įrašyto priedo “Sutikimas“ turinys. Nesant paties susitarimo, kitų įrodymų, kad notariškai patvirtintas susitarimas dėl žemės sklypo pirkimo buvo, nei pradinis atsakovas, nei atsakovė nepateikė. Iš 1991-1992 m. notarinių veiksmų registrų knygos Nr.2 lapo, kuriame įregistruotas pradinio atsakovo ir S. G. 1992-04-14 notarinis veiksmas Nr. 2-617 matyti, jog buvo patvirtinti S. G. ir pradinio atsakovo parašai dėl žemės, tačiau pagal šį įrašą nėra pagrindo teigti, kad notaro buvo patvirtintas būtent susitarimas tarp pradinio atsakovo ir S. G. dėl pastarosios atsisakymo nuo ginčo namų valdos žemės dalies. Be to, už žemės sklypą mokėtina suma buvo nurašyta iš žemės sklypo pirkėjo ir jų pilnamečių šeimos narių investicinių sąskaitų: S. G. – 84,53 Lt, G. G. – 20 Lt, J. K. – 11,74 Lt, todėl yra pagrindo manyti, kad S. G. reiškė valią irgi įsigyti žemės sklypo dalį. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pradinis atsakovas, 1992-04-16 pateikdamas Trakų miesto valdybai prašymą dėl namų valdos žemės sklypo jam pardavimo, nepateikė su S. G. sudaryto notariškai patvirtinto susitarimo dėl namų valdos žemės sklypo išpirkimo, o Trakų rajono valdyba, ginčijamu potvarkiu leisdama parduoti visą valstybinės žemės sklypą tik vienam iš bendraturčių – pradiniam atsakovui, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-07-21 nutarimu Nr.550 patvirtintos Tvarkos 6.1.1.1 punkto (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-06-21 nutarimo Nr. 500 redakcija) nuostatas ir ieškovės teises.
Pažymėjo, kad nors atsakovas Trakų rajono savivaldybės administracija nesutinka su bylinėjimosi išlaidų priteisimu, tačiau jo procesinė padėtis suponuoja, kad jo teisės ir pareigos yra lygiavertės kitų procesų dalyvių teisėms ir pareigoms, jis atsakovu buvo įtrauktas nuo pat ieškinio iškėlimo. Atsakovas dėl savo procesinės padėties pretenzijų nereiškė. Todėl ieškinį patenkinus visiškai iš jo taip pat išieškotinos bylinėjimosi išlaidos.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Atsakovas Trakų rajono savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti iš dalies ir priimti naują sprendimą, išsprendžiant bylinėjimosi išlaidų klausimą teisės aktų nustatyta tvarka. Apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:
pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kuria iš atsakovo priteistos 2950,67 Lt bylinėjimosi išlaidų, yra nepagrįstas, kadangi bylinėjimosi išlaidos yra per didelės. Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2. punktas nustato, kad priteistini maksimalūs dydžiai už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį yra 2 400 Lt. Apelianto nuomone, byla nebuvo sudėtinga teisės taikymo ir įrodymų rinkimo požiūriu, kilęs ginčas nebuvo išskirtinis, todėl nereikalavo ypatingų specialių žinių.
