Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant suinteresuotų asmenų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto bankas atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir VĮ Turto bankas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Z. M. po K. M. mirties atliktų veiksmų faktas ir veiksmų pobūdis leidžia teigti, kad Z. M. kaip įpėdinė atliko aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad ji perimtą turtą valdė kaip savo ir laikė save turto savininke, kas yra pakankamas pagrindas konstatuoti K. M. palikimo priėmimą faktiniu valdymu.

4. Pareiškime nurodytos aplinkybės bei pateikti įrodymai rodo, kad Z. M. po K. M. mirties per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, t. y. visą laiką po sutuoktinio mirties naudojosi gyvenamuoju namu kaip savo nuosavybe ir jame gyveno, mokėjo mokesčius, remontavo ir pan., be to, valdė taip pat ir K. M. vardu registruotus žemės sklypus kaip savo nuosavybę.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

9. Iš byloje esančio Šiaulių rajono 2-ojo notaro biuro notarės B. Š. (duomenys neskelbtini) liudijimo nustatyta, kad V. G. yra priėmusi Z. M., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, todėl yra tinkama pareiškėja šioje byloje. Iš sutuoktuvių liudijimo nuorašo nustatyta, kad K. M. ir Z. M. (buv. Z.) susituokė (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). Iš mirties liudijimo nuorašų nustatyta, kad Z. M. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 8), K. M. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 11). Po K. M. mirties Šiaulių miesto 2-ajame notaro biure jo palikimas nėra priimtas (b. l. 20). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų (b. l. 12-13,14-15,19) nustatyta, kad santuokos metu K. M. įgijo 1,0800 ir 1,8000 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), 0,1488 ha žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir kitais (duomenys neskelbtini), taip pat buvo įgyti santuokos metu ir registruoti Z. M. nuosavybe (b. l. 16-18).

10. Pateikti rašytiniai duomenys, jog aukščiau paminėtą nekilnojamąjį turtą Z. M. prižiūrėjo, mokėjo komunalinius ir turto administravimo mokesčius, toliau rūpinosi paliktu turtu (b. l. 21-43 bei 2019-04-15 pateikti papildomi rašytiniai įrodymai). Tai, kad Z. M. po sutuoktinio mirties persikėlė į (duomenys neskelbtini), ir visą laiką šiuo adresu gyveno bei rūpinosi minimu gyvenamuoju namu ir kitu nekilnojamuoju turtu kaip savo nuosavybe, teismo posėdžio metu paliudijo buvę Z. M. kaimynai A. Š., D. Š. ir S. D.. Kaip paaiškėjo, kad Z. M. per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą nesikreipė į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo po sutuoktinio K. M. mirties, todėl pareiškėja V. G., kaip Z. M. įpėdinė pagal testamentą, yra priversta kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo.

11. Paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 str. 1 d.). Pareiškėja V. G. kreipdamasi į teismą, nurodė, kad Z. M. savo sutuoktinio K. M. palikimą priėmė, pradėdama faktiškai jį valdyti. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Pagal CK 5.13 straipsnį palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais, t. y., palikėjo vaikais (tarp jų ir įvaikiais) ir palikėjo tėvais (įtėviais), vaikaičiais (CK 5.11 str. 1 d. 1, 2 p.). Palikėjos dukra J. M. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 45). Kiti palikėjos galimi įpėdiniai nepateikė pareiškimų notarui, kad paveldėti K. M. turtą. Todėl Z. M. įgijo teisę paveldėti po sutuoktinio K. M. mirties atsiradusį visą palikimą.

12. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 str. 1 d.). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo laiko (momento) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. K. M. sutuoktinė Z. M. iš karto po palikėjo mirties priėmė mirusio sutuoktinio palikimą, nes persikėlė gyventi į jų santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą, juo naudojosi, rūpinosi kitu santuokoje įgytu nekilnojamuoju turtu, t. y. palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 3 mėn. nuo palikėjo mirties. Tačiau Z. M. laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusio sutuoktinio turtą negavo. K. M. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.51 str. 1 d.).

13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėja negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjai nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus į likusią palikimo dalį.

14. Suinteresuotų asmenų prieštaravimų dėl pareiškėjos pareiškimo negauta. Kadangi faktiniai bylos duomenys ir apklausti teismo posėdžio metu liudytojai patvirtina, kad Z. M. mirusio sutuoktinio K. M. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjusi faktiškai jo turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

15. Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

16. Byloje susidariusios 1,66 Eur bylinėjimosi išlaidos dėl procesinių dokumentų siuntimo, neviršija numatytos įstatyme minimalios 3,00 Eur sumos, todėl jos iš pareiškėjos nepriteistinos (CPK 443 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str. 1 d., 442 str. 1 d. 1 p., 443 str., 444 str. 2 d. 8 p., 448 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. M., a.k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio K. M., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Apie palikimo priėmimą pranešti Centrinei hipotekos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.