- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-28
- Bylos Nr.
- 2-547-450/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00041-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Žemkasta“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Žemkasta“, Žemkasta AUGUST IR KO
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Žemkasta“ generalinio direktoriaus R. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 1 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Žemkasta“ restruktūrizavimo bylą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Žemkasta“ generalinis direktorius R. B. kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Žemkasta“. Nurodė, kad atsakovė veiklos sritys: išorės vandentiekio, buitinių, pramoninių ir lietaus nuotekų statybos darbai, šiluminių trasų renovacija, keičiant jas bekanalinėmis trasomis, nuotekų siurblinių ir valymo įrenginių montavimas. Atsakovei priklauso gamybinė bazė, administracinis-buitinis pastatas, kurio plotas 920 kv. m., 526 kv. m. ploto gamybinės dirbtuvės; vidutiniškai dirba apie 60 darbuotojų, metinė bendrovės apyvarta siekia iki 2 mln. Eur. Atsakovė turi pasirašiusi statybos rangos sutarčių 2018–2020 m. už bendrą 2 026 111,51 Eur (be PVM) sumą. Turima patirtis leidžia prognozuoti, kad atsakovės vykdomų darbų srityje artimiausiais metais darbų apimtys nemažės. Veiklos pajamos per 2017 m. sudarė 1 672 290 Eur, per 2018 m. – 1 719 291 Eur. Pagrindinės priežastys, dėl kurių iškilo finansiniai sunkumai: sumažėjusios gamybos apimtys, todėl, siekiant išlaikyti darbuotojus, teko mažinti statybos montavimo darbų kainas, kad bendrovė būtų konkurencinga rinkoje ir gautų naujų projektų; emigracijos procesas, dėl kurio bendrovę paliko daug kvalifikuotų specialistų, dėl ko sumažėjo darbo našumas, nes greitai nepavyko rasti naujų kvalifikuotų specialistų, kurie pakeistų išėjusius; atsiradęs lėšų trūkumas smarkiai sumažino statybinės įrangos atnaujinimo galimybes ir apsunkino statybos medžiagų įsigijimą. Nurodytos priežastys yra laikino pobūdžio, jos sprendžiamos, o galutinai jos išsispręs restruktūrizavimo proceso metu. Jau dabar atsakovė optimizuoja veiklą, atrinkinėja kvalifikuotus specialistus, siekdama efektyviai sumažinti darbuotojų skaičių, kuris užtikrintų tolimesnį bendrovės veiklos vykdymą ir tęstinumą, iš dalies atsiskaito su tiekėjais, tačiau, siekdama užkirsti kelią galimiems negrįžtamiems padariniams, siekia iškelti restruktūrizavimo procesą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apygardos teismas 2019 m. vasario 1 d. nutartimi atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Žemkasta“.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismas iš pateikto UAB „Žemkasta“ 2019 m. sausio 7 d. balanso duomenų nustatė, kad UAB „Žemkasta“ turi turto už 1 796 739 Eur (ilgalaikis turtas – 464 983 Eur, kurį sudaro: nematerialusis turtas – 1 666 Eur, materialusis turtas – 463 317 Eur; trumpalaikis turtas – 1 331 756 Eur, kurį sudaro: atsargos – 82 484 Eur, per vienus metus gautinos sumos – 1 245 672 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 3 600 Eur), mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudaro 1 088 880 Eur, iš jų visi mokėtini per vienerius metus. Pagal 2019 m. sausio 7 d. pelno (nuostolių) ataskaitą, ataskaitiniu laikotarpiu UAB „Žemkasta“ dirbo nuostolingai, nuostoliai sudarė 50 441 Eur.
