Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant: prokurorui Šarūnui Vaicekavičiui, kaltinamiesiems D. R., A. R., gynėjams advokatams Kristinai Adomavičienei, A. R., kaltinamųjų atstovėms pagal įstatymą V. R., V. R., nukentėjusiajam S. L., nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą K. L., Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams Živilei Kontenienei, V. N.,

kurioje D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1998-01-07, Mažeikių r. lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, mokosi Mažeikių rajono Pikelių pagrindinės mokyklos 10 klasėje, gyvenantis (duomenys neskelbtini) g. 18-115, Mažeikiai, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį,

ir A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1997-12-12 Mažeikių r. lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, mokosi Mažeikių rajono Pikelių pagrindinės mokyklos 10 klasėje, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs J. T.- (duomenys neskelbtini) g. 10-46, Mažeikiai, teistas 2 kartus: 1. 2013-01-25 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d. , 178 str. 4 d.,178 str. 2 d. paskirta subendrinta bausmė - laisvės apribojimas aštuoniems mėnesiams, paskiriant įpareigojimus; 2. 2013-03-28 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimo bausme devyniems mėnesiams, paskiriant įpareigojimus, vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 dalimis dalinio sudėjimo būdu subendrinta bausmė su 2013-01-25 nuosprendžiu, galutinė bausmė – laisvės apribojimas vieneriems metams trims mėnesiams, paskiriant įpareigojimus; 2014-05-14 Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi paskirtoji vienerių metų trijų mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 45 parų areštą, bausmę atlikęs,

kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. ir D. R. veikdami grupėje, iš anksto susitarę, pasikėsino panaudodami fizinį smurtą, pagrobti svetimą turtą, o būtent: 2014 m. sausio 16 d., apie 16:30 val., Mažeikių mieste, (duomenys neskelbtini) g. 42 esančios degalinės „Orlean Lietuva“ teritorijoje D. R. iš nukentėjusiojo S. L. reikalavo paskolinti jam pinigų, nukentėjusiajam atsisakius skolinti, D. R. telefonu pasikvietė A. R., informuodamas kad „turi du“, tokiu būdu informuodamas bendrininką apie nusikalstamos veikos objektą, bei iki bendrininko atvykimo sekdamas nukentėjusįjį, kad šis nepabėgtų, po 3-4 minučių atvykęs A. R., panaudodamas fizinį smurtą, S. L. atsakius, kad pinigų neturi, kaltinamiesiems negavus prašomų pinigų iš nukentėjusiojo, pasakęs, kad atims visus rastus pinigus, sudavė ranka vieną smūgį nukentėjusiajam S. L. į veidą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, pasikėsino pagrobti nukentėjusiojo S. L. turėtus 20 litų, priklausančius K. L., tačiau veikos nebaigė nuo jo nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusysis S. L. pabėgo į „Orlean Lietuva“ degalinę.

A. R. taip pat siekė paveikti nukentėjusįjį, kad šis ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus, o būtent: 2014 m. sausio 25 d. apie 13:20 val. Mažeikių m., (duomenys neskelbtini) g. 72 esančiame prekybos centre „Eifelis“ susitikęs nukentėjusįjį S. L., iš jo reikalavo, kad šis pakeistų parodymus į tai, kad „A. R. nenorėjęs iš jo atimti pinigų, kad ne jam norėjęs trenkti, o Domantui ir neva jam netyčia pataikęs“, ir už tai žadėdamas duoti nukentėjusiajam 50 litų, bei jo mamai nupirkti šampano.

