- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-12-02
- Bylos Nr.
- 1A-477-485/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- E. I.
- Advokatai
- Neringa Grubliauskienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. I. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo E. I. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 178 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį ( 5 nusikalstamos veikos), ir, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinus, jas iš dalies sudedant, E. I. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, E. I. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021-09-10 baudžiamuoju įsakymu paskirta viešųjų darbų bausme, kuri 2022-04-12 nutartimi pakeista į laisvės apribojimo bausmę 1 metams 10 dienų bei su Kauno apylinkės teismo 2022-04-05 baudžiamuoju įsakymu, kuriuo bausmė subendrinta su 2021-09-17 baudžiamuoju įsakymu paskirta basume ir paskirta 45 parų arešto bausme, jas iš dalies sudedant, E. I. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Į bausmę įskaitytas E. I. laikino sulaikymo ir suėmime išbūtas laikas bei visiškai ar iš dalies atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 17 d. teismo baudžiamąjį įsakymą bausmė.
UAB „(duomenys neskelbtini)“1274,73 eurus (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt keturis eurus septyniasdešimt tris centus),
UAB „(duomenys neskelbtini)“ 777,22 eurus (septynis šimtus septyniasdešimt septynis eurus dvidešimt du centus) turtinei žalai atlyginti.
2021 m. lapkričio 9 d. nutarimu taikytas laikinąsias apsaugos priemones apribojant E. I. teises disponuojant turtu, panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. E. I. nuteistas už tai, kad 2021-08-12, apie 9.24 val., iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ savitarnos parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, tai yra, nuo lentynos paėmęs vieną cirkuliacinį siurblį „Grundfos Alpha2 25-80“ 509, 65 eurų vertės, jį pasikišo po rankose laikoma striuke, praėjo pro kasą nepateikęs minėtos prekės apmokėjimui ir iš parduotuvės pasišalino,
toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, 2021-08-13, apie 9.10 val. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ savitarnos parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, tai yra, nuo lentynos paėmė vieną cirkuliacinį siurblį „Grundfos Alpha 2 25-40“ 355,86 eurų vertės ir vieną cirkuliacinį siurblį „Alpha2 25-60“ 409,22 eurų vertės, juos pasikišo po rankose laikoma striuke ir praėjo pro kasą nepateikęs prekių apmokėjimui, iš parduotuvės pasišalino, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrą 1 274,73 eurų turtinę žalą.
2. Be to, jis 2021-08-31, apie 14.25 val. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ savitarnos parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), atvirai pasikėsino pagrobti 2 vnt. vandens termostatinių maišytuvų „ORAS 7460U“, bendros 316,54 eurų vertės, tai yra matant darbuotojui P. L., praėjo pro kasą už prekę nesumokėjęs, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų P. L. ir L. I., tokiu būdu E. I. pasikėsino atvirai pagrobti svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, bendros 316,54 eurų vertės.
3. Be to, jis 2021-09-12, apie 13.54 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), prekybos salėje į nešiojamą parduotuvės prekių krepšelį susidėjo: 6 pakuotes maltos kavos „Illy moka“ 250 g. (1 vnt. kaina 9,99 eurai) bendros 59,94 eurų vertės, dvi pakuotes kavos pupelių „Lavazza crema e aroma“ 1 kg. (1 vnt. kaina 19,99 eurų) bendros 39,98 eurų vertės, 1 pakuotę kavos pupelių „Lavazza espresso“ 1 kg., 22,99 eurų vertės, 1 pakuotę kavos pupelių „Pellini espresso cremoso“ 1 kg., 24,95 eurų vertės, 1 prekybos centro pirkinių krepšelį, kurio kaina 3,61 eurai, ir pro įėjimą į prekybos salę, nesusimokėjęs kasoje už minėtas prekes, išėjo iš parduotuvės, tokiais veiksmais jis pagrobė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių prekių už 151,47 eurus, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 151,47 eurų žalą.
4. Be to, jis 2021-10-11, apie 15.03 val., būdamas UAB „ (duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), iš prekybos salės lentynų paėmė 2 vnt. šampano G.H.MUMM CHAMPAGNE GRAND CORDON BRUT, bendros 71,90 euro vertės, 2 vnt. šampano G.H.MUMM CHAMPAGNE ICE XTRA DEMI-SEC, bendros 79,90 eurų vertės, prekes paslėpė už drabužių ir už jas nesumokėjęs pasišalino iš parduotuvės, t. y. tokiais savo veiksmais pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 151,80 eurų turtinę žalą.
