- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-08
- Bylos Nr.
- ATP-365-332/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-2-00051-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Raimundas Jurgaitis
- Kategorijos
- 42.2pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubaustojo L. V. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015-05-29 nutarties, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Radviliškio rajono agentūros (toliau Institucija) 2015-02-27 nutarimu L. V. nubaustas 217 Eur administracine bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau ATPK) 51² str. 1 d. už tai, jog 2015 m. vasario 17 d. atlikus patikrinimą nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje, jis sudarkė 238 metrų ilgio atkarpą (duomenys neskelbtini) upelio pakrantės apsaugos juostos, esančios jam priklausančioje žemės valdoje, t. y. vykdydamas darbus šalia apsaugos juostos ir pačioje telkinio apsaugos juostoje, už 17 metrų nuo tilto per (duomenys neskelbtini) upelį iškasė pirmą griovį iš savo žemės valdos į (duomenys neskelbtini) upelį, dar už 120 metrų iškasė antrą griovį per pakrantės apsaugos juostą iš nuosavos valdos į upelį, pakrantės apsaugos juostoje 100 metrų atkarpoje nukasė gruntą, taip sužeminant upelio (duomenys neskelbtini) šlaitą, dar 138 m ilgio atkarpoje pakrantės apsaugos juostoje supylė gruntą bei išvažinėjo ją technika, upelyje, neturėdamas nustatyta tvarka suderintų leidimų, iš grunto supylė užtvanką, vanduo išplovė dalį dešiniojo upelio šlaito, 2015-01-12 dėl neteisėtos užtvankos upelio (duomenys neskelbtini) patvanka sudarė 23 cm, patvankos ilgis buvo 92 m, upelio šlaitams esantiems po patvanka atsirado grėsmė užmirkti ir nuslinkti, taip pažeisdamas Specialiųjų žemės ir miškų naudojimo sąlygų XXVIII skyriaus 124.3. punktą ir XXIX skyriaus 126.4. punktą.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015-05-29 nutartimi Radviliškio rajono agentūros 2015-02-27 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 22 paliko nepakeistą ir L. V. skundo netenkino. Radviliškio rajono apylinkės teismas konstatavo, kad L. V., nesant kompetentingų institucijų priimto sprendimo leisti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, ją vykdė, taip pažeisdamas Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XXVIII skyriaus 124.3. punkto ir XXIX skyriaus 126.4. punkto reikalavimus, ir tokiu būdu padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 51² str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu L. V. prašo panaikinti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir remiantis ATPK 302 str. 1 d. 2 p. bylą nutraukti, arba remiantis ATPK 30¹ str. neskirti jam adminitracinės nuobaudos, arba išdėstyti jam paskirtos baudos mokėjimą vieneriems metams.
Nurodo, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015-05-29 nutartis yra nepagrįsta ir net neišnagrinėta, o tik pakartotinai surašyti M. S. aktų teiginiai, kurie nei patikrinti, nei kitaip įvertinti. Teigia, kad tos aplinkybės, jog po kelių dienų viskas buvo sutvarkyta, atstatyta, ką pažymi savo akte šio turto valdytoja – savivaldybė, teismo sprendime net neužsimenama, nieko nėra pasakyti ir apie tai, jog atlyginta žala, ir tai, kad padaryta žymiai daugiau nei buvo padaryta tariamų nuostolių, mano, kad dėl šių priežasčių, byla turi būti nutraukiama. Pažymi, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo teisėjos sprendžiamoje byloje taikomos selektyvus teisingumas. Teigia, kad kitoje (duomenys neskelbtini) pusėje ūkininkams galima sudarkyti jos pakrantę padarant kelią, o jo pusėje, kaip ūkininkui, negalima, nors kelias jo sklype toje vietoje buvo nuo neatmenamų laikų, kaip ir kitoje (duomenys neskelbtini) pusėje, o šiuo savo sprendimu teisėja jo kelią atėmė, palikdama galioti M. S. nurodymą, kad kelias turi būti panaikintas. Teisėja netyrė ir net neįsigilino į tai, ar jis turi teisę turėti kelią, kaip jį turi ūkininkai kitoje (duomenys neskelbtini) pusėje, o paliko M. S. nurodymus, kurie viršija jo įgaliojimus, arba tie įgaliojimai taikomi pasirinktinai: L. V. kelio prie (duomenys neskelbtini) turėti negalima, ar jį susitvarkyti negalima, o kitoje pusėje tokį pat kelią kitiems ūkininkams turėti galima.
