Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2010-02-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-161-369/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2010-02-17
Bylos Nr.
1-161-369/2010
Teisminio proceso Nr.
1-18-1-01799-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ovidijus Ramanauskas
Civilinis ieškovas
A. V., N. Č., J. Č., S. Č.
Kaltinamasis
M. A.
Advokatai
Elena Žilėnienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-161-369/2010Proceso Nr.1-18-1-01799-2009Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.3.1. (S) 1.2.14.3.2.; 1.2.14.1.2.1.
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. vasario 17 d.Vilnius
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas,sekretoriaujant Indrei Kiršanskaitei,dalyvaujant prokurorei Renatai Augutavičienei,gynėjai - advokatei Elenai Žilėnienei,nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams: A. V., N. Č.,J. Č., S. Č.,vertėjaujant Giedriui Račkauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lenkas, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas :

1. 2004-11-09 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. 8 MGL dydžio t.y. 1000 litų bauda. 2009-07-14 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi, 8 MGL dydžio bauda pakeista į 48 valandų trukmės viešuosius darbus. 2009-09-21 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi viešieji darbai pakeisti į 8 parų areštą. 2009-10-16 paleistas iš Lukiškių kalėjimo kaip atlikęs arešto bausmę.

2. 2004-12-27 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 1 d., 178 str. 4 d. penkių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams.

3. 2006-02-09 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 4 d. keturiasdešimt penkių parų arešto bausme. Vadovaujantis LR BK 64 str. 65 str. bausmė subendrinta su 2004-11-09 ir 2004-12-27 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiais ir paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 1000 litų bauda.

4. 2006-05-31 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 1 d., vienerių metų laISVĖS atėmimo bausme. 2006-09-29 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis LR BK 63 str. 65 str. 2006-05-31, 2006-02-09, 2004-11-09, 2004-12-27 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

5. 2007-11-13 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 182 str. 1 d., 214 str. 1 d. vienerių metų laisvės atėmimo bausme. 2009-05-18 paleistas iš pataisos namų pilnai atlikęs bausmę. Teistumai neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK), 180 str. 1 d., 178 str. 2 d., 180 str. 2 d.

teismas išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. A., 2009-08-20 d., apie 9.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, A.J.Povilaičio g. 1/ I. Šimulionio g. 12, Vilniuje, priėjo prie A. V., panaudojo jos atžvilgiu smurtą sudavė jai ranka į smakrą ne mažiau 5 smūgių, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą ir nuo jos kaklo pagrobė auksinės grandinėlės dalį 200 Lt vertės, du pakabukus, kurių vieno vertė 150 Lt, bendrai 300 Lt sumai.

M. A., 2009-09-07 d., apie 20.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, prie I.Šimulionio g. 4, Vilniuje, priėjo prie N. Č. ir jai nuo kaklo nutraukė ir atvirai pagrobė auksinę grandinėlę 250 Lt vertės su pakabuku 200 Lt vertės.

M. A., 2009-11-02 d., apie 8.30 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, žaidimų aikštelėje, prie A.J.Povilaičio g. 12 namo, Vilniuje, priėjo prie J. Č., pagrasino jai peiliu ir palaužęs jos pasipriešinimą pagrobė jos motinai – S. Č. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Motorola V-3” 300 Lt vertės.

Nukentėjusiosios A. V. atžvilgiu įvykdytas plėšimas

Apklaustas teisme kaltinamasis M. A. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos numatytos LR BK 180 str. 1 d. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad galimai kaltinime nurodytu laiku, t.y. 2009-08-20 d., netoli „Kačalovo“ gimnazijos pamatė dirbančią A. V.. Pastebėjęs ant jos kaklo grandinėlę, nusprendė ją pagrobti. Priėjęs prie nukentėjusiosios, paklausė kažko nereikšmingo ir sugriebė ant jos kaklo kabėjusią grandinėlę. Grandinėlei nutrūkus, jo rankoje liko dalis auksinės grandinėlės ir du auksiniai pakabukai. Šalia nukentėjusiosios buvęs vyriškis norėjo jį sulaikyti, tačiau jis išsprūdo jam iš rankų ir palikęs savo striukę pabėgo. Pagrobtus pakabukus pardavė, o gautus pinigus išleido savo reikmėm. Nukentėjusiosios pateiktą civilinį ieškinį pripažino ir jo neginčijo. Kaltinamasis teisme paaiškino, kad smurto, siekiant pagrobti iš A. V. grandinėlę jis nenaudojo, tačiau neneigia, kad traukiant nuo kaklo grandinėlę, galėjo jai ranka suduoti per veidą.