5. Be to, jis 2021-10-13, apie 17.37 val., parduotuvėje(duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą bendros 165,80 eurų vertės, tai yra paslėpęs po savo striuke du butelius šampano VEUVE CLICQUOT BRUT YELOW LABEL, 0,75 litrų talpos, kurių bendra vertė 89,90 eurai (1 butelis šampano G. H. MUMM GRAND CORDON BRUT, 0,75 litro talpos kainuoja 35,95 eurus), vieną butelį šampano G. H. MUMM GRAND CORDON BRUT, 0,75 litrų talpos, kurio vertė 35,95 eurai ir vieną butelį šampano G. H. MUMM INE XTRA DEMI-SEC, 0,75 litro talpos, kurio kaina 39,95 eurai, išėjo iš parduotuvės už šias prekes nesumokėjęs, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 165, 80 eurų žalą.
6. Be to, jis 2021-10-21, apie 21.16 val., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), iš prekybos salės lentynų paėmė 1 vnt. šampano MOET CHANDON CHAMPAGNE BRUT IMPERIAL, 39,95 eurų vertės, 1 vnt. šampano VEUVE CLICOUOT BRUT YELLOW LABEL, 44,95 eurų vertės, 2 vnt. šampano POMMERY CHAMPAGNE BRUT ROYAL, bendros 71,90 euro vertės, prekes paslėpė už drabužių ir už jas nesumokėjęs pasišalino iš parduotuvės, t. y. tokiais veiksmais pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 156.80 eurų turtinę žalą.
7. Be to, jis 2021-11-08, apie 19.05 val., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), iš prekybos salės lentynų paėmė 5 vnt. kavos pupelių PELINI ESPRESO BAR CREMOSO, bendros 124,75 eurų vertės, 1 vnt. kavos pupelių LAVAZZA ESPRESO, 22,99 eurų vertės, prekes susidėjo į prekybinį krešį, 3,61 eurų vertės ir nesumokėjęs už paimtas prekes, pasišalino iš parduotuvės, t. y. tokiais veiksmais pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 151.35 euro turtinę žalą.
8. Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. nuosprendyje konstatuota, kad E. I. inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodytos byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, jo veiksmai kvalifikuoti tinkamai.
Šalies argumentai
9. Apeliaciniu skundu nuteistojo E. I. advokatė N. Grubliauskienė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. nuosprendį, ir E. I. veiksmus perkvalifikuoti iš BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. (atviros vagystės) į BK 22 str. 1 d. 178 str. 1 d. (slaptą vagystę) bei 3 vagysčių epizodus iš UAB “(duomenys neskelbtini)“ ir keturis baudžiamojo nusižengimo epizodus iš UAB “(duomenys neskelbtini)“ laikyti dviem tęstinėmis veikomis (nusikalstama veika ir baudžiamuoju nusižengimu) ir už kiekvieną iš jų paskirti bausmę. Apeliaciniame skunde nuteistojo E. I. kaltė neginčijama, tačiau nesutinkama su nuosprendžio dalimi dėl veikos kvalifikavimo ir bausmės dydžio. Skundo autorės manymu, teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, dėl ko šioje dalyje priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį.
9.1. Skundo autorės vertinimu, nuteistojo padarytos 3 nusikalstamos veikos ir 4 baudžiamieji nusižengimai nepagristai nevertinti kaip 2 tęstinės veikos, kurių viena – nusikalstama veika, o kita - baudžiamasis nusižengimas. Skunde teigiama, kad Lietuvos A. T. yra išaiškinęs, kad nusikaltimų nuosavybei bylose kaip tęstinė nusikalstama veika kvalifikuojama tada, kai ją sudaro keli tapatūs veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, dėl to paties nusikaltimo dalyko, grobimo atveju turtą grobiant iš to paties šaltinio ir žalą padarant tam pačiam savininkui, esant tarp veiksmų nedideliems laiko tarpams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-433/2012). Pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo pavienio nusikaltimo, yra vieningas kaltininko sumanymas, kuris sujungia keletą veiksmų, kurių kiekvienas atskirai, nesant vieningo sumanymo pagrobti apibrėžto dydžio svetimą turtą, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus. Kitaip tariant, tęstinė veika yra tada, kai kaltininkas veikia turėdamas konkretų sumanymą siekdamas pagrobti (sukčiavimo atveju apgaule įgyti) apibrėžto dydžio svetimą turtą, tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių tai įgyvendina ne iš karto, o per kelis etapus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-649/2006, 2K-59/2015).