Pasak apelianto, nutartyje nurodoma, kad yra lengvinančių aplinkybių, tačiau jos niekur nepritaikytos ir nenagrinėtos, nors vien tai, kad jis pensinio amžiaus yra lengvinančioji aplinkybė. Tai, kad tariami pažeidimai visiškai atstatyti, ką patvirtino savivaldybė akte, teismo sprendime neužsimenama. Taip pat nepasisakoma ir dėl atlygintos žalos. Teigia, kad (duomenys neskelbtini) buvo tvarkoma ir po tariamai padaryto pažeidimo ir po baudų paskyrimo. Pažymi, kad teismas skirdamas nuobaudą – baudą, neatsižvelgė į jo gaunamos pensijos dydį, neišdėstė baudos mokėjimo vieneriems metams.
Nurodo, kad jis tvarkė savo kelią, kaip to reikalauja įstatymai ir jokios žalos gamtai jis nepadarė. Teismo metu jis paaiškino, kad vanduo neišplovė jokio kranto, o jis pats prakasė vandens nubėgimui savo žemę, kad neišplautų (duomenys neskelbtini) kranto. To nepaneigė ir M. S.. Pažymi, kad viskas buvo atstatyta po kelių dienų, tik M. S. pareiškus, kad tai yra pažeidimas, todėl mano, kad nebuvo pagrindo jį bausti, jam skirti baudą. Taip pat apeliantas nesupranta, kodėl teismas konstatavo, kad buvo padaryta žala gamtai. Teigia, kad pagal įstatymą, kiekvienais metais visų melioracijos griovių, tame tarpe ir (duomenys neskelbtini), turi būti išvalytas dugnas, nušienauti krantai, išvežtas šienas ir tam nereikia jokių projektų. Mano, kad jis turi teisę susitvarkyti kelią savo žemėje, o jei šios teisės neturi, pasak M. S., tai jis viską atstatė ir jokios žalos neliko. Dėl neteisėtos užtvankos (duomenys neskelbtini) griovio patvankos, jos ilgio, upelio šlaitams jokios grėsmės užmirkti ir nuslinkti neatsirado, kadangi griovyje vanduo nebuvo aukščiau vagos, tekėjo pačia vaga, jokios grėsmės melioracijai nebuvo.
Pažymi, kad 2015 m. vasario 26 d. vietos apžiūros aktas įrodo, jog pakartotinio patikrinimo metu sugadinta pakrantės apsaugos juosta dalinai atkurta, sužeminta upelio šlaito dalis paaukštinta iki ankstesnio lygio užvežant grunto, dalis pažeistos apsaugos juostos užpilta juodžemiu, jis lyginamas. Taip pat užpilti neteisėtai iškasti grioviai nuo upelio (duomenys neskelbtini) į L. V. žemės valdą, pašalintos supilto grunto krūvos nuo upelio pakrantės apsaugos juostos, pašalinti neteisėtai supiltos užtvankos grunto likučiai iš upelio (duomenys neskelbtini) vagos. Pasak apelianto, teismas pats liudija, kad viskas atstatyta ir jokios žalos nebėra, todėl mano, kad jam paskirta bauda turi būti panaikinta.