Ikiteisminio tyrimo metu, atliekant parodymų patikrinimą vietoje M. A. nurodė, kurioje vietoje iš A. V. pagrobė dalį auksinės grandinėlės ir du auksinius pakabukus (t.1 b.l. 154-156).

Apklausta teisme nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. V. paaiškino, kad šiuo metu tikslaus laiko neatsimena, tačiau galimai 2009-08-20 d., apie 9.00 val., jai dirbant lauke prie „Kačalovo“ gimnazijos, prie jos priėjo kaltinamasis ir paklausė koks šios mokyklos adresas. Atsakius į kaltinamojo užduotą klausimą ji toliau dirbo, tačiau pajuto, kaip pastarasis sugriebė už auksinės grandinėlės pakabukų, kabojusių ant jos kaklo. Ji labai išsigando užpuolimo, tačiau suspėjo rankomis sugriebti už grandinėlės ir ją laikyti. M. A. nepavyko iš karto nutraukti nuo jos kaklo grandinėlės, nors ir labai stengėsi tai padaryti. Norėdamas nutraukti nuo jos kaklo grandinėlę, M. A. kėlė savo ranką į viršų ir taip stengėsi nustumti grandinėlę laikiusias jos rankas. Tampydamas nuo jos kako grandinėlę ir stengdamasis įveikti jos pasipriešinimą M. A. savo rankomis sudavė jai ne mažiau 5 smūgių į smakro sritį. Suduoti smūgiai jai sukėlė fizinį skausmą ir ant smakro buvo mėlynė, tačiau į teismo medikus ji nesikreipė. Šalia jos dirbęs B. M. atėjo jai į pagalbą ir stengėsi sulaikyti kaltinamąjį, tačiau šis vis tiek nutraukė jos grandinėlę, išsinėrė iš savo striukės, nusivilkdamas ją per galvą, ir pabėgo. Jos rankoje liko kaltinamojo striukė, o ant kaklo dalis sutrūkusios grandinėlės, nes kaltinamasis pagrobė grandinėlės dalį su užsegimu bei kabėjusius du auksinius pakabukus. Nusikalstamais veiksmais jai buvo padaryta 500 litų turtinė žala, kurią prašė priteisti iš kaltinamojo.

Ikiteisminio tyrimo metu A. V. pateikė apžiūrai auksinės grandinėlės dalį, kuri po apžiūros grąžinta nukentėjusiajai ( t. 1 b.l.35-37).

Ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėta įvykio vietoje surasta M. A. striukė, bei jos rankovė, nuo kurios buvo nuimtas galimas kvapo pėdsakas. Po apžiūros, šie reikšmingi bylai tirti daiktai saugojimui perduoti į Vilniaus apskrities VPK 7 PK daiktų saugojimo patalpą ( t.1 b.l. 12-13, 16-17).

Specialisto išvadoje Nr. 140-1-(128)-IS1-127, konstatuota, kad nuo įvykio vietos surastos striukės rankovės paimtame kvapų pėdsake, yra rastas M. A. kvapas (b.l. 23-24).

Apklaustas teisme liudytojas B. M. paraiškino, kad 2009-08-20 d. apie 9.00 val. kartu su A. V., dirbo prie „Kačalovo” gimnazijos ir tvarkė aplinką. Būdamas netoli nukentėjusiosios, atkreipė dėmesį, kad prie jos priėjo jam nepažystamas asmuo ir paklausė gimnazijos adreso. A. V. pasakius adresą, prie jos priėjęs asmuo sugriebė jai ant kaklo kabėjusią auksinę grandinėlę ir pabandė ją nutraukti. A. V. rankomis laikė grandinėlę ir neleido užpuolikui tai padaryti. Tuo metu jis pribėgo prie užpuoliko sučiupo jį už galvos ir bandė jį sulaikyti, tačiau įvykusių grumtynių metu, M. A. nusivilko striukę, išsprūdo iš liudytojo ir nukentėjusiosios rankų ir pabėgo.

Kaltinamasis pripažino, kad nuo nukentėjusiosios kaklo pagrobė dalį auksinės grandinėlės ir du auksinius pakabukus, tačiau teigė, kad smurto jos atžvilgiu nenaudojo ir savo nusikalstamus veiksmus vertino kaip atvirą vagystę.

