Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Visokavičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Circle K Lietuva“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gremium“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnio pagrindu, teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą, taip pat trumpai išdėstyti motyvus. EŽTT savo nuoseklioje praktikoje, aiškindamas asmens teisės į teisingą teismą principo įgyvendinimą, pažymėjo, jog pareiga nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nėra absoliuti; galimas teisminis nagrinėjimas, kuris nereikalauja žodinio bylos nagrinėjimo: pavyzdžiui tuomet, kai nekyla klausimų dėl patikimumo ar ginčijamų faktų, dėl kurių būtina būti išklausytam, taip pat kai teismas gali teisingai ir pagrįstai išspręsti bylą šalių pateiktų įrodymų ir paaiškinimų pagrindu (Jussila v. Finland, no. 73053/01, 23 November 2006, § 41). Taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismas pabrėžė, jog kiekvienu atveju būtina nustatyti, ar aplinkybės buvo tokio pobūdžio, kurios galėjo atleisti teismą nuo žodinio teismo posėdžio; tai galėtų būti situacijos, kai keliami teisniai klausimai nėra ypatingai sudėtingi (Saccoccia v. Austria, no. 69917/01, 4 May 2009, § 73, § 75-76). Taigi, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pobūdį ir EŽTT praktiką, teismas mano, jog protinga, efektyvu ir ekonomiška bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Juolab, kad šalys savo pozicijas yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose, adversarinio proceso ir šalių lygiateisiškumo principai įgyvendinti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2009 m. gegužės 4 d. ieškovė su atsakove sudarė UAB Lietuva Statoil ir kortelių klientų sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo parduoti, o atsakovė, pasinaudodama klientų kortelėmis Statoil degalinėse Lietuvos Respublikos teritorijoje ir užsienyje, įsipareigojo pirkti degalus, automobilinius produktus, automobilių plovyklos paslaugas ir kitas paslaugas bei prekes ir atsiskaityti su ieškove sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Ieškovė už parduotas prekes išrašė atsakovei 2020 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 801182550 (2 700,80 Eur suma) ir 2021 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 801199536 (5,79 Eur suma).

Iš 2020 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 801182550 matyti, kad 2020 m. gruodžio 9 d. Portes-les-Valence, pasinaudojant kortele Nr. (duomenys neskelbtini), buvo užsipilta 1 780,32 litrai kuro už 2 481,77 Eur sumą. Atsakovė byloje teigia, kad šio kuro negavo, nepanaudojo savo reikmėms, jis buvo užpiltas pasinaudojant atsakovės kortele. Taip pat atsakovė paaiškino, kad tuo metu, kai buvo užpiltas kuras, vairuotojas, kuriam atsakovė buvo davusi kortelę, buvo Vokietijoje. Atsakovės teigimu, minėtai kortelei pačios ieškovės buvo nustatytas kredito limitas – 400 Eur, todėl atsakovė sutinka mokėti už kurą sumą, ne didesnę kaip kredito limitas, t. y. 400 Eur.

Analizuojant šalių sudarytos 2009 m. gegužės 4 d. UAB Lietuva Statoil ir kortelių klientų sutarties turinį, o būtent - 2.3 punktą, nustatyta, kad kredito limitas – suma litais individualiai nustatoma Statoil klientui, už kurią klientas gali pirkti degalus, kitas prekes ir paslaugas Statoil degalinėse, pasinaudodamas kreditine kortele per vieną kalendorinį mėnesį. Pagal Sutarties 2.4 punktą, kredito limitas atskirai kreditinei kortelei – suma litais, už kurią klientas gali pirkti degalus, kitas prekes ir paslaugas Statoil degalinėse, pasinaudodamas kreditine kortele per vieną dieną, savaitę ar kalendorinį mėnesį. Sutarties 4.1.2 punkte nurodyta, jog Statoil bei Statoil Routex kortelių klientams Statoil savo nuožiūra suteikia pageidaujamą ir galimą kredito limitą; gavusi kliento raštišką prašymą ir naujausius kliento finansinius dokumentus, Statoil turi teisę savo nuožiūra atskiru sprendimu padidinti/sumažinti/atšaukti kredito limitą, taip pat nustatyti mėnesinį kredito limitą atskiroms klientui išduotoms klientų kortelėms. Pagal Sutarties 4.2.5 punktą atsakovė įsipareigojo neviršyti jai nustatyto kredito limito.