Šalies argumentai
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniu skundu prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 17 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš Nacionalinės žemės tarnybos panaikinti ir ieškinį šioje dalyje atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:
pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bei priteisimo klausimą visapusiškai, išsamiai ir objektyviai neišnagrinėjo bylos aplinkybių, neįsigilino į kaltų asmenų poziciją.Nacionalinė žemės tarnyba, sudarydama 1995-03-23 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr.P79/95-1196, vadovavosi Trakų rajono valdybos 1994-12-21 potvarkiu Nr.378v (kuris pirmosios instancijos teismo pripažintas iš dalies negaliojančiu), taigi Nacionalinė žemės tarnyba jokių tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatų nepažeidė, kadangi jai buvo privaloma vadovautis LR Vyriausybės 1993-07-21 nutarimu Nr.550 patvirtintomis Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukciono tvarka taisyklėmis, jo 4 punktu, numačiusiu, kad privalo būti pateiktas dokumentas, kurio pagrindu asmuo naudojasi žemės sklypu, o šiuo atveju – Trakų rajono valdybos1994-12-21 potvarkiu. Taigi, Nacionalinės žemės tarnybos kaltė neįrodyta ir nepagrįsta. Didesnė ir pagrindinė kaltė tenka potvarkį priėmusiai ir patvirtinusiai institucijai – Trakų rajono savivaldybės administracijai. Pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimus, kurių nagrinėjimas pareikalavo akivaizdžiai nevienodų sąnaudų, įvertino vienoda procentine išraiška, netinkamai taikė LR CPK 93 str. 2 d. ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, pagal kurią skirtingo pobūdžio reikalavimų vertinimas vienoda procentine išraiška, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, yra nepagrįstas. Be to, teismas vadovavosi tik ieškovės prašymais ir neatsižvelgė į kitas reikšmingas aplinkybes, bylos sudėtingumą, darbo ir laiko sąnaudas, be to, nepasisakė dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo, realumo, būtino, neargumentavo CPK 98 str. kriterijų.Nacionalinė žemės tarnyba su ieškiniu sutiko nuo pat bylos iškėlimo pradžios, todėl toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tarp proceso šalių neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
Šalies argumentai
Atsakovė I. F. apeliaciniu skundu prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 17 d. sprendimą dalyje, kuria pripažintas iš dalies negaliojančiu Trakų rajono valdybos 1994-12-21 sprendimas Nr.378v ir 1995-03-23 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr.P79/95-1196, o taip pat dalis, kuria pripažinta ieškovei nuosavybės teisė į minėtą sklypą bei priteistos bylinėjimosi išlaidos iš I. F., panaikinti ir I. F. priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:
pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, teismo sprendimas grįstas prielaidomis, o ne aplinkybių visetu. Ieškovės teiginiai, jog S. G. perdavė J.H. K. investicinius čekius, kad jis sutvarkytų jai reikalingus žemės sklypo dokumentus, yra nepagrįsti. S. G. žemės sklypo ½ dalies pirkimo atsisakė ir niekada iki mirties, t.y. iki 2006-09-28, reikalavimų dėl žemės sklypo pripažinimo jos nuosavybe, nekėlė. Jos atsisakymą nuo minėto žemės sklypo ½ dalies įrodo prie J.H. K. 1992-04-16 prašymo, paduoto Trakų miesto valdybai pridėtas, tačiau dabar iš dokumentų dingęs, sutikimas (4 priedo punktas). Spaudas ant prašymo patvirtina dokumento su visais priedais gavimą. Be to, Vilniaus apskrities archyvo pateikta Trakų notarinės kontoros notarinių veiksmų registracijos knygos 1992-04-12 registro įrašo kopija dar kartą įrodo J.H. K. ir S. G. parašų patvirtinimą dėl S. G. atsisakymo dėl žemės. Priešingu atveju Trakų rajono valdyba nebūtų priėmusi ginčytino potvarkio ir nebūtų sudariusi valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties.Ieškovė siekia suklaidinti teismą, teigdama, kad S. G. naudojosi žemės sklypu ir turėjo jame daržą. Ji dėl senyvo amžiaus bei ligos neturėjo jėgų dirbti žemės, be to, sklypas buvo statybviečių, sąvartynų ir duobių vieta. J.H. K. visą žemės sklypą sutvarkė, o S. G. prie sklypo sutvarkymo neprisidėjo nei darbu, nei lėšomis.Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad už perkamą žemės sklypą buvo atsiskaityta ne tik S. G., tačiau ir J.H. K. ir G. G. investiciniais čekiais, nors G. G. niekada nebuvo žemės sklypo savininkas. Taigi, aplinkybė, jog S. G. sumokėjo investiciniais čekiais nepatvirtina, jog ji siekė įgyti žemės sklypą, o tokia pirmosios instancijos teismo išvada vertintina kritiškai.Teismas neįvertino, kad už žemės sklypą buvo sumokėta privačiomis lėšomis, todėl, kadangi J.H. K. sumokėjo už visą ginčo sklypą, jis turi teisę reikalauti iš ieškovės kompensacijos už ½ dalį žemės sklypo. Teismas nevisiškai išnagrinėjo kompensacijos už sklypą klausimą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties termino, kuris turėtų būti skaičiuojamas nuo 1994-12-21 Trakų rajono valdybos ginčijamo potvarkio priėmimo. Iki ieškinio padavimo praėjo 15 m., o ieškinio senaties terminas yra 10 m. Be to, ieškinio senaties terminas pagal 1964 m. CK 84 str. 1 d. buvo 3 metai ir yra taip pat pasibaigęs.Dėl ieškovės veiksmų/neveikimo užtruko ginčo sprendimas ir tik dėl ieškovės netinkamų reikalavimų suformulavimo sprendžiant klausimą dėl turto atidalijimo, visoms šalims padidėjo bylinėjimosi išlaidos. Be to, kitoje dalyje ginčas vyko ne dėl I. F., o dėl Trakų rajono valdybos potvarkio ir valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pardavimo J.H. K..
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į atsakovų apeliacinius skundus prašo apeliacinius skundus atmesti, Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinius skundus grindžia šiomis aplinkybėmis:
I. F. apeliacinį skundą grindžia prielaidomis dėl neva buvusio susitarimo, kurio turinys teismui nėra žinomas, o toks dokumentas nėra pateiktas. Be to, neįrodyta ir kitoks – žodinis ar faktinis susitarimas dėl naudojimosi žemės sklypu. I. F. atstovas teisme pats nurodė, kad faktiškai S. G. ir J.H. K. buvo sugyventiniai, vedė bendrą ūkį, todėl sklypu naudojosi abu. Tą patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai L. J., M. V.. Net jeigu byloje ir būtų įrodymų apie tarp šalių buvusią ankstesnę naudojimosi žemės sklypu tvarką ar, kad S. G. atsisakė savo žemės sklypo dalies, tai būtų pagrindas vertinti, kada ir dėl kokių priežasčių tai buvo padaryta ir ginčyti tokį susitarimą ar jo įtaką nustatant įsigyjamos namų valdos žemės sklypo dalis. I. F. teiginiai apie atliktus sklypo sutvarkymo darbus yra nesusiję su ginčo dalyku, kadangi atsakovė nereiškė jokių reikalavimų dėl kompensacijos, nepateikė duomenų apie patirtas išlaidas. Teisme apklausta liudytoja M. V. nurodė nemačiusi jokių žemės lyginimo darbų.Ieškinio senatis pradedama skaičiuoti nuo tada, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pirmosios instancijos teismo motyvų dėl ieškovės sužinojimo apie savo teisės pažeidimą, I. F. neskundžia.Bylinėjimosi išlaidos neviršija LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų dydžių. Bylos nagrinėjimo metu vyko daug posėdžių, kurie vyko kitoje vietoje, nei yra advokato kontora, patirtos kelionės išlaidos, bylinėjimasis truko daugiau nei trejus metus. Buvo paruošta nemažai procesinių dokumentų, paruošiamųjų veiksmų – užklausų, įrodymų rinkimas, susipažinimas su kadastrinių bylų dokumentais. Byla nėra paprasta, reikalaujanti specialių žinių, išsamios teisės praktikos analizės, reikėjo analizuoti tiek viešosios, tiek privatinės teisės nuostatas. Patirtos bylinėjimosi išlaidos yra realios, pagrįstos kvitais ir kitais mokėjimo dokumentais. Net ir priteisus visą patirtą išlaidų sumą, ieškovė patirs nuostolių dėl pinigų nuvertėjimo, todėl išlaidų mažinimas iš esmės pažeistų ieškovės interesus.