Šalies argumentai
4. Ieškovas nurodė, kad pradelsti bendrovės įsipareigojimai kreditoriams sudaro 809 403,25 Eur, o nepradelsti – 279 477,02 Eur, bendrovės turto vertė – 1 796 739 Eur, todėl bendrovės pradelstos sumos neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės. Teismas, vertindamas UAB „Žemkasta“ kreditorių sąrašą ir pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį, sprendė, kad UAB „Žemkasta“ pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydis yra didesnis nei nurodė ieškovas, kadangi UAB „Žemkasta“ mokumas vertinamas 2019 m. vasario 1 d., atitinkamai šiai datai nustatytini UAB „Žemkasta“ pradelsti įsipareigojimai kreditoriams. Dėl šių aplinkybių prie pradelstų UAB „Žemkasta“ įsipareigojimų kreditoriams, be ieškovo nurodytų, teismo vertinimu, turėtų būti priskirti kaip nepradelsti nurodyti įsipareigojimai akcinei bendrovei (toliau – AB) „Swedbank“ (210 438,59 Eur, atsiskaitymo terminas 2019 m. sausio 29 d.), A. Č. individualiai įmonei (toliau – IĮ) „Geolita“ (302,06 Eur, atsiskaitymo terminas 2019 m. sausio 21 d.), uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Helanas“ (2 740,33 Eur, atsiskaitymo terminas 2019 m. sausio 10 d.), individualiai įmonei (toliau – IĮ) „Kelgatrema“ (5 400 Eur, atsiskaitymo terminas 2019 m. sausio 3 d.), J. R. individualiai įmonei (1 301,62 Eur, atsiskaitymo terminas 2019 m. sausio 15 d.), uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „August ir Ko“ (10 813 Eur, atsiskaitymo terminas 2019 m. sausio 8 d.), uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Industek“ (14 243,11 Eur, atsiskaitymo terminas 2019 m. sausio 10 d.), uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“ (165,07 Eur, atsiskaitymo terminas 2019 m. sausio 31 d.), uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Rosma“ (5 279,18 Eur, atsiskaitymo terminas 2019 m. sausio 2 d.), uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Transrimas“ (871,74 Eur, atsiskaitymo terminas 2019 m. sausio 10 d.), taip pat įsipareigojimai darbuotojams, kuriems įsipareigojimų įvykdymo terminas – 2019 m. sausio 10 d. Nurodytų duomenų pagrindu teismas darė išvadą, kad visi 2019 m. sausio 7 d. balanse nurodyti UAB „Žemkasta“ įsipareigojimai kreditoriams (iš viso 1 088 880,27 Eur suma) yra pradelsti.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nurodė, jog UAB „Žemkasta“ skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui yra 13 029,35 Eur. Iš viešai skelbiamų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų teismas sprendė, kad 2019 m. sausio 29 d. duomenimis UAB „Žemkasta“ skola biudžetui yra 15 347,75 Eur, t. y. skola didėja.
6. Teismas, vertindamas nurodyto UAB „Žemkasta“ turto realumą, pažymėjo, kad Juridinių asmenų registro duomenimis bendrovės debitorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Saudosta“ yra bankrutuojanti, debitorė Meyer&John GmbH Co. KG yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro, debitorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „IMSĮ“ yra bankrutavusi, todėl atitinkamai 3 352,88 Eur, 15 272,02 Eur ir 822,8 Eur skolų atgavimą iš šių kreditorių vertino kaip nerealų, todėl UAB „Žemkasta“ turtas turėtų būti mažinamas nurodytomis sumomis iki 1 777 291,3 Eur sumos.
7. Teismui nustačius, kad atsakovės turtas sudaro 1 777 291,3 Eur sumą, o pradelsti įsipareigojimai – 1 088 880,27 Eur sumą, t. y. viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, konstatavo, kad UAB „Žemkasta“ yra faktiškai nemoki (Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 7 straipsnio 5 dalies 3 punktas), todėl yra pagrindas atsisakyti iškelti jai restruktūrizavimo bylą.
