- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2012-05-17
- Bylos Nr.
- 1-521-843/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-00319-2012-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Valinskienė
- Kaltinamasis
- S. K.
- Kategorijos
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėja Aušra Valinskienė, išnagrinėjusi prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:
S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalyje, padarymu;
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis S. K. aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą ir įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl ko negalima iš dalies nustatyti juridinio asmens veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent:
jis laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 18 d. iki 2009 m. gegužės 26 d., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, nepagrindžiant atliktų operacijų apskaitos dokumentais, pateisindamas pinigines operacijas, įvykdytas įmonės vardu, 2010 m. balandžio 20 d. patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), atbulinėmis datomis surašė bei pasirašė: 2009 m. sausio 18 d. Kasos pajamų orderį SVAJ Nr. 001, užpajamuodamas 30 000 litų sumą kaip paskolą įmonei, 2009 m. vasario 20 d. Kasos pajamų orderį SVAJ Nr. 002, užpajamuodamas 6000 litų sumą kaip paskolą įmonei, 2009 m. vasario 20 d. Kasos pajamų orderį SVAJ Nr. 003, užpajamuodamas 2500 litų sumą kaip paskolą įmonei, 2009 m. kovo 27 d. Kasos pajamų orderį SVAJ Nr. 004, užpajamuodamas 2000 litų sumą kaip paskolą įmonei, 2009 m. kovo 31 d. Kasos pajamų orderį SVAJ Nr. 005, užpajamuodamas 982 litų sumą kaip prekių pirkimą, 2009 m. kovo 31 d. Kasos pajamų orderį SVAJ Nr. 006, užpajamuodamas 56,00 litų sumą kaip prekių pirkimą, 2009 m. balandžio 1 d. Kasos pajamų orderį SVAJ Nr. 007, užpajamuodamas 3000 litų sumą kaip Švedijos įmonės „Ulharen“ atsiskaitymą, nors ūkinės operacijos įformintos 2009 m. kovo 31 d. Kasos pajamų orderiu SVAJ Nr. 006 ir 2009 m. balandžio 1 d. kasos pajamu orderiu SVAJ Nr. 007 turėjo būti įformintos Kasos išlaidų orderio forma, o taip pat jis, 2010 m. balandžio 20 d. surašė bei pasirašė Avanso apyskaitą už 2009 m. sausio – kovo mėnesius, nurodydamas išlaidų sumą - 1038 litų bei neužtikrindamas šių lėšų fiksavimą kasos apskaitos registruose, pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies nuostatą „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...>; 14 straipsnio 2 dalies nuostatą „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“, 21 straipsnio 1 dalies nuostatą „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“. Taip pat jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi bei būdamas atsakingu už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 ir 2 dalis, numatančias apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir finansinės atskaitomybės dokumentų saugojimo tvarką, pagal kurią „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ bei „patvirtinus finansinės ataskaitas, ataskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“ ir Lietuvos Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-02-22 įsakymą Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“ numatantį, kad patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, uždarosios akcinės bendrovės privalo saugoti apskaitos dokumentus, surašomus ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus, kitus apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus 10 metų, neišsaugojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio 17 d. iki 2009 m. gegužės 26 d.
Motyvuojamoji dalis
Taip S. K. padarė BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Kaltinamojo S. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą įrodyta rašytine bylos medžiaga:
Kaltinamojo S. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę dėl BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo pripažino visiškai, paaiškino, kad gailisi, ir parodė, kad jis nuo 2005 m. kovo 10 d. iki 2008 m. gruodžio 15 d. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vieninteliu akcininku. 2008 m. gruodžio 15 d. akcijas pardavė D. J. ir ji tapo vienintele įmonės akcininke. Jis su D. J. planavo kartu vykdyti verslą siuvimo paslaugų teikimo srityje, todėl D. J. 2008 m. gruodžio 18 d. paskyrė jį įmonės direktoriumi. Įmonės pirkimo-pardavimo dieną jis jokių įmonės buhalterinių dokumentų iš buvusio įmonės direktoriaus S. K. neperėmė, kiek jis žino, vėliau minėti dokumentai buvo perduoti D. J.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė veiklą, t.y. nuomodavosi siuvyklos patalpas Švenčionyse, adresu Lentupio g. 49. Įmonės buhalterinę apskaitą turėjo tvarkyti K. K., tačiau, kiek jis žino, apskaitą tvarkė pati D. J.. Jis buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių neišmano, todėl į buhalterinius įmonės reikalus nesikišo. Nors vėliau suprato, kad jis kaip įmonės direktorius turėjo organizuoti ir kontroliuoti įmonėje tvarkomą buhalterinę apskaitą. Per visą egzistavimo laikotarpį įmonė turėjo tik vieną užsakymą iš Švedijos bendrovės, dabar jos pilno pavadinimo neprisimena. Atlikus užsakymą, D. J. nurodymu jis Švedijos bendrovei nurodė savo asmeninę sąskaitą dėl apmokėjimo - 870 eurų (3003,9 litų) pervedimo, tai buvo padaryta todėl, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita buvo areštuota ir siekiant neprarasti minėtų piniginių lėšų, jos buvo pervestos jam, tačiau vėliau kiek prisimena 2009 m. balandžio 1 d. minėtą pinigų sumą litais jis perdavė D. J.. Taip pat D. J. spaudimu, įmonės veiklos vystymui buvo pasiėmęs asmenines paskolas iš greitųjų kreditų suteikimo įstaigų bei iš A. T., iš pastarojo buvo paėmęs pagal paskolos sutartį 30 000 litų, nors faktiškai gavo tik 20000 litų, kuriuos taip pat perdavė D. J.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis faktiškai direktoriaus pareigose dirbo iki 2009 m. gegužės 26 d., kadangi įmonė neturėjo užsakymų ir dėl susiklosčiusių finansinių sunkumų negalėjo tęsti veiklos. Išėjęs iš įmonės, jis jokių įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų niekam neperdavė, nes jų tuo metu neturėjo, dokumentai buvo pas D. J., tačiau tiksliai to tvirtinti negali, nes nežino. Išėjus iš įmonės D. J. pradėjo jį terorizuoti, sakydama, kad jis pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus. Ji sakė, kad jis yra atsakingas už įmonės veiklą ir liepė atsiimti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus iš siuvyklos patalpų ir laikyti juos pas save, nes jis kaip buvęs įmonės direktorius turėjo juos saugoti. Toks jos nurodymas jam atrodė nesąmoningas, nes jis niekad netvarkė ir nekontroliavo įmonės buhalterijos, tai atlikdavo pati D. J.. 2009 m. rugsėjo mėn. jis atsiėmė iš siuvyklos visus ten buvusius įmonės dokumentus, laikė juos pas save ir pagal dokumentų perdavimo-priėmimo aktą Nr. 1. 