- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-09
- Bylos Nr.
- II-366-586/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00164-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Vandalinas Vainius (pirm.)
- Pareiškėjas
- I. G., S. Ž.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariatas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone ir S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, skundą dėl Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjos 2020 m. liepos 31 d. priimto nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK 20118244589).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjos E. N. 2020 m. liepos 31 d. nutarimu buvo nutarta nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos, nesant administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnyje, požymių.
Teisme gautas pareiškėjų I. G. ir S. Ž. skundas, kuriuo nurodo, jog su 2020 m. liepos 31 d. nutarimu nesutinka, nes, jų nuomone, nutarimą priėmusi administracinio nusižengimo tyrimą atlikusi institucija nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertino administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, kurių vienareikšmiškai pakanka konstatuoti, jog L. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 1 dalyje. Nurodė, jog L. G. 2020 m. birželio 15 d., apie 21:55 val. bendrai naudojamoje gyvenamojoje valdoje, tai yra kieme, tyčia paleido jai priklausantį šunį, kuris buvo agresyviai nusiteikęs, nuolat lojo ant jų vaikų, buvo be antsnukio. L. G., tikėtinai dėl esamų turtinių nesutarimų su pareiškėja I. G. dėl bendrosios dalinės nuosavybėmis valdomo turto, šunį specialiai užsiundė ant jų kieme žaidžiančių vaikų, jis vaikams faktiškai bandė įkasti. L. G. ne tik, kad ignoravo daugkartines jų pastabas prisirišti šunį, visiškai nereagavo į tai, kad jų vaikai buvo itin išsigandę, bet ir plūdo juos necenzūriniais žodžiais jų vaikų akivaizdoje. Pažymėjo, kad įvykis faktiškai įvyko pareiškėjai I. G. ir L. G. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausančiame bei bendrai valdomame kieme, tačiau tai nepaneigia L. G. atliktų veiksmų neteisėtumo, kadangi bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdomas žemės sklypas nėra atidalintas bei yra bendro naudojimo, juo bendrai naudojasi tiek jie, tiek jų vaikai, tiek L. G.. Žemės sklypas nėra aptvertas tokiu būdu, kad juo būtų galima naudotis atskirai. Nurodė, kad paradinė pareiškėjai I. G. bei L. G. bendrosios nuosavybės teisėmis priklausanti kiemo pusė nėra aptverta tvora (vartais), ji tiesiogiai ribojasi su valstybine žeme bei valstybiniu vandens telkiniu, ko pasėkoje į kiemo teritoriją gali patekti ir kiti tretieji asmenys, o palaidas bei be antsnukio esantis agresyvus šuo juos taip pat gali užpulti. Prašo panaikinti nutarimą ir L. G. skirti administracinę nuobaudą už ANK 346 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka, jis turėtų būti netenkintinas, nes tyrimo metu negauta jokių subjektyvių duomenų, kad šuo buvo laikomas palaidas ir agresyvus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėja I. G. prašė skundą tenkinti, skunde nurodytais motyvais. Paaiškino, kad su draugu S. Ž. sėdėjo lauke terasoje, keturi vaikai žaidė su kamuoliu, pasikvietė ir S. Ž. kartu žaisti. Sesuo L. G., taip pat išėjo į lauko terasą su drauge, pririšo didelį šunį prie medžio, mėtė jiems įvairias replikas. Pamačiusi, kad jie į replikas nereaguoja, nuėjo ir demonstratyviai paleido savo šunį. Šuo gindamas teritoriją puolė berniuką L. Ž., kuris yra buvęs sukandžiotas šuns, todėl labai išsigando. S. Ž. paprašė L. G., kad prisirištų šunį, tačiau L. G. puolė keiksmažodžiais S. Ž.. Teritorija, kur buvo paleistas šuo, yra neaptverta, šuo yra agresyvus. Nurodė, kad L. G. parodymai yra melagingi. Šuo puolė L. Ž., bet S. Ž. L. Ž. paėmė ant rankų, šuo gal suaugusio žmogaus bijojo, ir nepuolė.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas S. Ž. patvirtino I. G. teismo posėdžio metu duotus parodymus. Papildomai paaiškino, kad šuo buvo paleistas piktybiškai ir tyčia. L. G. vartojo necenzūrinius žodžius jo ir I. G. atžvilgiu, ir visa tai girdėjo vaikai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia arba dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog nustačius, kad tarp asmenų vyksta ilgalaikis konfliktas dėl turto dalybų, asmenų pareiškimai ir paaiškinimai yra prieštaraujantys vieni kitiems, nesant tikslios įrodomosios vertės, nesant faktinių įrodymų, t. y. nesant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnyje požymių, nuspręsta nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.
