- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-03
- Bylos Nr.
- N-63-1366-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Antanas Ablingis
- Kategorijos
- 45.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 3 d. nutarimo M. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2009 m. birželio 3 d. nutarimu Kauno miesto apylinkės teismas, pritaikęs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 30¹ straipsnį, M. Ž. už ATPK 124 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskyrė 100 litų baudą, o už ATPK 128 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą - 200 litų baudą. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, galutinė jam paskirta administracinė nuobauda - 200 litų bauda. Nuobauda paskirta už tai, kad M. Ž. 2008 m. kovo 20 d. vairavo transporto priemonę, neturėdamas tam teisės, ženkliai viršydamas gyvenvietėje leistiną 50 km/h važiavimo greitį (važiavo ne mažesniu kaip 86 km/h per valandą greičiu), atsitrenkė į kitą automobilį ir susižalojo. Nutarime nurodyta, kad tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 53, 59, 61.3, 174 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad pažeidėjas prisipažino esąs kaltas (b. l. 21, 41-43), dėl padarytų pažeidimų gailėjosi. Pažeidėjo kaltę patvirtino fotolentelės (b. l. 12-13), eismo įvykio vietos schema (b. l. 14-15), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas (b. l. 16), L. O. paaiškinimas (b. l. 18-19), kita bylos medžiaga. Teismo konstatavimu, M. Ž. veiksmai kvalifikuoti teisingai. Atsižvelgus į tai, kad pažeidėjas kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs pažeidimus, pats nukentėjo autoįvykio metu, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, skiriant nuobaudą, pritaikytos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos ir paskirtos mažesnės nuobaudos nei sankcijose numatytos minimalios.
II.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą kaip nepagrįstą ir bylą grąžinti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo padarymas įrodytas byloje surinktais įrodymais, kad M. Ž. veiksmai sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams (jis greitį viršijo virš 30 km/h, neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonę, t.y. neturėdamas įgūdžių ją vairuoti). Apelianto manymu, pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį šiuo atveju nebuvo, tai, kad M. Ž. dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailėjosi ir pats nukentėjo eismo įvykio metu, nebuvo pakankamu pagrindu taikyti minėtą teisės normą. Be to, šiuo atveju yra pažeidėjo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (M. Ž. pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies pažeidimą, už kurį jam buvo paskirtos administracinės nuobaudos). Apelianto teigimu, pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nebus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai.
Atsiliepimas
M. Ž. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Jo manymu, pagrindo atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą nebuvo, teismas, skirdamas jam nuobaudą, tinkamai įvertino aplinkybes. M. Ž. nurodo, kad vairuotoja L. O., išvažiuodama iš šalia esančio kelio ir sukdama į dešinę, t. y. į pagrindinį kelią, nepasitraukė arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir sudarė jam kliūtį, dėl to jis buvo sunkiai sužalotas. M. Ž. pažymi, kad jo neturėjimas atitinkamos kategorijos vairuotojo pažymėjimo ar greičio viršijimas nėra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykiu ir kilusiomis žalingomis pasekmėmis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konst atuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Skundžiamu teismo nutarimu M. Ž. paskirta administracinė nuobauda už ATPK 124 straipsnio 4 dalyje bei 128 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą. ATPK 124 straipsnio 4 dalis (2007 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. X-1365 redakcija) numato, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 30, bet ne daugiau kaip 40 kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo 400 iki 600 litų, o vairuotojams, neturintiems dvejų metų vairavimo stažo, – baudą nuo 400 iki 600 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių, ATPK 128 straipsnio 1 dalis (2007 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. X-1365 redakcija) - kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jų vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių užtraukia baudą nuo 1000 iki 1500 litų arba administracinį areštą.
Konstatuotina, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad M. Ž. vairavo motociklą, neturėdamas teisės jį vairuoti, ženkliai viršydamas leistiną 50 km/h važiavimo greitį. Tai, kad neturėjo teisės vairuoti motociklą, M. Ž. pripažįsta. 2009 m. balandžio 7 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-258 (09) nurodyta, kad jo vairuotas motociklas prieš stabdymą važiavo ne mažesniu kaip 86 km/h greičiu, kad važiuodamas didžiausiu leidžiamu greičiu (50 km/h) ir pradėjęs stabdyti toje pačioje vietoje, kurioje reagavo į automobilį „BMW 320“, jis turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio, tokiu būdu, jo veiksmai techniniu požiūriu sąlygojo eismo įvykio kilimą (b. l. 50-54). Darytina išvada, kad M. Ž. veika pagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 124 straipsnio 4 dalį bei 128 straipsnio 1 dalį.
Apelianto manymu, teismas nepagrįstai pritaikė ATPK 30¹ straipsnį, nes M. Ž. veiksmai sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams (jis greitį viršijo virš 30 km/h, neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonę, t.y. neturėdamas įgūdžių ją vairuoti), be to, yra pažeidėjo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (M. Ž. pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies pažeidimą, už kurį jam paskirtos administracinės nuobaudos).
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, mano, kad tokių aplinkybių šioje byloje nėra. Tai, kad M. Ž. pripažino padaręs pažeidimus, gailėjosi dėl jų, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), tačiau ši aplinkybė įvertintina parenkant administracines nuobaudas sankcijoje numatytose ribose. Aplinkybė, jog pažeidėjas pats nukentėjo autoįvykio metu, nebuvo pagrindas pripažinti aplinkybes išskirtinėmis ir skirti pažeidėjui mažesnę baudą nei numatyta sankcijoje.
Tačiau administracinių teismų praktikoje vertinama, kad taikant administracinės atsakomybės senatį, turi būti vadovaujamasi ATPK 35 straipsniu ir Baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalyje 1 punkto a papunktyje apibrėžtu apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminu, kai padarytas baudžiamasis nusikaltimas (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17-240/2006). Žmogaus teisių apsaugos požiūriu būtų nepateisinama, jeigu atsakomybė už administracinį teisės pažeidimą galėtų būti taikoma ilgesnį laiko tarpą, nei Baudžiamajame kodekse numatytas laiko tarpas, per kurį gali būti priimamas apkaltinamasis nuosprendis padarius baudžiamąjį nusižengimą. Baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktyje aptariamų pažeidimų padarymo metu buvo numatyta, jog asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję dveji metai nuo to, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas. Įvertinus tai, kad šiuo atveju pažeidimas buvo padarytas 2008 m. kovo 20 d. ir dveji metai nuo jo padarymo jau yra praėję, naikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą dėl administracinės nuobaudos M. Ž. skyrimo, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, nėra pagrindo, nes tokiu atveju, atsižvelgus į minėtas teisės aktų nuostatas, administracinė nuobauda už 2008 m. kovo 20 d. padarytą pažeidimą jam nebegalėtų būti skiriama ir, nepritaikius administracinės atsakomybės priemonių, būtų nepasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Išdėstytomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismo nutarimas paliktinas nepakeistas, o Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 3 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.