- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2013-08-27
- Bylos Nr.
- ATP-944-290/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-03461-2013-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgis Kiškis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo F. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. nutarimo jo administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Administracinio teisės pažeidimo protokolas F. D., buvo surašytas už tai, kad jis būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, neužtikrino, kad darbuotojų darbas būtų legalus, tai yra leido dirbti UAB (duomenys neskelbtini) skalbykloje D. R. 2013 m. vasario 4 d., 5 d., 6 d., A. Š. -2013 m. sausio 9 d., 10 d., E. A. 2013 m. vasario 23 d., 25 d., 26 d., 27 d., 28 d. – 2013 m. kovo 1 d., 2 d., 4 d., nesudarius darbo sutarčių ir nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Šiais veiksmais F. D. pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p, 2 p., 99 str. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. nutarimu jis pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d., ir nubaustas: už nelegaliai dirbusį D. R. 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) bauda, už nelegaliai dirbusią E. A. 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) bauda, už nelegaliai dirbusį A. Š. 3000 (trijų tūkstančių litų) bauda. Iš viso – 9000 Lt (devynių tūkstančių litų) bauda.
Šalies argumentai
F. D. apeliaciniu skundu prašė apylinkės teismo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Apeliantas savo kaltę neigia, kadangi visi darbuotojai darbą pradėjo tik po to, kai su jais buvo sudarytos darbo sutartys, apie ką laiku buvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, darbuotojams išduota speciali darbo apranga, pravesti mokymai, jie supažindinti su darbo sauga. Kauno apylinkės teismas priėmė nutarimą remdamasis išimtinai tik D. R., A. Š., E. A. parodymais. Nepagrįstai atmetė liudytojų L. M. ir V. L. parodymus. Nevertino kitų byloje apklaustų liudytojų parodymų, kurie paneigė D. R., A. Š., E. A. nurodomas aplinkybes. Nevertino ir nepasisakė dėl visų byloje pateiktų rašytinių įrodymų, todėl nepagrįstai konstatavo, kad administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 41³ str. 1 d. sudėtis yra įrodyta. Be to D. R. teisme liudytoju nebuvo apklaustas, o liudytojo A. Š. parodymai yra nenuoseklūs, todėl jais teismas neturėjo vadovautis. Norint patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, būtina nustatyti esant visus objektyviuosius požymius. Apelianto nuomone, Kauno apylinkės teismas priėmė nutarimą, kuriame nėra įrodyta tai, kad visi trys darbuotojai pradėjo dirbi neturėdami rašytinių darbo sutarčių ir apie jų įdarbinimą nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondui.
Apelianto nuomone byloje pateikti rašytiniai įrodymai paneigia D. R. nurodomas aplinkybes. Darbo sutartis su D. R. buvo sudaryta 2013-02-06, joje nurodoma, kad darbuotojas pradeda dirbti 2013-02-07. 2013-02-06 Sodrai buvo pateiktas pranešimas apie D. R. priėmimą į darbą. 2013-02-06, D. R. parašė prašymą priimti jį į darbą nuo 2013-02-07. 2013-02-07 jam buvo išduoti apsauginiai darbo rūbai, be kurių dirbti įmonėje yra neįmanoma. Liudytojos V. L., bei L. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad pradėdami dirbi nauji darbuotojai yra apmokomi, todėl pirmąją darbo dieną dažniausiai dirba trumpiau. Iš pateikto darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad 2013-02-07 D. R. dirbo tik 4 vai., kas įrodo, kad 2013-02-07 buvo pirma jo darbo diena. Apelianto nuomone visų šių įrodymų visuma pagrįstai leidžia teigti, kad D. R. pradėjo dirbi 2013-02-07, po to, kai su juo buvo sudaryta rašytinė darbo sutartis ir įstatymų nustatyta tvarka apie įdarbinimą pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Kitų įrodymų, išskyrus paties D. R. rašytinį paaiškinimą, jog jis nelegaliai dirbo 2013 m. vasario 4, 5, 6, nėra. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai konstatavo, kad neabejotinai yra įrodyta, jog D. R. įmonėje dirbo nelegaliai.
Apeliantas tai pat mano, kad byloje neįrodytas ir A. Š. nelegalaus darbo faktas. A. Š. teiginį, kad pareiškimą darbo inspekcijai parašė savo iniciatyva, atvykęs į darbo inspekciją, teismo posėdžio metu paneigė darbo inspektorė, nurodydama, kad A. Š. susirado pati, tirdama R. įvykio atvejį, jį išsikvietė apklausti ir tada jis neva savo iniciatyva parašė pareiškimą. Kitą A. Š. teiginį, kad visas dienas dirbo be apsauginių darbo rūbų, paneigia įrodymai, kad darbo priemonės jam buvo išduotos. Pats A. Š. pasirašė, kad jas gavo. Kiti liudytojai patvirtino, kad įmonėje niekada nėra matę darbuotojų be apsauginių darbo rūbų. Liudytojas E. K. patvirtino aplinkybę, kad vienoje pamainoje porą valandų dirbo su A. Š. ir jį tuo metu apmokino. Šią aplinkybę patvirtina darbo laiko apskaitos žiniaraštis, iš kurio matyti, kad būtent 2013-01-11 dieną E. K. ir A. Š. dirbo kartu. A. Š. dirbo tik 4 val., kadangi pirmąją darbo dieną darbuotojai yra tik apmokomi. Tai, kad A. Š. pradėjo dirbo tik 2013-01-11 patvirtina eilė kitų rašytinių įrodymų: darbo sutartis, pranešimas Sodrai, prašymas priimti į darbą, apsauginių priemonių apskaitos kortelė ir kt.
Dėl E. A. nelegalaus darbo taip pat mano, kad nėra jokių įrodymų. Liudytoja E. A. apklausta teismo posėdyje nurodė, kad įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbi nesudariusi darbo sutarties ir taip išdirbo 2013 m. vasario 23, 25, 26, 27, 28 - kovo 1, 2, 4 dienomis. Kitų įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę pateikta nebuvo. Tačiau liudytoja V. L., priešingai nei teigia E. A. nurodė, kad ji pradėjo dirbti 2013-03-05, kadangi po savaitės V. L. turėjo išeiti atostogų ir per tą laiką turėjo apmokyti naują darbuotoją, todėl gerai prisiminė datą, nuo kada pradėjo dirbti E. A.. E. A. teigė, kad nelegaliai dirbdama išeidavo iš darbo labai pavargusi tačiau nepaistant to bei žinant, kad už nelegaliai išdirbtas 8 dienas niekas nemokės, sudarė darbo sutartį. E. A. savo noru 2013-03-25 išėjo iš darbo, tačiau ir tada nereiškė jokių pretenzijų dėl išmokamo atlyginimo dydžio ar išdirbtų valandų skaičiaus. Liudytoja E. A. taip pat teigė, kad visas 8 dienas dirbo su savo rūbais, nors kiti liudytojai patvirtino, kad įmonėje darbuotojai niekada nedirba su savo rūbais, kadangi tai neįmanoma dėl darbo specifikos (didelio karščio, drėgmės ir cheminių priemonių). Specialūs rūbai yra išduodami pirmąją darbo dieną ir tai buvo padaryta 2013-03-05. Faktą, kad E. A. pradėjo dirbi nuo 2013-03-05 patvirtina ir kiti byloje pateikti įrodymai: darbo sutartis, pranešimas Sodrai, prašymas priimti į darbą, apsauginių priemonių apskaitos kortelė ir kt.
Apelianto nuomone, teismas taip pat neatsižvelgė ir nevertino eilės kitų teisingam bylos išsprendimui reikšmingų aplinkybių, kad visi trys darbuotojai į darbo inspekciją kreipėsi po to, kai su jais darbo sutartys buvo nutrauktos. Nei vienas darbuotojas, kreipdamasis į darbo inspekciją nenurodė kreipimosi priežasčių ir ko siekia. Išeinant iš darbo, nei vienas darbuotojas nereiškė pretenzijų dėl apmokėjimo už darbą, kas įrodo, kad darbo sąlygos ir užmokestis atitiko tą, kuris buvo sulygtas darbo sutartyse ir darbuotojai papildomai ar nelegaliai nedirbo. Tiek direktorius, tiek V. L. bei L. M. nurodė, kad visi darbuotojai prieš pradėdami dirbti yra apmokomi, todėl pirmą darbo dieną dirba trumpiau. Iš pateiktų darbo laiko paskaitos žiniaraščių matyti, kad visi darbuotojai pirmąją savo darbo dieną dirbo trumpiau, tačiau į šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė. Darbo inspektorė surašydama administracinio teisės pažeidimo protokolą neatliko jokio tyrimo, o nelegalaus darbo faktą konstatavo, remdamasi tik liudytojų parodymais. Protokolą surašė neištyrusi visų aplinkybių, nepareikalavusi iš darbdavio rašytinių įrodymų, kurie vėliau buvo pateikti teismo posėdžio metu. Liudytojas E. K. duodamas parodymus aiškiai išvardijo visas darbo priemones, kurias naudoja, kas patvirtina aplinkybę ir pagrįstai leidžia manyti, kad darbuotojai šias priemones naudoja. Be pačių D. R., A. Š., E. A. parodymų byloje nėra kitų įrodymų, kurie patvirtintųjų nurodomas aplinkybes dėl nelegalaus darbo.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
F. D. apeliacinis skundas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už nelegalų darbų. Lietuvos Respublikos DK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas – darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų reikalavimų. Taigi ATPK 41³ straipsnyje numatytas pažeidimas gali būti padaromas alternatyviomis veikomis.
Be to, ir DK 99 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad darbdavys privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.
Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma Įvertinus administracinio teisės pažeidimo bylos rašytinę medžiagą, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir liudytojų paaiškinimus, duotus pirmosios instancijos teismo posėdžių metu, apygardos teismo nuomone, nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad D. R. 2013 m. vasario 4, 5, 6 dienomis, A. Š. 2013 m. sausio 9, 10 dienomis, E. A. 2013 m. vasario 23, 25, 26, 27, 28 – kovo 1, 2, 4 dienomis, dirbo UAB (duomenys neskelbtini) nesudarę darbo sutarčių, neturėdami darbo pažymėjimų, apie jų priėmimą nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs šioje byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra įrodyti administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, sudėties objektyvieji požymiai be to, byloje nebuvo tinkamai įvertinti visi rašytiniai įrodymai, kurie atitiko tiek E. D., tiek ir liudytojų L. M. ir V. L. parodymus ir paneigė liudytojų E. A., A. Š. parodymus bei D. R. paaiškinimą.
Administracinės teisė pažeidimo byla E. D. atžvilgiu pagal ATPK 41³ str. 1 d. buvo pradėta pagal D. R. 2013-02-19, A. Š. 2013-03-18 ir E. A. 2013-04-02 prašymus Lietuvos Respublikos Valstybinei darbo inspekcijai.
D. R. savo prašyme ir paaiškinime nurodė, jog jis UAB (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti 2013-02-04, o darbo sutartis buvo sudaryta tik 2013-02-06, oficiali įdarbinimo data 2013-02-07. (b. l. 3-4; 7)
A. Š. prašyme ir paaiškinime dėl nelegalaus darbo, nurodė, jog jis dirbo UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2013-01-09, o įdarbintas buvo tik nuo 2013-01-11. (b. l. 5; 8). Tai jis kategoriškai tvirtino ir apklaustas teismo posėdyje.
E. A. prašyme ir paaiškinime nurodė, jog ji 5 dienas dirbo be darbo sutarties (b. l. 6; 9-10), šias aplinkybes ji kategoriškai tvirtino ir teismo posėdyje.
Apylinkės teismas priimdamas nutarimą iš esmės vadovavosi vien tik liudytojų A. Š., E. A. parodymais, vertindamas juos nuosekliais ir patvirtinančiais, jog jie bendrovėje pradėjo dirbti nesudarę darbo sutarčių ir jos buvo sudarytos vėliau. Taip pat teismas vadovavosi A. A. paaiškinimu, kuriame nurodyta, jog prieš sudarydama darbo sutartį ji taip pat dirbo apie 5 dienas, bei dirba šeštadieniais, nors grafike nurodyta poilsio diena (b. l. 11).
Tačiau aukštesnysis teismas nesutinka su apylinkės teismo pozicija, kad byloje yra įrodyta nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėtis. Liudytojų A. Š., E. A. parodymai nėra patvirtinti ir prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams: rašytine medžiagai, liudytojų parodymams.
Liudytojai į A. Š., E. A., D. R. į Valstybinę darbo inspekciją dėl jų pažeistų teisių kreipėsi po to, kai jau buvo atleisti iš darbo. Prašymus išeiti iš darbo parašė savo noru, jokių pretenzijų darbdaviui neturėjo. Visų liudytojų paaiškinimuose nurodyta, kad iš darbo išėjo po konfliktinių situacijų su administracijos darbuotoja L. M., todėl galimas liudytojų suinteresuotumas bylos baigtimi, juo labiau, kad jų paaiškinimai byloje nėra patvirtinti jokiais kitais įrodymais. Liudytojai jokių pretenzijų dėl darbo sąlygų, apmokėjimo darbo įmonėje metu nereiškė. Liudytojai nesikreipė į VDI ir dėl nelegalaus darbo tuo metu, kai dirbo be sutarčių. Liudytojai teigė, kad jiems nebuvo išduoti spec. rūbai, kad jie dirbo su savo rūbais, tačiau tai paneigta bylos medžiaga, kadangi rašytiniai įrodymai įrodo, kad A. Š. (b. l. 67), E. A. (b. l. 85), D. R. (b. l. 49) gavo apsaugines priemones ir už jas pasirašė. A. A. paaiškinime (b. l. 11) nepatvirtino, kad A. Š., E. A., D. R. jų nurodytą laiką dirbo be sudarytų darbo sutarčių. Teisme ji nebuvo apklausta. Nors ji taip pat nurodė, kad yra dirbusi nelegaliai, tačiau dėl to pareiškimo nerašė, tyrimas nebuvo pradėtas. Liudytojas E. K. nepatvirtino A. Š. parodymų dėl nelegalaus darbo, taip pat jis paneigė ir minėtų liudytojų parodymus, kad įmonėje jie ar kiti darbuotojai dirbo be specialių rūbų. Liudytojas E. K. nėra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl jo parodymai laikytini patikimais.
Teismas nepagrįstai kritiškai vertino ir atmetė F. D. ir liudytojų L. M. ir V. L. parodymus, nors jie nuoseklūs ir patvirtinti byloje surinktais rašytiniais įrodymais. Byloje surinkta medžiaga nepatvirtina nelegalaus darbo fakto. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad nebuvo pažeisti DK reikalavimai: su A. Š., E. A., D. R. buvo sudarytos darbo sutartys, jos darbuotojų pasirašytos, užregistruotos darbo sutarčių registravimo žurnale. Be to, DK 99 straipsnio 6 dalyje numatyti reikalavimai, kad darbdavys privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, taip pat buvo tinkamai įvykdyti. Apie D. R. valstybinio socialinio draudimo pradžią pranešta 2013-02-06, darbuotojas pradėjo dirbti 2013-02-07. Apie A. Š. valstybinio socialinio draudimo pradžią pranešta 2013-01-10, darbuotojas pradėjo dirbti 2013-01-11. Apie E. A. valstybinio socialinio draudimo pradžią pranešta 2013-03-04, darbuotojas pradėjo dirbti 2013-03-05.
Taigi nenustatyta, kad F. D. veika atitiktų Lietuvos Respublikos DK 93 str. 1 d. 1 ir 2 punkto reikalavimus: darbuotojais dirbo pagal sudarytas rašytinės darbo sutartis; apie asmenų darbo pradžią Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai buvo pranešta prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009).
Dėl nurodytų priežasčių, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog neįrodyta, kad F. D. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d. todėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo teisena dėl ATPK 41³ str. 1 d. numatyto pažeidimo F. D. atžvilgiu nutrauktina nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu teismas
nutarė:
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. nutarimą, administracinio teisės pažeidimo bylą, dėl Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo, F. D. atžvilgiu - nutraukti.
Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.