Nustatyta, jog Sutarties 1.4 punktu šalys sulygo dėl 11 584,81 Eur (40 000 Lt) mėnesio kredito limito Statoil Routex kreditinėms kortelėms. Duomenų apie tai, kad 2020 m. gruodžio 9 d., t. y. dieną, kai pasinaudojant kortele Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įsigyta kuro už 2 481,77 Eur sumą, nurodyto dydžio (11 584,81 Eur) mėnesio kredito limitas šiai kortelei būtų buvęs pakeistas, byloje nėra (CPK 178 str.). Nors atsakovė teigė, jog kortelei buvo nustatytas kredito limitas – 400 Eur, nurodyto teiginio pastaroji nepagrindė; priešingai – Sutarties sąlygos liudija, jog šalys sulygo dėl 11 584,81 Eur (40 000 Lt) mėnesio kredito limito. CK 6.196 str. nustatyta, jog sutarties sąlygos gali būti aiškiai nurodytos arba numanomos. Tai reiškia, kad sutartyje turi būti išdėstytos esminės siūlomos sutarties sąlygos. Kitaip tariant, asmeniui, kuris akceptuoja ofertą turi būti aišku, kas konkrečiai siūloma ir nereikėtų jokios papildomos informacijos. Tuo tarpu išanalizavus lingvistiškai ir logiškai Sutarties sąlygos 1.4 p. turinį bei formuluotę santykyje su kitomis Sutarties sąlygomis, spręstina, jog nurodyta Sutarties sąlyga atitiko aiškumo ir suprantamumo reikalavimus, dėl ko nėra pagrindo pripažinti, jog kortelei buvo nustatytas kredito limitas – 400 Eur.

Pagal CK 6.189 str. 1 d., teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, todėl yra privaloma ir vykdytina. Taigi iš šių įstatymo nuostatų seka, kad sutartis įpareigoja atlikti tai, kas joje yra numatyta, tuo tarpu klaidingas Sutarties sąlygų turinio įsivaizdavimas ar jų interpretavimas sau naudinga linkme, savaime nesudaro pagrindo Sutartį aiškinti plečiamai ir pripažinti, jog šalys sulygo dėl dienos kredito limito (400 Eur). Pažymėtina, kad CK 6.158 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, jog sutartis yra ją sudarančių asmenų valios išraiška, jų suderinta valia, o kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai ir kilus ginčui, būtina nustatyti, ko sutarties šalys, sudarydamos sutartį, siekė ir kaip suderino savo valią. Pažymėtina, jog atsakovės pateikta nuotrauka iš verslo savitarnos puslapio nepatvirtina šalių susitarimo dėl 400 Eur dydžio limito kortelei; dėl mėnesio limito šalys sulygo Sutartimi.

Atsakovė, teigdama, kad jos kortele pasinaudojo kiti asmenys, ir ji kuro negavo, oficialių šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų į bylą nepateikė (CPK 178, 185 straipsniai). Iš pateikto Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. gruodžio 18 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad atsakovė policijai buvo pateikusi pareiškimą. Minėtame pareiškime nurodė, kad Prancūzijoje su atsakovės kortele buvo užsipilta 1 800 litrų kuro (nuostoliai sudaro 2 480 Eur), nors tuo metu įmonės vairuotojas buvo Vokietijoje. Nurodytu nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą ir atsakovei išaiškinta, kad ji turi teisę kreiptis į Prancūzijos Respublikos teisėsaugos institucijas su pareiškimu dėl galimai nusikalstamos veikos padarymo. Byloje, duomenų apie tai, kad atsakovė šia teise pasinaudojo, siekdama apginti savo galimai pažeistus interesus, nėra (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, jog CK 1.5 straipsnyje įtvirtintas protingumo imperatyvas reikalauja iš civilinių teisinių santykių subjektų elgtis apdairiai ir rūpestingai. Tuo tarpu ieškovas, būdamas verslo subjektu, nebuvo pakankamai rūpestingas, siekdamas apginti galimai savo pažeistus turtinius interesus (CK 1.137 str. 2 d.).

Šios bylos kontekste taip pat svarbu pažymėti, kad pagal Sutarties 4.1.3 punktą, Statoil įsipareigojo klientui išduotas korteles apsaugoti unikaliu PIN kodu; PIN kodas išduodamas kiekvienai kliento kortelei; PIN kodas yra konfidencialus, todėl klientas privalo jo neatskleisti kitiems asmenims; kliento kortelė galioja su PIN kodu arba klientui pateikus asmens dokumentą ir pasirašius pirkimo kvite. Pagal Sutarties 4.2.6 punktą atsakovė įsipareigojo saugoti klientų korteles ir užtikrinti, kad ieškovės atsakovei išduotos kortelės bei šių kortelių PIN kodai nepatektų asmenims, neturintiems teisės jais naudotis. Pametusi, ar kitaip praradusi kortelę, atsakovė įsipareigojo nedelsiant apie tai informuoti Statoil, taip pat pranešti apie korteles, kurios turi būti užblokuotos (sutarties 4.2.7 punktas). Pagal Sutartį atsakovė taip pat atsako už visus sandorius, atliktus kortele, per 5 dienas po žodinio pranešimo ieškovei apie būtinybę blokuoti kortelę (Sutarties 6.3 punktas). Taigi pagal aptartas Sutarties nuostatas atsakovė buvo atsakinga, kad PIN kodas nebūtų atskleistas kitiems asmenims ir kortele negalėtų pasinaudoti kiti asmenys, o praradusi kortelę, - atsakovė įsipareigojo nedelsiant apie tai informuoti ieškovę ir kortelę užblokuoti. Tuo tarpu byloje duomenų, patvirtinančių, kad šias pareigas atsakovė būtų vykdžiusi, nėra (CPK 185 straipsnis).

Pagal CK 6.200 straipsnį, šalys savo sutartinius įsipareigojimus privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, nustatytu terminu pagal sutarties ar įstatymo reikalavimus, o jei tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Atsakovė su ieškove Sutartyje nustatyta tvarka neatsiskaitė, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 2 415,23 Eur skola.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 183,12 Eur delspinigius už pradelstas atsiskaityti dienas. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Sutarties 5.4. punkte numatyta, kad atsakovei pavėlavus atsiskaityti su ieškove, ieškovė turi teisė reikalauti sumokėti 0,2 proc. dydžio palūkanas už kiekvieną pavėluotą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Kadangi atsakovė praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, ieškovės prašymas tenkintinas ir ieškovei iš atsakovės priteistini 183,12 Eur delspinigiai.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 2 598,35 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2021 m. kovo 2 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistina 796,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 58 Eur žyminis mokestis ir 738,10 Eur išlaidos už advokato pagalbą. Teismo vertinimu, tai yra protingos ir pagrįstos išlaidos.

Byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gremium“, juridinio asmens kodas 248078530, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Circle K Lietuva“, juridinio asmens kodas 211454910, naudai 2 415,23 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų penkiolikos eurų 23 ct) skolą, 183,12 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt trijų eurų 12 ct) delspinigius, iš viso - 2 598,35 Eur (du tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus ir 35 euro centus), 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2 598,35 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. kovo 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 796,10 Eur (septynių šimtų devyniasdešimt šešių eurų 10 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.