Kaltinamasis D. R. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažinęs visiškai, parodė, kad 2014 m. sausio 16 d. po pietų jis atsitiktinai prekybos centre IKI, kuris yra prie ORLEAN degalinės, pamatė nukentėjusįjį S. L.. Pamatė, kad moteris (vėliau sužinojo, kad tai Svajūno mama) (duomenys neskelbtini) įdavė banknotą. Svajūnas su kitu berniuku ėjo iš parduotuvės. Jis (kaltinamsis) stovėjo prie draudimo skyriaus, maždaug nuo jų buvo apie 6 metrų atstumu, išgirdo, kad Svajūnas su draugu susitarė eiti ant kalnų, todėl sugalvojo jų palaukti ir iš jo gauti tuos pinigus. Jis draugauja su A. R. ir žino, kad šis eina probacijos skyrių registruotis, todėl sugalvojo jam paskambinti ir pasakyti, kad Svajūnas turi pinigų. Jis sekė (duomenys neskelbtini) su draugu. Atėjus į degalinės ORLEAN teritoriją, jis Svajūno paprašė paskolinti 5 litus, jam atsakė, kad neskolins, jiedu norėjo pro jį praeiti aplenkdami, jiems liepė palaukti ir tada paskambino A. R., pasakė, kad „turi du“ ir liepė ateiti prie degalinės Orlean. Amirandas pasakė, kad yra su E. S., jis nesakė, kur yra, bet greitai atėjo. Per tą laiką jis žodžiais neleido (duomenys neskelbtini) su draugu niekur eiti, nes matė, kad jie mažesni ir suprato, kad jo bijo ir niekur neis. Amirandui atėjus, jam pasakė, kad Svajūnas turi pinigų. E. S. pasakė, kad nesikiš. Tada A. S. pasakė, kad paskolintų 5 litus, Svajūnas atsakė, kad neskolins, tada Amirandas pasakė, kad radęs atims visus. Svajūnas pasakė, kad jei ir turėtų neduotų, tada A. S. sudavė delnu į kairį skruostą. Svajūnas nubėgo link „Orlean“ degalinės patalpų, o jo draugas jam nubėgo iš paskos. Ten buvo nepažįstamas vyras, kuris juos sulaikė. Tiek jis, tiek Amirandas buvo blaivūs. Gailisi dėl padaryto, kitų nusikalstamų veikų anksčiau nebuvo padaręs. S. A. nežinojo, kad šis suduos smūgį (duomenys neskelbtini).