ANK 346 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą.
ANK 346 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali, o tai reiškia, kad atsakomybė kyla už patį nusižengimą, jei jis yra padarytas, nepaisant to, jog nekyla jokių padarinių.
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą rėmėsi Gyvūnų laikymo Klaipėdos rajone taisyklių, patvirtintų Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. (5.1.1) AV-1336 „Dėl gyvūnų laikymo Klaipėdos rajone taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Taisyklės) 5.5 punktu, nurodydama, jog šis punktas reglamentuoja tik šunų laikymo taisykles dviejų butų ar daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose. I. G. ir L. G. gyvena viename vienbučiame name, kuris iš bendrosios dalinės pareiškėjos I. G. ir L. G. nuosavybės nėra atidalintas, to pasėkoje L. G., paleisdama savo šunį, nepažeidžia Taisyklių 5.5 punkte nurodytų reikalavimų.
Teismas atkreipia institucijos dėmesį, jog Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, jog gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. Išanalizavus teisės normą, akivaizdu, jog įstatymas nenumato, kad pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte bei ANK 346 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas tik tam tikroje vietoje (pvz. viešoje vietoje), ir neužtrauktų atsakomybės tuo atveju, jeigu būtų padarytas privačioje valdoje. Sisteminė šių teisės aktų analizė akivaizdžiai nurodo, kad gyvūnų laikytojai visur privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui.
Kita vertus, teismo vertinimu, šiuo atveju buvo priimtas teisėtas ir pagrįstas nutarimas. Aplinkybės, kad L. G. 2020 m. birželio 15 d., apie 21:55 val. bendrai naudojamoje gyvenamojoje valdoje, kieme, tyčia paleido jai priklausantį šunį, kuris buvo agresyviai nusiteikęs, nuolat lojo ant jų vaikų, buvo be antsnukio, objektyviai nepatvirtina ir jokie kiti bylos duomenys.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad siekiant išsiaiškinti I. G. ir S. Ž. pareiškime nurodytas aplinkybes dėl galimai L. G. padaryto administracinio nusižengimo, buvo bendrauta su N. J., gautas L. G. paaiškinimas, taip pat E. J. paaiškinimas. G., E. J., N. J. nurodžiusios, jog, L. G. visada šunį vedžioja su pavadėliu, 2020 m. birželio 15 d. nebuvo paleistas, be to, jis nėra agresyvus ir vaikai su juo žaidžia. Iš pareiškėjų pateikto vaizdo įrašo matyti, jog buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie aiškinosi įvykį, girdisi kaip vaikas sako „galėjo pulti“, „ar jūs eisite į teismą“, tačiau objektyvių įrodymų, jog 2020 m. birželio 15 d., apie 21:55 val. bendrai naudojamoje gyvenamojoje valdoje, L. G. buvo paleidusi šunį, vaizdo įraše nėra. Pareiškėjų nurodytų aplinkybių, jog 2020 m. birželio 15 d., apie 21:55 val. bendrai naudojamoje gyvenamojoje valdoje, L. G. buvo paleidusi šunį, nepatvirtino jokie byloje esantys įrodymai. Esant nustatytoms aplinkybėms, negalima daryti neabejotinos išvados dėl L. G. subjektyviojo požymio – kaltės – jos veiksmuose buvimo. Atkreipiamas dėmesys, kad asmens kaltė gali būti konstatuota tik, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Procesinis sprendimas negali būti pagrįstas prielaidomis, spėjimais ar nuojauta. Šiuo konkrečiu atveju, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-9-976/2020).
Įvertinus byloje esančius įrodymus, teismo vertinimu, nenustatyta, jog L. G. 2020 m. birželio 15 d., apie 21:55 val. bendrai naudojamoje gyvenamojoje valdoje, tyčia paleido jai priklausantį šunį, kuris buvo agresyviai nusiteikęs, nuolat lojo ant jų vaikų, ir be antsnukio. Administracinė teisena L. G. atžvilgiu nepradėta pagrįstai, nenustačius jos veiksmuose administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjos 2020 m. liepos 31 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK 20118244589) yra pagrįstas, priimtas teisėtai, naikinti nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl šis nutarimas paliktinas nepakeistu, ir skundas netenkintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 673, 675 straipsniais teismas,
nutaria:
skundo netenkinti.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos E. N. 2020 m. liepos 31 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK 20118244589), palikti nepakeistą.
Nutartis gali būti skundžiama per 20 dienų nuo paskelbimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.