Kauno apygardos teismo sprendimas

apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto D. P. ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) viršininko apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nutarimo D. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. P. Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 130² straipsnį – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį – 5 eurų bauda, pritaikius ATPK 33 straipsnio 2 dalies nuostatas, paskirta galutinė nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams. D. P. nubaustas už tai, kad 2016 m. gegužės 4 d., apie 02.23 val., (duomenys neskelbtini) namo, vairavo automobilį „Peugeot 406“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas dviejų metų vairavimo stažo, būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,41 promilių girtumo laipsnis. Jis metų bėgyje baustas pagal ATPK 126 straipsnio 3 dalį, bei nepateikė vairuotojo pažymėjimo, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 16 punktų reikalavimus.Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. P. skundžia šį Kauno apylinkės teismo nutarimą, prašo jį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl pradedančiojo vairuotojo statuso, nes pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliasi įstatymo 2 straipsnio 46 dalį, pradedantysis vairuotojas – asmuo, įgijęs teisę vairuoti A, A1, A2, B, B1 kategorijos motorinę transporto priemonę ir turtintis vairavimo stažą iki dviejų metų. O pažeidimo padarymo metu jis turėjo B, B1, C IR C1 kategorijas, kurioms įgyti reikia ženkliai didesnių gebėjimų ir įgūdžių, nei A ar B kategorijoms, todėl asmeniui įgijusiam C kategoriją nebūtų logiška taikyti tapačius ribojimus kaip A ir B kategorijas turintiems asmenims.Apelianto teigimu, jam vairuotojo pažymėjimas buvo išduotas 2013 m. gegužės 30 d., o atimtas – 2013 m. rugsėjo 26 d., vėl grąžintas 2014 m. balandžio 29 d. Šiuo laikotarpiu jis įgijo 119 dienų vairavimo stažo, o nuo 2014 m. balandžio 29 d. iki 2016 m. gegužės 4 d. -736 dienas. Iš to seka, jog jis turi dviejų metų ir keturių mėnesių vairavimo stažą. Taip pat skunde nurodoma, jog nors jis, po padaryto pažeidimo, neišlaikė papildomų mokymų, tačiau jis išlaikė daug sudėtingiau valdomų transporto priemonių C ir C1 kategorijas. Nors jam, ir buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas dvejiems metams, tačiau apelianto nuomone VĮ „(duomenys neskelbtini)“ nurodė netinkamą pažymėjimo galiojimo datą, nes vairuotojo pažymėjimas turėjo būti išduotas penkeriems metams. Institucija apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nutarimą pakeisti, D. P. paskirti ir ATPK 130² straipsnyje numatytą papildomą nuobaudą – transporto priemonės konfiskavimą.Skunde nurodo, kad apylinkės teismo D. P. paskirta nuobauda neatitinka ATPK 130² sankcijos ribų. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas nuobaudą netaikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatų, o transporto priemonės nekonfiskavimą motyvavo tik ATPK 26 straipsnio 1 dalies taikymu. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra nustatyta, jog teisės pažeidėjas neteisėtai užvaldė transporto priemonę, kurią vairavo būdamas neblaivus, todėl šiuo atveju turėjo būti priimta sprendimas konfiskuoti transporto priemonę, kuri priklauso kitam asmeniui. Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. P. atsiliepime į Institucijos apeliacinį skundą nurodo, jog nesutinka su Institucijos apeliaciniu skundu, nes pagal ATPK 26 straipsnio 2 dalį kitam asmeniui priklausantis daiktas gali būti konfiskuojamas tik tuo atveju, kai šis asmuo žinojo, kad daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti. Kadangi nėra duomenų, jog automobilio savininkas būtų žinojęs apie ketinimą vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam, todėl prašo Institucijos apeliacinio skundo netenkinti.Institucija atsiliepime į D. P. apeliacinį skunde nurodo, kad D. P. argumentai, jog jis nėra pradedantysis vairuotojas yra nepagrįsti, todėl prašo jo apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