Atsiliepimas
Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Radviliškio rajono agentūra atsiliepimu nesutinka su L. V. apeliaciniu skundu. Nurodo, kad Ortofotografiniuose žemėlapiuose (jie pateikti prie atsiliepimo), darytose 2005–2006 m., 2009–2010 m. ir 2012–2013 m., rožine spalva pažymėtos upių ir kitų vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos. 2005-2006 m. ortofotografiniame žemėlapyje matyti, kad minėtas ūkininko kelias eina šalia (duomenys neskelbtini) upelio pakrantės apsaugos juostos ir į ją nepatenka. Juostoje auga natūrali pieva. Nesimato jokių griovių, kurie eitų nuo tvenkinių link (duomenys neskelbtini) upelio. 2009–2010 m. ortofotografiniame žemėlapyje matosi, kad prie pradėtų vykdyti kasimo darbų vietų kelias jau pasukamas į pakrantės apsaugos juostą ir eina ja. 2012–2013 m. ortofotografiniame žemėlapyje matosi dalis nukasto, sužeminto upelio (duomenys neskelbtini) šlaito, pakrantės apsaugos juostoje suverstos nukasto grunto krūvos. Upelio (duomenys neskelbtini) pakrantės apsaugos juosta buvo pradėta niokoti po 2006 m. piliečiui L. V. įsigijus šį žemės sklypą. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, iki 2014-07-15 galiojusioje redakcijoje, XXIX skyriaus 126.2 punkte nurodyta, kad pakrantės apsaugos juostoje draudžiama tiesti kelius. Pilietis L. V. pakrantės apsaugos juostoje įrengdamas kelią pažeidė šią nuostatą. Dėl šios priežasties turi būti atkurta upelio (duomenys neskelbtini) pakrantės apsaugos juosta tokiu pavidalu, kokiu ji buvo 2006 metais, be kelio joje, apaugusi natūralia pieva.
Taip pat atsiliepime nurodo, kad užtvankos buvimą upelyje (duomenys neskelbtini) įrodo Radviliškio rajono savivaldybės administracijos pateiktos nuotraukos, vyriausiojo inspektoriaus M. S. atlikto patikrinimo metu darytos nuotraukos. Užtvanka buvo supilta 2014 m. rudenį, o bandyta dalinai pašalinti iki daromo patikrinimo, t. y vasario 6–8 dienomis. Teigia, kad L. V. teiginiai, jog jis atlygino visą žalą gamtai, taip pat sutvarkė (duomenys neskelbtini) upelio šlaitus bei pakrantės apsaugos juostą, yra klaidinantys. 2015-02-26 atlikus pažeidimo padarymo vietos apžiūrą, prieš priimant nutarimą ATP byloje Nr.22, buvo nustatyta, kad iš upelio pašalintas gruntas, kuris sudarė neteisėtą užtvanką, atstatytas sužemintas (duomenys neskelbtini) upelio šlaitas, dalis atstatytos pakrantės apsaugos juostos užpilta juodžemiu. Tuo visi įvykdyti L. V. darbai ir baigėsi. Liko nesutvarkytas išplautas upelio šlaitas ties buvusia neteisėta užtvanka, pakrantės apsaugos juostoje daromas neteisėtas kelias. Ignoruojamas privalomasis nurodymas Nr. 14 dėl pakrantės apsaugos juostos atkūrimo ir neteisėtai įrengto kelio panaikinimo. Teigia, kad dėl privalomojo nurodymo nevykdymo bus taikomos administracinės poveikio priemonės ir teikiamas naujas privalomasis nurodymas atkurti pakrantės apsaugos juostą. Pažymi, kad Radviliškio rajono aplinkos apsaugos agentūra neprieštarauja L. V. apeliaciniame skunde nurodytam argumentui, jog jis turi teisę turėti kelią privažiavimui prie sodybos, tačiau šis kelias turi eiti ne pakrantės apsaugos juosta, kaip to nori L. V. ir kurio (duomenys neskelbtini) upelio apsaugos juostoje nebuvo iki to laiko, kai šį žemės sklypą jis įsigijo. Nurodo, kad dar vienas įrodymas, jog pakrantės apsaugos juostoje nebuvo kelio, yra paties L. V. paaiškinimai, kodėl buvo sužemintas upelio (duomenys neskelbtini) šlaitas. L. V. nurodė, kad buvo nukasamas humusas tam, kad padaryti kelią. Tokią veiklą draudžia šiuo metu galiojančių Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XXIX skyriaus 126.1 punktas, kuriame nurodyta, kad vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje draudžiama statyti statinius, 126.4 punktas, kuriame nurodyta, kad pakrantės apsaugos juostoje draudžiama ardyti velėnas. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 str.3 p. apibrėžta, kad kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismu.