2010 m. balandžio 8 d. J. pareikalavimu perdavė jai. Jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių dokumentų daugiau neturi. Po to 2010 m. balandžio 20 d. J. paskambinusi jam pasakė, kad jis sutvarkytų įmonės veiklai jo asmenines bei iš A. T. paimtas paskolas. Minėtą dieną jis atvyko pas D. J. į darbovietę Jakšto g. 9, Vilniuje, kur ant jos pateiktų tuščių kasos pajamų orderių blankų atgalinėmis datomis surašė įteisindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikslams paimtas asmenines paskolas ir kitas išlaidas. Surašęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu kasos pajamų orderį 2009 m. sausio 18 d. KPO serija SVAJ Nr. 001 užpajamavo savo vardu įmonės veiklai iš A. T. paimtą 30 000 litų paskolą, surašydamas kasos pajamų orderį 2009 m. vasario 20 d. Serija SVAJ Nr. 002 užpajamavo įmonės veiklai savo vardu paimtą 6000 litų paskolą iš „Big banko“, surašydamas kasos pajamų orderį 2009 m. vasario 20 d. Serija SVAJ Nr. 003 užpajamavo įmonės veiklai savo vardu paimtą 2500 litų paskolą iš „Credit 24“, surašydamas 2009 m. kovo 27 d. kasos pajamų orderį serija SVAJ Nr. 004 užpajamavo įmonės veiklai savo vardu paimtą 2000 litų paskolą iš „Kreditas 123“, surašydamas kasos pajamų orderį 2009 m. kovo 31 d. serija SVAJ Nr. 005 užpajamavo 982 litų sumą, kadangi minėtą sumą iš savo asmeninių lėšų apmokėjo už įmonės prekes, pirktas parduotuvėje „Moki veži“ ir už siūlus pirktus iš UAB „Doklas“, surašydamas kasos pajamų orderį 2009 m. kovo 31 d. serija SVAJ Nr. 006 užpajamavo 56 litų sumą, kadangi minėtą sumą iš savo asmeninių lėšų apmokėjo už įmonės prekes, pirktas dėžes iš UAB „Pabradės kartonas“, surašydamas kasos pajamų orderį 2009 m. balandžio 1 d. serija SVAJ Nr. 007 užpajamavo 3000 litų, kurie buvo pervesti į jo asmeninę sąskaitą Švedijos įmonės už pagamintą produkciją. Taip pat kartu su paminėtais dokumentais D. J. nurodymu surašė atgaline data Avanso apyskaitą Nr. 1 už 2009-01-03 mėn. 1038 litų sumai, taip įforminant įmonės išlaidas pagal Kasos pajamų orderius 2009 m. kovo 31 d. Serija SVAJ Nr. 005 ir 2009 m. kovo 31 d. SVAJ Nr. 006. Jis nebuvo sudaręs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių atskirų sutarčių dėl minėtų paskolų suteikimo įmonei, nes tuo metu apie tai, kad tokios sutartys būtinos, nežinojo. Visus minėtus dokumentus jis pasirašė pats asmeniškai, nes minėtos paskolos buvo paimtos įmonės tikslams. Dalį pasiskolintų piniginių lėšų jis D. J. atidavė grynais, o dalį pervedimu. Išrašydamas minėtus dokumentus atbulinėmis datomis, jis neketino nieko apgauti, tik norėjo, paskatintas, D. J. įteisinti jo vardu įmonei suteiktas paskolas ir kitas išlaidas. Supranta, kad finansinės ūkinės įmonės operacijos turėjo būti įformintos jų atlikimo metu arba iškarto po jų ir kad jis šiuo atveju pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymą. Taip pat supranta, kad būdamas įmonės direktoriumi turėjo tinkamai organizuoti įmonės buhalterinę apskaitą ir dokumentų išsaugojimą, ir kad už tai yra atsakingas. S. K. labai galisi dėl padarytų įstatymų pažeidimų, pasižada ateityje jų nedaryti. Jis sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu, t.y. sutinka sumokėti teismo paskirtą baudą. Tik norėtų šią baudą sumokėti dalimis, kadangi išmoka skolas, susidariusias dėl greitųjų kreditų įmonės veiklai paėmimo. Jis turi pastovų darbą, todėl gali išmokėti baudą (t. 2, b. l. 82-85).
Liudytojos D. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais apie tai, kad 2008 m. gruodžio mėnesį S. K. pasiūlė kurti bendrą verslą siuvimo paslaugų srityje bei pasiūlė jam tapti jam priklausančios bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere. S. K. buvo vienintelis minėtos bendrovės akcininkas, įmonės direktoriumi buvo S. K., buhalterė Ž. J.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė veiklą mažmeninėje maisto produktų, alkoholinių gėrimų ir pan. prekių prekybos srityje. Ji, svarstydama S. K. pasiūlymą tapti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere, pareikalavo parodyti visus įmonės buhalterinius dokumentus. S. K. pateikė jai įmonės kasos dokumentus, iš kurių ji matė, kad įmonės kasoje 2008 metų gruodžio mėnesį likutis sudarė 70 543,64 Lt, taip pat jis jai pateikė įmonės ilgalaikio turto sąrašą, kuriame įmonei priklausančio turto vertė sudarė apie 4000 Lt. Kadangi prieš tai buvo dirbusi buhaltere, iš S. K. pateiktų dokumentų ji suprato, kad įmonėje buhalterija buvo vedama aplaidžiai, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės pareigų atsisakė. Tuomet S. K. sakydamas, kad neturi nuosavų pinigų naujam verslui plėtoti, pasiūlė jai įsigyti šimtą procentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų ir tapti jos vienintele akcininke. 2008 m. gruodžio 15 d. ji su S. K. pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo - pardavimo sutartį ir tapo įmonės akcininke. Įmonę iš S. K. įsigijo už 1000 Lt. Prieš parduodant įmonę, S. K. atleido iš pareigų buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių S. K. ir buhalterę Ž. J.. Tapusi įmonės akcininke, nuo 2008 m. gruodžio 18 d. ji į direktoriaus pareigas paskyrė S. K., o buhaltere K. K. buvo paskirta nuo 2009 m. sausio 20 d. S. K. akcijų pirkimo - pardavimo metu jai nebuvo perdavęs jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių dokumentų ir ji juo pasitikėdama jų nereikalavo. Neprisimena kada, bet ji matė, kad kasos buhalteriniuose dokumentuose, kuriuose yra užfiksuoti įmonės kasos pinigai, vietoje anksčiau minėtų 70543,64 Lt kasos likutis tapo 0,00 Lt. Tačiau tuo metu jai tai nesukėlė jokių abejonių dėl apgaulingos buhalterijos tvarkymo. Pradėjus dirbti kartu su S. K., jis kaip direktorius rūpinosi naujos veiklos siuvimo paslaugų srityje organizavimu. Tuo metu ji į įmonės veiklą nesigilino ir S. K. veiksmų nekontroliavo. 2009 metų sausio mėnesį S. K. kreipėsi į ją su prašymu, ar ji turi pažįstamų, kurie galėtų įmonei suteikti paskolą. Ji paprašė pažįstamo A. T. S. K. įmonės reikmėms paskolinti 30 000 Lt. Tokiu būdu tarp A. T. ir S. K. 2009 m. sausio 16 d. buvo sudaryta 30 000 Lt paskolos sutartis. Ji matė, kaip A. T. grynais pinigais perdavė S. K. 30 000 Lt. Ji nematė jokių sutarčių bei buhalterinių dokumentų, pagrindžiančių S. K. minėtos pinigų sumos panaudojimą įmonės reikmėms. Praėjus keletui dienų nuo S. K. 30 000 Lt paskolos gavimo, pastarasis jai paskambinęs pasakė, kad sumokėtų tiekėjams už medžiagas, tačiau tuo metu jai taip pat nekilo jokių abejonių, nes galvojo, kad jis panaudojęs minėtą pinigų sumą įmonės kitoms reikmėms tiesiog neturi pinigų apmokėti už medžiagas. Iš savo asmeninių lėšų taip pat yra mokėjusi ir darbuotojams darbo užmokestį, avansą už patalpų nuomą ir pan., tokiu būdu ji į įmonės veiklą investavo iš viso 29037,54 Lt nuosavų piniginių lėšų. Maždaug 2009 metų kovo mėnesį ji iš S. K. sužinojo, kad įmonei prastai sekasi, kad nėra užsakymų, įmonė neturi pajamų, todėl jis atleido dalį darbuotojų bei pats 2009 metų kovo mėnesį pateikė jai prašymą atleisti iš užimamų pareigų. Ji jam atsakė, kad jis bus atleistas tik tada, kai jai perduos visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus. Todėl jis iš direktoriaus pareigų nebuvo atleistas, nors kaip vėliau sužinojo, pagal SODROS duomenis jis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra atleistas nuo 2009 m. gegužės 26 d., nors jokio jos kaip akcininkės sprendimo atleisti S. K. nėra. Ji iš S. K. niekaip negalėjo išreikalauti įmonės dokumentų, jis vis nukeldamas jų perdavimo laiką, piktybiškai jų neatiduodavo, ir tik 2010 m. balandžio 8 d. jai pavyko gauti dalį UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių dokumentų, nors dokumentų perdavimo-priėmimo akte S. K. nurodė ir savo parašu patvirtino, kad perdavė visus įmonės dokumentus. Ji peržiūrėjusi S. K. pateiktus įmonės dokumentus, pamatė, kad tarp jų trūksta 2005-2007 metų kasos operacijų žurnalų pagal turėtus du kasos aparatus, 2005-2007 metų kasos juostų, 2005-2008 metų prekių pirkimo pirminių dokumentų, PVM sąskaitų faktūrų, ilgalaikio turto įvedimo į eksploataciją, nusidėvėjimo nurašymo aktų už 2007-2009 metus, 2009 metų atlyginimo išmokėjimo žiniaraščių, 2009 metų kasos knygos, akcininkų registracijos žurnalo, metinių inventorizacijos dokumentų, 2005-2008 metų parduotuvių prekių ataskaitų, 2009 metų didžiosios knygos ir balanso. Išanalizavusi pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus, ji pamatė, kad su įmonės darbuotojais nebuvo sudarytos materialinės atsakomybės sutartys, trūksta sutarčių su tiekėjais ir užsakovais bei kitų svarbių ir privalomų buhalterinių dokumentų, todėl dar kartą su reikalavimu pateikti likusią dokumentų dalį kreipėsi į S. K.. Tada 2010 m. balandžio 20 d. jis jai paskambino bei minėtą dieną apie 21.00 val. atvyko pas ją į darbą adresu Jakšto g. 9-203, Vilniuje, kur sakydamas, kad nori pateikti papildomus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus, jos akivaizdoje išsitraukė Kasos pajamų orderių blankus bei savo kažkokius tai užrašus bei atgalinėmis datomis surašė septynis kasos pajamų orderius: 2009 m. sausio 18 d. SVAJ NR. 001 - 30 000 Lt; 2009 m. vasario 20 d. SVAJ NR. 002 - 6000 Lt; 2009 m. vasario 20 d. SVAJ Nr. 003 - 2500 Lt; 2009 m. kovo 27 d. SVAJ Nr. 004 - 2000 Lt; 2009 m. kovo 31 d. SVAJ Nr. 005 - 982 Lt; 2009 m. kovo 31 d. SVAJ Nr. 006 - 56 Lt; 2009 m. balandžio 1 d. SVAJ Nr. 007 - 3000 Lt; o taip pat surašė 2009 m. sausio - kovo mėn. avanso apyskaitą Nr. 1 - 1038 Lt sumai. Ji nesuprasdama, kodėl buhalteriniai dokumentai yra surašomi atgalinėmis datomis ir tik dabar, pareikalavo iš S. K. pasiaiškinimo, tačiau šis atsisakė jai paaiškinti tokius savo veiksmus. Jo surašytus minėtus kasos pajamų orderius ir avanso apyskaitą ji paėmė surašant 2010 m. balandžio 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų perdavimo - priėmimo aktą Nr. 2, kurį savo parašu patvirtino S. K.. S. K. šių dokumentų neturėjo teisės surašyti ir pasirašyti, jis niekada nebuvo įgaliotas eiti buhalterio pareigas. Gavusi minėtus dokumentus ir juos išanalizavusi, ji suprato, kad minėtus kasos pajamų orderius S. K. išrašė neva tai yra paskolos įmonei, nors jokių paskolos sutarčių ar kitų tai patvirtinančių dokumentų tarp jai pateiktų dokumentų nėra. Išrašydamas 2009 m. kovo 31 d. Kasos pajamų orderius SVAJ Nr. 005 - 982 Lt ir Nr. 006 – 56 Lt, bendrai 1038 Lt sumai, jis nurodė, kad tai pirktos prekės. O taip pat šiai sumai surašė 2009 m. sausio - kovo mėn. avanso apyskaitą Nr. 1, nors šiuos pirkimus turėjo įforminti kasos išlaidų orderio forma. Taip pat išanalizavusi S. K. 2004 m. balandžio 8 d. pateiktus įmonės dokumentus nustatė, kad įmonė 2006 metais dirbo pelningai, 2007 m. turėjo nežymų nuostolį, o jau 2008 m. turėjo apie 84 000 Lt nuostolio, tačiau iš VĮ Registro centrui pateikto balanso matosi, kad laikotarpyje nuo 2008 m. gruodžio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 16 d. -įmonės kasos likutis sudarė 70 543,64 Lt, nors iš buhalterinių dokumentų matyti, kad įmonė nuo 2007 m. liepos mėn. iki 2008 gruodžio mėn. veiklos visiškai nevykdė, šį faktą patvirtina ir „Sodrai“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta ataskaita, kurioje nurodyta, kad įmonėje iki jai įsigyjant akcijas (iki 2008 m. gruodžio 15 d.) visi darbuotojai buvo atleisti, o dirbo tik S. K. ir Ž. J.. Taip pat pagal turimus dokumentus nustatė, kad įmonei realiai nevykdant veiklos nuo 2007 m. liepos mėn. iki 2008 m. gruodžio mėn. iš įmonės kasos apmokėta už prekes 21009,66 Lt sumai, o 2008 metais už prekes išmokėta 6082,74 Lt, kai 2008 metais pardavimai buvo tik 100 Lt sumai (pagal UAB „Svajonių pilis“ 2008-04-20 PVM sąskaitą faktūrą). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes mano, kad galimai šios prekės nebuvo tiekiamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ arba pasisavintos, arba realizuotos per kitą bendrovę. Taip pat ji visiškai atsitiktinai sužinojo apie tai, kad Švedijos kompanija „Ulharen“ pervedė į AB DnB Nord banke esančią S. K. asmeninę sąskaitą (duomenys neskelbtini) 870 eurų už produkciją, tačiau kodėl minėtas atsiskaitymas yra įvykdytas į S. K. asmeninę sąskaitą, ji paaiškinti negali. Ji suprato, kad S. K. 2010 m. balandžio 20 d. išrašydamas jos akivaizdoje Kasos pajamų orderį SVAJ Nr.007- 3000 Lt sumai nurodė, kad minėta suma pinigų gauta iš Švedijos įmonės „Ulharen“ už pagamintą produkciją. Tada ji paprašė S. K. paaiškinti, kur yra panaudoti minėti pinigai bei visi kiti juo užpajamuoti pinigai, tačiau jis tai paaiškinti atsisakė. Išanalizavus darbuotojams mokėtinų atlyginimų sumas, pastebėjo, kad yra daug neatitikimų tarp žiniaraštyje nurodytų išmokėtų atlyginimų dydžių su pažymose pateiktais duomenimis apie darbuotojų užmokesčius. Išanalizavusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras, ji suprato, kokiu būdu buvo nurašytas iki jai įsigyjant įmonės akcijas parodytas pinigų 70314,11 Lt. kasoje likutis. Būtent ši suma laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 29 d. iki 2008 m. gruodžio 15 d. buvo fiktyviai atvaizduota kaip apmokėjimas už UAB „Svajonių pilis“ suteiktas marketingo ir sandėliavimo paslaugas pagal PVM sąskaitas faktūras NR. SVA 00628, SVA 000646, SVA 000664, SVA 000700, SVA 000736, (duomenys neskelbtini) bendrai 70314,11 Lt sumai, išrašytos UAB “Svajonių pilis“ vardu UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tiksliai pasakyti, kokios finansinės būklės ji iš S. K. perėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“, t.y. koks buvo realiai jos turtas, piniginės lėšos, kapitalas, negali, nes dėl ankščiau nurodytų aplinkybių yra visiškai suklaidinta. Vėliau suprato, kad buvo nuolat apgaudinėjama, įmonėje buhalterinė apskaita buvo tvarkoma aplaidžiai, o gal būt ir apgaulingai, todėl patirto nuostolio dydžio įvardinti negali. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės pareigose nuo 2009 m. sausio 20 d. iki 2009 m. kovo 24 d. dirbo K. K., kuri jai nuolat skųsdavosi, kad direktorius S. K. jai neperduoda būtinų įmonės buhalterinių dokumentų, dėl ko ji negali sutvarkyti buhalterijos (t. 1, b. l. 64-70).
Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. J. paaiškino, kad jai nei įmonės turtas, nei piniginės lėšos, nei buhalteriniai dokumentai įmonės įsigijimo metu nebuvo perduoti. Įmonės steigimo dokumentai, registracijos dokumentai, antspaudas bei visi buhalteriniai įmonės dokumentai buvo pas S. K.. Ji 2008 m. gruodžio 16 d atvykusi kartu su S. K. į UAB „Svajoių pilis“ parduotuvę, kurioje dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė Ž. J., iš pastarosios reikalavo kasoje akcijų pirkimo dienai parodytų piniginių lėšų t.y. 70 543,64 litų, tačiau pinigai nei jai, nei S. K. perduoti nebuvo, o Ž. J. į jos reikalavimą paaiškino, kad šitie pinigai jai nepriklauso, jie priklauso UAB „Svajonių pilis“. Ją direktorius S. K. priėmė į komercijos direktoriaus pavaduotojo pareigas, faktiškai ji dirbo apie tris mėnesius, t.y. nuo 2009 metų sausio iki 2009 metų kovo mėn. pabaigos, tačiau paaiškėjo, kad direktorius S. K. apie jos įdarbinimą įmonėje nebuvo pranešęs „Sodrai“, todėl šios institucijos 2009 metų kovo mėn. (datos neprisimena) sprendimu, ji buvo atleista iš darbo atbuline data, t.y. kitą dieną po darbo sutarties sudarymo. Dirbdama įmonėje kaip komercijos direktorė savarankiškai ji jokių veiksmų neatlikinėjo, visus užsakymus, patalpų nuomos sutartį, prekių ir medžiagų pirkimus, darbuotojų įdarbinimo klausimus spręsdavo pats S. K.. Ji buvo tik jo pagalbininkė bei konsultantė tam tikrais įmonės veiklos klausimais, tačiau galutinius sprendimus dėl įmonės veiklos, piniginių lėšų panaudojimo priimdavo tik S. K.. Įmonė turėjo vieną sąskaitą DnB Nord banke. Ji asmeniškai jokių operacijų neatlikinėjo, jos žiniomis tai atlikinėjo direktorius S. K.. Darbuotojams darbo užmokestį mokėdavo direktorius S. K. grynais pinigais, tačiau 2009 metų vasario mėn. išmokant pirmą darbo užmokestį, įmonės sąskaitai buvo nustatyti apribojimai, direktorius S. K. atsisakė iš savo asmeninės sąskaitos daryti bet kokius mokėjimus, susijusius su įmonės veikla, todėl jis pervedė į jos asmeninę sąskaitą DnB Nord (sąskaitos numerio dabar neprisimena) 8000 litų, kuriuos pavedimais išmokėjo įmonės darbuotojams. Iš kur S. K. turėjo 8000 litų ji nežino, nesidomėjo ir kaip įmonės buhalteriniuose dokumentuose įformintas šis pervedimas ji nežino ir paaiškinti negali, tai galėtų paaiškinti pats S. K. (t. 1, b. l. 71-73).
Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. J. paaiškino, kad ji S. K. neprašė įmonės veiklai skolintis piniginių lėšų, tačiau jis sakė, kad iš banko yra pasiskolinęs pingų. Jis jai jokių piniginių lėšų nebuvo perdavęs, tik kaip minėjo ankstesnėje apklausoje, S. K. jai buvo pervedęs į sąskaitą 8000 litų, skirtus darbuotojų atlyginimams išmokėti. Kiek žino paskolos sutartis tarp S. K. ir A. T. buvo pasirašyta 2009 m. sausio 16 d., ji pasirašant sutartį nedalyvavo. Nori patikslinti, kad pinigų perdavimo fakto nematė, o apie tai, kad A. T. perdavė grynais S. K. 30 000 litų, ji sužinojo pinigų perdavimo dieną, tik vėliau, kada S. K. atvyko pas ją į darbą Jakšto g. 9, Vilniuje, kur matė pas S. K. voką su pinigais. S. K. paaiškino, kad voke yra 30 000 litų pasiskolinti iš A. T.. S. K. gavęs paskolą iš A. T., pareikalavo kad ji kaip akcininkė garantuotų įmonės vardu A. T. už jo paimtą paskolą. Ji tokią garantiją surašė bei perdavė jam. Šios garantijos galiojimo terminas buvo kalendoriniai metai, kuriems pasibaigus, garantija neteko galios. Kiek žino, S. K. minėtos paskolos A. T. negrąžino. Kadangi S. K. pasiskolino pinigus iš A. T. kaip fizinis asmuo, nenurodydamas paskolos paskirties, todėl S. K. atitinkamai panaudodamas pasiskolintus pinigus UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje turėjo tai įforminti sutartimi, tačiau jis su įmone jokios sutarties dėl 30 000 litų paskolos nėra sudaręs, todėl jos garantas neteko prasmės. Garantas buvo išduotas įmonės vardu ir tik už įmonės įsipareigojimus. Kur S. K. faktiškai panaudojo 30 000 litų, ji nežino, tačiau kaip minėjo pirmoje apklausoje, jis 2010 metais jai pareikalavus įmonės dokumentus atbulinėmis datomis išrašė minėtai sumai Kasos pajamų orderius. Iš iš A. T. pasiskolintų pinigų S. K. 2009-01-16 jai perdavė apie 3000-3500 litų (tikslios sumos dabar neprisimena), kuriuos ji pervedė pavedimu UAB „FF Lizingas“ už įmonei suteiktas paslaugas. Šiuo metu Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme vyksta civilinis ginčas dėl minėtos paskolos, kuriame ji kaip įmonės akcininkė dalyvauja kaip tretysis asmuo, atstovaujant įmonę. Nurodymo Švedijos bendrovei atsiskaityti už produkciją pinigus pervedant į S. K. asmeninę sąskaitą ji nėra davusi. S. K. jos paprašė, kad ji susisiektų su užsakovo Švedijos bendrovės vadybininke bei paprašė 870 eurų (atsiskaitymą už pateiktą produkciją) pervesti į jo asmeninę sąskaitą, esančią kiek prisimena DnB Nord banke. Tokį savo prašymą motyvavo tuo, kad įmonės sąskaita tuo metu buvo areštuota dėl skolų Sodrai ir kad neprarasti pinigų būtina taip padaryti. Tačiau po to S. K. minėtą pinigų sumą turėjo perduoti įmonei, tačiau jis to nepadarė, 2010 metais jai pareikalavus pateikti įmonės buhalterinius dokumentus, jis išrašė atbulinėmis datomis minėtai sumai Kasos pajamų orderį. S. K. į jos asmeninę sąskaitą yra pervedęs tik ankščiau minėtus 8000 litų skirtus darbuotojų atlyginimams išmokėti, daugiau jokių pinigų jis jai nebuvo ir nėra pervedęs. Įmonė sustabdė veiklą 2009 metų gegužės mėn., kokį ilgalaikį bei trumpalaikį turtą įmonė turėjo veiklos sustabdymo dienai, ji nežino, tai turi žinoti direktorius S. K.. Žino tik tai, kad įmonei sustabdžius veiklą, siuvimo fabrike buvo įvykdytos kelios vagystės. Apie vagystes buvo informuojamas S. K., tačiau jis į fabriką atvykęs nebuvo ir nesiėmė jokių veiksmų įmonės likusiam turtui apsaugoti. Taip pat nežino, kokį turtą įmonė turi šiai dienai bei kur jis yra. 2009 metų spalio mėn. Vilniaus apygardos teismas buvo priėmęs nutartį dėl įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos kėlimo (t. 1, b. l. 74-77).