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į Trakų rajono savivaldybės administracijos ir J.H. K. teisių perėmėjos I. F. apeliacinius skundus nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl Trakų rajono valdybos 1994-12-21 sprendimo Nr.378v ir 1995-03-23 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr.P79/95-1196 dėl 7372/21084 dalies žemės sklypo pardavimo J.H. K. pripažinimo negaliojančiomis, ieškovės nuosavybės teisės į 7372/21084 dalį žemės sklypo pripažinimo yra teisingas. Klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo Trakų rajono savivaldybės administracijai palieka spręsti teismo nuožiūra.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atsakovų Trakų rajono savivaldybės administracijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos tenkinami iš dalies, atsakovės I. F. apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl šalių pateiktų apeliacinių skundų argumentų.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas skundžiamas tik dalyje, kuria teismas pripažino negaliojančiu Trakų rajono valdybos 1994-12-21 potvarkį Nr. 378v ir 1995-03-23 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr.P79/95-1196 dėl 7372/21084 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pardavimo J.H. K. ir pripažino ieškovei nuosavybės teisę į 7372/21084 dalis minėto žemės sklypo, taip pat dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Atitinkamai, vadovaudamasi CPK 320 str. apibrėžtomis apeliacinio proceso ribomis, teisėjų kolegija pasisako dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tik šioje apskustoje dalyje pagal apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė ir atsakovė bendros dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis (po 1/2 dalis) valdo gyvenamąjį namą ir kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini).. Ieškovė savo turimą minėto namo ir kitų statinių dalį paveldėjo po S. G. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) pagal 2007-11-14 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą (I t., b.l. 8, 9-11). Atsakovė kitą minėto gyvenamojo namo ir kitų statinių ½ dalį paveldėjo po buvusio savininko J.H. K. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) pagal įstatymą (I t., b.l. 10-11, II t., b.l.75). Be to, pradiniai minėtų pastatų savininkai turėtas dalis statinių dalis įgijo iš A. M. pagal 1987-07-28 sutartis (I t., b.l.83-84, 85-86).
Šalies argumentai
1992-04-16 prašymu pradinis atsakovas J.H. K. kreipėsi į Trakų miesto valdybą su prašymu parduoti jam 0,06 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ( I t., b.l. 15). Trakų rajono valdyba 1994-12-21 potvarkiu Nr. 378v nutarė leisti parduoti pradiniam atsakovui 1510 kv. m privačią namų valdą, esančią aukščiau nurodytu adresu (I t., b.l. 23-24), o pagal 1995-03-23 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr.P79/95-1196 minėtas žemės sklypas, 0,1510 ha ploto, unikalus Nr. 7944-0002-0043, buvo perleistas J.H. K. nuosavybėn, už šį žemės sklypą jis sumokėjo 125,78 Lt valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis (I t., b.l. 12, 14), 1992-07-10 sumokėdamas 951 rb. (investiciniais čekiais) bei dar 116,27 Lt investiciniais čekiais, iš kurių 84,53 Lt 1994-11-08 buvo nurašyti nuo S. G. investicinės sąskaitos (I t., b.l. 17-19).
Motyvuojamoji dalis
Dėl atsakovės I. F. apeliacinio skundo
Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, teismo sprendimas grįstas prielaidomis, o ne aplinkybių visetu. Mano, kad J.H. K. 1992-04-16 prašyme minimas sutikimas bei Trakų notarinės kontoros notarinių veiksmų registracijos knygos 1992-04-12 registro įrašo kopija apie J.H. K. ir S. G. parašų patvirtinimą patvirtina, kad S. G. sutiko, kad namų valdos žemės sklypą savo vardu įgytų J.H. K.. Teisėjų kolegijos nuomone tokie apeliantės teiginiai nepagrįsti.
Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pagal Žemės reformos įstatymą valstybinė žemė gali būti parduota privačion nuosavybėn privačių namų valdoms asmenims, kurie turėjo nuosavybės teisę į statinius, o pagal minėto įstatymo 8 str. 2 d. ne žemės ūkio veiklai žemė miestuose ir kaimo vietovėse parduodama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Pagal ginčijamų sutarties ir įsakymo sudarymo metu galiojusių 1992-02-07 LR Vyriausybės nutarimu Nr.89 patvirtintų Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos nekonkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklių 4.4 p. asmuo, turintis teisę įsigyti privatinėn nuosavybėn jo naudojamą žemės sklypą ir norintis tai padaryti, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnybai turi pateikti prašymą įsigyti privatinės nuosavybės teise žemės sklypą; dokumentą, kurio pagrindu asmuo naudojasi žemės sklypu; sklypo planą; notariškai patvirtintą susitarimą, jeigu naudojamą žemės sklypą turi teisę pirkti keli asmenys. Analogišką reikalavimą įtvirtina ir LR Vyriausybės 1993-07-21 nutarimu Nr.550 patvirtintos Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukciono tvarka taisyklių 4 p., o minėtų nutarimu patvirtintos Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos 4 p. ir 6.1.1.1 p. suteikė teisę kiekvienam iš gyvenamojo namo bendraturčių įsigyti nuosavybėn namų valdai priklausančią žemės sklypo dalį proporcingai priklausančiai namo daliai. Taigi, pagal ginčijamų sutarties ir Trakų rajono valdybos potvarkio sudarymo metu galiojusius teisės aktus, kadangi gyvenamąjį namą ir kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini) tiek J.H. K., tiek S. G. valdė bendros dalinės nuosavybės teise po ½ dalį, todėl jie abu turėjo teisę įgyti iš valstybės asmeninėn nuosavybėn namų valdos žemės sklypo dalis lygiomis dalimis. J.H. K. galėjo pretenduoti į visą namų valdos žemės sklypą tik tuo atveju, jeigu jis su S. G. būtų sudarę notariškai patvirtintą susitarimą dėl viso žemės sklypo įsigijimo jo asmeninėn nuosavybėn. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra įrodymų apie J.H. K. ir S. G. susitarimą dėl viso namų valdos žemės sklypo įsigijimo J.H. K. nuosavybėn. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad tokia teismo išvada grindžiama prielaidomis. Nors J.H. K. 1992-04-16 prašyme minimas jo priedas – sutikimas, kurio turinys nėra atskleistas, tačiau byloje S. G. sutikimas dėl žemės sklypo įsigijimo J.H. K. vardu nėra pateiktas (I t., b.l. 99). Byloje esančio 1991-1992 m. notarinių veiksmų registrų knygos Nr.2 lapo įrašas apie įregistruotą J.H. K. ir S. G. 1992-04-14 notarinį veiksmą Nr.2-617 dėl S. G. ir J.H. K. parašų dėl žemės patvirtinimo neatskleidžia šio veiksmo turinio, todėl neįrodo S. G. sutikimo buvimo. Taigi, bet koks šių įrašų aiškinimas tėra niekuo nepagrįstas spėliojimas ir prielaida, kaip ir apeliantės teiginys, jog Trakų rajono valdyba nebūtų priėmusi ginčijamo potvarkio, nesant S. G. sutikimo. Minėti įrašai (1992-04-14 prašyme nuoroda apie priedą – sutikimą, notarinių veiksmų registro įrašas apie parašų patvirtinimą) neįrodo, kad S. G. išreiškė teisės aktų nustatyta tvarka sutikimą, kad namų valdos žemės sklypą įsigytų tik J.H. K.. Byloje nėra pateiktas S. G. sutikimas, kad namų valdos žemės sklypą pirktų tik J.H. K., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog apeliantė neįrodė, kad S. G. atsisakė įgyvendinti savo teisę įsigyti asmeninė nuosavybėn namų valdos žemės sklypo dalį (CPK 178 str.). Todėl viso namų valdos žemės sklypo pardavimas J.H. K. asmeninėn nuosavybėn pažeidė tuo metu galiojančius aukščiau minėtus teisės aktus ir S. G. teises ir teisėtus interesus. Atitinkamai pagrįsta teismo išvada, kad Trakų rajono valdyba negalėjo viso žemės sklypo parduoti J.H. K. nuosavybėn, todėl pagrįstai ir teisėtai pirmosios instancijos teismas panaikino Trakų rajono valdybos potvarkį ir valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį ieškovės ginčijamoje dalyje. Byloje apklausta liudytoja M. V. patvirtino, kad J.H. K. ir S. G. kartu naudojo, valdė ir tvarkė namų valdos žemės sklypą. Apeliantė, teigdama, kad S. G. dėl senyvo amžiaus bei ligos neturėjo jėgų nudirbti darbus bei kad visas sklypas buvo statybviečių sąvartynų ir duobių vieta, nepateikė tokius teiginius pagrindžiančių įrodymų nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teisme. Kita vertus, pagal aukščiau minėtus teisės aktus neturi reikšmės ginčui aplinkybė, ar S. G. ginčo žemę dirbo ar ne. Esminę reikšmę turi aplinkybė, koks žemės sklypas buvo priskirtas namų valdai bei kokiu būdu buvo susitarta tarp bendraturčių jį privatizuoti. Aplinkybė, lygino J.H. K. žemės sklypą ar ne, neturi reikšmės sprendžiant dėl S. G. ir jos paveldėtojos teisės įgyti nuosavybės teisę į namų valdos žemės sklypo dalį. Dėl nurodytų motyvų nepagrįstas apeliantės teiginys, kad pirmosios instancijos teismas padarytas išvadas grindė prielaidomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad būtent apeliantės išvados apie įrodytą aplinkybę, jog S. G. sutiko, kad namų valdos žemės sklypą įsigytų J.H. K., dėl aukščiau nurodytų motyvų yra grindžiama tik prielaidomis, bet ne byloje esančiais įrodymais. Dėl nurodytų motyvų ir atsižvelgdama į nustatytas byloje faktines aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai Trakų rajono valdybos 1994-12-21 potvarkį Nr. 378v ir jo pagrindu sudarytą 1995-03-23 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P79/95-1196 pripažino iš dalies negaliojančiais CK 1.80 str. 1 d. nurodytu pagrindu ir šioje dalyje nuosavybės teisę pripažino ieškovei.
Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad už perkamą žemę buvo atsiskaityta ne tik S. G. investiciniais čekiais, bet ir J.H. K., G. G. investiciniais čekiais, neturi teisinės reikšmės ginčui ir nepaneigia S. G. bei jos paveldėtojos teisių privatizuoti ginčo žemės sklypą. Apeliantei neįrodžius S. G. atsisakymo nuo teisės privatizuoti namų valdos žemės sklypo dalį, negali būti laikomas teisėtu viso žemės sklypo pardavimas J.H. K., nes po S. G. mirties tokią teisę gali įgyvendinti jos turto paveldėtoja - ieškovė.
Apeliantė teigia, kad J.H. K. yra sumokėjęs už visą žemės sklypą, todėl ji turi teisę reikalauti iš ieškovės kompensaciją už ½ dalį 0,1510 ha žemės sklypo, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šio klausimo neišsprendė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad J.H. K. už perkamą žemės sklypą sumokėjo 125,78 Lt valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis, iš jų 84,53 Lt buvo nurašyti nuo S. G. investicinės sąskaitos. Šios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės apeliantė neginčija. Taigi, S. G. investiciniais čekiais buvo sumokėta daugiau nei ½ viso sklypo kainos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesprendė kompensacijos atsakovei priteisimo klausimo ir pagrįstai tokios nepriteisė.
Apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties termino, kuris turėjo būti skaičiuojamas nuo 1994-12-21 Trakų rajono valdybos potvarkio Nr.378v priėmimo, kurio pagrindu 1995-03-23 J.H. K. sudarė valstybinio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Iki ieškinio pareiškimo buvo praėję daugiau nei 15 metų, todėl turėjo būti taikoma ieškinio senatis. Apeliantė, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai skaičiavo ieškinio senaties termino pradžią, nepateikė jokių argumentų, kodėl ji nesutinka su teismo sprendimu šioje dalyje, nenurodė jokių faktinių aplinkybių, paneigiančių teismo padarytas išvadas. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų, detaliai ištyrė ir įvertino šalių pateiktus įrodymus ir argumentus, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai pripažino, jog ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino, o apeliantė šių , teismo nustatytų aplinkybių nepaneigė.
Tiek pagal galiojančio CK 1.127 str. 1 d., tiek pagal ginčijamos sutarties sudarymo metu galiojusio 1964 m. CK 86 str. ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, o asmenų prievolėje pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino skaičiavimo tvarkos (CK 1.128 str.). Taigi teisės į ieškinį atsiradimo momentas nustatomas taikant tiek subjektyvųjį kriterijų – subjektinės teisės turėtojo suvokimą, kad jo teisė pažeista, tiek kitą kriterijų – turėjimą sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Sprendžiant, kada asmuo turėjo sužinoti apie pažeistą teisę, reikia išsiaiškinti, kada rūpestingas ir apdairus žmogus, esant tokioms aplinkybėms, turėjo ir galėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Pažymėtina ir tai, kad teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali sutapti, bet gali ir nesutapti, t.y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau, tačiau pastarąją aplinkybę jis turi įrodyti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad S. G. iki pat savo mirties nežinojo apie savo teisės pažeidimą, o apeliantė šios teismo išvados nepaneigė. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir apeliantė to neneigia, kad S. G. su J.H. K. gyveno kaip šeima, viską kartu namuose tvarkė, kartu dirbo žemę. Anot ieškovės, S. G. visuomet buvo įsitikinusi, kad nuosavybės teise valdo dalį namų valdos žemės, iki pat mirties kartu su J.H. K. netrukdomai ja naudojosi, visi su namų valdos žeme susiję dokumentai buvo saugomi J.H. K.. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad S. G. buvo žinoma apie Trakų rajono valdybos priimtą ieškovės ginčijamą potvarkį ar apie J.H. K. sudarytą valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Tik po S. G. mirties palikimą priėmus ieškovei, kai jai buvo trukdoma naudotis paveldėtu turtu ir kai jos atstovas susipažino su namų valdos privatizavimo dokumentais, jai tapo žinoma, kad visas žemės sklypas yra asmeninės nuosavybės teise valdomas J.H. K., pažeidžiant S. G. ir ieškovės teises. Taigi, minėtų aplinkybių visuma sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad apie savo teisių pažeidimą ieškovė sužinojo tik po S. G. palikimo priėmimo, o Sgrigelevičiūtė iki pat mirties apie tai nežinojo, todėl ieškinio senaties termino eiga prasidėjo, galiojant 2001 m. CK, pagal kurio 1.125 str. 1 d. taikomas 10 metų ieškinio senaties terminas. Ieškovė jo nėra praleidusi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tai konstatavo.
Pagal skundžiamo Trakų rajono valdybos 1994-12-21 potvarkio Nr.378v priėmimo metu galiojusių 1964 m. CPK 269¹ str. bei 1964 m. CK 84 str. 1 d. šiam potvarkiui skųsti buvo taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas. Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo (įsigaliojo 1999-05-01) 33 str. 1 d. nustato bendrą taisyklę, kad skundas paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Nei S. G., nei ieškovei minėtas Trakų rajono valdybos potvarkis nebuvo įteiktas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad apskundimo terminas nėra praleistas. Netgi jeigu ir būtų pagrindas konstatuoti ieškinio senaties termino praleidimą šiam potvarkiui skųsti, tai aukščiau nurodytos faktinės bylos aplinkybės sudaro pagrindą šį terminą atnaujinti (ABTĮ 34 str., CK 1.131 str. 2 d.).
Dėl atsakovų Trakų rajono savivaldybės administracijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinių skundų bei dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Pagal bylos duomenis ieškovė byloje patyrė ne 852 Lt žyminio mokesčio, kaip nurodo pirmosios instancijos teismas, o 719 Lt (I t., b.l.7,70 , II t., b.l.20-21) žyminio mokesčio ir 8000 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų. Ieškovės ieškinys buvo patenkintas visa apimtimi, todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 93 str. ir 98 str., pagrįstai jas priteisė ieškovei iš atsakovų, tačiau nepagrįstai jas priteisė visa apimtimi. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su šių apeliantų argumentu, kad pirmosios instancijos nepagrįstai neatsižvelgė į LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis nustatytus maksimalius galimų priteisti advokato teisinės pagalbos išlaidų dydžius, todėl neteisingai tarp šalių paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Byloje buvo pareikšti 3 reikalavimai, kurių pirmas (dėl turto atidalinimo) nukreiptas tik prieš atsakovę I. F., reikalavimas dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties panaikinimo ir nuosavybės teisės pripažinimo nukreiptas prieš Nacionalinę žemės tarnybą ir atsakovę I. F., o reikalavimas dėl Trakų rajono valdybos potvarkio nukreiptas prieš Trakų rajono savivaldybę ir I. F.. Pagal minėtų rekomendacijų 8.2 p, 8.18 p., 11 p., atsižvelgiant į tai, kad ieškovė tikslino ieškinį ir dėl to patyrė papildomas išlaidas dėl savo kaltės, į ta, kad byla nėra labai sudėtinga, į jos apimtį, į byloje buvusių teismo posėdžių skaičių, ieškovės atstovo darbo ir laiko sąnaudas, pripažintina, kad maksimali galima priteisti ieškovei advokato teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 4200 Lt, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovų visą 8000 Lt išlaidų sumą. Kadangi reikalavimai patenkinti visa apimtimi, todėl iš atsakovės I. F. turėjo būti priteista 2800 Lt ieškovės advokatų išlaidų, o iš kitų dviejų atsakovų – po 700 Lt. Atmestinas atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos skundo argumentas, kad iš jo negalėjo būti priteistos bylinėjimosi išlaidos, kadangi jis sudarė ginčijamą sutartį su J.H. K., sudaryta sutartis pripažinta iš dalies neteisėta, todėl pagal CPK 93 str. jis privalo atlyginti ieškovės patirtas išlaidas. Ieškovės patirtos žyminio mokesčio išlaidos turi būti atlygintos atsakovų atitinkamai pagal tokias pačias taisykles, todėl atsakovė I. F. turi atlyginti 459 Lt, o kiti atsakovo po 130 Lt žyminio mokesčio. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas, teismui neteisingai taikius CPK 93 str. ir 98 str. nuostatas, dėl ko neteisingai buvo tarp šalių paskirstytos bylinėjimosi išlaidos (CPK 329 str. 1 d.), keistinas, sumažinant iš atsakovų Trakų rajono savivaldybės administracijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priteistas ieškovei bylinėjimosi išlaidas iki 830 Lt iš kiekvieno, o iš atsakovės I. F. priteistas ieškovei bylinėjimosi išlaidas padidinant iki 3259 Lt (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl aukščiau nurodytų motyvų yra teisėtas ir pagrįstas, teismas teisingai ginčui taikė materialinės teisės normas ir teisingai nustatė faktines aplinkybes, todėl atsakovės I. F. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo keisti teismo sprendimą. Todėl I. F. apeliacinis skundas netenkinamas, o teismo sprendimas jos skundžiamoje dalyje paliekamas nepakeistas.
Ieškovė patyrė 1000 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme (II t., b.l.173). Atmetus atsakovės I. F. apeliacinį skundą, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš šios atsakovės (CPK 93 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 17 d. sprendimą pakeisti ir Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 17 d. sprendimu iš atsakovės I. F. ieškovei J. T. priteistas bylinėjimosi išlaidas padidinti iki 3259 (trijų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt devynių) Lt, iš atsakovų Trakų rajono savivaldybės administracijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priteistas ieškovei J. T. bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 830 (aštuonių šimtų trisdešimties) Lt iš kiekvieno iš šių atsakovų.
Kitoje dalyje Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės I. F. ieškovei J. T. 1000 (vieną tūkstantį) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.