9.2. Skunde advokatė teigia, kad iš E. I. veiksmų ir duotų parodymų visiškai akivaizdu, kad jis veikė vieninga tyčia, turėdamas tą patį sumanymą, grobdamas iš to paties šaltinio ir padarydamas žalą tam pačiam savininkui, tai yra kaltininko veiksmai buvo nukreipti į įrankių vagystes iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir maisto produktų ir alkoholinių gėrimų vagystes iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, vagysčių intervalai yra nedideli — UAB „(duomenys neskelbtini)“ atveju trys vagystės buvo padarytos laikotarpyje nuo 2021-08-12 iki 2021-08-31 d., t. y. vieno mėnesio laikotarpyje, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ atveju — laikotarpyje nuo 2021-09-12 d. iki 2021-11-08 d. t. y. keturios vagystės šiek tiek daugiau nei per du mėnesius. Skundo autorės įsitikinimu, esant vieningam kaltininko sumanymui, E. I. turėjo būti nuteistas už vieną tęstinę nusikalstamą veiką dėl vagysčių iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei vieną tęstinį baudžiamąjį nusižengimą dėl vagysčių iš UAB „(duomenys neskelbtini)“.
9.3. Skunde teigiama, kad teismas E. I. atžvilgiu netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir dėl 2021 m. rugpjūčio 31 d. pasikėsinimo įvykdyti atvirąją vagystę, dėl ko veika buvo kvalifikuota pagal BK 22 str. 1 d., ir 178 str. 2 d. nusikalstamą veiką. Apeliantė neginčija fakto, kad nuteistasis nebaigė nusikalstamos veikos, dėl ko jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 22 str. 1 d., kaip pasikėsinimas, tačiau nesutinka, kad nuteistasis padarė atvirą vagystę. Skundo autorės teigimu, išvada, kad svetimas turtas pagrobtas atvirai, daroma ir veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį tada, kai kaltininkas nusikalstamą veiką atlieka žinodamas, jog svetimas turtas pagrobiamas kitiems asmenims, nesantiems vagystės bendrininkais, suvokiant neteisėto turto pagrobimo faktą. Ir priešingai, išvada, kad svetimas turtas pagrobtas atvirai, negali būti daroma, kai: 1) svetimas turtas pagrobiamas nesant nukentėjusiojo arba pašalinių asmenų, taip pat jiems esant, tačiau nepastebint kaltininko veiksmų (nematant, negirdint); 2) nukentėjusysis ar pašaliniai asmenys mato ir suvokia kaltininko veiksmus, tačiau apsimeta, kad nieko nesupranta, o kaltininkas įsitikinęs, jog veikia slaptai; 3) turtas pagrobiamas pastebint nukentėjusiajam arba pašaliniams asmenims, tačiau jie dėl mažametystės, ligos ar kitokios būsenos (pavyzdžiui, girtumo) nesuvokia kaltininko veiksmų, ir kaltininkas tai supranta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-136/2011). Taigi veikos kvalifikavimui kaip slaptajai vagystei svarbus yra tiek paties kaltininko suvokimas, kad jis veikia slaptai, tiek ir turto savininko ar valdytojo arba trečiojo asmens kaltininko nusikalstamų veiksmų suvokimo ypatumai.