Atsiliepime teigia, kad administracinė nuobauda yra skirta už padarytą nusižengimą, atsižvelgiant į visas aplinkybes. Šiuo atveju skiriant nuobaudą buvo atsižvelgta į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo noru pašalino neteisėtą užtvanką, dalinai atstatė upelio(duomenys neskelbtini) pakrantės apsaugos juostą ir padaryta žala gamtai yra didesnė nei 5 MGL. Jam skirta vidutinė numatyta ATPK 51 ² str. 1 d. administracinė bauda. Dėl šių priežasčių nesutinka su pareiškėjo prašymu jam paskirtą nuobaudą panaikinti.
L. V. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies
ATPK 302¹¹ str. yra numatyta, jog apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 str. nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d. organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje keliamas įrodymų vertinimo klausimas. Apeliaciniu skundu nesutinkama tiek su priimtu Institucijos nutarimu, kuriuo L. V. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 51² str. 1 d., tiek su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartimi, kuria minėtas Institucijos nutarimas paliktas nepakeistu. Apeliaciniu skundu L. V. tvirtina, kad jis tvarkė savo kelią, kaip to reikalauja įstatymai ir jokios žalos gamtai nepadarė, kad vanduo neišplovė jokio kranto, o pats prakasė vandens nubėgimui savo žemę, kad neišplautų (duomenys neskelbtini) kranto, kad M. S. pareiškus, jog tai yra pažeidimas, viską atstatė ir jokios žalos gamtai neliko.
L. V. padaryti ATPK 51² str. 1 d. reikalavimų pažeidimai Institucijos buvo susieti priežastiniu ryšiu su Specialiųjų žemės ir miškų naudojimo sąlygų XXVIII skyriaus 124.3. punkto ir XXIX skyriaus 126.4. punkto nuostatomis, kurios draudžia tvenkti upes, atstatyti buvusias užtvankas, kitus hidrotechninius statinius, vykdyti upių vagose valymo, krantų tvirtinimo ir kitus darbus be Aplinkos ministerijos leidimo ir dirbti žemę, ardyti velėnas, ganyti gyvulius, išskyrus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme nustatytus atvejus.
Byloje neginčijamai nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) upelio pakrantės apsaugos juosta, esanti šalia L. V. nuosavos žemės valdos buvo sudarkyta 238 m ilgio atkarpoje, už 17 m nuo tilto per (duomenys neskelbtini) upelį buvo iškastas griovys iš L. V. žemės valdos į (duomenys neskelbtini) upelį, dar už 120 m buvo iškastas antras griovys per pakrantės apsaugos juostą iš nuosavos valdos į upelį, jog pakrantės apsaugos juostoje gruntas buvo nukastas, sužemintas (duomenys neskelbtini) upelio šlaitas 100 m atkarpoje, jog dar 138 m atkarpoje pakrantės apsaugos juostoje buvo supiltas gruntas ir išvažinėtas technikos. Šie nustatyti pažeidimai matyti byloje esančiose nuotraukose (22–31, 116 b. l.), užfiksuoti 2015 m. vasario 17 d. patikrinimo akte Nr. 19. Taip pat ortofotografiniuose žemėlapiuose (57–59 b. l.), ką pagrįstai nurodė skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas, matyti, kad 2005-2006 m. per L. V. priklausančią individualią žemės valdą palei (duomenys neskelbtini) upelį eina pakrantės apsaugos juosta, po to ūkininko kelias, kuris į pakrantės apsaugos juostą nepatenka, minėtoje apsaugos juostoje auga natūrali pieva, nesimato jokių griovių, kurie eitų nuo tvenkinių link (duomenys neskelbtini) upelio, 2009-2010 m. žemėlapyje matyti, kad prie pradėtų vykdyti kasimo darbų vietų ūkininko kelias jau pasukamas į pakrantės apsaugos juostą ir eina ja, o 2012-2013 m. žemėlapyje matosi dalis nukasto, sužeminto upelio (duomenys neskelbtini) šlaito, pakrantės apsaugos juostoje suverstos nukasto grunto krūvos, šalia vandens telkinio apsaugos juostos ėjęs kelias sunaikintas. Tai, kad buvo pažeista (duomenys neskelbtini) upelio apsaugos juosta, kad L. V. neturėdamas nustatyta tvarka suderintų leidimų, iš grunto supylė užtvanką, buvo nukasamas humusas, kad padaryti kelią, neneigia ir pats apeliantas. Savo 2015 m. vasario 5 d. paaiškinime L. V. nurodė, kad jis norėjo upelį išvalyti ir pavyzdingai sutvarkyti, kad jis tarėsi dėl projektų rengimo, siekė gauti finansavimą iš Europos Sąjungos fondų. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Radviliškio rajono agentūros vyriausiasis valstybinis inspektorius M. S. atlikęs patikrinimą ir surašęs patikrinimo aktą Nr. 19, patvirtino, jog (duomenys neskelbtini) upelio pakrantės apsaugos juostoje neteisėtai buvo vykdomi darbai, kad L. V. neturėdamas reikiamų leidimų atliko darbus (duomenys neskelbtini) upelio apsaugos juostoje ir tuo padarė žalą gamtai. Taigi, esant anksčiau išdėstytoms aplinkybėms, daroma išvada, jog L. V. neturėdamas nustatyta tvarka suderintų leidimų, iš grunto supylė užtvanką, vanduo išplovė dalį dešiniojo upelio šlaito, 2015-01-12 dėl neteisėtos užtvankos upelio (duomenys neskelbtini) patvanka sudarė 23 cm, patvankos ilgis buvo 92 m, upelio šlaitams esantiems po patvanka atsirado grėsmė užmirkti ir nuslinkti, pažeidė Specialiųjų žemės ir miškų naudojimo sąlygų XXVIII skyriaus 124.3. punktą ir XXIX skyriaus 126.4. punktą, todėl pagrįstai Institucijos 2015-02-27 nutarimu, kurį Radviliškio rajono apylinkės teismas 2015-05-29 nutartimi nepakeitė, L. V. nubaustas pagal ATPK 51² str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliantas nesutinka su jam skirta administracine nuobauda, prašo taikyti ATPK 30¹ str. ir neskirti jam adminitracinės nuobaudos, arba išdėstyti jam paskirtos baudos mokėjimą vieneriems metams, pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis yra pensinio amžiaus.
ATPK 30 str. 1 d. ir 2 d. įtvirtinta, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Institucija skirdama L. V. nuobaudą už padarytą pažeidimą, pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad L. V. savo noru pašalino neteisėtą užtvanką, iš dalies atstatė upelio (duomenys neskelbtini) pakrantės apsaugos juostą, jog žala gamtai yra didesnė nei 5 MGL ir skyrė vidutinį ATPK 51² str. 1 d. numatytos administracinės baudos dydį. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apelianto skundo argumentams, jog nepagrįstai nepripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad pažeidimo nustatymo metu jam jau buvo suėję 65 metai. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (35 b. l.) matyti, kad L. V. gimęs 1950-01-08 ir pažeidimo nustatymo metu, t. y. 2015 m. vasario 17 d., jam jau buvo suėję 65 metai, todėl tai pripažįstama dar viena jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 10 p.).
Taigi nustačius dar vieną L. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad pažeidimo nustatymo metu L. V. buvo sulaukęs 65 metų, įvertinus padaryto pažeidimo pobūdį, jog padaryta žala gamtai, pažeidėjo asmenybę, tai, kad pašalino neteisėtą užtvanką, iš dalies atstatė upelio (duomenys neskelbtini) pakrantės apsaugos juostą, darytina išvada, kad paskirtos baudos dydis yra per didelis, todėl mažintinas iki 144 Eur manant, kad jo atžvilgiu administracinės nuobaudos tikslai (ATPK 20 str.) bus pasiekti nustačius minimalų ATPK 51² str. 1 d. sankcijoje numatytos baudos dydį.
ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Pagal formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, nedidelis veikos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Tuo tarpu nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama. Apygardos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Tai, kad L. V. yra pensinio amžiaus, gaunama pensija nedidelė, kaip nurodo apeliaciniame skunde žala atlyginta, viskas atstatyta, yra reikšmingos parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose, tačiau to tikrai nepakanka, kad būtų galima taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas dėl mažesnės nuobaudos skyrimo. Nors apeliantas ir teigia, kad padaryta žala atlyginta, kad viskas atstatyta, tačiau byloje esantis 2015-02-26 Radviliškio rajono agentūros vietos apžiūros aktas liudija priešingai ir paneigia apelianto nurodomas aplinkybes. Minėtame akte nurodoma, kad iš upelio pašalintas gruntas, kuris sudarė neteisėtą užtvanką, atstatytas sužemintas (duomenys neskelbtini) upelio šlaitas, dalis atstatytos pakrantės apsaugos juostos užpilta juodžemiu, tačiau liko nesutvarkyti šlaitai prie pašalintos nelegaliai supiltos užtvankos. Be to, iš Intitucijos pateikto atsiliepimo matyti, jog L. V. ignoruoja privalomąjį nurodymą Nr. 14 dėl pakrantės apsaugos juostos atkūrimo ir neteisėtai įrengto kelio panaikinimo, jog dėl šio privalomojo nurodymo nevykdymo jam vėl gali būti taikomos administracinės poveikio priemonės ir teikiamas naujas privalomasis nurodymas atkurti pakrantės apsaugos juostą. Šios aplinkybės rodo, kad ne visi L. V. padaryti pažeidimai šiai dienai yra ištaisyti.
Byloje taip pat nustatyta, kad L. V. padarytais pažeidimais – sunaikinant žolinę augmeniją, nukasant gruntą, važinėjant sunkiasvore technika bei supilant pakrantės apsaugos juostoje grunto krūvas, pažeista upelio (duomenys neskelbtini) pakrantės apsaugos juostos – padaryta žala gamtai, kuri įvertinta 210 Eur, o žala už neteisėtą natūralaus hidrografinio tinklo keitimą ir hidrologinio režimo pažeidimą nebuvo paskaičiuota, kadangi pakartotinio patikrinimo metu upelis (duomenys neskelbtini) jau nebebuvo patvenktas (b.l. 41).
Dėl L. V. prašymo išdėstyti jam paskirtos baudos mokėjimą. Pažymima, kad ATPK 313 str. 3 d. numatyta, jog atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas) priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje arba ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Sutinkamai su teismų praktika, turtinės padėties nustatymas yra esminė ATPK 313 str. 3 d. numatytos galimybės paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti dalimis sąlyga. L. V. tiek Institucijai priėmusiai skundžiamą nutarimą, tiek Radviliškio rajono apylinkės teismui teikdamas skundą, tiek apygardos teismui nagrinėjančiam jo apeliacinį skundą nepateikė duomenų apie materialinę padėtį, gaunamos pensijos dydį, nepateikė. Taigi, svarstyti klausimą dėl L. V. paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo, apygardos teismas neturi pagrindo.
L. V. skundo argumentai dėl savivavaldybės, jos darbuotojų veiklos ir galimos taršos, nenagrinėtini, kadangi tai yra ne šios bylos dalykas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
pakeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Radviliškio rajono agentūros 2015-02-27 nutarimą ir Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartį pripažįstant L. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad teisės pažeidimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų, ir pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 51² str. 1 d. paskirtą baudą sumažinti iki 144 eurų.
Kitą nutarimo ir nutarties dalis palikti nepakeistas.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.