8. Teismas taip pat pažymėjo, kad pateiktuose restruktūrizavimo plano metmenyse nėra nurodytos konkrečios priemonės bendrovės veiklai stabilizuoti ir atkurti bei, kad numatytos priemonės yra nerealios restruktūrizavimo tikslams pasiekti. Restruktūrizavimo plano metmenyse nurodyta, kad restruktūrizavimo proceso metu bendrovė taikys įvairias organizacines, technines, ekonomines ir kitas priemones, kurios leis atstatyti bendrovės mokumą, atsiskaityti su kreditoriais ir išvengti bankroto. Taip pat nurodoma, kad siekdama įgyvendinti ĮRĮ numatytus tikslus, atsakovė tęs savo veiklą – vykdys turimas sutartis; optimizuos sąnaudas, sumažins darbuotojų skaičių iki optimalaus skaičiaus, kuris leis užtikrinti veiklos tęstinumą; sudarinės naujas sutartis su užsakovais; realizuos nereikalingą turtą. Taigi restruktūrizavimo proceso metu pelnas planuojamas gauti iš tos pačios veiklos, kurią vykdant bendrovės finansinė padėtis tapo itin sunki, metmenyse nenumatyta atsisakyti konkrečios nuostolingos veiklos, įvairinti veiklą, atlikti tam tikrus esminius struktūrinius pertvarkymus (planuojama tik sumažinti darbuotojų skaičių iki 50, pagal viešai skelbiamus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2019 m. sausio 29 d. duomenis, bendrovė turi 54 darbuotojus). Restruktūrizavimo plano metmenyse nurodoma, kad tikimasi atgauti iš skolininkų 1 245 672,23 Eur sumą, tačiau šią priemonę mokumui atkurti teismas vertino kritiškai, nes nepateikta įrodymų, jog ieškovas ėmėsi konkrečių priemonių, kad skolos būtų atgautos, duomenų, jog pradėtos derybos ar teisminiai procesai su debitoriais dėl skolų atgavimo. Iš restruktūrizavimo plano metmenų matyti, kad planuojama parduoti vikšrinį ekskavatorių ir krautuvą už atitinkamai 19 713,98 Eur ir 15 353,85 Eur sumas, tačiau, teismo vertinimu, vien ši priemonė nėra pakankama bendrovės veiklai atstatyti ir stabilizuoti.
9. Nors restruktūrizavimo plano metmenys yra tik preliminarus verslo planas, tačiau, pasak teismo, jau iš paties joje pasiūlyto veiklos modelio matyti, jog jis nesudarys pakankamų sąlygų atsiskaityti su visais kreditoriais ir atkurti normalios veiklos. Vien veiklos tęsimas nėra pakankamas pagrindas iškelti restruktūrizavimo bylą. Teismas darė išvadą, kad UAB „Žemkasta“ ir toliau planuoja vykdyti tą pačią veiklą, jos neplės, neatliks esminių struktūrinių pertvarkymų. Teismo vertinimu, pateiktos tik prielaidos ateityje uždirbti pelną iš veiklos, kurią vykdant bendrovės finansinė padėtis tapo itin sunki, parengtas bendrovės veiklos atstatymo ir stabilizavimo planas nėra realiai įgyvendinamas, todėl atsisakė iškelti UAB „Žemkasta“ restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2, 3 punktai).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Pareiškėjas UAB „Žemkasta“ generalinis direktorius R. B. atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 1 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas neteisingai nustatė atsakovės nemokumą, nes nustatinėjo atsakovės mokėtinas sumas (įsipareigojimus) 2019 m. vasario 1 d. duomenimis, o balansinę turto vertę pagal 2019 m. sausio 7 d. finansinės atskaitomybės dokumentus. Jeigu teismas pasirinko nemokumo atskaitos tašką nustatinėti 2019 m. vasario 1 d. datai, tai teismas privalėjo išreikalauti iš atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentus (balansą) tai pačiai 2019 m. vasario 1 d. datai.