9.4. Skunde teigiama, kad nuteistasis E. I. teismo posėdžio metu nurodė, kad tiek šią, tiek kitas jam inkriminuotas vagystes jis padarė slapta, t. y. būdamas visiškai įsitikinęs, kad joks parduotuvės darbuotojas jo nemato. Pagrobęs daiktus, jis juos paslėpė po striuke ir jam išeinant iš parduotuvės darbuotojas jam liepė sustoti. Kaip matyti ir iš liudytojų V. J., P. L. ir L. I. parodymų, nei vienas iš nurodytų liudytojų nematė, kada ir kaip E. I. 2021-08-31 d. pagrobė du termostatinius maišytuvus „ORAS7460U“, o P. L. šį asmenį nusprendė sulaikyti tik todėl, kad iš peržiūrėtų vaizdo įrašų žinojo šį asmenį, kaip padariusį vagystes iš parduotuvės 2021-08-12 ir 2021-08-13. Šie parodymai patvirtina, kad nėra jokio pagrindo išvadai, jog buvo padaryta atviroji vagystė, todėl, skundo autorės nuomone, E. I. veiksmai turi būti perkvalifikuoti iš BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. į BK 22 str. 1 d. 178 str. 1 d.
10. Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
11. Nuteistojo E. I. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
12. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad advokatė nuteistojo kaltės neginčija, tačiau nesutinka su nusikalstamų veikų kvalifikavimu bei tęstinės veikos vertinimu atskiromis veikomis.
13. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus bei skundžiamame nuosprendyje išdėstytus argumentus ir juos pagrindžiančius motyvus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino nuteistojo E. I. padarytų veikų tęstiniais nusikaltimais ir nusikalstamus veiksmus tinkamai kvalifikavo kaip atskiras BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su skundo teiginiu, kad E. I. veika neteisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kaip atviroji vagystė, nes nėra nustatyta šią veiką kvalifikuojančių aplinkybių. Nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.)
Dėl tęstinės nusikalstamos veikos
14. Visų pirma pažymėtina, kad apeliaciniame skunde advokatė netiksliai nurodo byloje nustatytas aplinkybes, nes ji skunde teigia, jog E. I. nuteistas už 3 nusikaltimus ir 4 baudžiamuosius nusižengimus, tačiau, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, E. I. pripažintas kaltu ir nuteistas už vieną baigtą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, už pasikėsinimą įvykdyti atvirą vagystę, t. y. pagal BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir už 5 baudžiamuosius nusižengimus, numatytus BK 178 straipsnio 4 dalyje. Apeliacinės instancijos teisme advokatė, palaikydama savo apeliacinį skundą pažymėjo, kad teismas dėl nesuprantamų priežasčių 2021 m. rugpjūčio 12 d. ir rugpjūčio 13 d. E. I. įvykdytas vagystes vertino kaip savarankiškus nusikalimus, nors kaltinamajame akte šios veikos buvo laikomos tęstinėmis. Šie teiginiai taip pat neatitinka tikrovės, nes, tiek iš nuosprendžio aprašomosios dalies, kurioje suformuluotas teisme pasitvirtinęs kaltinimas, tiek iš rezoliucinės jo dalies, kurioje E. I. skirtos bausmės, akivaizdžiai matyti, kad jo nusikalstamus veiksmus, įvykdytus 2021 m. rugpjūčio 12 ir 13 dienomis, teismas vertino kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką, atitinkančią BK 178 straipsnio 1 dalies požymius ir už ją E. I. skyrė vieną bausmę.
15. Pagal suformuotą teismų praktiką svetimo turto pagrobimas laikomas tęstiniu, kai veikiant vieninga tyčia, neteisėtai, neatlygintinai, nevienkartiniu veiksmu, o keliais pagal teisinį vertinimą analogiškais veiksmais iš vieno šaltinio, padarant žalą tam pačiam savininkui, yra pagrobiamas svetimas turtas. Kaltininkas veikia turėdamas konkretų sumanymą, siekdamas pagrobti turtą, tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių tai įgyvendina ne iš karto, o per kelis etapus. Tyčios vieningumas yra tada, kai, prieš pradėdamas daryti pirmąją vagystę, asmuo turėjo vieningą sumanymą užvaldyti tam tikros rūšies, tam tikrose konkrečiose vietose esantį jam žinomą turtą. Kasacinio teismo praktikoje paprastai vieningo sumanymo turinys yra sukonkretinamas iki sumanymo pagrobti apibrėžto dydžio svetimą turtą, kuris įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-288/2007, 2A-7-6/2013, 2K-77/20132K-P-31-788/2021). Nusikalstamų veikų nuosavybei baudžiamosiose bylose aktualu ir tai, kad šios kategorijos byloms būdingi požymiai – tas pats pagrobimo būdas, nedidelis laiko tarpas tarp grobimų, ta pati ar greta esanti turto vieta ir pan. – nėra esminiai pripažįstant nusikalstamą veiką tęstiniu nusikaltimu. Nusikalstamų veikų pripažinimą tęstine veika paprastai lemia konstatavimas, kad kaltininko tyčia susiformavusi visai nusikalstamai veikai, o ne atskiriems nusikaltimams, esantiems iš esmės tos pačios veikos sudėtinėmis dalimis, ir siekiama vieno rezultato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-269/2011, 2K-77/2013, 2K-535/2013).
16. Iš skunde suformuluoto reikalavimo bei aptartos teismų formuojamos praktikos, darytina išvada, jog advokatės vertinimu, E. I. įvykdytos vagystės, padarytos skirtingomis dienomis, yra viena tęstinė nusikalstama veika, siejama vieningos tyčios, nes jas įvykdydamas, E. I. turėjo susiformavusį pradinį sumanymą, kokias prekes, iš kokių parduotuvių, kokiu būdu, per kokį laiko tarpą ir už kokią sumą pagrobs, tačiau tokių aplinkybių nustatyta nebuvo. Pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje E. I. dėl visų jam pareikštų kaltinimų pilnai prisipažino, teigė visų aplinkybių gerai neprisimenantis, nurodė, kad viskas buvo taip, kaip nurodyta kaltinamajame akte, sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu. Kitiems proceso dalyviams, tame tarpe ir kaltinamojo gynėjai, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės taip pat buvo aiškios, nekėlė jokių abejonių, todėl buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, taigi, nebuvo tiriamos aplinkybės, leidžiančios nustatyti, ar kaltininkas turėjo vieningą tyčią visiems neteisėtiems veiksmams įvykdyti. Vertinant ikiteisminio tyrimo metu E. I. duotus parodymus, matyti, kad jis kiekvieną kartą eidavo į parduotuvę, su tikslu pavogti kokių nors prekių, pavyzdžiui, šampano, kavos, kurias vėliau parduodavo, paskui, po kurio laiko, praėjus kelioms dienoms, jis vėl eidavo į parduotuvę ir vėl vogdavo panašias ar tokias pačias prekes, tikėdamasis jas parduoti. Taigi, byloje nėra nustatytų aplinkybių, patvirtinančių, jog pirmosios vagystės metu E. I. jau buvo suplanavęs ir ruošėsi vykdyti vagystes ir kitomis dienomis, žinojo, į kurias parduotuves eis ir kokius daiktus bei kokiu būdu grobs, t. y. turėjo susiformavusią tyčią visų jam inkriminuotų neteisėtų veiksmų atlikimui. Bylos duomenys patvirtina, kad jo tyčia susiformuodavo iš naujo prieš kiekvieną vagystę. Be to, E. I. veiksmus pripažinti tęstine veika neduoda pagrindo ir objektyvūs šių veiksmų atlikimo požymiai. Nors nuteistojo nusikalstamai veiksmais padaryta žala tam pačiam savininkui – UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau svetimas turtas buvo grobiamas ne iš tos pačios šiai bendrovei priklausančios parduotuvės, bet iš skirtingų, esančių skirtinguose Kauno miesto mikrorajonuose. Šiuos kaltinamojo veiksmus laikyti tęstiniais neduoda pagrindo ir pakankamai ilgi ir nevienodi laiko tarpai tarp įvykdytų vagysčių, kas taip pat patvirtina, jog jis eidavo vogti kiekvieną kartą susiformavus tyčiai prieš naują nusikalstamą veiką. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino nuteistojo E. I. padarytų veikų tęstiniu nusikaltimu ir nusikalstamus veiksmus tinkamai kvalifikavo kaip atskiras BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytas nusikalstamas veikas.
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį
17. Apeliaciniu skundu nuteistojo E. I. advokatė N. Grubliauskienė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. nuosprendį dėl E. I. veiksmų netinkamo kvalifikavimo pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. (atvira vagystė) ir juos perkvalifikuoti į BK 22 str. 1 d. 178 str. 1 d. (slaptą vagystę). Skundo autorės teigimu, byloje surinkti įrodymai neduoda pagrindo išvadai, jog buvo padaryta atviroji vagystė.
