Panevėžio apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo I. V. gynėjos advokatės D. G. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria I. V. paskiros kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. V. įtariamas tuo, kad jis laikotarpyje nuo 2013 m. vasario mėnesio iki 2013 m. liepos 22 d. veikdamas organizuotoje grupėje kartu su S. Ž., M. Z., A. D., A. N., A. B., A. B. ir kitais asmenimis, iš anksto susitaręs su jais daryti labai sunkius nusikaltimus – verbuoti, perleisti, gabenti ir išnaudoti nukentėjusius asmenis nusikalstamoms veikoms daryti Vokietijos Federacinėje Respublikoje, kiekvienam iš jų atliekant tam tikrą užduotį, verbavo, perleido, gabeno ir išnaudojo K. J. ir kitus nukentėjusiuosius nusikalstamoms veikoms daryti Vokietijos Federacinėje Respublikoje, t. y. įtariamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 147 str. 2 d., padarymu.

I. V. 2013-07-22 13.55 val. buvo sulaikytas BPK 140 str. numatytu pagrindu.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-07-23 nutartimi I. V. paskirta kardomoji priemonė suėmimas dviem mėnesiams, o to paties teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartimi I. V. taikomos kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams. Suėmimas pratęstas teismui padarius išvadą, kad įtariamasis, būdamas nesuimtas, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 str. 1 d.), paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, paslėpti ar sunaikinti daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti, t. y. trukdyti procesui, o taip pat daryti naujus, BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus (BPK 122 str. 1 d. 3 p.).

Įtariamojo I. V. gynėja skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-09-17 nutartį ir prašo ją panaikinti. Nurodo, kad nutartis skirti įtariamajam I. V. kardomąją priemonę – suėmimą yra nepagrįsta, neteisėta, prieštaraujanti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos nuostatoms.

Gynėja tvirtina, kad teismas nutartyje nepasisakė, ar byloje surinktų duomenų pakanka ir ar jie pakankamai svarūs, kad jais remiantis būtų galima pagrįstai manyti, jog I. V. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, taip pat kodėl negali būti taikomos švelnesnės kardomosios priemonės, o pratęsiamas suėmimas. Nurodo, kad I. V. turi pastovią gyvenamąją vietą, formaliai turi šeimą, kurioje augina mažametį vaiką ir iki suėmimo rūpinosi jo priežiūra bei teikė išlaikymą. Teigia, kad I. V. intensyviai ieškojo darbo pats bei buvo įsiregistravęs darbo biržoje, o jam visokeriopą pagalbą teikia tėvai ir brolis. Tvirtina, kad teismo teiginys, jog I. V. galėjo lėšų pragyvenimui gauti iš nusikalstamos veikos, yra tik nepagrįsta prielaida, o tai, kad jis turi ryšių bei lankosi užsienyje negali būti laikoma pagrindu, leidžiančiu manyti, kad būdamas laisvas jis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Nors I. V. praeityje ir buvo teistas, tačiau jo teistumai yra išnykę ir teiginys, kad jis gali daryti naujas nusikalstamas veikas, yra nepagrįstas. Taip pat gynėja tvirtina, kad teismo nutartyje išdėstyti duomenys, kurių pagrindu teismas padarė išvadą, jog I. V. galėjo padaryti nusikalstamą veiką, nėra pakankamai reikšmingi ir pakankami, kad pateisintų I. V. laisvės atėmimą ikiteisminio tyrimo metu, o taip pat pagrindo manyti, kad jis trukdys procesui.

Skunde teigiama, kad teismas tik formaliai pasisakė, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų ir nesilaikė BPK 11 str. įtvirtinto proporcingumo principo taikant procesines prievartos priemones.

Teismo posėdyje gynėja prašė skundą tenkinti, o prokuroras – atmesti.

Skundas netenkinamas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei teismui pateiktą medžiagą teismas konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-09-17 nutartis, kuria pratęstas I. V. taikomos kardomosios priemonės suėmimo terminas, yra teisėta ir pagrįsta.

Byloje, priešingai nei teigiama skunde, yra pakankamai svarių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad I. V. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys yra užfiksuoti nukentėjusiojo bei liudytojos parodymuose, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokoluose, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo bei kratų protokoluose, kitoje ikiteisminio tyrimo bylos medžiagoje ir teismas juos nurodė skundžiamoje nutartyje.

Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 147 str. 2 d., padarymą šio straipsnio sankcija numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę. I. V. įtariamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu. Galimos sankcijos griežtumas, taip pat įtariamojo asmenybę apibūdinantys nevienkartiniai, nors ir išnykę, teistumai Lietuvoje bei Vokietijoje, legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjimas, tamprių socialinių ryšių nebuvimas leidžia pagrįstai manyti, kad nesuimtas įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, o taip pat daryti naujas nusikalstamas veikas, numatytas BPK 122 str. 4 d. Visuma šių aplinkybių patvirtina, kad I. V. kardomoji priemonė – suėmimas BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. numatytais pagrindais skirtas pagrįstai. Kartu konstatuotina, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis pasiekti BPK 119 str. keliamus tikslus nėra galimybės. Gynėjos skunde išdėstyti argumentai bei teiginiai šios išvados nepaneigia.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą bei skundžiamą nutartį skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismo nutartis yra teisėta, priimta nepažeidžiant nacionalinės ar tarptautinės teisės normų, todėl naikinti ją skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Suėmimas I. V. skundžiama nutartimi pratęstas ir BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu, tai yra padarius išvadą, kad būdamas nesuimtas įtariamasis trukdys procesui. Ši išvada grindžiama prielaida, kad neatlikus visų ikiteisminio tyrimo veiksmų įtariamasis gali trukdyti procesui. Tačiau suėmimas šiuo pagrindu gali būti taikomas tik esant duomenų, jog įtariamasis pats ar per kitus asmenis gali paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius, taip pat sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ar nagrinėti teisme. Tokių duomenų teismo nutartyje nėra nurodyta, jų nepateikta ir skundą nagrinėjančiam teismui, todėl šis pagrindas, nekeičiantis aptariamos nutarties esmės, šalinamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Įtariamojo I. V. gynėjo advokatės D. G. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartį.

Iš Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutarties pašalinti BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytą suėmimo taikymo pagrindą.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.