10.2. 2019 m. sausio 7 d. atsakovės turto vertė – 1 796 739 Eur, o įsiskolinimai (mokėtinos sumos) – 1 088 880,27 Eur, iš kurių pradelstos sumos sudarė – 809 403,25 Eur, o nepradelstos sumos sudarė – 279 477,02 Eur. Kadangi atsakovės turto vertė – 1 796 739 Eur, o pradelstos sumos neviršijo pusę į balansą įrašytos turto vertės (809 403,25 Eur < 898 369,50 Eur (1 796 739 Eur / 2)), todėl atsakovė 2019 m. sausio 7 d. datai buvo moki bei atitinkanti ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkto reikalavimus.
10.3. Teismas nesigilino ir nevertino kitų svarbių aplinkybių viseto: 1) atsakovė vykdo realią veiklą; 2) turi daugiau nei 50 darbuotojų; 3) pateikė preliminarų veiksmų planą, siekiant atstatyti ilgalaikį mokumą bei padengti skolas.
10.4. Tiek pareiškime, tiek metmenyse nurodyta, kad atsakovės vykdoma veikla nėra nuostolinga, tačiau kiti veiksniai nulėmė, kad atsakovė susidūrė su laikinais sunkumais. Be to, atsakovė prie restruktūrizavimo plano metmenų pridėjo turimų sutarčių registrą, kuris patvirtina, kad iškėlus restruktūrizavimo bylą, atsakovės veikla toliau bus tęsiama ir vykdoma.
Atsiliepimas
10.5. Atsakovės restruktūrizavimo plano metmenyse nurodyta, kokie pinigų šaltiniai bei kokios priemonės leis atsiskaityti su kreditoriais, o būtent: planuojamos sugeneruoti pajamos iš veiklos; turto pardavimas, debitorinių skolų išieškojimas, finansinių reikalavimų kapitalizavimas ir (ar) nuolaidų prašymas; finansinių reikalavimų refinansavimas. Teismas neanalizavo visų atsakovės pateiktų priemonių ir būdų, o tik formaliai konstatavo, kad atsakovės veikla yra (bus) nuostolinga, o debitorinės skolos ir jų tariamas išieškojimas nepagrindžia, kad pavyks sėkmingai restruktūrizuotis.
11. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „August ir Ko“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti ar bent suabejoti teismo išvada, jog 2019 m. vasario 1 d. duomenimis atsakovės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudarė 1 088 880,27 Eur sumą.
11.2. Tam, kad atsakovė nebūtų laikoma nemokia, jos balansinė turto vertė 2019 m. vasario 1 d. turėtų sudaryti ne mažiau nei 2 177 760,55 Eur (1 088 880,27 Eur *2 + 1 ct). Tuo tarpu 2019 m. sausio 7 d. balanso duomenimis atsakovės balansinė turto vertė, įskaitant ir per vienerius metus gautinas pinigų sumas, sudarė 1 796 739 Eur. Taigi, norint konstatuoti atsakovės mokumą, jos balansinė turto vertė turėjo padidėti ne mažiau nei 381 021,55 Eur. Kaip matyti iš restruktūrizavimo plano metmenų, atsakovė nėra numačiusi iki 2019 m. vasario 1 d. ar kitu artimiausiu metu, nepatirdama išlaidų, įgyti turto, kurio balansinė vertė būtų ne mažesnė nei 381 021,55 Eur, todėl teismas pagrįstai sprendė, jog 2019 m. vasario 1 d. esmingai, lyginant su 2019 m. sausio 7 d. buvusia padėtimi, padidėjus atsakovės pradelstiems įsipareigojimams kreditoriams, atsakovės balansinė turto vertė liko nepakitusi.
11.3. Daugiau nei 2 mėn. atsakovė vengia bendrauti su UAB „August ir Ko“ atstovais. Trečiojo asmens duomenimis, atsakovė visa apimtimi iš užsakovo yra gavusi apmokėjimą už trečiojo asmens atliktus nuotekų valyklos statybos rangos darbus, tačiau suėjus mokėjimo terminui, su trečiuoju asmeniu neatsiskaito net iš dalies. Toks elgesys suponuoja išvadą apie akivaizdų nesąžiningumą kreditorių atžvilgiu ir objektyviai neleidžia tikėtis, jog toks elgesys ateityje pasikeis. UAB „August ir Ko“ yra pateikusi atsakovei pranešimą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir atsakovei neįvykdžius pradelsto kreditorinio įsipareigojimo, pateiks teismui ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo.
