Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. nutarties baudžiamojoje byloje, kurioje H. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnyje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

H. B. pagal BK 164 straipsnį kaltinamas tuo, kad jis, Šiaulių rajono apylinkės teismo 2005 m. vasario 9 d. sprendimu iš jo priteisus išlaikymą nepilnamečiam sūnui J. B., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis J. B. ne mažiau kaip po 1 MGL iki sūnaus J. B. pilnametystės, žinodamas, kad iš jo priteistas išlaikymas, vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaikų išlaikymui, o būtent, nemokėjo Šiaulių rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytų mėnesinių įmokų, dėl ko susidarė 10 475 Lt įsiskolinimas I. V..

Šiaulių rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 2 d. nutartimi baudžiamąją bylą perdavė prokurorui. Nutartyje nurodyta, kad kaltinamasis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio 3–4 punktų reikalavimų, nes jame perkelta dalis BK 164 straipsnio dispozicijos ir įvardintas teismo sprendimas, kuris numato H. B. pareigą mokėti vaikui išlaikymą, bet neaiškus nusikalstamos veikos padarymo būdas (ką kaltinamasis (ne)darė vengdamas pareigos mokėti išlaikymą) ir laikas (nuo kada iki kada). Taip pat nutartyje nurodyta, kad prokurorė nesiėmė priemonių nustatyti, ar kaltinamasis turėjo turto (lėšų) ir galėjo realiai vykdyti savo pareigą mokėti vaikui išlaikymą, konkrečiai neapibrėžė nusikalstamos (-ų) veikos (-ų) padarymo laikotarpio bei nesurinko duomenų, pagrindžiančių kaltinimą, taip nepagrįstai apribojo H. B. teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas bei tinkamai pasirengti gynybai.

Skundu Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros prokurorė prašo panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-07-02 nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad 2012-07-02 nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, kad teismas nepagrįstai nutartyje vertina, ar apskritai kaltinamasis H. B. padarė nusikaltimą, nes įstatymų imperatyviai reglamentuota, kad dėl asmens kaltumo teismas gali pasisakyti tik išnagrinėjęs bylą, o ne bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje. Be to, pažymi, kad teismas nutartimi nenustatė termino, per kurį teismo nustatyti trūkumai turi būti pašalinti ar ikiteisminis tyrimas turi būti papildytas, kaip to reikalauja BPK 234 straipsnio 3 dalies nuostatos.