Kaltinamasis A. R. prisipažino visiškai kaltu ištyrus bylos įrodymus. Parodė, kad 2014 m. galėjo būti sausio 16 d., kaip nurodyta įtarime, jis su E. S. vaikščiojo Mažeikių mieste ir po 16 val. jam į mobilų telefoną paskambino bendraklasis D. R.. Domantas pasakė, kad prie IKI turi pagavęs du vaikus, kurie turi 20 litų, dabar eina link „Orlean degalinės“, Domantas sakė greičiau ateiti. Abu su Evaldu ėjo sparčiu žingsniu, buvo netoli IKI parduotuvės, kai jam paskambino Domantas, todėl panašiai per dvi minutes atėjo į degalinės teritoriją. Ten buvo D. R. su Svajūnu ir dar vienu nepažįstamu vaiku. Domantas juos abu rankomis laikė už striukės pečių srityje, kad nepabėgtų. Jis paprašė paskolinti 5 litus, jis neskolino, žadėjo vėliau atiduoti, kadangi jis neskolino, tai pasakė, kad atims visus. Dar paprašė gal turi cigaretę pavaišinti, jis atsakė, kad neturi ir mane „pasiuntė“, tai yra pasakė necenzūrinį žodį, todėl jis jam trenkė ranka vieną kartą į dešinį skruostą. E. S. nesikišo. Svajūnas pradėjo po smūgio verkti ir nubėgo link ORLEAN degalinės, Iš degalinės išėjo nepažįstamas vyriškis, jis įleido (duomenys neskelbtini) į vidų. Po kokių dviejų dienų atsitiktinai prekybos centre EIFELIS buvo kartu su E. S. ir sutiko ten (duomenys neskelbtini), kuris buvo su tuo pačiu draugu, kaip ir degalinėje. Svajūno paklausė kokius parodymus jis davė policijoje, jis pasakė, kad papasakojo visą tiesą, kad jis jam trenkė į veidą ir norėjo atimti pinigus. Tada jiems girdint, jis pasakė Evaldui, kad jam reikėtų nueiti pas Svajūno mamą, nunešti 50 litų, nupirkti kokio šampano ir atsiprašyti, kad nerašytų, ar atsiimtų pareiškimą. (duomenys neskelbtini) pasakė, kad jis policijoje, kai bus apklausiamas pasakytų, kad jam nenorėjo suduoti, o netyčia pataikė trenkdamas Domantui. Negali paaiškinti, kodėl anksčiau dėl antros veikos neigė savo kaltę. Atlikdamas arešto bausmę padarė išvadas iš savo netinkamo elgesio, pasižada daugiau nenusikalsti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų kaltė įrodyta visais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusysis S. L. parodė, kad jam mama davė 20 litų viename banknote parduotuvėje „IKI“. Kai mama davė tuos 20 litų, parduotuvėje pagrindiniame koridoriuje už gėlių skyriaus ties batų prekyviete stovėjo Domantas, pavardės nežino, jį žino iš matymo, jo draugas D. V. jį geriau pažįsta. Mamai davus pinigus, juos įsikišo į striukės kišenę ir su kitu draugu M. I., ėjo susitikti su Donatu. Jiems išėjus iš parduotuvės, pamatė, kad tas Domantas eina iš paskos ir, kai sustojo prie pėsčiųjų perėjos, laukė kol įsijungs žalias šviesoforo signalas, Domantas jo paklausė iš kur gavo pinigus, atsakė, kad iš mamos, jis atsakė, kad nepanašu, perėjus per perėją Domantas jo paprašė paskolinti penkis litus, tai prašė kelis kartus, jis nesutiko, tada jis ir paskambino Amirandui, nes Evaldas telefono neturi, todėl mano, kad tik jam ir skambino. Telefonu pasakė, kad turi du. Po 3- 4 minučių prie jų atėjo Amirandas ir Evaldas. Tuo metu buvo degalinės teritorijoje. Amirandas jo paklausė ar turi cigarečių, atsakė, jam, kad neturi. Po to Amirandas paklausė ar turi pinigų, atsakė, kad neturi. T. A. pasakė, kad atims iš jo visus pinigus po to, kai jam atsisakė atiduoti, Evaldas pasakė, kad kaip jie nori, taip tegul daro, o jis nesikiša ir apie tris metrus pasitraukė į šoną ir stebėjo kas vyksta, ir po to Amirandas jam sudavė ranka į veidą. Tai vyko ant įvažiavimo į degalinę iš Sedos gatvės. Po smūgio norėjo įbėgti į degalinę paprašyti pagalbos. Jo draugas visa tai matė, jis jam šaukė, kad greičiau bėgčiau ir pats pribėgo iš paskos. J. M. gyvena apie pusę metų, tiek laiko pažįsta iš matymo Domantą su Amirandu. Po šio įvykio, kitos savaitės šeštadienį apie 13:20 val., jis EIFELYJE sutiko Evaldą su Amirandu, ir Amirandas liepė jam pakeisti parodymus, tai yra pasakyti, kad jis nenorėjo iš jo atimti pinigų, ir kad ne jam trenkti norėjo o Domantui ir neva jam netyčia pataikė, ir už tai jis jam duotų 50 litų, bei dar jo mamai nupirktų šampano, jam atsakė kad gerai, taip ir paliudys, nes bijojo, kad jo nesumuštų, nors to negrasino.

Liudytoja K. L. parodė, kad 2014-01-16 apie 16:30 val. sūnui S. L. davė 20 litų, kad ką nors nusipirktų. Pati nuėjo į turgelį ir maždaug už 15 min. jai paskambino sūnus, kad iš jo ORLEAN LIETUVA degalinėje norėjo atimti duotus pinigus ir vieną kartą sudavė per veidą iš matymo pažįstamas Amirandas. Ji iš kart paskambino pagalbos telefonu ir pati nuėjo į degalinę pas sūnų.