11.4. Vien tik numatytas 4 atsakovės darbuotojų atleidimas, vikšrinio ekskavatoriaus ir krautuvo pardavimas už likutinę (net ne rinkos) 35 067,83 Eur dydžio vertę neleidžia tikėtis, jog atsakovės finansinė padėtis esmingai pagerės. Nepateikta įrodymų, kad atsakovė yra inicijavusi debitorinių skolų išieškojimo procesus, ar tokių skolų atgavimas apskritai yra realus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino pareiškimo iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
13. ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytos materialaus pobūdžio sąlygos, kurioms esant gali būti pradėtas įmonės restruktūrizavimo procesas: 1) įmonė turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius; 2) įmonė nėra nutraukusi veiklos; 3) įmonė nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įmonė įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai. Be paminėtų ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytų materialaus pobūdžio sąlygų teismas taip pat turi patikrinti, ar egzistuoja procesinio pobūdžio sąlygos įmonės restruktūrizavimo bylai iškelti, ar pateikti visi ĮRĮ 6 straipsnio 4 dalyje nurodyti dokumentai, ar egzistuoja kitos procesinės sąlygos restruktūrizavimo bylai iškelti. Įmonės, atitinkančios ĮRĮ 4 straipsnio nuostatas ir siekiančios, kad būtų pradėtas jos restruktūrizavimas, vienasmenis ar kolegialus valdymo organas turi parengti įmonės restruktūrizavimo plano metmenis (ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalis).
14. Teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos iš ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ nustatyta tvarka (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalis).
15. Skundžiama nutartimi teismas netenkino pareiškimo iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą, nes nustatė, kad atsakovė yra nemoki bei, kad restruktūrizavimo plano metmenyse numatytos priemonės yra nerealios restruktūrizavimo tikslams pasiekti.
Dėl atsakovės (ne)mokumo vertinimo
16. Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Kadangi įmonės nemokumas yra pagrindas atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktas), pirmiausia vertintina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovė yra nemoki įmonė.
17. Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai ir jų santykis su įmonės turto verte. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės mokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis, taip pat turi remtis ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Tai reiškia, kad į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti ir turi būti nustatyta tikroji jo vertė (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1492-241/2017). Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1406/2011, 2013 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013).
18. Apeliantas tvirtina, kad teismas nepagrįstai atsakovės mokėtinas sumas (įsipareigojimus) nustatinėjo 2019 m. vasario 1 d. duomenimis, o balansinę turto vertę pagal 2019 m. sausio 7 d. finansinės atskaitomybės dokumentus, kas jo įsitikinimu, lėmė nepagrįstą išvadą dėl atsakovės turto ir pradelstų įsipareigojimų santykio. Pagal ĮRĮ 6 straipsnio 4 dalies 3 punktą prie pareiškimo dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo, be kita ko, pridedama praėjusių finansinių metų finansinių ataskaitų rinkinio kopija ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki įmonės dalyvių susirinkimo, savininko arba valstybės ar savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nurodyto sprendimo priėmimo dienos balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos kopija. Atsakovės generalinis direktorius, kreipdamasis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo, pateikė 2019 m. sausio 7 d. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitų kopijas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino šiuos duomenis.