Skunde teigiama, jog kaltinamajame akte yra nurodyti visi BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimus atitinkantys duomenys bei duomenys, kuriais grindžiamas suformuluotas kaltinimas (kaltinamojo H. B. parodymai, liudytojos I. V. parodymai, nukentėjusiojo J. B. parodymai, antstolės 2012-04-30 pažyma, SODRA duomenų bazės 2012-05-16 pažyma, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-05-03 informacija, (duomenys neskelbtini) teritorinės darbo biržos 2012-05-15 pažyma), todėl tvirtinama, kad nusikalstamos veikos padarymo būdas yra aiškus ir mano, kad nėra pagrindo H. B. suformuluotą kaltinimą vertinti kaip neaiškų ar nesuprantamą. Pastebi, kad teismas, konstatuodamas, jog kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų, nenurodė jokių motyvų, kodėl nutartyje nurodytos aplinkybės trukdo nagrinėti bylą iš esmės. Taip pat nurodo, kad BK 164 straipsnyje numatytas nusikaltimas yra trunkamasis ir jis laikomas baigtu nuo vengimo pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas ar teikti būtiną materialinę paramą vaikui pradžios, t. y. nuo to momento, kai galėdamas vykdyti jam nustatytą pareigą kaltininkas to nepadaro. Trunkamojo nusikaltimo padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo darė baudžiamajame įstatyme numatytą veiką. Vengimo išlaikyti vaiką laikotarpis kiekvienoje byloje yra nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, be kita ko, pašalinant iš kaltinimo tokius laikotarpius, kai vaiko išlaikymo įmokų nemokėjimą pateisino objektyvios aplinkybės. Pažymi, kad asmens pareiga išlaikyti savo vaikus išlieka ir tuo metu, kai vykdomas jo baudžiamasis persekiojimas dėl tokios pareigos nevykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. vasario 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-68/2009). Kaltinime yra nurodyta teismo sprendimo, kuriuo H. B. įpareigotas mokėti lėšas vaikui išlaikyti, data, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigia, kad kaltinime neaiškus veikos padarymo laikas. Aplinkybė, kad kaltinamajame akte esančiuose H. B. parodymuose parašyta, jog kaltinamasis dalį pinigų nukentėjusiajam yra sumokėjęs, kas matyti ir iš antstolės 2012-04-30 pažymos, nesudaro pagrindo teigti, kad šis trūkumas trukdo nagrinėti bylą ir grąžinti baudžiamąją bylą prokurorui. Teigia, kad atskleisti nusikaltimo padarymo būdą bei patikslinti vengimo išlaikyti vaiką laikotarpį, visiškai pakanka kaltinamajame akte išdėstytų ir byloje esančių duomenų, o jei nepakanka – teismas gali (ir privalo), vadovaudamasis BPK 287 straipsniu, atlikti pats ar pavesti prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui atlikti bet kokius proceso veiksmus ir surinkti būtinus duomenis, reikalingus teisingai bylą išnagrinėti. Pažymi, kad teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, gali kaltinamojo atžvilgiu priimti ir išteisinamąjį nuosprendį. Be to, prokurorui taip pat suteikta teisė teisme pakeisti kaltinimą, jį papildyti, patikslinti ir pan., kaip tai numato BPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalys, jeigu įrodymų tyrimo teisme metu ar juos ištyrus atsiranda tam būtinybė. Perkvalifikuoti kaltinime nurodytą veiką į lengvesnę, kuomet iš esmės nesikeičia faktinės bylos aplinkybės, turi teisę ir pats teismas (BPK 256 straipsnio 4 dalis).

Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą tenkinti.

Skundas tenkintinas.

Pagal teismų praktiką kaltinamasis aktas neatitinka įstatymo nuostatų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (pavyzdžiui, veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir pan.), ir dėl to šio dokumento turinio defektai suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą, be to, kaltinamojo akto trūkumai turi būti tokie, kurių negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme ir kurie trukdo ją nagrinėti teisme (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142/2009).

Teisėjų kolegija nesutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl kaltinamojo akto turinio trūkumų. Kaltinamajame akte, pateiktame pirmosios instancijos teismui, yra BPK 219 straipsnyje išvardinti būtini kaltinamajame akte nurodyti duomenys – H. B. anketiniai duomenys, pateiktas trumpas nusikalstamos veikos aprašymas, kuris sutampa su H. B. pareikštu įtarimu, nurodytas baudžiamojo kodekso straipsnis, numatantis atsakomybę už suformuluotą kaltinimą atitinkančią veiką, pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas H. B. bei kiti BPK 219 straipsnyje numatyti duomenys. Tokiu būdu, kaltinamasis aktas atitinka visus BPK 219 straipsnyje kaltinamajam akto keliamus tiek turinio, tiek ir formos reikalavimus.

Apylinkės teismo nurodomi kaltinamojo akto trūkumai, t. y. kad nėra nurodytas nusikalstamos veikos padarymo laikas (nuo kada iki kada padaryta veika), nusikalstamos veikos būdas (ką kaltinamasis (ne)darė vengdamas pareigos mokėti išlaikymą) bei nenurodyti duomenys, pagrindžiantys kaltinimą. Kaltinime nurodyta, kad H. B. nevykdė pareigos pagal Šiaulių rajono apylinkės teismo 2005 m. vasario 9 d. sprendimą mokėti nustatytą išlaikymą savo sūnui iki jo pilnametystės ir dėl to susidarė įsiskolinimas, todėl nėra pagrindo teigti, jog esama kaltinimo formuluotė trukdo nagrinėti bylą teisme. Be to, kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina kaltinamojo H. B. parodymai, liudytojos I. V. parodymai, nukentėjusiojo J. B. parodymai, antstolės 2012-04-30 pažyma, SODRA duomenų bazės 2012-05-16 pažyma, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-05-03 informacija, (duomenys neskelbtini) teritorinės darbo biržos 2012-05-15 pažyma. Visi šie kaltę patvirtinantys duomenys išdėstyti kaltinamajame akte. Taigi kaltinamajame akte nurodytos esminės aplinkybės, todėl H. B. pareikštas kaltinimas yra aiškus ir nepažeista jo teisė į gynybą, o kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 straipsnio 3-4 punktų reikalavimus. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai pažymėta, kad kaltinime nenurodytas konkretus nusikalstamos veikos padarymo laikas, o tik teismo sprendimo, pagal kurį kaltinamasis turi pareigą išlaikyti savo vaiką, data. BK 164 straipsnyje numatytas nusikaltimas yra trunkamasis ir jis laikomas baigtu nuo vengimo pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas ar teikti būtiną materialinę paramą vaikui pradžios, t. y. nuo to momento, kai galėdamas vykdyti jam nustatytą pareigą kaltininkas to nepadaro. Taigi, kaltinamajame akte iš dalies yra apibrėžtas nusikalstamos veikos padarymo laikas – nurodytas teismo sprendimas, kurio data galėtų būti laikoma nusikalstamos veikos pradžia. Pažymėtina, kad BPK normos nedraudžia teismui sumažinti kaltinamajam pateikto kaltinimo apimtį, todėl teismas, nustatęs, kad kaltinamasis tam tikrą laikotarpį mokėjo priteistą išlaikymą, gali nuosprendžiu kaltinimą patikslinti, pašalindamas iš kaltinimo laikotarpį, kurį kaltinamasis mokėjo išlaikymą savo sūnui. Be to, prokuroras turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis ir taip patikslinti kaltinimą (BPK 256 straipsnio 1 dalis). Nepagrįstas teismo argumentas, kad prokuroras nesiėmė priemonių nustatyti, ar kaltinamasis turėjo turto (lėšų) ir galėjo realiai vykdyti savo pareigą mokėti vaikui išlaikymą, nes prokuroras, surinkęs duomenis, patvirtinančius, kad asmuo nevykdo pareigos išlaikyti vaiką, privalo surinkti ir patikrinti byloje nustatytus duomenis, leidžiančius manyti, kad kaltinamasis neturėjo realios galimybės teikti išlaikymą (pvz., jei yra duomenų, kad kaltinamasis nedarbingas, būtina surinkti duomenis apie asmens neįgalumą ir pan.). Šioje byloje tokių duomenų nenustatyta, ir pats kaltinamasis H. B. nenurodė objektyvių priežasčių, dėl kurių jis nevykdė pareigos, todėl negalima reikalauti, kad prokuroras surinktų duomenis apie aplinkybes, kurios jam nėra žinomos. Be to, teismas, nustatęs, kad byloje surinkta nepakankamai duomenų, gali (ir privalo), atlikti pats ar pavesti prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui atlikti bet kokius proceso veiksmus ir surinkti būtinus duomenis, reikalingus teisingai bylą išnagrinėti (BPK 287 straipsnis). Pastebėtina, kad teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, gali kaltinamojo atžvilgiu priimti ir išteisinamąjį nuosprendį. Taigi, aptariamoje byloje nenustatyti tokie kaltinamojo akto turinio trūkumai, kurių negalima ištaisyti teisme. Be to, teisingai skunde teigiama, kad teismas nenurodė jokių motyvų, kodėl teismo nuomone nurodyti kaltinamojo akto trūkumai trukdo nagrinėti bylą teisme.

Įvertinus tai, kad kaltinamasis aktas iš esmės atitinka BPK 219 straipsnyje numatytus reikalavimus, kad H. B. pareikštas kaltinimas yra aiškus, o nustatytas kaltinamojo akto trūkumas (nenurodytas konkretus nusikalstamos veikos padarymo laikas) netrukdo bylą nagrinėti teisme, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti kaltinamojo akto trūkumai nepagrindžia būtinybės perduoti bylą prokurorui. Dėl to pripažįstama, kad skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta, todėl naikinama ir dėl skundo priimamas naujas sprendimas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. nutartį ir baudžiamąją bylą, kurioje H. B. kaltinamas pagal BK 164 straipsnį, perduoti nagrinėti Šiaulių rajono apylinkės teismui.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.