Liudytojas M. I. parodė, kad Svajūnas yra jo bendraklasis, jis atėjo į jo klasę mokytis nuo 2013 m. rugsėjo 1 d., nuo tada jį ir pažįsta, tik pavardės nepamena. Su Svajūnu susidraugavo, su juo laiką leidžia ir po pamokų. Dienos nepamena, kada tai buvo, tik žino, kad tą dieną buvo mokykloje, po pamokų jį Svajūnas palydėjo į namus, persirengė po to jis jį palydėjo persirengti ir laiką leido kartu. Su Svajūno mama buvo prekybos centre „Iki“, kuris yra prie bažnyčios. Prie kasos (duomenys neskelbtini) mama davė 20 litų, kad ką norės nusipirktų. Tada jiedu su Svajūnu norėjo eiti link kalnų. Dar būnant IKI jam Svajūnas parodė į nepažįstamą berniuką ir pasakė, kad jį pažįsta. Tas berniukas stovėjo prie batų skyriaus, kiek tai metrais negali įvardinti, bet jis tikrai matė kaip (duomenys neskelbtini) mama įdavė pinigus. Iš parduotuvės išėjo kartu su Svajūno mama, ir tik lauke jiedu su Svajūnu nuėjo jau dviese prie pėsčiųjų perėjos, kur sustoję laukė žalio šviesoforo signalo, kai jiems iš paskos priėjo tas Svajūno parodytas berniukas ir pasakė (duomenys neskelbtini) „ar gali duoti 5 litus“, Svajūnas jam pasakė, kad neduos. Jiedu ėjo pro degalinę, tas berniukas sekė iš paskos ir dar prašė Svajūno pinigų. (duomenys neskelbtini) pinigų nedavus, tas berniukas kažkam paskambino ir liepė ateiti prie ORLEAN LIETUVA, tai yra pasakė, „mes esame prie ORLEAN LIETUVA“. Maždaug už minutės atėjo jo pažįstamas Evaldas, pavardės nežino, jis gyvena šalia jo devynaukštyje, mokosi Pavasario mokykloje, su nepažįstamu berniuku, kuris už Evaldą vyresnis ir aukštesnis. Tas vyresnis iš kart Svajūno paprašė parūkyti, Svajūnas atsakė, kad neturi. Evaldas pasakė, kad jis nieko nedarys, o jie ką nori tą tegul daro. Tada tas pats nepažįstamas, kuris už Evaldą aukštesnis, liepė (duomenys neskelbtini) jam duoti 5 litus ir nemeluoti, kad neturi. Svajūnas pasakė, kad neturi, tada tas pats nepažįstamas berniukas sudavė ranka (duomenys neskelbtini) į dešinį skruostą, girdėjo pliaukštelėjimo garsą nuo smūgio. Po to smūgio Svajūnas nubėgo link degalinės įėjimo, jis (duomenys neskelbtini) šaukė, kad jis bėgtų į degalinę ir pats bėgo jam išpasakos, nes bijojo ir jam ko nepadarytų. Degalinėje buvo nepažįstamas vyriškis, kuriam Svajūnas pasakė, kad iš jo nori atimti pinigus ir tas vyriškis pagavo tą berniuką, kuris juos atsekė iš IKI parduotuvės ir pirmas prašė pinigų, taip pat tas vyriškis pagavo ir Evaldą, o tas, kuris sudavė per veidą (duomenys neskelbtini), pabėgo į kiemus.

Liudytojas E. S. parodė, kad (duomenys neskelbtini) pažįsta, jo pavardės nežino, jis draugauja su jo draugo broliu K. V.. 2014 m. sausio mėnesį, tiksliau datos nepamena, buvo po pamokų apie 15- 16 val. jis su A. R. ėjo Naftininkų gatve netoli poliklinikos, kai Amirandui į mobilų paskambino D. R.. Amirandas su juo pakalbėjo ir pasakė, ką jam paskambinęs Domantas sakė, tai yra liepė jiems ateiti prie ORLEAN degalinės kur Domantas yra pasigavęs du vaikus, kurie turi 20 litų. A. R. pažįsta nuo 2013 metų vasaros, su juo susipažino per kitą draugą. Amirandas jam sakėsi, kad jis dėl kažkokių nusikaltimų eina atsižymėti į probacijos tarnybą ir jį naktimis namuose tikrina. Negali pasakyti kodėl kartu su Amirandu nuėjo prie Orlen degalinės po Domanto skambučio, matyt, kad buvo kartu, tai ir nuėjo. Nuėjus pamatė, kad Domantas laiko (duomenys neskelbtini) suėmęs už rankovės, kad nepabėgtų, dar buvo vienas nepažįstamas berniukas jis Svajūno draugas. Jiems atėjus Domantas pasakė, kad Svajūnas turi 20 litų. D. S. prie jų liepė atiduoti pinigus, Svajūnas pasakė, kad neduos, tada Domantas norėjo jį nusitemti toliau, bet Svajūnas ištrūko. D. D. S. laikant už rankovės, Amirandas prašė Svajūno cigaretę, jis atsakė, kad neturi. Dar tik atėjus, jis pasakė, kad nesikiš ir nieko nedarys, todėl liko nuo jų maždaug už 6 metrų. Po cigaretės paprašymo gal Amirandas ir prašė pinigų, bet jis nepamena, nes atsimena, kad Svajūnas išvadino keiksmažodžiais Amirandą, po ko A. S. trenkė vieną kartą iš rankos į dešinį skruostą. Po to smūgio Svajūnas pabėgo į degalinę, Domantas su Amirandu nubėgo link IKI, o jis ėjo jiems iš paskos. Nepažįstamas vyriškis iš degalinės jį sulaikė ir po to Domantą. Jis pasakė, kad nieko nedarė, Svajūnas irgi pasakė, kad nieko nedarė tik buvo kartu, dar neatvykus policijos pareigūnams jį paleido ir jis nuėjo prie parduotuvės „Grūstė“ kuri yra devynaukštyje ir ten sutiko Amirandą. Po šio įvykio, buvo su Amirandu EIFELYJE ir ten sutiko (duomenys neskelbtini). Amirandas liepė (duomenys neskelbtini), kai apklausinės policijoje sakyti, kad jis nieko nedarė, liepė sakyti, kad jam tai yra (duomenys neskelbtini) pataikė į veidą netyčia, o norėjo Domantui pataikyti. Svajūnas pažadėjo taip ir pasakyti. Jis nenorėjo iš Svajūno pinigų atimti, ėjo kartu su Amirandu, nes su juo buvo, kai jam paskambino Domantas, o kai atėjo pasakė, kad nieko nedarys ir nesikišo.

Nors kaltinamasis D. R. nurodo, kad su A. R. nesitarė, kad plėšimo būdu užvaldys nukentėjusiojo pinigus, tačiau objektyvūs veiksmai, patvirtina, kad jie veikė bendrininkų grupėje. D. R. paskambino A. R. sakydamas, kad „turi du“ ir ragino greičiau ateiti. Kol ateis A. R., D. R. neleido nukentėjusiajam pasišalinti. Akivaizdu, kad nukentėjusysis bijojo tiek kaltinamojo D. R., tiek A. R., nes jie abu yra žymiai aukštesni ir fiziškai stipresni už nukentėjusįjį. Savo ketinimų kaltinamieji nebaigė, nes nukentėjusysis pabėgo į degalinę.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl D. R. ir A. R. kaltės pasikėsinus panaudojant fizinį smurtą pagrobti iš S. L. K. L. priklausančius 20 litų. Taip pat kaltinamojo prisipažinimu ir nukentėjusiojo parodymais įrodyta, jog kaltinamasis A. R. siekė paveikti nukentėjusįjį S. L., kad šis duotų melagingus parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamųjų A. R. ir D. R. veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, kaltinamojo A. R. dar ir pagal BK 233 straipsnio 1 dalį.

Abiejų kaltinamųjų atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jie prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje.

Kaltinamasis D. R. pasikėsino įvykdyti vieną apysunkį nusikaltimą, anksčiau nėra nusikaltęs, nors ir charakterizuojamas neigiamai, tačiau ištyrus ir įvertinus visas bylos aplinkybes ir įrodymus teismas daro išvadą, kad jo asmenybė nėra susiformavusi nusikaltimams daryti, jis tik turi nusikalstamų polinkių ir jiems pakeisti nėra būtina skirti bausmę. Laikytina, kad baudžiamojo įstatymo tikslai padėti nepilnamečiam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo (BK 80 str.) gali būti pasiekti ir neskiriant bausmės, o atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės ir paskyrus auklėjamojo poveikio priemones. Todėl tikslinga vadovaujantis BK 93 str. 1d. 3 p. atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi jis pasikėsino padaryti apysunkį nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, atsiprašė nukentėjusiojo ir tai duoda pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės byla nutrauktina ((duomenys neskelbtini) str.) ir kaltinamajam skirtinos auklėjamojo poveikio priemonės (BK 82 str.).