19. Pagal 2019 m. sausio 7 d. balanso duomenis, UAB „Žemkasta“ turi turto už 1 796 739 Eur: ilgalaikis turtas – 464 983 Eur, kurį sudaro: nematerialusis turtas – 1 666 Eur, materialusis turtas – 463 317 Eur; trumpalaikis turtas – 1 331 756 Eur, kurį sudaro: atsargos – 82 484 Eur, per vienus metus gautinos sumos – 1 245 672 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 3 600 Eur; mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudaro 1 088 880 Eur, iš jų visi mokėtini per vienerius metus. Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad materialaus ilgalaikio turto, apskaityto atsakovės balanse, vertė nesudaro nė trečdalio atsakovės turto dalies ir siekia 463 317 Eur. Pagrindinę jos deklaruojamo turto dalį sudaro atsargos ir debitorių skolos. Pagal 2019 m. sausio 7 d. pelno (nuostolių) ataskaitą ataskaitiniu laikotarpiu UAB „Žemkasta“ dirbo nuostolingai, nuostoliai sudarė 50 441 Eur.
20. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas UAB „Žemkasta“ turto realumą, nustatė, kad UAB „Žemkasta“ turtas sudaro 1 777 291,3 Eur sumą, nes atsakovės turto masė turėtų būti mažinama debitorių UAB „Saudosta“, Meyer&John GmbH Co. KG bei UAB „IMSĮ“ įsiskolinimo sumomis, t. y. pirmosios instancijos teismas debitorines skolas įvertino galimybių jas realiai išieškoti aspektu ir nustatė jų beviltiškumą. Apeliantas iš esmės nekvestionuoja teismo sprendimo apskaičiuoti atsakovės turimo turto vertę, neįskaičiuojant į jį atsakovės reikalavimų UAB „Saudosta“, Meyer&John GmbH Co. KG bei UAB „IMSĮ“, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl atsakovės turto masės nepasisako.
21. Ieškovas, vadovaudamasis prie restruktūrizavimo plano metmenų pridėtu kreditorių ir darbuotojų sąrašais, teigia, kad 2019 m. sausio 7 d. pradelsti UAB „Žemkasta“ įsipareigojimai kreditoriams sudaro 809 403,25 Eur, todėl pradelstos sumos neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas UAB „Žemkasta“ pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį vertino 2019 m. vasario 1 dienai ir sprendė, kad UAB „Žemkasta“ pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydis (1 088 880,27 Eur) yra didesnis nei nurodo ieškovas (809 403,25 Eur), todėl bendrovės pradelstos sumos viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės.
22. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su apelianto pozicija dėl pradelstų įsipareigojimų vertinimo laiko atžvilgiu, pažymi, kad sprendžiant bendrovės nemokumo klausimą, reikšmingi aktualūs bendrovės finansinę padėtį atspindintys duomenys, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas nustatyti realų atsakovės turimų pradelstų įsipareigojimų dydį, pagrįstai atsižvelgė į kreditorių ir darbuotojų sąrašuose nurodytus skolų sumokėjimo kreditoriams terminus ir, jais vadovaudamasis, teisingai apskaičiavo, kad nutarties priėmimo dieną (2019 m. vasario 1 d.) atsakovės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams pagal pateiktą sąrašą sudarė 1 088 880,27 Eur, t. y. prie ieškovo nurodytos 809 403,25 Eur pradelstų įsipareigojimų sumos pagrįstai priskyrė įsipareigojimus AB „Swedbank“ - 210 438,59 Eur, atsiskaitymo terminas 2019 m. sausio 29 d., A. Č. IĮ „Geolita“ - 302,06 Eur, atsiskaitymo terminas 2019 m. sausio 21 d., UAB „Helanas“ - 740,33 Eur, atsiskaitymo terminas 2019 m. sausio 10 d., IĮ „Kelgatrema“ - 400 Eur, atsiskaitymo terminas 2019 m. sausio 3 d., J. R. individualiai įmonei - 1 301,62 Eur, atsiskaitymo terminas 2019 m. sausio 15 d., UAB „August ir Ko“ - 10 813 Eur, atsiskaitymo terminas 2019 m. sausio 8 d., UAB „Industek“ - 14 243,11 Eur, atsiskaitymo terminas 2019 m. sausio 10 d., UAB „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“ - 165,07 Eur, atsiskaitymo terminas 2019 m. sausio 31 d., UAB „Rosma“ - 5 279,18 Eur, atsiskaitymo terminas 2019 m. sausio 2 d., UAB „Transrimas“ - 871,74 Eur, atsiskaitymo terminas 2019 m. sausio 10 d., 27 922,32 Eur įsipareigojimus darbuotojams, kuriems įsipareigojimų įvykdymo terminas suėjo 2019 m. sausio 10 d. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad patikrinus viešai prieinamus duomenis, nustatyta, jog atsakovės įsipareigojimai Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padidėjo ir, 2019 m. kovo 26 d. duomenimis, sudaro 31 188,57 Eur, todėl konstatuotina dar didesnė pradelstų įsipareigojimų ir turimo turto santykio disproporcija. Apeliantei, žinant pirmosios instancijos teismo vertinimą dėl aptariamo pradelstų įsipareigojimų ir turto vertės santykio, nepateikus jokių naujų ir patikimų įrodymų, pagrindžiančių balansinės turto vertės padidėjimą 2019 m. vasario 1 dienai lyginant su buvusiu 2019 m. sausio 7 d., apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovės pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės. Pažymėtina, kad pagal susiformavusią teismų praktiką, mokumo pagrindimo įrodinėjimo pareiga tenka atsakovei ir jos direktoriui, teigiantiems, kad bendrovė yra moki bei prašantiems iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1299-553/2018), todėl būtent apeliantas turėjo pagrįsti konkrečiais įrodymais atsakovės mokumą, tačiau šios pareigos neįvykdė, apsiribodamas deklaratyvių samprotavimų išdėstymu.
23. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apelianto argumentus dėl atsakovės realiai vykdomos veiklos, pažymi, kad nors į bylą pateikta atsakovės vykdomų sutarčių registro kopija rodo, kad atsakovė nėra nutraukusi veiklos, tačiau veiklos vykdymo faktas pats savaime nelemia išvados, kad veiklą vykdanti įmonė yra moki. Vykdoma veikla gali būti neefektyvi, nuostolinga (tai patvirtina į bylą pateikta pelno (nuostolių) ataskaita), todėl veiklos vykdymas negali eliminuoti nustatytos nemokios atsakovės būsenos, kaip pagrindo atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą.
24. Įvertinęs visas nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad UAB „Žemkasta“ yra faktiškai nemoki, t. y. atsakovės pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės.
Dėl restruktūrizavimo plano metmenų vertinimo
25. Nustatytas bendrovės nemokumas yra savarankiškas pagrindas atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 straipsnis 5 dalis 3 punktas), todėl pirmosios instancijos teismo konstatuotų restruktūrizavimo plano metmenų trūkumų (ne)pagrįstumas nagrinėjamu atveju iš esmės negali turėti įtakos procesiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad metmenyse numatytos priemonės yra nerealios restruktūrizavimo tikslams pasiekti bei nesudarys pakankamų sąlygų atsiskaityti su visais kreditoriais ir atkurti normalios veiklos.
26. ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kokia informacija turi būti pateikta restruktūrizavimo plano metmenyse: esamos įmonės būklės trumpas apibūdinimas; priežastys, dėl kurių įmonė turi finansinių sunkumų; kreditorių sąrašas, reikalavimų sumos, jų įvykdymo terminai ir užtikrinimo priemonės; laidavimai, garantijos ir kitos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, kurias įmonė yra suteikusi tretiesiems asmenims; informacija apie bylas, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai; savanoriški įmonės įsipareigojimai kreditoriams mokėti palūkanas už laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti įmonės restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos; preliminarus įmonės verslo planas, kuriame turi būti numatytos šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės; administravimo išlaidų sąmata. Iš minėtų nuostatų matyti, kad įmonės restruktūrizavimo plano metmenys nėra tik deklaratyvaus pobūdžio dokumentas. Tačiau kartu tai nėra ir išsamus esamos bei būsimos įmonės būklės pristatymas. Restruktūrizavimo plano metmenyse įmonės esamos būklės trumpas apibūdinimas turi padėti atskleisti įmonės finansinių sunkumų priežastis bei sunkumų pobūdį, o būsimos būklės aprašymas susijęs su galimybe preliminariai įvertinti restruktūrizavimo proceso realumą bei sėkmę. Tai reiškia, kad plano metmenis galima apibūdinti kaip tam tikras restruktūrizavimo plano gaires, kuriomis remiantis vėliau restruktūrizavimo plane detalizuojami atskiri rodikliai. Restruktūrizavimo plano metmenims nėra pagrindo kelti reikalavimus, kurie keliami pačiam restruktūrizavimo planui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.2-1418/2012).