18. Šioje byloje E. I. pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį nustačius, kad jis pasikėsimo atvirai pagrobti svetimą UAB „ (duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, t. y. 2021 m. rugpjūčio 31 d., apie 14.25 val. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ savitarnos parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) , atvirai pasikėsino pagrobti 2 vnt. vandens termostatinių maišytuvų „ORAS 7460U“, bendros 316,54 eurų vertės, tai yra matant darbuotojui P. L., praėjo pro kasą už prekę nesumokėjęs, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų P. L. ir L. I.. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas tik konstatavo, jog E. I. veiksmai tinkamai kvalifikuoti kaip atviroji vagystė, tačiau šios išvados visiškai neargumentavo. Teisėjų kolegijos vertinimu, E. I. veiksmai nepagrįstai buvo kvalifikuoti kaip pasikėsinimas įvykdyti atvirąją vagystę.
19. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę. Šiame BK straipsnyje numatytos atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą ir kai kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso.
20. Taigi, atvirajai vagystei konstatuoti būtina sąlyga, kad pašalinis asmuo pastebi ir suvokia kaltininko daromų veiksmų esmę, todėl kai svetimas turtas pagrobiamas nusikalstamos veikos padarymo vietoje esant pašaliniam asmeniui, tačiau šiam nepastebėjus pagrobimo fakto, atvirumo požymio nėra. Kaip matyti iš kaltinimo formuluotės, E. I. „<... > atvirai pasikėsino pagrobti 2 vnt. vandens termostatinių maišytuvų „ORAS 7460U“, bendros 316,54 eurų vertės, tai yra matant darbuotojui P. L., praėjo pro kasą už prekę nesumokėjęs <...>“. Kaltinime nėra konstatuota, kad P. L. stebėjo ir matė būtent E. I. daromą pačią nusikalstamą veiką – kaip jis paėmė nuo lentynos prekes ir paslėpė po rūbais ar kur kitur, nėra jokių duomenų ir apie tai, jog E. I. kas nors būtų perspėję, kad jis nieko neimtų, ar kad pats kaltinamasis būtų matęs, jog jam nuo lentynos imant prekes, jį stebi kiti asmenys, todėl vien tai, kad kitas asmuo pamatė jį praeinant pro kasą nesumokėjus už pagrobtas prekes, neduoda pagrindo veiksmų vertinti kaip turinčių atvirosios vagystės požymių.
21. Atvirosios vagystės požymių nepatvirtina ir byloje surinkti įrodymai. Iš liudytojo P. L. parodymų matyti, kad jis, parduotuvės prekybos salėje pastebėjo asmenį, įtariamą vagystėmis iš jų parduotuvės, t. y., E. I., todėl jam išeinant iš parduotuvės, paprašė sustoti, tačiau asmuo iš parduotuvės pabėgo. Tada jis kartu su parduotuvės vadovu Levu lauke netoli išėjimo durų šį asmenį sulaikė. Sulaikytas asmuo iš rankų ant žemės išmetė maišelį, kuriame buvo iš jų parduotuvės pavogti du supakuoti vandens termostatiniai maišytuvai „ORAS 7460U“ (1 t., b. l. 121). Analogiškas aplinkybes, t. y. tai, kad E. I. su pagrobtomis prekėmis buvo sulaikytas jau praėjęs per kasas, nurodė ir liudytoju apklaustas L. I. (1 t., b. l. 79). Iš 2021-08-31 vaizdo įrašo matyti, kad 14.24 pro duris į parduotuvę įeina E. I., nusivelka striukę, ją pasiima į ranką ir nueina toliau į prekybos salę, toliau vaizdo nesimato. Prekybos salėje matosi vaikštantys darbuotojai, vienas iš darbuotojų stovi prie durų. 14.29 val. E. I. iš prekybos salės eina link išėjimo durų, striukę laiko rankoje, po ja kažkas yra, nes išsipūtę. Durims atsidarius, E. I. išeina į lauką ir jį iš karto sulaiko parduotuvės darbuotojas, kuris stovėjo prie durų. E. I. bando ištrūkti. (1 t., b. l. 111-12).
