- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-10-22
- Bylos Nr.
- 1-1857-476/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irena Narbutienė
- Kaltinamasis
- A. K.
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Eivido Chmieliauskio pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, vedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje padarymu,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. K. smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, t. y. veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis - būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nustatytas 2.30 promilių girtumas, 2019 m. spalio 15 d., apie 10.56 val., (duomenys neskelbtini), bendruose namuose, asmeninio konflikto metu su šeimos nariu – žmona J. K., tyčia vieną kartą koja spyrė į kairės rankos alkūnę nukentėjusiajai J. K., tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai J. K. fizinį skausmą.
Kaltinamasis A. K. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2019-10-15, iš ryto, galėjo būti 9.00 val. ryto, nors tikslaus laiko nepamena, jis nuėjo pas draugą S. S., gyvenantį tame pačiame (duomenys neskelbtini), nes namuose neturėjo cigarečių, tad tikėjosi, kad jis turi ir jam duos. Jie parūkė ir parėjo pas jį į namus, nes jis namuose turėjo alaus. Vartoja alkoholį nuo sekmadienio, tai yra, nuo 2019-10-13, tad nuolatinis apsvaigimas ir iššaukė jo didelį girtumą, o ir ne visas įvykusio konflikto aplinkybes jis pamena. Pamena, kad grįžus su Stasiu į jo namų kiemą, jis vienas atėjo į kambarį, Stasys liko stovėti kieme. Į namus užėjo pasiimti turėto alaus. Namuose buvo jo žmona Jolita, su ja kilo žodinis konfliktas, nepamena ką ji jam ar jis jai sakė. Iš pykčio norėjo savo žmonai įspirti į užpakalį, tačiau įspirti kur norėjo nepataikė, nes žmona gindamasi užsidengė ranka ir pataikė jai į alkūnę. Jų konflikto niekas nematė, namuose jų vaikų nebuvo, Stasys buvo likęs kieme. Žmona iš karto paskambino ir iškvietė policijos pareigūnus. Dėl savo neapgalvoto poelgio labai gailisi, toks konfliktas, kuris baigtųsi smurtu jų namuose pirmas ir gali tvirtai teigti, kad paskutinis. Grįžęs į namus norėtų su žmona susitaikyti ir jos atsiprašyti (b. l. 49-51).
Kaltinamojo A. K. kaltę, padarius baudžiamajame įstatyme numatytą ir jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo parodymų, kuriais jis visiškai pripažįsta savo kaltę taip pat įrodo:
Nukentėjusiosios J. K. parodymai, kad 2019-10-15 vyras A. K. grįžo akivaizdžiai neblaivus namo kartu su draugu S. S.. Vyras įėjo į namus, o ji pamatė, kaip kieme S. S. nusimovęs kelnes ėmė šlapintis. Tai pamačiusi, pasakė Stasiui: „Ką čia darai? Dink iš mūsų kiemo“. S. S. paklausė ir išėjo iš jai priklausančio kiemo. Išgirdęs vyras, kad ji išvijo S. S., namuose pradėjo kelti triukšmą, ją išvadino necenzūriniais žodžiais. Tuomet pašokęs nuo kėdės pribėgo prie jos ir ją pastūmė. Tada ji nuėjo į koridorių norėdama apsimauti batus ir išeiti į lauką. Jai besimaunant batus A. K. koja, viena kartą jai spyrė į kairės rankos alkūnę, po šio spyrio jai labai skaudėjo kairės rankos alkūnę ir kairės pusės šoną. Ji po spyrio išėjo į lauką, sėdo ant dviračio ir išvažiavo pas brolį A. K., gyv. (duomenys neskelbtini). Jos sutuoktinis A. K. jos atžvilgiu smurtauja pirmą kartą. Nepilnamečių vaikų tuo metu namuose nebuvo. Po konflikto iki atvykstant policijos pareigūnams A. K. iš namų pasišalino pas draugą S. S.. Dėl jai sukelto fizinio skausmo kreipsis į medikus ir artimiausiu metu nuvyks pas teismo medicinos ekspertą apžiūrai (b. l. 15).
Įvykio vietos apžiūros protokolas ir fotolentelės, iš kurių matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo koridorius, kuriame nusikalstamos veikos pėdsakų neaptikta (b. l. 20-24).
Asmens apžiūros protokolas ir fotolentelės, kuriose matyti, kad ant nukentėjusiosios J. K. kairės rankos alkūnės matosi kraujosruva, kurios centre nubrozdinimas (b. l. 25-28).
Tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodoma, kad gautas pranešimas iš J. K., gim. 1978-02-05, kad jos neblaivus vyras A. K., gim. 1972-06-21, nuosavo namo prieangyje vieną kartą koja spyrė pranešėjai į ranką, taip sukeldamas fizinį skausmą. A. K. alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARCK-0036, patikros sertifikato Nr. 1142373, 10.27 val. buvo nustatytas 2.30 prom. girtumas. J. K. fiksuojamas kairės rankos ties alkūne patinimas (b. l. 31-32).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad byloje esančių įrodymų visuma kaltinamojo nusikalstama veika visiškai įrodyta, kvalifikuota teisingai ir atitinka BK 140 straipsnio 2 dalį, nustačius aplinkybę, kad kaltinamasis A. K. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui – sutuoktinei J. K., o būtent 2019 m. spalio 15 d., apie 10.56 val., (duomenys neskelbtini), bendruose namuose, asmeninio konflikto metu su šeimos nariu – žmona J. K., tyčia vieną kartą koja spyrė į kairės rankos alkūnę nukentėjusiajai J. K., tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai J. K. fizinį skausmą.
Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, įstatymo ginamas vertybes, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Teismas skirdamas bausmę įvertintina tai, kad kaltinamojo Audriaus kvietkaus padarytas nusikaltimas yra priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai, padarytas tyčia, kaltinamasis neteistas, administracine tvarka baustas, nedirbantis.
Prokuroras siūlo A. K. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, skirti 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį dirbti po 30 val. visuomenės labui.
Kaltinamasis A. K. neprieštaravo prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūloma bausme sutiko (b. l. 67-69).
Kaltinamasis A. K. visiškai prisipažino padaręs nusikaltimus, jo byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl jo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ str. ir šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, teismas
nusprendžia:
A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį dirbti po 30 val. visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 4 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį dirbti po 30 val. visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu į S. N. paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. spalio 15 d., 9 val. 56 min. iki 2019 m. spalio 16 d., 10 val. 20 min. (dvi paras), vieną arešto parą prilyginant 6 viešųjų darbų valandoms ir laikyti, kad A. K. yra atlikęs 12 val. viešųjų darbų.
Iki bausmės vykdymo pradžios A. K. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
1. nesutikdamas su viešųjų darbų bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.