- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-14
- Bylos Nr.
- 1A-27-255/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Bertašienė, Dalia Kursevičienė, Linas Pauliukėnas
- Nuteistasis
- M. P.
- Advokatai
- Edvardas Staponkus
- Kategorijos
- 1.2.14.3.2.1Plėšimas įsibrovus į patalpą (BK 180 str. 2 d.)
Teisėjas V. Jurjonas Teisminio proceso Nr. 1-78-1-00096-2013-8
2019 m. vasario 14 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kursevičienės ir Lino Pauliukėno,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. P. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio, kuriuo M. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinta ? ir nustatyta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su neatlikta bausme pagal Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nuosprendį bei Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartį, ir nustatyta galutinė subendrinta 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose, bei 188,40 Eur bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas pagal Europos arešto orderį ir pagal 2018-10-18 nutartį, nuo 2018 m. spalio 9 d. iki 2018 m. lapkričio 9 d., vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai ir bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2018 m. spalio 9 d.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. M. P. nuteistas už tai, kad apiplėšė žmogų, įsibraunant į patalpas, t. y. 2013 m. vasario 16 d., apie 1.30 val., veikdamas bendrininkų grupe su G. Š. ir G. L., turėdami tikslą įvykdyti plėšimą, G. Š. sulaužius durų užraktą, visi įsibrovė į V. R. butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur G. Š. pagrasino pavartoti fizinį smurtą jei nukentėjusysis šauks, jėga pasodino V. R. ant batų dėžės, G. L. nukentėjusįjį saugojant, kad iš buto nepasišalintų, M. P. nuo stalo paėmė mobiliojo ryšio telefoną ,,Samsung“, kurio vertė 26,90 eurų bei spintoje buvusią piniginę su 14,65 eurų, viso pagrobė V. R. priklausantį 41,85 eurų vertės turtą.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. P. prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. lapkričio 9 d. nuosprendį ir panaikinti jam paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę į laisvės apribojimą, t. y. paskirti jam intensyvią priežiūrą, uždedant apykoję ir įpareigojant būti namuose bei dirbti, kad galėtų atlyginti žalą nukentėjusiesiems arba sumažinti jam paskirtą bausmę. Nurodo, jos pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog jis nuo pirmosios apklausos davė išsamius parodymus, pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi prasikaltęs. Taip pat apeliaciniame skunde nurodo, jog 2013 metais išvyko Jungtinę Karalystę, ten oficialiai dirbo, darbdavys būtų galėjęs jį charakterizuoti tik teigiamai. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas jam, kaip pirmą kartą teisiamam asmeniui, galėjo paskirti švelnesnę bausmę.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį M. P. skundą negauta.
4. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
5. Apeliacinis skundas atmestinas.
6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
7. Nuteistojo M. P. apeliaciniame skunde nėra ginčijamos teismo išvados dėl jo kaltės pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, nesutinkama tik su teismo jam paskirta bausme. Būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
8. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan.
9. Apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam M. P. bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, į tai, kad jis padarė vieną tyčinį sunkų nusikaltimą, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe. Teismas taip pat atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, t. y. į tai, kad M. P. nusikalto jau ne pirmą kartą, be to, atsižvelgta ir į tai, kad nusikalstamos veikos metu pagrobtas telefonas nukentėjusiajam buvo grąžintas, todėl jis ieškinio nereiškė. Įvertinęs šias aplinkybes, apylinkės teismas nuteistajam M. P. už BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skyrė laisvės atėmimo bausmę ir nustatė jos dydį artimą minimumui. Be to, vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtą bausmę sumažino dar 1/3. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam M. P. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų bei tinkamai vadovavosi BK VIII skyriuje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, jog pirmosios instancijos teismas galėjo jam paskirti laisvės apribojimo bausmę, t. y. paskirti jam intensyvią priežiūrą, uždedant apykoję ir įpareigojant būti namuose bei dirbti, kad galėtų atlyginti žalą nukentėjusiesiems. Pažymėtina, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą, todėl vien tik nusikaltusio asmens norus ar poreikius tenkinanti bausmė ar jos rūšis neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų.
10. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. P. nurodo, jog yra pirmą kartą teisiamas ir šia aplinkybe grindžia prašymą sušvelninti jam paskirtą bausmę. Tačiau šis apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas, kadangi iš byloje surinktų bei Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenų matyti, jog nuteistasis M. P. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo pripažintas kaltu ir nuteistas Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. ir Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. nuosprendžiais (pagal BK 259 straipsnio 1 dalį bei BK 178 straipsnio 4 dalį), teistumai pagal šiuos nuosprendžius nėra išnykę. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų matyti, jog M. P. po skundžiamo nuosprendžio priėmimo, t. y. 2018 m. gruodžio 14 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį realia laisvės atėmimo bausme už plėšimą, padarytą 2012 m. lapkričio 23 d.
11. Taip pat apeliaciniame skunde nuteistasis M. P. nurodo, jog 2013 metais išvyko Jungtinę Karalystę, ten oficialiai dirbo, darbdavys būtų galėjęs jį charakterizuoti tik teigiamai. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, jog M. P., 2013 metais išvykdamas į užsienį, pažeidė jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės sąlygas, todėl laikytina, jog nuo bausmės vykdymo pasislėpė. Visos minėtos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį M. P..
12. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuteistojo M. P. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo laikyti, jog nuteistasis M. P. yra pripažintas kaltu ir nuteistas nepagrįstai, o jam paskirta bausmė yra aiškiai per griežta ar paskirta pažeidžiant baudžiamąjį įstatymą. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. lapkričio 9 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo M. P. apeliacinį skundą atmesti.