22. Sprendžiant apie veikos slaptumą ar atvirumą didžiausią reikšmę turi subjektyvioji nusikaltimo pusė, t. y. kaltininkas turi suvokti ( slaptumo atveju ), kad jo neteisėtų veiksmų nepastebi ir nesupranta kiti, priešingai ( atvirumo atveju ), kad kaltininkas žino, jog kiti asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau jis to nepaiso ir tęsia nusikalstamą veiką. Dėl to atvirąja vagyste nelaikomi ir tie atvejai, kai nukentėjusysis ar kiti asmenys, nesantys vagystės bendrininkais, iš tikrųjų stebėjo kaltininką, tačiau jis pats to nežinojo. E. I. padarė kelias panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, jis pats patvirtino, jog jo tikslas buvo pagrobti prekes ir jas išsinešti iš parduotuvės nesumokėjus. Tai, jog jis siekė, kad niekas nepastebėtų jo neteisėtų veiksmų, t. y. veikė slaptai, patvirtina ir jo įvykdytų vagysčių, tame tarpe ir aptariamos, pobūdis – kuomet paėmęs daiktus nuo parduotuvės lentynos, jis paslėpdavo juos po drabužiais, kad niekas nematytų, ir taip bandydavo išeiti pro kasas. Taigi, aptarti duomenys patvirtina, kad ir šiuo atveju E. I. du vienetus vandens termostatinių maišytuvų „ORAS 7460U“, iš lentynos paėmė ne tik pašaliniams asmenims to nematant, bet ir jis pats buvo įsitikinęs, kad šių jo veiksmų niekas nematė.
23. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog E. I. svetimą turtą pagrobė atvirai. Teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką neteisingai kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kaip atvirą vagystę, todėl šie kaltinamojo veiksmai perkvalifikuotini į BK 178 straipsnio 1 dalį. Kadangi neginčijamai buvo nustatyta, jog nusikalstamos veikos E. I. nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, veiksmai kvalifikuotini pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį.
24. Remiantis aptartu, teisėjų kolegija laiko, kad kaltinimas dėl šio epizodo tikslinamas, konstatuojant, jog E. I. 2021 m. rugpjūčio 31 d., apie 14.25 val. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ savitarnos parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), pasikėsino pagrobti 2 vnt. vandens termostatinių maišytuvų „ORAS 7460U“, bendros 316,54 eurų vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų P. L. ir L. I..
25. Nuteistojo nusikalstamą veiką perkvalifikavus iš BK 22 straipsnio 1 dalies ir 178 straipsnio 2 dalies į BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 1 dalį, spręstinas ir naujos bausmės už šią nusikalstamą veiką, paskyrimo klausimas.
26. BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, padarytą turtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta E. I. paskyrus 1 m. 2 mėn. ( vienerių metų ir dviejų mėnesių ) laisvės atėmimo bausmę. Už kitus nusikaltimus paskirtos bausmės yra adekvačios ( proporcingos ) padarytoms nusikalstamoms veikoms bei nuteistojo asmenybės pavojingumui, atitinka bausmės tikslus, todėl jos nekeistinos
27. Teisėjų kolegijos vertinimu, E. I. įvykdė aštuonias nusikalstamas veikas, už kurias paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis, privalo būti subendrintos. Atsižvelgiant į tai, kad viena iš nuteistojo nusikalstamą veikų perkvalifikuota į lengvesnę ir už ją paskirta švelnesnė bausmė nei buvo skirta skundžiamu nuosprendžiu, todėl nuosprendis dalyje dėl nuteistajam paskirtų bausmių subendrinimo taip pat keistinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 3 ir 4 punktais,
nusprendžia:
pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 29 d. nuosprendį:
E. I. nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 22 straipsnio 1 dalies ir 178 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį ir paskirti E. I. 1 m. 2 mėn. ( vienerių metų ir dviejų mėnesių ) laisvės atėmimo bausmę.
Nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo pakeisti ir nuteistajam E. I. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi bausmių dalinio sudėjimo būdu subendrinti su šiuo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje ( veikos padarytos 2021-08-12 ir 2021-08-13 ), BK 178 straipsnio 4 dalyje ( 5 veikos ) ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems ) metams.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.