Liudytojo A. T. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuris nurodė, kad jis pažįsta D. J.. 2009 metų gruodžio mėn. pabaigoje jam telefonu paskambino D. J. pažįstamas S. K. su prašymu paskolinti 50 000 litų naujo verslo pradėjimui. Iš pradžių jis neturėjo tokių pinigų, bet vėliau turėdamas asmeninių santaupų bei norėdamas padėti S. K., sutiko jam paskolinti 30 000 litų. 2009 m. sausio 16 d. jie su S. K. susitiko prie jo (A. T.) namų, kur automobilyje pasirašė Paskolos sutartį Nr. 1, pagal kurią jis S. K. kaip fiziniam asmeniui paskolino 30 000 litų, o S. K. įsipareigojo jam minėtą paskolą grąžinti iki 2009 m. rugsėjo 30 d. ir jis perdavė pinigus be atskiro pakvitavimo. D. J. paskolos sutarties pasirašymo ir pinigų perdavimo S. K. metu kartu nebuvo. Skolindamas S. K. pinigus jis garantinių ar laidavimo raštų neprašė ir jų nėra gavęs. Suėjus paskolos grąžinimo terminui, S. K. jam skolos negrąžino, sakė, kad negrąžins, nes verslas nepasisekė. Tokiu būdu jis 2010 metų gegužės mėn. su ieškiniu kreipėsi į teismą dėl skolos grąžinimo. D. J. jo apsisprendimo suteikti paskolą S. K. neįtakojo, tik apibūdino pastarąjį kaip sąžiningą ir patikimą žmogų (t. 1, b. l. 78-80).
Liudytojo S. K. ikiteisminio tyrimo metu apklausto, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 82 straipsnio 3 dalimi, duotais parodymais, kuris nurodė, kad 2002 metais jis įkūrė UAB „Svajonių pilis“. Nuo 2006 metų buhaltere įmonėje dirba Ž. J.. 2005 metais dėl asmeninių priežasčių jis nusprendė įkurti kitą bendrovę ir pradėti asmeninį verslą. Kadangi nenorėjo savo vardu atidaryti įmonę, paprašė gero pažįstamo S. K. paslaugos - jo vardu užregistruoti naują įmonę. S. K. sutikus, 2005 metais įregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), kurios akcininku įrašė S. K., o jis tapo minėtos bendrovės direktoriumi. Pervedė įmonės įstatiniam kapitalui suformuoti pinigines lėšas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė veiklą mažmeninės maisto prekių prekybos srityje. Įmonėje nuo jos įkūrimo buhaltere dirbo Ž. J.. S. K. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą nesikišo, visus sprendimus priimdavo jis (S. K.). Vėliau sustabdžius įmonės veiklą, įmonėje liko dirbti tik jis ir buhalterė Ž. J.. Įmonėje jokių pajamų nebuvo, o vyko tik atsiskaitymai iš įmonės sukauptų lėšų, t.y. atsiskaitydavo su tiekėjais, išmokėdavo darbo užmokestį. Vėliau 2008 metų gruodžio mėnesį į jį kreipėsi S. K. su pasiūlymu parduoti įmonę jam ir dar anksčiau nepažįstamai moteriai, vardu D. J.. Iš S. K. žodžių suprato, kad jie kartu planavo pradėti naują verslą. Kadangi jam įmonės nereikėjo, jis nusprendė sutikti su S. K. pasiūlymu parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors kaip minėjo, įmonės oficialiu akcininku tebebuvo S. K.. Tada jis 2008 m. gruodžio 16 d. parašė prašymą dėl atleidimo iš direktoriaus pareigų ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas S. K. jį atleido. Minėtą dieną kartu su S. K. dalyvavo ir D. J., kuri paprašė buhalterės Ž. J. parodyti įmonės buhalterinius dokumentus. Matė, kad Ž. J. D. J. buvo pateikusi kažkokius buhalterinius dokumentus, tačiau konkrečiai kokius, nematė. Pokalbio metu D. J. jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, paaiškino apie įmonės finansinę būklę, sakė, kad įmonė jokio turto neturi, pajamų taip pat, įmonės kasoje piniginių lėšų nėra, jos likutis buvo nulinis, įmonė realiai jokių įsipareigojimų neturėjo, nors pagal buhalterinius dokumentus buvo užfiksuota skola tiekėjams apie 2000 litų. Tačiau tai buvo apskaitos klaida, kurią reikėjo suderinti su tiekėjais, nes iš tikrųjų visos skolos buvo apmokėtos. D. J. mus patikino, kad jai viskas tinka ir ji įsigyja įmonę. Jokių pretenzijų ar pageidavimų iš jos pusės išsakyta nebuvo. Tą pačią dieną jis pagal dokumentų perdavimo-priėmimo aktą S. K. kaip akcininkui perdavė dalį jam reikalingos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės dokumentacijos, o kitą likusią dalį jis jam perdavė pagal aktą praėjus mėnesiui, maždaug 2010 metų sausio mėn. viduryje. Jokių buhalterinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų pas jį neliko, juos visus perdavė S. K.. Kiek žino kartu su juo buvo atleista iš pareigų ir Ž. J.. Iš S. K. sužinojo, kad jis pardavė įmonę D. J., kuri tapo jos akcininke, o S. K. buvo paskirtas direktoriumi. Kokią veiklą vykdė ir kokie buvo įmonės rezultatai jam nėra žinomi. Nors įmonė 2008 metais nevykdė veiklos, tačiau turėjo sukauptas lėšas, iš kurių apmokėjo visus įsipareigojimus tiekėjams ir UAB „Svajonių pilis“. Parduodant D. J. įmonę, piniginių lėšų kasoje nebuvo (t. 1, b. l. 135-138).