Įvertinęs kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojo parodymus, teismas daro išvadą, kad M. A. panaudojo fizinį smurtą ir nukentėjusiosios atžvilgiu įvykdė plėšimą.

Šalies argumentai

2009-08-20 d. rašytame protokole – pareiškime, dėl jos atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos, A. V. nurodė, kad nepažystamas jaunuolis jos atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą ir pagrobė du auksinius pakabukus ( t.1 b.l. 1).

2009-08-20 d. apklausta liudytoja, A. V. paaiškino, kad ją užpuolęs asmuo sugriebė ant jos kaklo kabėjusią grandinėlę, tačiau ji rankomis ją laikė ir neleido užpuolikui jos nutraukti. Tačiau po mūsų grumtynių užpuolikas grandinėlę nutraukė ( t.1 b.l. 25).

2009-11-04 d. papildomos apklausos metu A. V. paaiškino, kad ją užpuolęs asmuo smūgių jai nesudavė ir jos nestūmė, tačiau jiems abiem laikant rankomis grandinėlę, užpuolikas, stengdamasis ją nutraukti, savo ranką keldavo aukštyn ir savo ranka kelis kartus sudavė jai per smakrą. Smūgių sudavimo vietoje buvo likusi mėlynė, tačiau į teismo medicinos ekspertus ji nesikreipė (t.1 b.l. 30).

2009-11-04 įvykusios papildomos apklausos metu A. V. patvirtino, kad M. A., norėdamas nuo jos kaklo nutraukti grandinėlę, kurią ji tuo pačiu metu laikė sugriebusi savo rankomis, stengdamasis įveikti jos pasipriešinimą kelis kartus, ne mažiau kaip 5, savo rankomis sudavė jai per smakrą ( t.1 b.l. 33).

2005-06-23 d. Nr. 52 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarime „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“. 11 p. pažymėta, kad jei vagystės būdu grobiant turtą, tačiau, jo neužvaldžius, panaudojamas smurtas siekiant išlaikyti paimtą turtą, tokia veika kvalifikuojama kaip plėšimas. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą ir fizinio skausmo padariniai gali būti fizinio skausmo sukėlimas.

Nuoseklūs nukentėjusiosios parodymai, kuriuos patvirtina ir teisme apklaustas liudytojas B. M., paneigia kaltinamojo parodymus, kad jis iš karto nuo nukentėjusiosios kaklo nutraukė grandinėlę ir pabėgo. A. V. ir B. M. parodymai leidžia teismui daryti išvadą, kad sutikęs aktyvų nukentėjusiosios pasipriešinimą bei pastebėjęs jai į pagalbą skubantį B. M., M. A. neatsisakė nusikalstamo sumanymo, nebaigė vykdyti nusikalstamos veikos, o sugriebęs ranka laikė A. V. grandinėlę ir toliau ją traukė nuo jos kaklo. Šiais veiksmais kaltinamasis siekė išlaikyti sugriebtą grandinėlę ir ją temdamas sudavė nukentėjusiajai smūgius į jos smakrą ir sukėlė fizinį skausmą. Tai, kad A. V. galėjo suduoti smūgius, teisme pripažino ir pats kaltinamasis.

M. A. įvykdė baigtą nusikalstamą veiką, nes pagrobta auksinės grandinėlės dalimi ir dviems pakabukais pilnai disponavo ir juos realizavo. Nukentėjusiosios A. V. 500 litų civilinis ieškinys tenkintinas pilnai, nes jis realus kaltinamojo padarytai žalai. M. A. sutiko ir neginčijo jam pareikšto civilinio ieškinio dydžio.

Nukentėjusiosios N. Č. atžvilgiu įvykdyta atvira vagystė

Apklaustas teisme kaltinamasis M. A. kaltu prisipažino pilnai ir paaiškino, kad galimai kaltinime nurodytu laiku, t.y. 2009-09-07 d., apie 20.50 val., eidamas I.Šimulionio gatve pamatė nukentėjusiąją, kuriai ant kaklo buvo grandinėlė. Nusprendęs ją pagrobti, priėjo prie nukentėjusiosios patraukė už grandinėlės, ją nutraukė ir pabėgo. Grandinėlė buvo su pakabuku. Pagrobtus auksinius dirbinius pardavė, o gautus pinigus išleido. Nukentėjusiosios atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo ir pripažino jai padarytą turtinę žalą.