D. P. ir Institucijos apeliaciniai skundai netankinami.

Dėl D. P. apeliacinio skundo

Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį laikė pradedančiuoju vairuotoju, nes jis neatitinka Lietuvis Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 46 dalies apibrėžto pradedančiojo vairuotojo statuso, nes pažeidimą padarė turėdamas C ir C1 kategorijas bei netrumpesnį nei 2 metų ir 4 mėnesių vairavimo stažą. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, apelianto skundo argumentai nepagrįsti, nes bylos faktiniai duomenys patvirtinta, jog D. P. pažeidimo padarymo metu – 2016 m. gegužės 4 d. buvo padedantysis vairuotojas.2013 m. liepos 1 d. įsigaliojo pradedantiesiems vairuotojams aktualios Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo nuostatos. Nustatyta, kad pradedantieji vairuotojai jiems išduotą 2 metus galiojantį vairuotojo pažymėjimą turi teisę pakeisti į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą, nebaigę papildomo vairuotojų mokymo, jeigu per 2 metus nepažeidė KET reikalavimo ar reikalavimų, už kurį ar kuriuos įstatyme numatytas papildomas vairuotojų mokymas, arba nesukėlė eismo įvykio, dėl kurio buvo sutrikdyta eismo dalyvio sveikata.Pradedantysis vairuotojas, pažeidęs KET reikalavimus, per vienerius metus nuo pažeidimo padarymo datos privalo baigti papildomus mokymus vairuotojų mokymo įstaigoje. Per įstatyme nustatytą terminą nebaigęs papildomo vairuotojų mokymo, pradedantysis vairuotojas praras teisę vairuoti transporto priemones ir jo turimas 2 metus galiojęs vairuotojo pažymėjimas bus nekeičiamas į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Įstatyme nustatyta, kad tokiu atveju pradedančiajam vairuotojui teisė vairuoti transporto priemonę grąžinama, tik perlaikius teorijos ir praktikos egzaminus, tuomet išduodamas 2 metus galiojantis vairuotojo pažymėjimas, kurį pradedantysis vairuotojas turės teisę pakeisti į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatyta tvarka. Prašymas pakeisti 2 metams išduotą vairuotojo pažymėjimą gali būti pateiktas, likus ne daugiau kaip 10 darbo dienų iki šio vairuotojo pažymėjimo galiojimo pabaigos. Kaip matyti iš byloje esančio išrašo apie D. P. asmens duomenis, D. P. vairuotojo pažymėjimas buvo išduotas 2013 m. gegužės 30 d. Tokiu būdu D. P. kaip pradedančiam vairuotojui, minėtas vairuotojo pažymėjimas galiojo iki 2015 m. gegužės 30 d. Kaip jau minėta, pradedantieji vairuotojai jiems išduotą 2 metus galiojantį vairuotojo pažymėjimą turi teisę pakeisti į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą, nebaigę papildomo vairuotojų mokymo, jeigu per 2 metus nepažeidė KET reikalavimo ar reikalavimų, už kurį ar kuriuos įstatyme numatytas papildomas vairuotojų mokymas, arba nesukėlė eismo įvykio, dėl kurio buvo sutrikdyta eismo dalyvio sveikata. Kadangi D. P. vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikotarpiu padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, todėl jis privalėjo baigti papildomus mokymus per vienerius metus nuo pažeidimo padarymo datos. Tačiau šių papildomų mokymų jis nebaigė, ką pripažįsta ir pats apeliantas, todėl nežiūrint į tai, jog D. P. baigė motorinių transporto priemonių vairavimo papildomą mokymą ir įgijo C ir C1 kategorijas, tačiau jam 2015 m. gegužės 27 d. buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas dvejiems metams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėtas pažymėjimas jam buvo išduotas daugiau nei prieš metus laiko, tačiau jokių pretenzijų dėl neva netinkamo vairuotojo pažymėjimo galiojimo termino D. P. nekėlė. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai byloje esančių faktinių duomenų pagrindu konstatavo, kad D. P. pažeidimo padarymo metu buvo pradedantys vairuotojas, todėl pagrįstai už ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą jam paskyrė administracinę nuobaudą.

Dėl Institucijos apeliacinio skundo

Apeliaciniame skunde Institucija kelia nuobaudos individualizavimo klausimą, nesutinkant su papildomos nuobaudos už ATPK 130² straipsnyje numatytą pažeidimą – transporto priemonės konfiskavimo, netaikymu. Aukštesnysis teismas patikrina skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis).ATPK 130² straipsnyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 124² straipsnio trečioje ar ketvirtoje dalyje, 126 straipsnyje, 127 straipsnio trečioje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų su transporto priemonės konfiskavimu. Taigi, ATPK 130² straipsnio sankcijoje papildoma nuobauda yra aprašyta kaip privaloma. Pagal nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusio, ATPK 26 straipsnio 1 dalyje (2015 m. lapkričio 19 d. įstatymo redakcija) dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankio arba tiesioginio objekto konfiskavimo yra numatyta papildomų sąlygų, ribojančių kitam asmeniui (ne pažeidėjui) priklausančių daiktų ir pajamų konfiskavimą. Kaip jau buvo minėta, D. P. vairavo automobilį „Peugeot 406“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas dviejų metu vairavimo stažo, būdamas neblaivus (0,41 prom.), kai pakartotinai per metus buvo baustas pagal ATPK 126 straipsnio 3 dalį, todėl pagrįstai nubaustas pagal ATPK 130² straipsnį. Nustatyta, kad automobilio „Peugeot 406“ savininkas yra P. D., todėl jis atsakingas už jo automobilio panaudojimą administracinio teisės pažeidimo metu. P. D. pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytoju parodė, kad automobilis „Peugeot 406“ priklauso jam, nors nėra įregistruotas jo vardu. 2016 m. gegužės 3 d. D. P. automobilį pirko iš G. J.. Tą patį vakarą jis automobilį nupirko iš D. P., pasirašė –pirkimo pardavimo sutartį, kurios dar nebuvo įregistravęs VĮ „(duomenys neskelbtini)“ Kadangi D. P. neturėjo kuom grįžti namo, tai davė jam automobilį parvykti namo. D. P. buvo blaivus. Šiuo metu automobilis yra grąžintas jam. ATPK 26 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad <...> ATPK 130² <...> straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai ir pajamos, jeigu perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti. Teisės pažeidimo metu šias aplinkybes operatyviai ištirti turėjo administracinio teisės pažeidimo protokolą surašyti įgaliotos institucijos atsakingi pareigūnai. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. P. pažeidimo tyrimo pradžioje nebuvo apklaustas kokiu būdu jam buvo perduotas P. D.. automobilis, kurį jis vairavo pažeidimo metu, o P. D. apie automobilio perdavimo aplinkybes buvo apklaustas tik teisme, jau praėjus nemažam laiko tarpui po įvykio, todėl suprantama, kad praėjus laiko tarpui buvo sunkiau nustatyti tikrąsias automobilio perdavimo aplinkybes. ATPK 256 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad P. D.. žinojo apie jam priklausančios transporto priemonės panaudojimą pažeidimui padaryti, ar kad būtų egzistavusios kitos ATPK 26 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos, būtinos ne pažeidėjui priklausančios transporto priemonės konfiskavimo taikymui, liko nepaneigta automobilio savininko versija, kad jis D. P. davė automobilį tik grįžti į namus ir, kad pastarasis buvo blaivus, todėl apylinkės teismas pagrįstai netaikė papildomos nuobaudos – transporto priemonės, kuria naudojantis D. P. padarė pažeidimą, konfiskavimo.Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. D. P. skirta nuobauda atitinka padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl skundžiamą nutarimą panaikinti ar pakeisti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nutarimą palikti nepakeistą ir D. P. bei Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko apeliacinių skundų netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.