Vilniaus apygardos teismo nutartis

Ieškovai K. B. ir G. A. su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė įpareigoti atsakovą UAB „Dzūkija" grąžinti jiems 10 000 litų, priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2007 m. rugpjūčio 31 d. tarp ieškovų ir atsakovo buvo sudaryta sutartis Nr. 2007-08-31 (toliau -Sutartis), pagal kurią atsakovas įsipareigojo parduoti, o ieškovai nupirkti iš atsakovo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Sutartimi šalys susitarė, kad preliminari nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis bus pasirašyta ne vėliau kaip iki 2007 m. rugsėjo 5 d., o ieškovai 2007 m. rugpjūčio 31 d. mokėjimo nurodymu Nr. 988891 pervedė atsakovui 50 000 Lt dydžio pirmąją įmoką, kuri buvo nekilnojamojo turto pardavimo kainos dalis. Sutartyje šalys taip pat susitarė, jog nepasirašius pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties įmokėtas avansas bus gražintas per 2 darbo dienas. 2007 m. rugsėjo 5 d. šalys pasirašė Sutarties pakeitimą, kuriuo nustatė, kad pagrindinė sutartis bus sudaryta iki 2007 m. lapkričio 5 d., o šalims nepasirašius pagrindinės sutarties iki nurodyto termino, pardavėjas (atsakovas) privalėjo grąžinti ieškovams gautą 50 000 Lt pirmąją įmoką ne vėliau kaip per 2 darbo dienas, o kaltoji šalis įsipareigojo sumokėti kitai šaliai baudą, lygią 10 000 Lt. Vėliau šalys pasirašė dar vieną susitarimą dėl Sutarties atnaujinimo, pagal kurį susitarė nuo 2007 m. lapkričio 20 d. atnaujinti Sutartyje nurodytų patalpų pirkimą-pardavimą tomis pačiomis sąlygomis, nustatant atnaujintos Sutarties galiojimą iki 2008 m. sausio 10 d., taip pat numatė, kad galimas atnaujintos Sutarties pažeidėjas sumoka kitai šaliai 10 000 Lt baudą. Ieškovai Sutarties įgyvendinimui neturėdami savo lėšų kreipėsi į bankus, kurie iš pradžių sutiko suteikti paskolą, bet vėliau savo sprendimą pakeitė, todėl ieškovai negalėdami sudaryti pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties kreipėsi į atsakovą prašydamsi gražinti iš sumokėto avanso 40 000 Lt, o 10 000 Lt įskaityti kaip baudą pagal sutarties sąlygas.Tačiau atsakovas 2008 m. gruodžio 9 d. grąžino ieškovams tik 30 000 Lt, o likusios 10 000 Lt sumos gera valia gražinti neketino. Kadangi preliminarioji sutartis nebuvo įgyvendinta ir pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, atsakovas pinigus iš ieškovų gavo nepagrįstai, t.y. be pagrindo, todėl ieškovai kreipėsi į teismą prašydami negražinto avanso sumą priteisti.

Atsakovas UAB ,,Dzūkija“ apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti; priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad teismas priimdamas skundžiamą sprendimą grubiai pažeidė Civilinio proceso kodekso 21 straipsnio nuostatas, kadangi byloje nustatytas aplinkybes aiškino tik ieškovų naudai, kas lėmė teismo šališkumą. Sprendime teismas rėmėsi Civilinio kodekso 6.193 straipsnio 1,2,3,5 dalimis, numatančiomis sutarčių aiškinimo taisykles, tačiau neįvertino aplinkybės, jog abi sutartis ir jų pakeitimus pasiūlė ieškovai ir jų įgaliotas asmuo, todėl teismas nenustatęs faktinių aplinkybių ir neišsiaiškinęs kas pasiūlė sutarties sąlygas, nepagrįstai nesirėmė Civilinio kodekso 6.193 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatoma, kad abejojant dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Neaišku kaip teismas nustatė tikruosius šalių ketinimus, nes sudarant bei pasirašant sutartis dalyvavo tik atsakovo generalinis direktorius geriausiai žinojęs tikruosius šalių ketinimus. Teismas neįvertino, kad ieškovai pateikdami 2008-03-07 pretenziją patys pripažino, jog 10 000 Lt bauda buvo numatyta 2007-08-31 sutarties 4 punkte, o kita 10 000 Lt bauda numatyta 2007-11-20 atnaujintos sutarties 3 punkte, bei pripažino savo kaltę dėl pagrindinės sutarties nesudarymo. Teismas neįvertino, kad dėl sutarčių skaičiaus byloje ginčo nebuvo, todėl teismas neturėjo pagrindo sujungti dvi skirtingas sutartis, nes ieškinys buvo grindžiamas kitais argumentais, įskaitymo tvarkos pažeidimu. Nepagrįstas teismo argumentas, jog pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl trečiojo asmens, banko, kaltės, nes bankas paskolos suteikimo klausimus gali spręsti savarankiškai ir byloje trečiuoju asmeniu nedalyvavo. Nepagrįstas teismo argumentas, jog atsakovas būdamas verslininku, turėjo pareigą elgtis apdairiai ir numatyti, jog pagrindinė sutartis nustatytu terminu galėjo būti nesudaryta, kadangi teismas neįvertino aplinkybės, jog ieškovai patalpas ketino įsigyti ne gyvenimui, o verslui, todėl būdami verslininkais, ieškovai, o ne atsakovas turėjo įvertinti rizikas susijusias su galimu sutarties nesudarymu. Nepagrįsta teismo išvada, jog šalys sudarė vieną sutartį su vėlesniais jos pakeitimais, nes ji prieštrauja ieškovų ieškinyje nurodytiems teiginiams, kurie pripažino jog buvo sudarytos dvi sutartys 2007-08-31 sutartis su 2007-09-05 papildymu, kuriuo pagrindinės sutarties pasirašymas nukeltas iki 2007-11-05 ir vėliau pasirašytas dar vienas susitarimas, kuriuo sutartis atnaujinta nuo 2007-11-20 ir pagrindinės sutarties pasirašymas numatytas 2008-01-10. Atnaujinta sutartis galiojo iki 2008-01-10, joje šalys susitarė, jog sutarties pažeidėjas kitai šaliai sumokės 10 000 Lt baudą, pasibaigus atnaujintos sutarties galiojimo laikui, todėl teismas priešingai aiškindamas tarp ginčo šalių sudarytas sutartis nesąžiningai elgėsi atsakovo atžvilgiu.