Ikiteisminio tyrimo metu, atliekant M. A. parodymų patikrinimą vietoje, jis nurodė, kurioje vietoje iš N. Č. pagrobė auksinę grandinėlę su pakabuku (t.1 b.l. 154-161.

Apklausta teisme nukentėjusioji ir civilinė ieškovė N. Č. paaiškino, kad tikslaus laiko neatsimena, tačiau galimai 2009 metų rugsėjo mėnesį, jai einant I.Šimulionio gatve ir prasilenkiant su jai nepažystamu asmeniu pajuto, kad kažkas patraukė ant kaklo kabėjusią grandinėlę. Atsisukusi pamatė kaltinamąjį, kuris nieko nesakęs griebė jai už grandinėlės ir pabėgo. Nusikalstamais veiksmais jai buvo padaryta 450 litų turtinė žala, kurią prašė priteisti iš kaltinamojo

Įvertinęs kaltinamojo, nukentėjusiosios, parodymus, teismas daro išvadą, kad M. A. atvirai pagrobė svetimą turtą ir nusikalstami jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 178 str. 2 d.

M. A. įvykdė baigtą nusikalstamą veiką, nes pagrobta auksine grandinėle ir pakabuku pilnai disponavo ir juos realizavo. Nukentėjusiosios N. Č. 450 litų civilinis ieškinys tenkintinas pilnai, nes jis realus kaltinamojo padarytai žalai. M. A. sutiko ir neginčijo jam pareikšto civilinio ieškinio dydžio.

Nukentėjusiosios J. Č. atžvilgiu įvykdytas plėšimas panaudojus peilį

Apklaustas teisme kaltinamasis M. A. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad vykdydamas J. Č. atžvilgiu nusikalstamą veiką, reikalaudamas, kad ši atiduotų jam savo mobilaus ryšio telefoną, peilio rankoje neturėjo. Kaltinamasi teisme paaiškino, kad rankoje jis laikė buto raktus, kuriuos nukentėjusioji galėjo supainioti su peiliu. Kaltinamasis neginčijo nukentėjusiosios motinai – S. Č. padarytos turtinės žalos dydžio ir sutiko ją atlyginti.

Ikiteisminio tyrimo metu, atliekant M. A. parodymų patikrinimą vietoje, jis nurodė, kurioje vietoje iš J. Č. pagrobė mobilaus ryšio telefoną (t.1 b.l. 159).

Apklausta teisme nukentėjusioji J. Č. paaiškino, kad prie jos priėjės vyriškis pareikalavo, kad ši atiduotų jam mobilaus ryšio telefoną. Jai ketinant atsakyti, kad telefono neturi, nukentėjusioji pamatė kaltinamojo rankoje peilį ir labai išsigando. Kaltinamojo rankoje laikyto peilio rankena buvo pridengta striukės rankove ir iš jos kyšojo tik ašmenys. Peilis buvo nukreiptas į jos kūtinę ir nuo jos buvo apie 30 cm. atstumu. Kaltinamasis jai leido išsiimti iš telefono SIM kortelę ir po to iš jos rankų paėmė telefoną ir pasišalino. Apie tai, kad jai buvo pagrasinta peiliu ji pasakė šalia buvusiam ir toje pačioje mokykloje kaip ir ji besimokančiam G. P.. Iš jo pasiskolintu telefonu ji paskambino mamai ir pasakė, kad ją užpuolęs asmuo pagrasino peiliu ir iš jos pagrobė mobilaus ryšio telefoną.

Ikiteisminio tyrimo metu J. Č. atpažino kaltinamąjį M. A., kaip asmenį, kuris pagrasinęs peiliu iš jos pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Motorola V3”. (b.l. 72-73)

Apklausta teisme nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. Č. paaiškino, kad 2009 m. lapkričio mėnesio pradžioje jai paskambino dukra ir pasakė, kad ją užpuolęs asmuo pagrasino peiliu ir pagrobė mobilaus ryšio telefoną „MotorolaV3“. Vykstant ikiteisminiam tyrimui iš dukters pagrobtas telefonas buvo surastas ir jai grąžintas, tačiau telefonu negalima naudotis, nes jis neveikia. Kadangi pagrobtas telefonas priklausė jai, o duktė juo tik naudojosi, todėl nusikalstamais veiksmais jai buvo padaryta 300 litų turtinė žala, kurią prašė priteisti iš kaltinamojo.