27. Taigi, nors metmenims negali būti keliami tokie pat reikalavimai kaip restruktūrizavimo planui, tačiau iš juose pateiktos informacijos jau restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje turėtų būti galima daryti pagrįstą prielaidą, jog bendrovė turi realių perspektyvų sėkmingai atkurti mokumą ir plėtoti normalią ūkinę komercinę veiklą. Metmenyse nurodomos esminės plano įgyvendinimo priemonės yra veiklos tęsimas ir vykdymas, atleidžiant dalį darbuotojų bei parduodant dalį turto (vikšrinį ekskavatorių ir krautuvą), debitorinių skolų išieškojimas, finansinių reikalavimų kapitalizavimas ir (ar) nuolaidų prašymas, finansinių reikalavimų refinansavimas. Taigi, planuojami pagrindiniai pajamų šaltiniai yra pajamos iš įprastinės ūkinės-komercinės veiklos, debitorinių įsiskolinimų atgavimas bei turto pardavimas, vertintini kaip pernelyg abstraktūs ir nesudarantys pagrindo išvadai apie realių perspektyvų pasiekti restruktūrizavimo tikslus – atkurti bendrovės mokumą bei atsiskaityti su kreditoriais, buvimą.
28. Iš metmenų bei apelianto procesinių dokumentų, be kita ko, ir iš atskirojo skundo matyti, kad bendrovė atstatyti mokumą ketina, iš esmės tęsdama dabar vykdomą veiklą bei planuodama atgauti debitorines skolas. Tačiau kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, vien tik tokios priemonės nėra pakankamos bendrovės mokumui atkurti. Nors apeliantas nurodo, kad toliau vykdys sudarytas sutartis, kurios yra nurodytos sutarčių registre, bei parduos dalį turimo turto, tačiau apeliacinio teismo vertinimu, nepagrįsta tikėtis, kad įmonė gali restruktūrizavimo tikslus pasiekti disponuodama tik restruktūrizavimo bylos iškėlimo metu turimais resursais, t. y. turtu ar pajamomis iš šiuo metu sudarytų ar vykdomų sutarčių. Be to, konstatavus faktinę bendrovės nemokumo būseną, nėra jokio objektyvaus pagrindo vertinti, kad atsakovė užtikrins nurodomų sutarčių tinkamą tolimesnį vykdymą. Bendrovė nėra numačiusi jokių papildomų nuostolingos veiklos finansavimo šaltinių, pavyzdžiui, kreditų, paskolų ir/ar investicijų gavimas, įstatinio kapitalo didinimas ir kt., o neįrodžius debitorinių skolų atgavimo realumo nėra pagrindo tokias priemones vertinti pakankamomis bendrovės mokumo atkūrimui. Juo labiau, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1938/2014).
29. Atsižvelgdamas į visus išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad metmenyse nurodytos priemonės nėra pakankamos bendrovės mokumui atkurti, nes vien veiklos, kuri jau yra nuostolinga, tęsimas nėra pakankamas pagrindas iškelti restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
30. Apibendrinant tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą, nustačius, kad atsakovė yra nemoki ir jos pateiktuose restruktūrizavimo plano metmenyse numatytos priemonės yra nerealios restruktūrizavimo tikslams pasiekti, yra teisėta ir pagrįsta, o apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistą.