Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Romo Aikevičiaus, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Simonai Penkauskaitei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei , nuteistajam E. D., jo gynėjui advokatui Broniui Varsackiui , teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. D. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo E. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 284 str. 1d. laisvės atėmimo bausme 7 (septyniems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 64 str. 3d. paskirtoji bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2006-12-11 nuosprendžiu skirta ir neatlikta bausme ir galutinė subendrinta bausmė E. D. skirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturių) MGL - 500 Lt (penkių šimtų) litų dydžio bauda. Bausmė skirta atlikti pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas D. P., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

E. D. pagal LR BK 284 str. 1d. nuteistas už tai, kad jis ir D. P., būdami apsvaigę nuo alkoholio, 2007 03 29 apie 8.49 val. viešoje vietoje – trečiojo maršruto autobuse (garažo Nr. 1639), stovėjusiame Kaune, P.Lukšio g. visuomeninio transporto stotelėje ,,Čečėnijos aikštė“, autobuse buvusių keleivių akivaizdoje necenzūriniais žodžiais išplūdo saugos tarnybos ,,Argus“ darbuotojus J. B., M. G., A. B., E. D. pastūmė kontrolierę J. B., išlaipinus E. D. ir D. P. iš autobuso, stotelėje jie toliau plūdosi necenzūriniais žodžiais, tokiais savo įžūliais veiksmais E. D. demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kolegija, išklausiusi proceso dalyvių nuomones: nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių nuteistojo skundą tenkinti dėl jame išdėstytų motyvų, prokurorės, prašiusios nuteistojo skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas turi būti atmestas.

Teisėjų kolegijos nuomone, E. D. kaltė pažeidus viešąją tvarką įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, dėl šių veikų įrodymus įvertino nepažeidęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –LR BPK) 20 str. reikalavimų bei prasmės ir vadovaudamasis LR BPK 303 str. 2 d. nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Nuteistojo kaltė dėl LR BK 284 str. 1d. padaryto nusikaltimo įrodyta baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

E. D. kaltė padarius LR BK 284 str. 1d. numatytą nusikaltimą įrodyta išsamiai, tarpusavyje sutampančiais, nuosekliais nukentėjusiųjų M. G., A. B., J. B., liudytojos K. T. parodymais. Šių asmenų parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių tarpusavyje sutampa, iki įvykio minėti asmenys nepažinojo kaltinamojo, todėl netikėti jų parodymais vien tuo pagrindu, kad jie yra vienos įmonės darbuotojai nėra jokio teisinio pagrindo. Visi šie asmenys parodė, jog E. D. vartojo necenzūrinius žodžius autobuse, kuriame buvo ir kitų keleivių, taip pat vartojo necenzūrinius žodžius lauke, išlipus iš autobuso, nukentėjusiosios J. B. parodymus, kad ją autobuse pastūmė E. D., patvirtino ir A. B.. Dėl šių aplinkybių nepagrįstas ir turi būti atmestas skundo argumentas, jog neaišku kokiu pagrindu teismas konstatavo, kad nuteistasis plūdo saugos tarnybos darbuotojus necenzūriniais žodžiais kitų keleivių akivaizdoje, nes šią aplinkybę patvirtino visi apklausti nukentėjusieji ir liudytoja. Tai, kad byloje neapklaustas autobuso vairuotojas, neduoda pagrindo abejoti, jog teismo nustatytos įvykio aplinkybės teisingos. Byloje nebūtina surinkti visų įmanomų įrodymų, pagrindžiančių įvykio aplinkybes, tačiau jų turi būti surinkta pakankamai, kad būtų neginčytinai nustatytos įvykio aplinkybės. Dėl įrodymų pakankamumo ikiteisminio tyrimo metu sprendžia ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokuroras, tačiau galutinį sprendimą dėl įrodymų, pagrindžiančių asmens kaltę pakankamumo sprendžia teismas, ištyręs bylos aplinkybes ir išsamiai, nešališkai įvertinęs surinktus bei teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus. Aplinkybės, kad E. D. tiek autobuse girdint kitiems keleiviams, tiek ir lauke necenzūriniais žodžiais išplūdo saugos tarnybos darbuotojus, nustatytos nukentėjusiųjų ir liudytojos nuosekliais, logiškais, tarpusavyje sutampančiais, neprieštaraujančiais parodymais, kurių objektyvumu teismas neturėjo pagrindo abejoti dėl aukščiau išdėstytų motyvų. Šių duomenų teisėjų kolegijos manymu pakanka konstatuoti teismo nurodytoms įvykio aplinkybėms, todėl ieškoti ir apklausti autobuso vairuotoją nebuvo būtinybės.

Nuteistojo nurodyta aplinkybė, kad D. P. buvo suduota du kartus į veidą, kas patvirtinta specialisto išvada, neturi reikšmės nuteistojo E. D. baudžiamajai atsakomybei. Byloje nei liudytojos, nei nukentėjusiųjų parodymais nenustatyta, kad saugos tarnybos darbuotojai ir kontrolieriai tyčia būtų stumdę ar kitaip grubiai elgęsi su E. D.. Nukentėjusieji ir liudytoja parodė, jog nuteistieji priešinosi, nenorėjo lipti iš autobuso, išlaipinti jie buvo panaudojant fizinę jėgą – vieną paėmus už rankos ir išvedus iš autobuso, įstūmus į saugos tarnybos autobusiuką, tačiau smurtas jų atžvilgiu nebuvo naudojamas. Tai nuteistajam E. D. galėjo pasirodyti kaip grubus elgesys ar stumdymąsis, tačiau aukščiau aptartais įrodymais nenustatyta, jog šie veiksmai būtų atliekami tyčia siekiant sužaloti nuteistuosius ar jiems pakenkti. Įvertinus šiuos įrodymus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė nuteistojo E. D. parodymus ir vertino juos kaip siekimą išvengti atsakomybės.

Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas pagrįstai nustatė, jog E. D. viešoje vietoje - ne tik autobuse kitų keleivių akivaizdoje bet ir lauke, autobuso stotelėje savo įžūliais veiksmais – vartodamas necenzūrinius žodžius nukentėjusiųjų atžvilgiu bei smurtą J. B. atžvilgiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir tuo sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Kadangi veika padaryta bendrais nuteistųjų D. P. ir E. D. veiksmais, padaryta daugelio nukentėjusiųjų atžvilgiu, kitų keleivių akivaizdoje, truko ilgą laiką, nuteistieji plūdosi ne tik autobuse, bet ir lauke, vartojant fizinį smurtą, E. D. veika pagal jo padarytos veikos pavojingumą pagrįstai kvalifikuota ne kaip administracinės teisės pažeidimas, bet kaip nusikalstama veika numatyta LR BK 284 str. 1d. E. D. plūdimasis negali būti atribotas nuo bendros veikos, už kurią pripažinti kaltais ir nuteisti E. D. bei D. P..

Pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino laikantis LR BPK 20 str. reikalavimų, įrodymų leistinumo taisyklės nepažeistos. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, teisingai ir tinkamai įvertino įrodymus. Teismo išvados nuosprendyje pagrįstos teismo posėdžio metu ištirtais ir įvertintais įrodymais. Nuosprendis surašytas nepažeidžiant LR BPK reikalavimų, yra teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nuta r i a:

nuteistojo E. D. apeliacinį skundą atmesti.