Apklaustas teisme liudytojas G. P. paaiškino, kad 2009 metų lapkričio mėnesį apie 8.00 val. eidamas į mokyklą, sutiko toje pačioje mokykloje besimokančią J. Č.. Jiems einant A. J. Povilaičio gatve, prie 12 namo esančios vaikų žaidimo aikštelėje, prie jų priėjo kaltinamasis, kuris buvo su dar vienu asmeniu. Kaltinamasi priėjo prie Julijos, o kitas asmuo prie jo. Prie jo priėjęs asmuo liepė atiduoti telefoną, tačiau jis pasakė, kad neturi. Prie Julijos priėjęs kaltinamasis rusiškai pasakė, kad ji atiduotų mobiliojo ryšio telefoną. Julija iš savo rankines išsitraukė mobiliojo ryšio telefoną „Motorola” ir atidavė kaltinamajam, prieš tai paprašiusi, kad šis leistų iš telefono pasiimti SIM kortelę. Kaltinamasis atsakė, kad kortelę jį gali pasiimti. Liudytojas nematė ar kaltinamasis turėjo rankoje peilį ir jį rodė Julijai, nes jį užstojo priešais jį stovėjęs kitas vaikinas. Kaltinamajam ir su juo buvusiam vaikinui nuėjus, Julija pasakė, kad jai buvo pagrasinta peiliu ir paprašė paskolinti jai telefoną, kad galėtų paskambinti mamai ir pasakyti apie užpuolimą.

Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nurodyta, kad įrodymų vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Baudžiamojo proceso įstatymas reikalauja, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir vadovaudamiesi įstatymu. Pagal šią normą teisėjai įrodymus vertina ne atskirai vienas nuo kito, o jų visumą, nustatydami, kiek jie tarpusavyje sutampa ir atitinka faktines bylos aplinkybes.

Kaltinamasis M. A. teigė, kad J. Č. apiplėšimo metu nenaudojo peilio, nes jo paprasčiausiai neturėjo, tačiau teismas įvertinęs kaltinamojo, nukentėjusiosios J. Č. jos mamos - S. Č., liudytojo G. P. parodymus bei kitus byloje esančius rašytinius įrodymus konstatuoja, kad ikiteisminio tyrimo metu M. A. nusikalstami veiksmai kvalifikuoti teisingai, kaip plėšimas įvykdytas panaudojus peilį. Pripažindamas M. A. kaltu teismas vadovaujasi nuosekliais nukentėjusiosios J. Č. parodymais, kad iš jos telefoną pagrobęs asmuo – kaltinamasis M. A., rankoje laikė į ją nukreiptą peilį. Pamačiusį į ją nukreiptą peilį ji labai išsigando ir nedvejodama jam atidavė telefoną. Apklausta teisme nukentėjusioji kategoriškai patvirtino, kad kaltinamasis rankoje turėjo peilį ir negalėjo jo supainioti su kokiu nors kitu daiktu. Apie tai, kad kaltinamasis plėšimo metu panaudojo peilį patvirtina ir nukentėjusiosios S. Č. parodymais, kuriuose ji nurodė, kad iš karto po dukters užpuolimo, pastaroji jai paskambino ir pasakė, kad telefoną iš jos atrėmęs asmuo pagrasino jai peiliu. Tai, kad kaltinamasi pagrasino J. Č. peiliu, patvirtino ir teisme apklaustas liudytojas G. P., kuris parodė, kad kaltinamajam pasišalinus su pagrobtu telefonu iš įvykio vietos, Julija jam pasakė, kad telefoną iš jos pagrobęs asmuo rankoje turėjo peilį ir paprašė leisti pasinaudoti jo telefonu, nes norėjo apie apiplėšimą pranešti savo mamai.

Vertindamas kaltinamojo parodymus, kad J. Č. atžvilgiu įvykdyto plėšimo metu peilio jis nenaudojo, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad apklaustas teisme kaltinamasi ėmė aiškinti, kad rankoje jis laikė buto raktus ir išsigandusi nukentėjusioji juos galėjo supainioti su peiliu. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad ne kartą apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis neminėjo, jog reikalaudamas, kad J. Č. jam atiduotų telefoną, rankoje laikė raktus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad J. Č. užpuolimas įvyko po 8.00 val. ryto, t.y., ne tamsiu paros metu ir nukentėjusioji teisme nurodė, kad ji gerai skiria raktus nuo peilio.

M. A. įvykdė baigtą nusikalstamą veiką, nes pagrobtu mobilaus ryšio telefonu pilnai disponavo ir jį realizavo. Nukentėjusiosios S. Č. 300 litų civilinis ieškinys tenkintinas pilnai, nes jis realus kaltinamojo padarytai žalai. M. A. sutiko ir neginčijo jam pareikšto civilinio ieškinio dydžio.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas M. A. bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. 1 ir 2 d., nuostatas, į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, jų stadiją, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.

M. A. anksčiau 5 kartus teistas, (t.1 b.l. 181-184) turėdamas nepanaikintą ir neišnykusį teistumą įvykdė tris tyčines baigtas nusikalstamas veikas iš kurių dvi veikos priskiriamos prie apysunkių, o viena veika sunkių nusikaltimų rūšiai. M. A. baustas administracine tvarka ( t.1 b.l.177-180), 2009-05-18 paleistas iš pataisos namų kaip pilnai atlikęs paskutiniu teismo nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, praėjus vos 3 mėnesiams po jo paleidimo, įvykdė naujus nusikaltimus. Paleistas iš bausmės atlikimo vietos niekur nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio.

Teismas nenustatė M. A. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, nes pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis pripažįstamas kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai asmuo savo noru prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių ir nuoširdžiai gailisi. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Pažymėtina, kad ši aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus kaltininko pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (pagal pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-539/2006). Taigi, norint pripažinti šią kaltininko atsakomybę lengvinančiA aplinkybE, teismui reikia nustatyti tiek kaltininko prisipažinimą, tiek nuoširdų gailėjimąsi.

Byloje yra duomenys, kad kaltinamasis M. A. buvo sulaikytas policijos pareigūnų pastangomis (t.1 b.l. 100), savo kaltę prisipažino ne savo noru, o verčiamas objektyvių aplinkybių, ikiteisminio tyrimo metu keitė parodymus, todėl, teismo nuomone jo prisipažinimą kaltu bei teismui suteikto paskutinio žodžio metu nukentėjusiųjų adresu išsakyto atsiprašymo dėl savo veiksmų, negalima pripažinti kaip nuoširdaus jo gailėjimosi.

Įvertinęs M. A. asmenybę, jo pasirinktą gyvenimo būdą, įvykdytų nusikalstamų veikų kiekį, jų pobūdį, motyvus ir tikslus, kurių vedamas jis darė nusikaltimus, jo nenorą laikytis visuomenei priimtinų elgesio taisyklių, polinkį daryti nusikaltimus, teismas daro išvadą, kad M. A. skirtinos laisvės atėmimo bausmės. Kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės bendrintinos vadovaujantis LR BK 63 str. 1 ir 4 d. nuostatomis. Į paskirtos bausmės laiką M. A. įskaitytinas bausmės laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės suėmimo laikas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: voką, kuriame įpakuota pilkos spalvos striukė, rankovės dalis, saugomi Vilniaus apskrities VPK 7 PK saugojimo patalpoje ( t.1 b.l. 14-15, 18-19) nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis LR BPK 297-305 str., 307-308 str. 1 d. teismas,

nusprendė:

M. A., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 180 str. 1 d. (nusikalstama veika įvykdyta A. V. atžvilgiu) ir nubausti 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Pripažinti jį kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 178 str. 2 d. (nusikalstama veika įvykdyta N. Č. atžvilgiu) ir nubausti 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Pripažinti jį kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 180 str. 2 d. (nusikalstama veika įvykdyta J. Č. atžvilgiu) ir nubausti 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtas bausmes subendrinti ir paskirti galutinę subendrintą 2 (dviejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. M. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos t.y. 2010 m. vasario 17 d.

Į paskirtos bausmės laiką M. A. įskaityti jam taikytą laikino sulaikymo laiką nuo 2009-10-26 iki 2009-10-27 nuo 2009-11-04 iki 2009-11-06 ir kardomosios priemonės suėmimo laiką nuo 2009-11-06 iki 2010-02-17 d. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. A. palikti jam paskirtą kardomąją priemonę suėmimą.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. V. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti pilnai ir iš M. A. jos naudai priteisti 500 (penkis šimtus) litų.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės N. Č. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti pilnai ir iš M. A. jos naudai priteisti 450 (keturis šimtus penkiasdešimt) litų.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. Č. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti pilnai ir iš M. A. jos naudai priteisti 300 (tris šimtus) litų.

Daiktus, reikšmingus nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: voką, kuriame įpakuota pilkos spalvos striukė, rankovės dalį, saugomus Vilniaus apskrities VPK 7 PK saugojimo patalpoje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas