- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-12
- Bylos Nr.
- 2S-253-259/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- K. S.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės A. S. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3646-470/2011, kuria teismas patenkino atsakovo K. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Motyvuojamoji dalis
šioje bylos nagrinėjimo stadijoje keliamas Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-10-18 nutarties pagrįstumas, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta laikina vaiko bendravimo su tėvais tvarka.
Kauno apygardos teismas nustatė, jog Alytaus rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui K. S., institucijoms, teikiančioms išvadą, Alytaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybai, Klaipėdos rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo, (b.l.2-7). Nustatyta, kad A. S. ir K. S. turi nepilnametį sūnų M. V. S., gimusį (duomenys neskelbtini) (b.l. 8).
Alytaus rajono apylinkės teismas, bylą nagrinėdamas parengiamajame teismo posėdyje, 2011-10-18 nutartimi (b.l.12-13) patenkino atsakovo K. S. prašymą ir taikė laikinąją apsaugos priemonę - nustatė ieškovės A. S. ir K. S. tokią bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi M. S., gim. 2007-09-05 : nuo 2011-10-31 iki teismo sprendimo priėmimo byloje dienos pirmąją savaitę sūnus būna su tėvu K. S., o dvi savaites su motina A. S., vėliau savaitę su tėvu, dvi savaites su motina ir t.t. . Teismas tokį sprendimą motyvavo tuo, jog tėvas ir motina turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiką auklėjant, o vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais. Teismas pažymėjo, jog yra nustatyta, jog A. S. trukdo atsakovui dalyvauti sūnaus auklėjime, daro kliūtis tėvui bendrauti su vaiku. Dėl to teismo vertinimu gali nukentėti vaiko interesai.
Atskiruoju skundu (b.l.15-17) ieškovė A. S. su teismo nutartimi nesutiko, prašė nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės, dėl šių motyvų:
1) teismas netinkamai taikė CPK 3 str. 1 d., įpareigojančią teismą, aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Teismas, neįvertinęs situacijos, ieškinyje pateiktų argumentų ir vadovaudamasis tik atsakovo bei jo atstovo prašymu, skubotai ir nepagrįstai priėmė skundžiamą nutartį, netinkamai nustatė ieškovės ir atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi iki teismo sprendimo priėmimo;
2) laikinosios apsaugos priemonės nustatymas šioje byloje neatitinka CPK 144 str. 1 d. įtvirtinto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo. Neįvertinus visų bylos aplinkybių ir pateiktų įrodymų, nėra pagrindo manyti, jog ieškovė draudžia atsakovui matytis ir bendrauti su sūnumi. Atsakovas savo atsiliepime nepateikia jokių įrodymų, jog jis bandė matytis su sūnumi ir dalyvauti jį auklėjant, šalims pradėjus gyventi skyriumi. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog netrukdė atsakovui bendrauti ir matytis su sūnumi, tačiau atsakovas pats nerodė iniciatyvos ir nesidomėjo sūnaus sveikata ir pan. Iš ieškinio matyti, jog ieškovė ir po santuokos nutraukimo netrukdys atsakovui matytis ir bendrauti su sūnumi. Vadinasi, nebuvo jokių prielaidų, rodančių, jog ieškovė neleidžia ar neleis atsakovui matytis ir bendrauti su sūnumi. Teismas nesistengė įvertinti ir išklausyti abiejų šalių, nepaisė vaiko interesų, o vadovavosi tik tikrovės neatitinkančiais ir jokiais įrodymais nepagrįstais atsakovo teiginiais;
3) teismas pažeidė prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Skundžiama nutartimi bendravimo tvarka su nepilnamečiu sūnumi buvo nustatyta, neįvertinus reikšmingų aplinkybių: atstumo tarp ieškovės ir atsakovo gyvenamųjų vietų, gyvenimo sąlygų pas atsakovą, vaiko amžiaus ir pan. Atstumas nuo ieškovės dabartinės gyvenamosios vietos Alytuje iki atsakovo gyvenamosios vietos Klaipėdos rajone sudaro apie 300 km. Esant tokiam dideliam atstumui, vaiko vežiojimas pirmyn atgal kas savaitę (kas dvi savaites) psichologiškai traumuoja vaiką ir reikalauja didelių finansinių išlaidų. Be to, atsakovo gyvenamosios vietos sąlygos nėra palankios mažamečiui vaikui gyventi, ypač šaltuoju sezonu, kadangi name nėra šildymo, nėra galimybių ruošti vaikui maisto. Vaikui yra tik ketveri metai, tokio amžiaus berniukas turi nuolat būti supamas suaugusiųjų. Su atsakovu vaikas nuo 2010 m. kovo mėnesio matėsi vos vieną kartą (2011 m. kovo mėn.), berniukas nėra prie jo prisirišęs, pripratęs. Todėl nustatyta matymosi tvarka vaikui pakenks psichologiškai. Anksčiau atsakovas dirbdavo ir naktimis, todėl jei jo darbo pobūdis nepasikeitė, neaišku, kaip jis žada prižiūrėti sūnų, kai jo paties namuose nebus. Ieškovė neprieštarauja, jog atsakovas matytųsi su vaiku, parsivežtų jį pas save per atostogas, tačiau toks vaiko ir tėvo bendravimas, nepakenkiant vaikui, turi vykti palaipsniui, o ne staiga, pakeičiant mažamečio gyvenamąją vietą kas savaitę (kas dvi savaites), staigiai atskiriant jį nuo mamos, prie kurios jis prisirišęs (mato ir bendrauja kasdien) ir paliekant tėvui, kurį mato retai.
Atsiliepime į atskirąjį skundą (b.l.29-35) atsakovas K. S. su atskiruoju skundu nesutiko, prašė jį atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą, dėl šių motyvų:
1) teismas teisingai įvertino visus ieškovės teiginius ir pagrįstai nustatė, jog jie yra nepagrįsti, paremti vien ieškovės nuomone. Teismas, prioritetiškai gindamas vaiko teises, suprasdamas, kad sprendžiamas vaiko likimas, atsižvelgė į Lietuvos Konstitucijos ir įstatymų reikalavimus, vaiko teisių apsaugos principus;
2) ieškovė yra nesavarankiška, priklausoma nuo savo tėvų, pas kuriuos gyvena. 2011-10-30, vykdydami skundžiamą nutartį, atsakovas kartu su savo tėvu atvyko pas ieškovę, tačiau ieškovės tėvai su vaiku atsakovui ir jo tėvui pasimatyti neleido. Tokiu būdu yra nevykdoma skubiai vykdytina nutartis, ieškovė ir jos tėvai neteisėtai atima iš atsakovo jo, kaip tėvo, teises ir galimybę vaikui turėti tėvą. Ieškovė ir jos tėvai siekia atpratinti vaiką nuo tėvo, kitų giminių iš tėvo pusės, tokiu būdu padarydami vaikui didžiulę moralinę, pedagoginę ir psichologinę bei socialinę žalą;
3) skundo argumentai, jog atsakovas su vaiku nuo 2010 m. kovo mėnesio matėsi tik vieną kartą (2011 m. kovo mėnesį), nepagrįsti. Ieškovė iš namų išėjo 2010 m. lapkričio viduryje. Nuo 2010 m. kovo iki 2010 m. spalio vaikas buvo pas atsakovą arba jo tėvus, todėl atsakovas sūnų matydavo dažnai. Ieškovei apsigyvenus pas savo tėvus, atsakovas, nepaisant atstumo, sūnų lankydavo. Tačiau normaliai bendrauti su vaiku ar vaiką pasiimti atsakovui nebuvo leidžiama. Tai iš dalies traumuoja vaiką, vaikas negali bendrauti su atsakovo giminėmis. Be to, daug pinigų, kuriuos galėtų skirti vaikui, atsakovas yra priverstas išleisti važinėjimui pas sūnų;
4) skundo argumentai, jog atsakovas nesidomėjo vaiko sveikata, nepagrįsti. Pati ieškovė nesugeba savarankiškai pasirūpinti sūnumi, ji niekur nedirba, jokių pajamų, išskyrus atsakovo mokamus 300 Lt vaikui išlaikyti, negauna. Vaikui yra sulėtėjusi kalbos raida, reikalingos logopedo paslaugos, visapusiškas ugdymas, ikimokyklinės įstaigos lankymas. Tačiau iki pat 2011 m. rugsėjo ieškovė ir jos tėvai vaiko ugdymu ir sveikata nesirūpino, vaikui būtinų spec. paslaugų nesuteikė. Tuo tarpu atsakovas nori nuvežti sūnų pas gydytojus, tačiau to jam padaryti neleidžia ieškovės tėvai;
5) skundo argumentai, jog atsakovo namuose nėra šildymo, nepagrįsti. Atsakovo namuose yra krosnis, centralinis apšildymas, paruošta malkų. Priešingu atveju ieškovė ir vaikas būtų sušalę, gyvendami pas atsakovą kelias žiemas. Be tol, atsakovas nuo 2011-11-14 gyvena savo tėvų bute su visais patogumais Palangoje, už 50 metrų yra vaikų darželis. Ieškovė Alytuje negyvena, kadangi nuo 2011-09-01 vaikas lanko mokyklos nepilną ikimokyklinę grupę Kapčiamiestyje. Todėl gyvenamosios sąlygos vaikui yra geresnės pas atsakovą, nei pas ieškovę. Atsakovui dirbant naktinėje pamainoje, vaiką prižiūrėtų atsakovo tėvai, kurie tinkamai pasirūpintų anūku (atsakovo motina yra patyrusi pedagogė, tėvas kuria poeziją).
Atskirasis skundas atmestinas.
Kauno apygardos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir to pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, įrodinėjimo pareigos paskirstymą šalims (LR CPK 178 str.,185 str.), tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindus ir procedūras, tinkamai nustatė laikiną šalių bendravimo su vaiku tvarką ir dalyvavimą jį auklėjant iki šalių ginčo teisme išsprendimo, todėl atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (LR CPK 178 str.).
Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas susituokė 2007 06 02, santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M.V. S., šeima po santuokos sudarymo gyveno Klaipėdos rajone, (duomenys neskelbtini) km. Šalys nurodo, kad jau apie metai laiko ieškovė A. S. gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, Lazdijų rajone, gyvenamąjį adresą ji nurodo Alytaus miestą, o atsakovas K. S. gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, Klaipėdos rajone. Iš byloje esančių procesinių dokumentų matyti, kad dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos šalys nenusitarę, faktiškai vaikas gyvena su ieškove A. S.. Iš byloje šalių pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad ieškovė siekia nutraukti santuoką su atsakovu, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja, gauti išlaikymą vaikui iš atsakovo, o atsakovas K. S. byloje laikosi pozicijos, kad šeima būtų išsaugota, jis nori gyventi kartu su sutuoktine ir vaiku, todėl prašo ieškovės ieškinį atmesti.
Teismas pažymi, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 str. 4 d.), o atskirais atvejais iki ginčas bus išspręstas teisme, nustatyti laikiną tvarką, kad iki bylos išnagrinėjimo nebūtų pažeisti vaiko interesai bendrauti su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų.
Teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, sprendžia, kad byloje buvo pagrindas teismui nustatyti laikiną A. S. ir K. S. bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi M. S., kadangi bylos medžiagoje yra duomenų, jog A. S. nevykdo pareigos suteikti galimybę tėvui laisvai bendrauti su sūnumi ir dalyvauti jo auklėjime. Kauno apygardos teismas pažymi, kad visumoje turi būti nustatytas ir užtikrintas tęstinis kartu negyvenančio tėvo ir vaiko bendravimas, nes tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šalims nesutarus dėl tėvo bendravimo su sūnumi tvarkos, šią tvarką nustato teismas. Taigi šioje bylos nagrinėjimo stadijoje yra sprendžiamas tarp šalių kilęs ginčas dėl tėvo bendravimo su sūnumi laikinos tvarkos nustatymo.
Dėl to teismas laiko nepagrįstais atskirojo skundo motyvus, kuriuose nurodoma, jog teismas priėmė nepagrįstą nutartį. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog vaiko tėvas dirba, turi gyvenamąjį plotą, taip pat K. S. nurodo, kad nuo 2011 11 14 dienos jis gyvena pas savo tėvus Palangoje, bute su visais patogumais, todėl darytina išvada, kad atsakovas gali suteikti tinkamas sąlygas, teismo nustatytu laiku gyventi kartu su nepilnamečiu sūnumi savo gyvenamojoje vietoje, bendrauti su vaiku. Kadangi kaip minėta nutartyje, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra sprendžiamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimas, Kauno apygardos teismas plačiau nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriuose analizuojamos atsakovo turimo gyvenamojo ploto tinkamumo vaikui gyventi klausimas. Teismas įvertina ir tą aplinkybę, kad tiek ieškinyje, tiek atskirajame skunde A. S. iš esmės neprieštarauja, kad vaiko tėvas pasiimtų vaiką ir su juo bendrautų savo gyvenamojoje vietoje. Teismas taip pat nesutinka su atskirojo skundo motyvais, jog teismui nustačius laikiną bendravimo tvarka mažamečio gyvenamoji vieta pasikeistų staiga, tai galimai sukeltų neigiamas pasekmes. Kauno apygardos teismas įvertina tą faktinę aplinkybę, jog ieškovė su atsakovu ir vaiku yra gyvenę ilgą laiką atsakovo gyvenamojoje vietoje, ta aplinka vaikui yra žinoma, ieškovė su nepilnamečiu vaiku ir anksčiau yra buvusi ilgą laikotarpį išvykdavusi gyventi pas savo tėvus į Lazdijų rajoną. Teismas todėl vertina, kad vaikas bendravimo su tėvu metu gyvens įprastoje sau gyvenamojoje aplinkoje.
Teismas neprijungia prie bylos ir nevertina J. G. S. teismui pateiktų laiškų, paaiškinimų, prašymų (b.l. 40-46), kadangi šis asmuo nėra byloje dalyvaujantis asmuo, todėl negali teismui teikti įrodymų, pareikšti prašymų (LR CPK 42 str.).
Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu teismas atskirąjį skundą atmeta (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Tačiau teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, sprendžia, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 10 18 nutarties rezoliucinė dalis yra netiksli, kadangi teismas nenurodė kokiu būdu ir kas pasiima vaiką iš motinos gyvenamosios vietos ir kas vaiką perduoda motinai A. S. po teismo nustatyto bendravimo laiko su tėvu K. S.. Dėl to Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 10 18 nutarties rezoliucinė dalis patikslintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 10 18 nutarties rezoliucinę dalį patikslinti, ją išdėstant taip: „nustatyti A. S. ir K. S. tokią bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi M. V. S., gim. 2007-08-05 : nuo 2011-10-31 iki teismo sprendimo priėmimo byloje dienos pirmąją mėnesio savaitę sūnus M. V. S. būna su tėvu K. S. tėvo gyvenamojoje vietoje, o sekančias dvi savaites su motina A. S. jos gyvenamoje vietoje, vėliau savaitę su tėvu, dvi savaites su motina ir t.t.. Vaiko paėmimą iš motinos gyvenamosios vietos ir jo parvežimą į motinos gyvenamąją vietą vykdo K. S. asmeniškai.