Kaltinamasis A. R. pasikėsino įvykdyti vieną apysunkį nusikaltimą ir padarė vieną nesunkų nusikaltimą, charakterizuojamas patenkinamai. Šias nusikalstamas veikas jis padarė būdamas teistas laisvės apribojimo bausme 2013-01-25 ir 2013-03-28 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiais. Šiais nuosprendžiais paskirta laisvės apribojimo bausmė 2014-05-14 Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi į 45 parų areštą, kurį kaltinamasis yra atlikęs. Kadangi A. R. nusikalto ne pirmą kartą, todėl nėra pagrindo jo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 93 straipsnis). Nesant pagrindo kaltinamąjį, kuris nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, įvertinus kaltinamojo asmenybę ir elgesį – prisipažino, gailisi, nurodo padaręs išvadas ir atlikdamas arešto bausmę supratęs, kad už viską privalu atsakyti, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 92 straipsnis).

Skirdamas kaltinamajam bausmes, siekdamas tinkamai pritaikyti įstatymą konkrečiam atvejui, kad paskirtoji bausmė būtų teisinga ir kad būtų pasiekti įstatyme numatyti bausmės tikslai, teismas atsižvelgia į įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamojo asmenybę. Nusikaltimai padaryti dienos metu, tai rodo kaltinamojo įžūlumą, tačiau sunkesnysis nėra baigtas. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis nusikaltimus padarė būdamas nepilnametis, mokosi.

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kaltinamajam už veiką pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį už vidurkį, už veiką pagal BK 233 straipsnio 1 dalį skirtina vidutinė pagal griežtumą bausmė – areštas. Nusikaltimus, dėl kurių priimamas šis nuosprendis, kaltinamasis padarė būdamas teistas 2013-01-25 ir 2013-03-28 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiais. Todėl bausmės turėtų bendrinamos pagal BK 64 straipsnio taisykles. Taikant šias taisykles prie naujuoju nuosprendžiu pridedama dalis arba visa ankstesniu nuosprendžiu neatlikta bausmė. Kadangi kaltinamasis yra atlikęs visą ankstesniais nuosprendžiais paskirtą bausmę, todėl nereikia dabar paskiriamą bausmę bendrinti su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 297 – 305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

D. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, taikant BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktą, ir, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsniu, jam iškeltą baudžiamąją bylą nutraukti.

Taikyti BK 82, 85, 87 straipsnius ir paskirti auklėjamojo poveikio priemones: atlikti 50 (penkiasdešimt) valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų per 3 mėn. (tris mėnesius) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo ir elgesio apribojimą 6 mėn. (šešiems mėnesiams) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo įpareigojant: mokytis arba dirbti, būti namuose nuo 24.00 val. iki 6.00 val.

A. R. pripažinti kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 1 dalį ir nubausti:

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose;pagal BK 233 straipsnio 1 dalį 35 (trisdešimt penkių) parų areštu.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčio taisyklėmis keičiant bausmes, prilyginant vieną laisvės atėmimo dieną vienai arešto parai, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, dalimis paskirtąsias bausmes, subendrinti, iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 11(vienuolikai) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1, 2 dalimis, 82, 85, 87 straipsniais, bausmės vykdymą A. R. atidėti 1 (vieneriems) metams, ir paskirti auklėjamojo poveikio priemones: atlikti 50 (penkiasdešimt) valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų per 3 mėn. (tris mėnesius) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo ir elgesio apribojimą 1 (vieneriems) metams įpareigojant dalyvauti valstybinių ir nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo priemonėse, mokytis arba dirbti, būti namuose nuo 24.00 val. iki 6.00 val.

D. R. ir A. R. įpareigoti per dvi darbo dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atvykti į probacijos tarnybą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.