Liudytojos Ž. J. ikiteisminio tyrimo metu apklaustos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 82 straipsnio 3 dalimi, duotais parodymais, kuri nurodė, kad ji nuo 2005 m. kovo 24 d. iki 2008 m. gruodžio 15 d. dirbo buhaltere UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas buvo S. K., direktoriaus pareigose dirbo S. K., maisto prekių parduotuvėje dirbo vedėja Ž. E. bei dvi pardavėjos. Dirbdama buhaltere UAB „(duomenys neskelbtini)“, ji taip pat nuo 2006 m. gruodžio 1 d. iki šiol dirba buhaltere UAB „Svajonių pilis“. Dirbdama buhaltere, ji įmonės buhalteriją tvarkė savo namuose. Jai visus dokumentus į namus dažniausiai atveždavo direktorius S. K. bei kartais pati pasiimdavo iš parduotuvės jau paruoštus apskaitai dokumentus. Kasos dokumentai nuolat būdavo parduotuvėje, o ji gaudavo tik jos pirminius dokumentus: banko sąskaitas, kasos žurnalo kopijas. Sutvarkytus dokumentus, ji atiduodavo S. K.. Kur buvo laikomi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai, nežino, namuose jų nelaikydavo. Iki 2006 metų gruodžio mėnesio įmonė dirbo turėdama nedidelį pelną, po to 2007 metų birželio mėn. greta atsidarė kita maisto prekių parduotuvė, todėl įmonės apyvarta žymiai sumažėjo ir po 2007 metų birželio mėn. įmonė išvis sustabdė veiklą bei neturėjo jokių pajamų. Kadangi sustabdžius veiklą nebuvo padengti įsiskolinimai prekių ir paslaugų tiekėjams, o įmonės kasoje buvo piniginių lėšų, direktorius S. K. iš kasos pinigų apmokėjo grynais pinigais įmonės skolas. 2008 metų gruodžio mėn. viduryje ji sužinojo, kad akcininkas S. K. nusprendė parduoti įmonę D. J.. Jos prašymu ji iš įmonės buvo atleista 2008 m. gruodžio 15 d. Visus buhalterinius dokumentus, įmonės bendrąjį žurnalą, kasos knygą, sąskaitos ataskaitas ji perdavė S. K., kuris, kiek žino, juos atidavė akcininkui S. K.. Naujajai akcininkei D. J. ji jokių ataskaitų ar dokumentų nėra pateikusi, nors žodžiu ji D. J. informavo, kad apmokėjus iš kasos visas įmonės skolas, pinigų kasoje neliko bei kad įmonė jokio turto neturi. Į tokį jos paaiškinimą D. J. atsakė, kad jai nereikia jokių dokumentų ar ataskaitų bei pasiėmusi įmonės antspaudą išvyko ir daugiau su ja nebuvo susitikusi. 2008 m. sausio 1 d. UAB “(duomenys neskelbtini)“ kasos likutis buvo 87 335,82 Lt., minėtos piniginės lėšos ir buvo panaudotos įmonės skolos tiekėjams padengti, todėl padengus įsiskolinimus 2008 m. gruodžio 16 d. kasos likutis tapo 0,00 Lt. Iš kasos pinigus tiekėjams mokėdavo pats direktorius S. K., o jai pateikdavo tik apmokėjimą patvirtinančius dokumentus, kuriuos ji sutikrindavo bei įtraukdavo į apskaitą, tai buvo mokėjimai už prekes bei paslaugas. Tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „Svajonių pilis“ 2007 metais buvo pasirašyta panaudos sutartis dėl prekių bei įrengimų sandėliavimo, todėl direktorius ir ji surašė bei pasirašė sekančias PVM sąskaitas faktūras: 2008 m. balandžio 29 d. SVA Nr. 000628, 2008 m. gegužės 27 d. SVA Nr. 000646, 2008 m. liepos 1 d. SVA Nr. 664, 2008 m. rugsėjo 10 d. SVA Nr. 000700, 2008 m. lapkričio 3 d. SVA Nr. 000736, 2008 m. gruodžio 15 d. SVA Nr. 775, o akcininko S. K. nurodymu buvo grynais pinigais įvykdyti apmokėjimai, kuriuos atliko pats direktorius S. K.. Apklausos metu liudytojai buvo parodytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos apyvartos laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 16 d. atspausdinta (2008 m. gruodžio 16 d.) kopija, kurioje įmonės kasos likutis yra 70 543,64 Lt ir analogiška kasos apyvartos nuo 2008 m. gruodžio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 16 d. atspausdinta (2008 m. gruodžio 20 d.) kopija, kurioje kasos likutis yra 0.00 Lt. Liudytoja paaiškino, kad dokumentus ji buvo atsispausdinus sutikrinimui, tai yra tik juodraščiai, neturintys jokios juridinės galios. Ji šių dokumentų niekam nepateikinėjo, pripažįsta, kad juos pasirašė, tačiau kategoriškai teigia, kad D. J. minėtų dokumentų kaip įmonės geros finansinės būklės įrodymų nepateikinėjo. D. J. prieš įsigyjant įmonę, žodžiu buvo paaiškinta apie įmonės finansinę būklę, kad įmonė neturėjo jokio turto bei piniginių lėšų, o jai perėmus įmonę, liktų nedidelė skola tiekėjams apie 4200 litų, apie 1010 Lt valstybės biudžetui bei taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolingi pirkėjai apie 3 100 Lt. D. J. paaiškino, kad jai viskas tinka ir įmonės skolos nesvarbios. Jokio tikslo ar susitarimo su S. K., S. K. dėl įmonės turto ir piniginių lėšų pasisavinimo neturėjo ir jų nepasisavino. Išėjusi iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ tolimesnėje jos veikloje nedalyvavo ir nieko apie ją nežino (t. 1, b. l. 126-129).
Liudytojos bankroto administratorės M. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuri nurodė, kad 2011 m. birželio 27 d. Vilniaus apygardos teisme pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusių įmonės darbuotojų ieškinį įmonei buvo iškelta bankroto byla, šio įmonės bankroto administratoriumi paskiriant jos vadovaujamą bendrovę UAB „Adminova“. Pradėjus vykdyti bankroto procedūrą, jai įmonės akcininkė D. J. yra perdavusi įmonės dokumentus: darbo sutarčių registracijos žurnalą, darbuotojų darbo sutartis su prašymais priimti bei atleisti iš darbo, darbuotojų asmens korteles bei kitus dokumentus, susijusius su darbo sauga, taip pat perdavė gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrą, įmonės registracijos pažymėjimą bei anspaudą. D. J. nurodė, kad visus turėtus įmonės dokumentus yra perdavusi ikiteisminiam tyrimui baudžiamojoje byloje Nr. 10-9-00066-10 ir kad daugiau jokių dokumentų ji neturi. Ji buvo susisiekusi su įmonės buvusiu direktoriumi S. K., kuris pareiškė, kad jokių įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų neturi, paaiškindamas, kad visus įmonės dokumentus yra perdavęs akcininkei D. J.. Patikrinus informaciją, esančią viešuosiose registruose, ji nustatė, kad Sodrai nebuvo teikiamos ataskaitos apie darbuotojų darbo užmokestį, įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus gavo iš bankroto bylos. Apie įmonės finansinės veiklos rezultatus bei turėtą turtą, pajamas ir bankroto iškėlimo dienai ji šiandien nieko paaiškinti negali, nes neturi visų buhalterinės apskaitos dokumentų. Iš turimų dokumentų nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas D. J. įsigijo 2008 metų gruodžio mėn., įmonės direktoriumi buvo paskirtas S. K.. Kas atliko buhalterės pareigas, iš turimų dokumentų ji negali nustatyti. Įmonė vykdė veiklą siuvimo paslaugų teikimo srityje. Kokios finansinės atskaitomybės dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra pateikusi „Sodrai“, VMI, Registrų centrui bei už kokius laikotarpius, ji pasakyti negali (t. 1, b.l. 106-107).
Liudytojos K. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuri nurodė, kad ji laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 20 d. iki 2009 m. kovo 24 d. dirbo pagal darbo sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos buhaltere. Dirbti minėtoje bendrovėje jai asmeniškai pasiūlė buvusi jos bendradarbė D. J., kuri kaip žino buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktorė. Kartu įmonėje direktoriumi dirbo S. K.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė veiklą siuvimo paslaugų teikimo srityje. Jai pradėjus dirbti, jokių užsakymų įmonė neturėjo, tik vėliau buvo gautas nedidelis užsakymas iš Švedijos įmonės. Šitą užsakymą kiek žino jų įmonei perdavė UAB „Grilė“. Daugiau jokių užsakymų jos darbo laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo. Įmonės buhalteriją faktiškai tvarkė pati komercijos direktorė D. J., kuri taip pat rūpinosi įmonės veiklos organizavimu. Ji kaip apskaitos buhalterė praktiškai buhalterijos netvarkė, nes nebuvo jokių pirkimų, paslaugų tiekimas buvo tik vienintelis pagal Švedijos bendrovės užsakymą, visus apmokėjimus, darbuotojų atlyginimų paskaičiavimus bei išmokėjimus atlikinėjo pati D. J.. Visi buhalteriniai dokumentai buvo laikomi pas ją. Ji yra mačiusi tik keletą PVM sąskaitų faktūrų dėl kanceliarinių prekių pirkimo, jokių kitų sutarčių dėl užsakymų, patalpų nuomos, pirkimo-pardavimo ir pan. nematė ir neturėjo, todėl jų apskaitos neatliko. Ji nežino, kokią sąskaitą banke turėjo įmonė, kas ją valdė. Įmonėje absoliučiai nebuvo organizuotas apskaitos tvarkymas, neturėjo tam būtinos programinės įrangos, buhalterinių dokumentų, pvz. kasos pajamų orderių blankų, PVM sąskaitų faktūrų blankų ir t.t. Kadangi įmonei prastai sekėsi, faktiškai ji dirbo tik vieną mėnesį, nes dėl užsakymų trūkumo įmonė veiklos praktiškai nevykdė, atlyginimų nemokėjo. 2009 m. kovo 24 d. ji savo noru išėjo iš įmonės. Taip pat buvo atleisti ir kiti įmonės darbuotojai, nes nebuvo darbo. Ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos nevedė, todėl dėl įmonės lėšų panaudojimo nieko paaiškinti negali. Nei komercijos direktorė D. J., nei direktorius S. K. jokių dokumentų jai nepateikinėjo, visus sprendimus dėl įmonės veiklos jie priimdavo asmeniškai, jos apie tai neinformuodavo. Taip pat ji nežino, kokiu turtu bei piniginėmis lėšomis disponavo įmonė, nėra mačiusi nei buvusios veiklos balanso, nei vykdomos. Žino tik tai, kad įmonė jai išėjus, jokios veiklos nevykdė. Taip pat iš direktoriaus S. K. yra girdėjusi, kad jis 2009 m. vasario mėn. pabaigoje buvo pasiėmęs 30 000 litų paskolą darbuotojų atlyginimams išmokėti, tačiau nei jos paėmimo aplinkybių, nei tai patvirtinančių sutarčių ar buhalterijos dokumentų nėra mačiusi, jai jie nebuvo pateikti. Kokios dar buvo paimtos paskolos ir kokiems tikslams jos buvo panaudotos, ji nežino. Apie UAB „Svajonių pilis“ įmonei suteiktas marketingo ir sandėliavimo paslaugas nieko nežino, jokių sutarčių ar tai patvirtinančių buhalterinių dokumentų nematė. Dirbdama apskaitos buhaltere, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu yra išrašiusi tik produkcijos į Švediją išvežimo važtaraštį, kitų dokumentų neišrašinėjo. Be to, pagal jos, D. J. ir S. K. susitarimą ji jokių piniginių lėšų judėjimo dokumentų, t.y. kasos pajamų ar išlaidų orderių nepasirašinėjo, tai atlikinėjo arba D. J., arba S. K. (t. 1, b. l. 81-84).
Liudytojos A. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuri nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 20 d. iki 2009 m. balandžio mėnesio pradžios. Ji asmeniškai dirbo prie siuvimo mašinos. Įmonės direktorius buvo S. K., D. J. buvo įmonės akcininkė ir kartu buhalterė. Įmonėje gamybinis procesas vyko iki 2009 m. kovo mėnesio pabaigos, nes tuomet buvo atleista dalis darbuotojų. Tačiau veikla galutinai sustabdyta 2009 m. balandžio mėnesio pradžioje. Darbo užmokestį per visą darbo laikotarpį gavo du kartus, pirmą kartą už sausio mėnesį gavo pavedimu į asmeninę banko sąskaitą 360 Lt ir antrą kartą 2009 m. balandžio mėnesio pradžioje gavo 100 Lt, juos asmeniškai jai sumokėjo D. J., jokie dokumentai išmokant darbo užmokestį pildomi nebuvo (t. 1, b. l. 85-86).
Liudytojų V. B., A. A., J. K., L. D., N. T. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie iš esmės yra analogiški liudytojos A. B. duotiems parodymams (t. 1, b. l. 92-93, 94-95, 100-101, 102-103, 104-105).
Liudytojos J. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuri nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 19 d. iki 2009 m. kovo 24 d., įmonės veikla siuvimas. Ji dirbo technologo normuotojo pareigose. Įmonės direktorius buvo S. K., D. J. buvo įmonės akcininkė ir kartu buhalterė. Į darbą ją priėmė D. J., su ja ir derino visus su darbu susijusius reikalus. Gamybinis procesas buvo vykdomas nedideliu kiekiu. Kiek žino, beveik visi darbuotojai išėjo iš darbo 2009 m. kovo 24 d. Už atidirbtą visą laikotarpį įmonėje negavo jokio užmokesčio, todėl negali atsakyti, kas išmokėdavo, kokius ir kas pildė dokumentus, susijusius su darbo užmokesčiu (t. 1, b. l. 90-91).
Liudytojų A. B., R. B., Z. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymai, kurie iš esmės yra analogiški J. R. duotiems parodymams (t. 1, b. l. 87-89, 96-97, 98-99).
2010 m. rugpjūčio 27 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad S. K. pateikė 2008 m. gruodžio 16 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų priėmimo - perdavimo aktą ir 2009 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų priėmimo - perdavimo aktą (t. 1, b. l. 142-145).
2010 m. gegužės 24 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad D. J. pateikė 33 segtuvus apskaitos dokumentų, kasos pajamų orderius Serijos SVAJ Nr. 001 (2009 m. sausio 18 d.), SVAJ Nr. 002 (2009 m. vasario 20 d.), SVAJ Nr. 003 (2009 m. vasario 20 d.), SVAJ Nr. 004 (2009 m. kovo 27 d.), SVAJ Nr. 005 (2009 m. kovo 31 d.), SVAJ Nr. 006 (2009 m. kovo 31 d.), SVAJ Nr. 007 (2009 m. balandžio 1 d.), Avanso apyskaitą Nr. 1 (2009 m. 01-03 mėn.). Šių dokumentų pagrindu atliktas dokumentų tyrimas ir pateikta specialisto išvada (t. 1, b. l. 146-155).
2011 m. liepos 25 d. raštu pareikalavus BPK 97 straipsnio, 155 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 - 2010 metų iki birželio mėn. kasos knygas, 2009 - 2010 metų finansines atskaitomybes bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių pardavimą Švedijos kompanijai „Ulharen“ pateisinančius dokumentus, S. K., K. K., M. V., D. J. pateikė paaiškinimus, o bendrovės akcininkė D. J. – perdavimo - priėmimo aktus (t. 1, b. l. 168-175).
2011 m. rugsėjo 13 d. raštu prašant BPK 97 straipsnio, 155 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka pranešti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė finansinės atskaitomybės dokumentus už 2009 ir 2010 metus bei pateikti jų patvirtintas kopijas, VĮ registrų centro Vilniaus filialas 2011 m. rugsėjo 20 d. pateikė informaciją, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009, 2010 metų metinių finansinių atskaitomybių dokumentų Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikė. Taip pat ši įmonė 2010 m. birželio 2 d. informavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 ir 2009 metinių finansinių atskaitomybių dokumentų Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikė (t. 1, b. l. 177-178, t 2, b. l. 74).
2011 m. rugsėjo 19 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyrius atliko UAB “(duomenys neskelbtini)” ūkinės finansinės veiklos tyrimą ir pateikė specialisto išvadą Nr. 5-1/188. Šioje specialisto išvadoje konstatuota, kad bendrovės banko dokumentai ir banko išrašai tyrimui pateikti tik už 2007 m. iki lapkričio mėn. 21 d. ir už 2008 m. iki spalio mėn. 3 d. Banko dokumentai ir banko išrašai už 2009 ir 2010 metus tyrimui nepateikti. Pagal tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko dokumentus, tyrimo metu atvejų, kad būtų investuota piniginių lėšų į įmonės veiklą, nenustatyta. Tyrimui pateisinantys dokumentai, kurių pagrindu buvo išrašomi kasos pajamų orderiai (toliau – KPO) ir priimami pinigai į kasą nenurodyti ir tyrimui nepateikti. Tyrimui pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 metų finansinė atskaitomybė pasirašyta bendrovės direktoriaus S. K..
Tyrimui buvo pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. sausio 18 d. kasos pajamų orderis serija SVAJ Nr. 001, kuriame įrašyta, kad iš įmonės direktoriaus S. K. priimta 30 000 Lt ir nurodytas operacijos turinys – paskola įmonei. Kasos pajamų orderyje nurodytas parašas prie S. K. pavardės ir vyr. buhalterio (nenurodant pavardės) tas pats. Konstatuota, kad tyrimui UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 metų apskaitos registras-kasos knyga nepateikta, todėl negalima nustatyti, ar ši paskola į apskaitą įtraukta.
Tyrimui sutartys su Švedijos kompanija „Ulharen“ nepateiktos ir tyrimui pateiktuose buhalterinės apskaitos dokumentuose neužfiksuotos. Taip pat nepateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 metų apskaitos registras – kasos knyga, todėl negalima nustatyti, ar buhalterinėje apskaitoje yra apskaitytos iš Švedijos kompanijos „Ulharen“ gautos lėšos , t. y. 870 eurų.
Tyrimui pateiktoje bendrovės 2009 m. sausio – kovo mėnesių avanso apyskaitoje Nr. 1 nurodyta, kad įmonės direktorius nupirko prekių už 1038 Lt. Konstatuota, kad prekių pirkimą pateisinantys dokumentai ir prekių pirkimo registrai tyrimui nepateikti, todėl negalima nustatyti, ar prekės, nurodytos avanso apyskaitoje Nr. 1, buvo nupirktos.
Specialisto išvadoje konstatuota, kad tyrimui pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2 KPO Nr. 005 ir Nr.006 išrašyti 2009 m. kovo 31 d., kuriuose įrašytas ūkinės operacijos turinys – pirktos prekės. Kasos pajamų orderiuose nurodytas parašas tas pats prie direktoriaus S. K. pavardės ir vyr. buhalterio, kurio pavardė nenurodyta. Bendrovės 2009 metų kasos knyga tyrimui nepateikta, todėl negalima nustatyti, ar pagal šiuos kasos pajamų orderius juose nurodytos sumos buvo įrašytos į apskaitą.
Konstatuota, kad bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo IX-574 12 straipsnio 1 dalies nuostatą < visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais > ir pagal 16 straipsnio 1 dalies nuostatą < ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose >. Pagal šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatą <už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas ir pagal 2 dalies nuostatą už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas >.
Tyrimui pateiktame Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus 2011 m. rugsėjo 14 d. rašte Nr. 4-S-958 nurodyta, kad finansiniam tyrimui papildomai prašomų dokumentų surasti nepavyko (dokumentų nėra). Pagal tyrimui pateiktus 7 KPO, kuriuose nurodyta, kad pinigai priimti iš bendrovės direktoriaus S. K. (prie pavardės nurodytas ir parašas) iš viso priimta 44 538 Lt. 4 kasos pajamų orderiuose nurodytas ūkinės operacijos turinys – paskola įmonei, 2 KPO operacijos turinys – pirktos prekės ir 1 KPO operacijos turinys - Švedijos įmonė „Ulharen“ sumokėjo už prekes. Pateisinantys dokumentai, kurių pagrindu buvo išrašomi KPO ir priimami pinigai į kasą nenurodyti ir tyrimui nepateikti. Vyr. buhalterio vardas ir pavardė nenurodyta, tik parašas toks pats, kuris nurodytas prie pinigus įnešusio bendrovės direktoriaus S. K..
Tyrimui 2009 metų bendrovės kasos knyga nepateikta, todėl konstatuota, kad negalima nustatyti, ar pagal šiuos kasos pajamų orderius pinigai iš viso 44 538 Lt buvo apskaityti buhalterinėje apskaitoje. Taip pat nepateikti pateisinantys dokumentai apie pinigų panaudojimą, todėl negalima nustatyti, kada ir kam šios lėšos buvo panaudotos.
Pagal tyrimui pateiktą 2009 m. 01-03 mėn. avansinę apyskaitą Nr. 1 nurodyta, kad bendrovės direktoriui išduota 1038 Lt, ir įrašyta, kad 1038 Lt išleisti. Tyrimui buvo pateikti šiai sumai KPO, nors šiuos pirkimus turėjo įforminti kasos išlaidų orderio forma. Tyrimui pirkimus pateisinantys dokumentai nepateikti, todėl negalima nustatyti, kur pinigai buvo panaudoti
Konstatuota, kad pažeista LR 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX 574 12 straipsnio 1 dalies nuostata „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“ < >, 14 straipsnio 2 dalies nuostata „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“, 21 straipsnio 1 dalies nuostata „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, 2 dalies nuostata už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. Šiuo laikotarpiu, t.y. nuo 2008 m. gruodžio 15 d. bendrovės direktorius - S. K..
Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 28 straipsnio „Atsakomybė už finansinės atskaitomybės sudarymą“ 2 dalies reikalavimus – „Už įmonės finansinės atskaitomybės sudarymą“ 2 dalies reikalavimus – Už įmonės finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą laiku atsako įmonės vadovas < >.
Specialisto išvadoje taip pat konstatuota, kad dėl UAB “(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų nepateikimo bei bendrovės padarytų LR 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos rezultatų ir įvertinti įmonės turtą per laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gegužės 3 d. (t. 1, b. l. 186-204, t. 2, b. l. 1-72).
Šie byloje surinkti ir ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, kad S. K. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 18 d. iki 2009 m. gegužės 26 d., pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574 12 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio 2 dalies, 21 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, Lietuvos Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-02-22 įsakymą Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“, aplaidžiai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Veika yra baigta. Tuo remiantis spręstina, kad kaltinamojo veika pagal BK 223 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai.
Kaltinamasis S. K. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Nurodė sutinkantis su prokuroro siūloma bausme ir jos dydžiu, tačiau prašo teismo baudą išdėstyti 1 metų laikotarpiui (b.l. 90).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad S. K. padarė nesunkų nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, nusikaltimas yra baigtas. S. K. prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kas vertintina kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis ankščiau neteistas (t. 2, b. l. 111), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 2, b. l. 113-114), yra dirbantis (t. 2, b. l. 112). Kaltinamasis sutinka su prokuroro pasiūlyta bausmės rūšimi ir dydžiu (t. 2, b. l. 90). Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes teismas mano esant tikslinga parinkti S. K. prokuroro siūlomą bausmės rūšį, tai yra baudą. Prokuroro siūlomas skirtinos baudos dydis yra mažesnis nei BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) numatytas baudos vidurkis, ir teismas, įvertinęs visas minėtas skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad šis bausmės dydis parinktas tinkamai, juo bus įgyvendinta BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis.
Be to teismas, atsižvelgęs į paskirtos baudos dydį, į tai, kad kaltinamasis yra dirbantis, tačiau turi kreditinių įsipareigojimų kreditinei įstaigai (t 2, b. l. 87), sprendžia esant tikslinga nustatyti kaltinamajam ilgesnį nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje numatytas baudos sumokėjimo terminą, tai yra penkis mėnesius.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – naikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kasos pajamų orderiai serijos SVAJ Nr. 001, SVAJ Nr. 002, SVAJ Nr. 003, SVAJ Nr. 004, SVAJ Nr. 005, SVAJ Nr. 006, SVAJ Nr. 007, Avanso apyskaita Nr. 1 (2009 m. 01-03 mėn.), saugomi baudžiamosios bylos medžiagoje (t 1, b. l. 148-155), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti bylos medžiagoje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendė:
S. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 15 minimalaus gyvenimo lygio dydžių, tai yra 1950 (tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimties) Lt baudą, nustatant penkių mėnesių jos sumokėjimo terminą.
S. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus - panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kasos pajamų orderius serijos SVAJ Nr. 001, SVAJ Nr. 002, SVAJ Nr. 003, SVAJ Nr. 004, SVAJ Nr. 005, SVAJ Nr. 006, SVAJ Nr. 007, Avanso apyskaitą Nr. 1 (2009 m. 01-03 mėn.), saugomus baudžiamosios bylos medžiagoje (t 1, b. l. 148-155), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti bylos medžiagoje.
1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per penkis mėnesius nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo (Laisvės per. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.
2. Nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
3. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t.y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.